Civilinė byla Nr.3K-3-54/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 50.8;
121.11; 121.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ethical Products Distribution“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ethical Products Distribution“ ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ethical Products Distribution“ prašė pripažinti, kad jo ir atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis N18/99-Nr. 0029 nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. vienašališkai pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukta neteisėtai, ir panaikinti Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-1222 dėl nurodytos nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, atsakovas žemės nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, nes jis (ieškovas) nepadarė jokių sutarties pažeidimų. Atsakovo darbuotojai nustatė tik tai, kad nuomininkas nenaudoja žemės pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau šis nuomininko neveikimas, ieškovo manymu, nepatenka į CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagal kurį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taikymo sritį. Be to, žemės nuomos sutartyje buvo nurodytas tik žemės naudojimo pobūdis – komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, tačiau nei šios veiklos apimtys, nei jos vykdymo pradžios ar pabaigos terminai nebuvo nustatyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovo ir atsakovo 1999 m. kovo 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N18/99-Nr. 0029 vienašalį nutraukimą neteisėtu ir panaikino Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. ŽM-1222 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė, motyvuodamas tuo, jog nuomininkas nenaudoja išsinuomotos žemės pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau toks žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, teismo vertinimu, įstatyme nenustatytas. Spęsdamas, kad ginčo sutartis nebuvo iš esmės pažeista, teismas nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, duotais išaiškinimais dėl CK 6.217 straipsnio taikymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties sąlygas, nes ilgą laiką – daugiau kaip šešerius metus, nenurodydamas jokių objektyvių sutarties nevykdymo priežasčių, nevykdė sutartyje nustatytos veiklos ir taip trukdė nuomotojui panaudoti jam patikėtą turtą, sukeldamas šiam neigiamų pasekmių (CK 6.217 straipsnis, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, be to, laikė, kad ginčo sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes, atsakovo pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis, atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę siekia buvusios savininkės A. Mankauskienės įpėdiniai.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ethical Products Distribution“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas imperatyviuosius CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio reikalavimus bei nukrypdamas nuo nurodytų procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir pasisakė dėl aplinkybių (susijusių su sutartyje nustatytos veiklos nevykdymo padariniais, nuosavybės teisių atkūrimu ir viešojo intereso pažeidimu), kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus teigimu, atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesinaudojo savo kaip proceso šalies teise nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes ir nurodė, kad neprieštarauja ieškovo pareikštam reikalavimui, bei prašė teismo spręsti bylą savo nuožiūra. Aplinkybes, kad nuomininko komercinės veiklos nevykdymas išsinuomotame sklype sukelia nuomotojui neigiamų pasekmių ir kad ginčo sutartis pažeidžia viešąjį interesą, atsakovas išdėstė tik savo apeliaciniame skunde. Toks atsakovo elgesys, kai bylai reikšmingas aplinkybes jis nurodė tik tuomet, kai buvo priimtas jam nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, turėjo būti vertinamas kaip nesąžiningas, vilkinantis bylos nagrinėjimą ir pažeidžiantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas, ilgą laiką nevykdydamas ginčo sutartyje nustatytos veiklos, iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, todėl buvo pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netinkamai aiškino ir taikė šią CK normą. Kasatoriaus teigimu, vienašališkai prieš terminą žemės nuomos sutartį nurodytos CK normos pagrindu nuomotojas turi teisę nutraukti tik tuo atveju, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui. Tuo tarpu neigiamo pobūdžio pasekmių (žalos) buvimo faktą atsakovas grindžia tik bendrojo pobūdžio pasvarstymais apie dėl sklype nevykdomos komercinės veiklos nesumokamus mokesčius į valstybės biudžetą, darbo vietų nesukūrimą, trukdymą kitiems ūkio subjektams ir pan., nepateikdamas jokių jo patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Jokių aplinkybių, kurios patvirtintų žalos nuomotojui padarymo faktą, nenurodoma ir apeliacinės instancijos teismo sprendime: kokios konkrečios skundžiamame sprendime nurodomos neigiamos pasekmės, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Be to, vadovaujantis CK 1.9 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas gali būti taikomas tik tuomet, kai esminis sutarties pažeidimas daromas aktyviais veiksmais, t. y. kai nuomininkas aktyviais veiksmais naudoja nuomojamą žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Kitu atveju, kai sklypas tam tikrą laiką nenaudojamas, tačiau nuomos mokestis nuomotojui mokamas tinkamai, o sklypas – prižiūrimas, nuomotojo interesai, kasatoriaus teigimu, niekaip negali nukentėti, nes tokiu atveju jis iš nuomininko gauna visa tai, ką jis tikėjosi gauti sudarydamas žemės nuomos sutartį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).
3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad ginčo sklype nevykdoma komercinė veikla, nepagrįstai vadovavosi antstolio 2007 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes šį atsakovas į bylą pateikė tik apeliacinio proceso metu. Taip buvo pažeistas CPK 314 straipsnis ir nukrypta nuo šios procesinės teisės normos taikymo praktikos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad dėl nagrinėjamos bylos ginčo objekto (valstybinės žemės nuomos sutarties), kuris priskirstinas viešojo intereso sričiai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nebuvo absoliučiai saistomas apeliacinio skundo ribų, todėl, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemės nuomos sutartimi išnuomotą žemės sklypą, nepažeidė kasatoriaus nurodomų procesinės teisės normų. CPK 314 straipsnyje nustatyti naujų įrodymų pateikimo ribojimai apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutūs, šiuos ribojimus įtvirtinanti nuostata neturi būti taikoma formaliai ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui vykdyti teisingumą konkrečioje byloje. Šešerius metus pagal tikslinę paskirtį nenaudojamas komercinės paskirties valstybinės žemės sklypas, atsakovo teigimu, negali būti laikomas naudojamu racionaliai ir visuomeniškai naudingai. Būtent tai ir yra žala, kurią viešojo administravimo institucijai sukėlė neracionalus valstybinės žemės sklypo naudojimas: dėl sklypo buvimo tokioje teisinėje situacijoje jis, atsakovas (valstybinės žemės patikėtinis), negali vykdyti savo tiesioginių įgaliojimų žemėtvarkos srityje, t. y. atkurti nuosavybės teises ir taip įgyvendinti teisėtų pretendentų lūkesčius. Atsakovo manymu, jis, nutraukdamas ginčo žemės nuomos sutartį, CK 6.564 straipsnio nepažeidė, tuo tarpu ieškovas (kasatorius) neįrodė, kad nebuvo pagrindų, kuriais remiantis buvo nutraukta sutartis. Žemės sklypas buvo išnuomotas komercinei veiklai jame vykdyti, ieškovas – subjektas, kuris privalėjo tą veiklą vykdyti, tačiau to nedarė ir per daugiau nei šešerius metus nepradėjo to daryti, nenurodydamas jokių objektyvių sutarties nevykdymo priežasčių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
1999 m. kovo 31 d. ieškovas UAB „Ethical Products Distribution“ ir atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N18/99-Nr. 0029, kuria ieškovui devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 4,5596 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 6 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo pobūdis – komercinė ūkinė veikla.
Atsakovo darbuotojo 2006 m. kovo 24 d. surašytame žemės naudojimo vietoje patikrinimo akte Nr. 4 nustatyta, kad sklype jokia komercinė veikla nevykdoma, pastatų nėra. 2006 m. gegužės 9 d. raštu atsakovas įspėjo ieškovą, kad, šiam nepateikus dokumentų, įrodančių komercinę veiklą nuomojamame sklype, žemės nuomos sutartis bus nutraukta, praėjus dviem mėnesiams po šio įspėjimo įteikimo. 2006 m. rugpjūčio 9 d. rašte atsakovas, negavęs iš ieškovo nurodytų dokumentų, įspėjo šį pakartotinai. 2006 m. spalio 24 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. ŽM-1222 valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta, nes nuomininkas nenaudoja išsinuomoto žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pažeisdamas žemės nuomos sutarties 6 punktą (CK 6.654 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas išsinuomoto žemės sklypo nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo nenaudojo, visus žemės nuomos mokesčius sumokėjo tinkamai ir laiku.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas, ilgą laiką nevykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytos veiklos, iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, ir tai buvo pagrindas atsakovui nutraukti šią sutartį prieš terminą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pagal nurodytą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 1999 m. kovo 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas komercinei ūkinei veiklai vykdyti (Sutarties 6 punktas). Nuomotojas (atsakovas), nustatęs, kad nuomininkas (ieškovas) daugiau kaip šešerius metus nevykdo išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos, nutraukė ginčo sutartį prieš terminą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis, – tai privati nuosavybė, asmens ūkinė laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl visuomenė suinteresuota jų įgyvendinimu. Kita vertus, asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Ją įgyvendinant įvairiais atžvilgiais paliečiami visuomenės interesai, todėl valstybė reguliuoja ūkinę veiklą. Konstitucinėje nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).
Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Atsižvelgiant į tai, valstybė, atstovaujama atsakovo, jo dispozicijoje esančios valstybinės žemės patikėtinio, valdančio, naudojančio ir disponuojančio žemę visuomeniniais interesais ir taip vykdančio nurodytos valstybinės žemės socialinės paskirties užtikrintojo funkcijas, išnuomodama devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui 4,5596 ha valstybinės žemės sklypą, skirtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, kaip nurodo kasatorius, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, ieškovui per šešerių metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, išskyrus jo priežiūrą, nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, tinkamai aiškino ir taikė nurodytą CK normą, nes ieškovas, ilgą laiką nevykdydamas sklype komercinės ūkinės veiklos, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 6 punkto sąlygą. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad esminis sutarties pažeidimas galimas tik aktyviais nuomininko veiksmais, kai žemė naudojama ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Dėl išdėstytų argumentų kasacinio skundo motyvai dėl netinkamo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys