Civilinė byla Nr. e2-20-721/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02894-2019-1

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                              1.3.5.8; 3.1.14.8.1; 3.2.1.3.; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Mažeikiai 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Juratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovui M. K., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovui M. K. dėl turtinės žalos priteisimo,

n u s t a t ė: 

             Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T.“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB ,,T.“ 2019 m. gegužės 17 d. įsakymą dėl atsakovo M. K. atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtų; pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai išskaičiavo iš atsakovo, kaip atleidžiamo darbuotojo, 231,46 Eur sumą jo padarytos žalos, pasireiškusios jam patikėtos transporto priemonės apgadinimu, dengimui, t. y. remonto išlaidų atlyginimui; pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai neapmokėjo atsakovui 273 Eur išlaidų už viešbučio apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas Airijoje, patirtas be ieškovės sutikimo; priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą 829,97 Eur dydžio žalą dėl dyzelinio kuro nepateisinamai didelio kiekio dingimo iš atsakovui patikėtos transporto priemonės; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 85,37 Eur sumą, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019-09-26 sprendimą darbo byloje Nr. APS-116-15907/2019 turėjo būti sumokėta kaip skubiai vykdytina sprendimo dalis; taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimu Nr. DGKS-5949, kuriuo nuspręsta iš UAB „T.“ išieškoti M. K. naudai 457,09 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ( darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruotės išlaidų kompensacija) ir 100 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. UAB „T.“, kaip darbdavys 2019 m. balandžio 26 d. sudarė su darbuotoju M. K. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbuotojas realiai pradėjo dirbti 2019 m. balandžio 29 d. vairuotoju ekspeditoriumi. 2019 m. balandžio 29 d. darbdavio direktoriaus įsakymu Nr. KMK atsakovas buvo komandiruotas į Airiją, Angliją, Latviją ir Lietuvą darbdavio priskirta transporto priemone – vilkiku RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagaminimo data 2018 m.) ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagaminimo data 2018 m.). Šios komandiruotės tikslas-krovinių pervežimas. Atsakovas komandiruotėje užtruko 17 dienų nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovui įvažiavus į Angliją ir ignoruojant darbdavio nurodymus sustoti poilsiui konkrečioje aikštelėje, pasirinkus sustoti poilsiui savo nuožiūra A20 kelyje, iš jo vairuoto automobilio kuro bako buvo išleista, arba kaip teigia atsakovas, pavogta 653 litrų ieškovui priklausančio dyzelinio kuro. Ieškovui dėl šio kuro ,,dingimo“ buvo padarytas 829,97 Eur nuostolis. Į krovinio iškrovimo vietą Airijoje atvykęs atsakovas elgėsi neatsakingai, neužtikrino, kad krovinys būtų iškrautas bei jo valdyta transporto priemonė galėtų išvykti iš iškrovimo vietos dar tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 4 d. Pagal suplanuotą kelionės maršrutą ir grafiką, iškrovęs krovinį, dar tą pačią dieną, vairuotojas turėjo važiuoti pasikrauti kito krovinio Airijoje. Ieškovas gavo informaciją iš krovinio pristatymu suinteresuoto asmens - krovinio siuntėjo, kad krovinio gavėjas jį informavo, jog krovinys iškrautas kaip buvo planuota 2019 m. gegužės 4 d. CMR važtaraščio Nr. HTJ540935 atžymėta, jog krovinys iškrautas 2019 m. gegužės 6 d. Be to važtaraštyje yra ir atžyma 2019 m. gegužės 7 d., tačiau pasirašęs kitas darbuotojas, dėl ko ieškovas daro išvadą, jog krovinys buvo faktiškai iškrautas 2019 m. gegužės 4 d., tačiau tikėtina, kad atsakovas galėjo susitarti su kitu darbuotoju, dirbusiu krovinio iškrovimo vietoje, kad šis atžymėtų krovinio iškrovimo datą 2019 m. gegužės 7 d. Pats atsakovas 2019 m. gegužės 4 d. SMS žinute ieškovui patvirtino, kad krovinys iškrautas, tačiau jam nepasirašo CMR važtaraščio. Akivaizdu, kad atsakovas, kaip asmuo atsakingas už tai, kad visos operacijos su jo vežtu kroviniu būtų tinkamai ir laiku fiksuotos CMR važtaraštyje, neatliko savo pareigų ir jo tokį elgesį ieškovas vertina kaip sąmoningą ir piktybišką savo, kaip darbuotojo, pareigų nevykdymą, greičiausiai siekiant savo asmeninių tikslų, nesuderinamų su ieškovo interesais. Atsakovas pareiškė ieškovui, kad turės laukti krovinio iškrovimo vietoje kelias dienas (visą savaitgalį), kol gaus atitinkamo darbuotojo parašą. Atsakovas informavo ieškovą, kad nutarė visam savaitgaliui užsisakyti viešbutį  su pusryčiais ir pareikalavo iš ieškovo pinigų šiam tikslui. Grįžęs į Lietuvą, atsakovas pareikalavo apmokėti jo patirtas išlaidas už nakvynes su pusryčiais Killkenny House Hotel viešbutyje - viso 273 Eur. Ieškovė, atsakovo siuntimo į tarnybinę komandiruotę  metu, neįsipareigojo apmokėti darbuotojui nakvynės išlaidų. 2017-12-20 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl normalaus kassavaitinio poilsio atlikimo transporto priemonėje. Airijoje negalioja draudimas vairuotojui atlikti normalų kassavaitinį 45 val. ir ilgiau trunkantį poilsį transporto priemonėje. Atsakovui nebuvo būtinybės palikti automobilį ir ilsėtis viešbutyje. Be to, atsakovas M. K. minėto reiso metu apgadino jam patikėtą transporto priemonę RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą - transporto priemonės remonto darbų suma. Ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovą, jam neišmokėjo ir skyrė atsakovo padarytos žalos atlyginimui 231, 46 Eur. Atleidimo dieną atsakovui į nurodytą banko sąskaitą pervesta 638, 65 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė taip pat atsakovui sumokėjo 85,37 Eur pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Ieškovė laiko, kad jos padarytos išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio buvo pagrįstos ir teisėtos ir Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, jog ieškovės išskaitos neteisėtos.      

       Atsakovas M. K. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog 2019 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Šalys sutarė dėl 772 Eur mėnesinio darbo užmokesčio ir ne mažesnių kaip 50 procentų dienpinigių, kurių konkretus dydis turėjo būti patvirtintas prieš kiekvieną komandiruotę įsakymu, su juo pasirašytinai supažindinant darbuotoją. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. Nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. jis buvo išvykęs į komandiruotę krovinių pervežimui Europos Sąjungos šalyse (Lenkija, Vokietija, Anglija, Airija, Belgija, Latvija). Jo skaičiavimais dienpinigių suma sudaro 1010 Eur. Jis taip pat komandiruotės metu patyrė 273 Eur išlaidas už tris nakvynes viešbutyje, kurias darbdavys atsisakė apmokėti. Dėl apmokėjimo už tris nakvynes viešbutyje Airijoje nurodė, kad dėl netinkamo krovinio pakrovimo ir iškrovimo poilsis užtruko ilgiau nei 45 val. Nurodė, dar kassavaitiniam 45 val. poilsiui yra privalomas viešbutis, kadangi šį poilsį automobilyje Europos šalyse praleisti draudžiama. Kai vyko krovinio iškrovimas, Airijoje papildomai įpuolė nedarbo dienos, kadangi nuo 2019-05-03 iki 2019-05-06 vyko miesto festivalis Kilkenny festival. Krovinys buvo pradėtas iškrauti 2019-05-04 ir pastebėta, kad neatitinka pakrauto krovinio ir CMR važtaraštyje parašyti krovinio išmatavimai. Komandiruotės metu Anglijoje automobilių stovėjimo aikštelėje tretieji asmenys iš jo vairuojamo automobilio pavogė 650 litrų degalų. Dėl kuro vagystės nurodė, kad apie ją nedelsiant buvo pranešta pagalbos telefono Nr. 999. Įmonės direktorė taip pat buvo informuota apie kuro vagystę. Atsakovė, kaltindama jį dėl automobilio nubraižymo, nutyli aplinkybę, kad per vieną reisą reikia keltis keturis kartus keltu, kur automobilius parkuoja milimetrų atstumu tarp kitų automobilių. Jau priimdamas automobilį Lietuvoje jis pastebėjo, kad nebuvo priekinio veidrodžio. Dėl sulūžusios sėdynes paaiškino, kad pastumiant sėdynę, plastikinės žarnelės, kuri pučia orą, dalįs pateko į sėdynės mechanizmą, dėl to neperdavė oro srauto į sėdynės vidų, bet sujungimą sudūrus ji toliau turėjo funkcionuoti.

Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo atstovai, atsakovas palaikė savo pareikštus reikalavimus, atsikirtimus į juos. Ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškino reikalavimus visa apimtimi. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepgrįsta, priteisti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį, kuris buvo priteistas darbo ginčų komisijos sprendimu ir netesybas, kurias prašė paskaičiuoti už uždelstą atsiskaityti laikotarpį pagal darbo ginčų komisijos nustatytą vidutinį darbo užmokestį.

 Ieškinys atmestinas.

            Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

            Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. UAB ,,T.” ir M. K. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju – ekspeditoriumi. Šalys susitarė dėl darbo laiko normos - 5 darbo dienos,  40 val. per savaitę, o jei darbo laikas neatitinka minėtų valandų, darbo laikas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 534 patvirtintus darbo ir poilsio ypatumus kelių transporte. Darbo sutartimi susitarta dėl darbo komandiruotėse, mokant ne mažiau kaip 50 proc. nustatytos komandiruotpinigių normos. Sutartas darbo užmokestis 722,00 Eur per mėnesį. Pagal darbo sutartį M. K. pradėjo dirbti 2019 m. balandžuio 29 d. Nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. jis buvo išvykęs į komandiruotę krovinių pervežimui Europos Sąjungos šalyse –Airija, Anglija, Latvija ir Lietuva (Įsakymas „Dėl siuntimo į tarnybinę komandiruotę 2019 m balandžio 29 d./Nr.KMK ). Šalių darbo santykiai buvo nutraukti 2019 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl neigiamų išbandymo rezultatų).        

         M. K. buvo priskirtas vilkikas RENAULT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagaminimo data 2018 m.) ir puspriekabė valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (pagaminimo data 2018 m.).

               Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 26 d. . sprendimu  Nr. DGKS - 5949  atsakovui  M. K. priteista 457,09 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruotės išlaidų kompensacija). Šio sprendimo dalį, t.y. 85,37 Eur nustatyta vykdyti skubiai. Sumos nurodytos atskaičius mokesčius. Taip pat priteistos 100,00 Eur netesybos.

               Ieškovė UAB ,,T.” nesutiko su DGK sprendimu, todėl kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad su atsakovu atsiskaityta tinkamai. Taip pat prašė pripažinti atsakovo atleidimą iš darboDK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu,  priteisti iš atsakovo 829,97 Eur žalos atlyginimą.

               Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu

UAB ,,T.” ieškiniu atsakovui prašė pripažinti 2019 m. gegužės 17 d. darbo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo M. K. nutraukimą DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu.

            Vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai.

             Kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat, ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka.

             Ieškovė, prašydama teismo pripažinti darbo sutarties su M. K. nutraukimą teisėtu, nurodė, kad atsakovo atleidimą iš darbo lėmė nepatenkinami išbandymo rezultatai, t. y. atsakovo asmeninės savybės, atmestinas požiūris į darbą, neatsakingumas, savo interesų prioretizavimas, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti iškilusius klausimus.

 Nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje, atsakovas (darbuotojas) nekėlė reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtumo ir neginčijo ieškovės teisės nutraukti su juo darbo sutartį būtent DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo sprendžiami jokie išvestiniai reikalavimai, nei neturtinės žalos atlyginimo, nei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui klausimai. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su ieškove, sutiko su darbdavio teise vertinti jo asmenines savybes bei darbo rezultatus ir pasinaudoti paprastesne atleidimo procedūra, jeigu atsakovo išbandymo rezultatai bus nepatenkinami. Byloje nekilo ginčo, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, buvo sutarusios dėl trijų mėnesių išbandymo laikotarpio. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva.

  DK 220 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas, o termino neatnaujinus, per vieną mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą. Iš darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. Nr. DGKS - 5949 matyti, kad M. K. buvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl dienpinigių ir kitų išmokų priteisimo. Dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo ar tuo paremto reikalavimo atsakovas darbo ginčų komisijai nereiškė ir šiuo aspektu tokio ginčo neinicijavo. 

  Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu pareikštas atsakovui neginčijant atleidimo iš darbo teisėtumo darbo ginčų komisijai ir konstatavus, kad ieškovė kreipėsi į teismą neišnaudojusi privalomos tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos yra pagrindas bylą dalyje dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu bylą nutraukti ( CPK 293  straipsnio 1 punktas).

  Dėl pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir teisės daryti išskaitas iš darbo užmokesčio

  Atsakovas M. K. 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš ieškovės UAB ,,T.” (darbo ginčo byloje – atsakovės) dienpinigių skirtumą, kuris susidarė dėl to, kad ieškovė skaičiavo dienpinigius pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas maksimalias normas, o atsakovė skaičiavo 50 proc. sumažintas dienpinigių normas pagal susitarimą darbo sutartyje; žalos išskaitomis iš darbo užmokesčio dėl transporto priemonės RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo ir sėdynės remonto. Darbo ginčų komisija 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atsakovo (darbo ginčo byloje – ieškovo) prašymą patenkino iš dalies: išieškojo atsakovui M. K. iš ieškovės UAB ,,T.” 457,09 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruotės išlaidų kompensacija) atskaičius mokesčius, sprendimo dalį dėl 85,37 Eur priteisimo nustatė vykdyti skubiai; išieškojo atsakovui iš ieškovės 100,00 Eur netesybų atlyginimą; atmetė kaip nepagrįstą prašymą dėl išlaidų, susijusių su kelione į/iš darbovietę, dokumentų siuntimu darbdaviui bei bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo. 

   Ieškovė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti, kad UAB ,,T.” teisėtai ir pagrįstai išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio 231,46 Eur žalos už automobilio sėdynės ir kėbulo remontą ir 273,00 Eur išlaidas už tris nakvynes viešbutyje Kilkenny House Hotel. Taip pat prašo pripažinti, kad 85,37 Eur išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio padaryta teisėtai.

                Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Šalių sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 81  6 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui bus mokama 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių suma, kuri darbdavio nurodymu gali būti mokama ir didesnė, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą priskaičiuoti ir mokėti darbuotojui sumažintą dienpinigių normą. Darbo sutarties nuostatos dėl darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimo, jų minimalaus dydžio visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios darbuotojo teises ir interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma ir keičiama raštu. Esant abiejų šalių pasirašytai darbo sutarčiai, galioja prezumpcija, kad sutarties sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, o su jomis nesutinkanti sutarties šalis, šią prezumpciją gali ginčyti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka įrodinėdama, kad tam tikra sutarties sąlyga neatitinka tikrosios šalių valios (DK 213 straipsnio 3-4 dalys). Teismo vertinimu, darbo sutartyje nurodyta bei sulygta dienpinigių norma atitinka teisės aktų reikalavimus.

         Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui būnant užsienyje buvo skaičiuojama mažesnė dienpinigių norma, nei nustatyta maksimali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo, t. y. komandiruotės metu dienpinigiai skaičiuoti 50 proc. maksimalios normos. Aprašo 10 p. nustato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Minėtame nutarime nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai: Airija - 69,00 Eur, Jungtinė Karalystė - 67,00 Eur, Vokietija - 62,00 Eur, Belgija - 61,00 Eur, Lenkija - 48,00 Eur, Latvija -44,00 Eur, Lietuva - 15,00 Eur.

         Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo komandiruotas į užsienio šalis laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Prieš išvykstant į komandiruotę darbuotojas pretenzijų dėl dienpinigių dydžio nereiškė. Iš darbo ginčų komisijai pateikto komandiruotės įsakymo matyti, kad atsakovo komandiruotė atitinkamose užsienio šalyse truko: Airija - 5 d., Jungtinė Karalystė - 4 dienas, Vokietija - 2 dienas, Belgija - 1 diena, Lenkija - 3 dienas, Latvija - 1 ddiena, Lietuva - 1 diena. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, priskaičiuotina maksimali dienpinigių suma sudaro 1001,00 Eur. 

           Darbo ginčų komisijai išsamiai išnagrinėjus ieškovės pateiktas avanso apyskaitas, kuriose priskaičiuotas dienpinigių dydis nurodytas 496,50 Eur, tačiau šiai sumai neatitinkant turimais duomenimis mažiausiai galimos priskaičiuoti dienpinigių sumos (pagal komandiruotės įsakymą), priimtas sprendimas, kad atsakovui priskaičiuotinų dienpinigių suma sudaro 500,50 Eur (išmokant ne mažiau 50 proc. nustatytos normos t. y. 1001,00 Eur x 0,5 = 500,50 Eur). 

    Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog su darbuotoju nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl egzistuoja pagrindas jo reikalavimą dalinai patenkinti.                

    Dėl darbo užmokesčio ir išskatų 

          DK 150 straipsnyje yra numatyti griežti darbdavio teisės atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą ribojimai, detaliai nurodant ne tik kokio pobūdžio darbdavio reikalavimai gali būti tenkinami darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio (DK 150 straipsnio 2 dalis), bet ir maksimalus išskaitų dydis (DK 150 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilino proceso kodeklso 736 straipsnis), o taip pat terminas, per kurį vienašalis įskaitymas gali būti atliktas (DK 150 straipsnio 3 dalis).

          Ieškovės pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius duomenimis atsakovui už 2019 m. balandžio mėnesį buvo priskaičiuota 68,76 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) arba 55,35 Eur (atskaičius mokesčius), už 2019 m. gegužės mėnesį- 426,84 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 318,24 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (su nepanaudotų atostogų kompensacija) ir padaryta 85,37 Eur išskaita dėlatsakovo padarytos žalos. Atskaičius mokesčius ir išskaita, nurodyta atsakovui išmokėtiną sumą 232,89 Eur.

           Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

           DK 156 straipsnio 1 dalyje numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Žala turi būti reali, pagrįsta įrodymais.

         Nagrinėjamu atveju, atleidžiant atsakovą iš darbo, 2019 m. gegužės 17 d. iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 85,37 Eur, o konkrečiai dėl vilkiko RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynės remonto 31,35 Eur (be PVM) ir 54,02 Eur dalis žalos už kėbulo remontą. Ieškovė patirtos žalos dydžiui pagrįsti pateikė sąskaitas faktūras ir duomenis apie jų apmokėjimą. Sėdynės remonto sąskaita apmokėta 2019-05-24 (mokėjimo čekis), o kėbulo remonto sąskaita apmokėta 2019-08-20 (kasos pajamų orderis).

          Kaip matyti iš ieškinio turinio, o taip pat ieškovės pateiktų dokumentų, žalą ieškovė sieja su ieškovės transporto priemonės RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2018 m.) apgadinimu. Ieškovės 2019-05-17 aktu buvo užfiksuoti išoriniai automobilio apgadinimai - nubraižymai ir vairuotojo sėdynės gedimas. Atsakovas išsakė savo argumentus dėl šių apgadinimų pobūdžio. Nurodė, kad per reisą kelis kartus kėlėsi keltu, kur automobiliai parkuojami labai arti vienas prie kito. Be to nurodė, jog jau priimdamas automobilį Lietuvoje pastebėjo, kad nebuvo priekinio veidrodžio, kas įrodo, jo manymu, jog kažkas automobiliui buvo nutikę. Atsakovas aiškiai įvardijo vairuotojo sėdynes gedimo priežastį. Ieškovė gi neįvykdė pareigos įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, neįvardijo netinkamus vairuotojo veiksmus, transporto priemonės apgadinimų atsiradimo priežasčių. Nurodytas aktas dėl automobilio sugadinimo surašytas ir pasirašytas dalyvaujant tik ieškovės administracijos darbuotojams (direktorė V. U., komercijos direktorius O. U., buhalterė A. V.).

            Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. 

            Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta žalą pagrindžiančių įrodymų. Byloje nenustatyta, jog automobilis buvo apgadintas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas, o ne kiti asmenys yra atsakingi už ieškovei atsiradusią žalą, dėl ko būtent atsakovas turi ją kompensuoti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą bei jos dydį, bet nėra jokių duomenų apie tai, kad žala padaryta atsakovo komandiruotės metu, t. y. tuo metu, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovo darbo metu, atliekant darbo funkcijas. 

                Kaip jau buvo minėta, kad atsirastų pareiga darbo sutarties šaliai atlyginti atsiradusią žalą, privaloma nustatyti, jog žala padaryta neteisėtais veiksmais, tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, yra pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusysis pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Byloje nėra įrodymų dėl  neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie nulėmę žalos atsiradimą, ir priežastinio ryšio, kaip materialinės atsakomybės taikymo sąlygos. Kas kaltas dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos galima spręsti tik konstatavus, kad buvo atliktas neteisėtas veiksmas, nulėmęs žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodinėja kokiais būtent veiksmais žala buvo padaryta.

           Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 85,37 Eur dydžio išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio yra neteisėta.

           Dėl reikalavimo atlyginti žalą (kuro vagystė)

                DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis).

    Kaip jau buvo minėta, DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis); praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis); darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (3 dalis).

     Kasacinio teismo pasisakyta, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Gavus tokį darbo ginčo šalies prašymą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso darbo ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-27-701/2020, 34 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-28/701/2020, 37 punktas).

      Ieškovė UAB ,,T.” prašymu priteisti iš atsakovo 829,97 Eur žalą, padarytą dėl 650 litrų kuro vagystės iš atsakovo vairuojamos transporto priemonės kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos. Nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, nėra išvestinis iš pagrindinių, nagrinėtų darbo ginčų komisijoje, reikalavimų. Šis reikalavimas galėjo būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku.

      Dėl ieškovės pareikšto darbo ginčų komisijoje nenagrinėto reikalavimo byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28/701/2020, 39 punktas).

                  Dėl išlaidų už viešbutį apmokėjimo 

        Atsakovas M. K. prašyme darbo ginčų komisijai nurodė, kad komandiruotės metu patyrė 273,00 Eur išlaidas už tris naktis viešbutyje Kilkenny House Hotel ir pateikė apmokėtą sąskaitą (apmokėjimas pagrįstas parašu). Tiek darbo ginčų komisijai pateiktame pareiškime, tiek teismo posėdyje jis paaiškino, jog Airijoje, 2019-05-04 pradėjus krovinio iškrovimo darbus buvo pastebėta, kad neatitinka pakrauto krovinio ir CMR važtaraštyje parašyti išmatavimai. Iškrovimas buvo sustabdytas iki su krovinio siuntėju ir gavėju buvo aiškinamos visos aplinkybės. Krovinio iškrovimas buvo sustabdytas ir krovinys buvo iškrautas 2019-05-06 (CMR važtaraščio Nr. HTJ540935 yra atžymėta ir 2019-05-07 data).

         Ieškovė nurodo, kad kyla abejonės, jog atsakovui iš tiesu buvo poreikis apsistoti nakvynei viešbutyje ir tokia prielaida bando ginčyti. Ieškovės nuomone, šios išlaidos turi būti pripažintos ieškovo asmeninėmis išlaidomis, jos nebuvo numatytos komandiruotės įsakyme, taip pat Airijos įstatymai nedraudžia kassavaitinį poilsį praleisti automobilio kabinoje. 2019-05-04 ieškovė SMS žinute atsakovo buvo informuota apie jo ketinimą nakvoti viešbutyje. Ieškovės darbuotoja jam nurodė, kad apmokėti viešbutį jis turės pats.

         2006-03-15 Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (toliau - Reglamentas) 4 straipsnio h punkte nurodyta, kad „kassavaitinio poilsio laikotarpis” - tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis normalų [reguliarų] kassavaitinio poilsio laikotarpį arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. Normalus [reguliarus] kassavaitinio poilsio laikotarpis - tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis - trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų. Reglamento 8 straipsnio 8 dalis numato, jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.

               Kaip paminėta darbo ginčų komisijos sprendime, nagrinėjamu atveju aktuali ES Teisingumo teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis Byloje C 102/16, kurioje, be kita ko, iškeltas draudimas pasinaudoti reguliariais kassavaitinio poilsio laikotarpiais klausimas. Šioje teismo nutartyje išaiškinta, kad Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, jog vairuotojas negali pasinaudoti 8 straipsnio 6 dalyje numatytais reguliariais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, būdamas savo transporto priemonėje.

               Pažymėtina, jog Reglamento 29 straipnis nustato, kad šis Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

               Iš byloje esančio CMR važtarašio Nr. HTJ540935 matyti, kad 6,7,8,9 grafose yra nurodyta data 2020-05-07, įrašas patvirtintas parašais ir teismas neturi pagrindo abejoti šių atžymų tikrumu. Dėl to, kad krovinio iškrovimas buvo pradėtas 2020-05-04 ir labiau tikėtina, jog baigtas 2020-05-07 10.05 val., atsakovui buvo reikalingas kassavaitinis poilsis, o jis užtruko ilgiau nei 45 val. (3 naktis) dėl netinkamo krovinio pakrovimo ir iškrovimo problemų.

                Atsižvelgiant į minėto Teisingumo teismo sprendimo išaiškinimą, Reglamentas Nr. 561/2006 nesuteikė vairuotojui teisės kassavaitinį poilsį praleisti automobilio kabinoje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos nakvynės viešbutyje išlaidos turi būti kompensuotos (DK 107 straipsnio 2 dalis) ir ieškovė jas privalo atsakovui sumokėti 272,00 Eur patirtų išlaidų viešbučiui  apmokėti. 

          Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui išmokėjo viso 638,65 Eur, o privalėjo darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėti 318,24 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį (su nepanaudotų atostogų kompensacija) ir 500,50 Eur dienpinigius, viso 823,74 Eur (atskaičius mokesčius), todėl neišmokėta atsiskaitymo dalis sudaro 185,09 Eur (823,74 Eur - 638,65 Eur) (atskaičius mokesčius).

                 Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

    Atsakovas reikalauja priteisti jam netesybas, jų sumą padidinant nuo 100 Eur iki 1110,54 Eur.

             DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismų praktikoje išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-513-883/2018).

   Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. K. darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 185,09 Eur , pripažinus atsakovo patirtas nakvynės išlaidas kaip pagrįstas komandiruotės išlaidas - 272,00 Eur, iš viso 457,09 Eur (atskaičius mokesčius). Darbo ginčų komisija apskaičiavo 690,54 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio M. K. vidutinį mėnesio darbo užmokestį, todėl būtent pagal šį dydį skaičiuotinas DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų netesybų dydis.

   Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. DK 107 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje; komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 

     Pažymėtina, jog darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (690,54 Eur) buvo paskaičiuotas remiantis darbdavio UAB „T.“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog M. K. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 33,04 Eur, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis –690,54 Eur (neatskaičius mokesčių). 

     DK 147 straipsnio 2 dalyje numato pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-341/2009, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-501-701/2016).

    Byloje nustatyta, kad atleidžiant atsakovą S. Ž. iš darbo 2019 m. vasario 7 d. jam nebuvo sumokėta 457,09 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų; tarp šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl vėlesnio atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu.

   Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Darbo ginčų komisija priteisė 100 Eur netesybų atsižvelgdama į tai, jog sprendimo priėmimo metu buvo uždelsta atsiskaityti 4 mėnesius ir 4 darbo dienas ir į tai, kad ieškovas įmonėje dirbo labai trumpą laiką, į neatsiskaitytos sumos dydį bei kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo sprendimo priėmimo metu jau yra uždelsta atsiskaityti ilgiau nei 9 mėnesiai, todėl netesybų dydis galėtų būti skaičiuojamas uždelstą sumokėti sumą dauginant iš maksimalaus DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių skaičiaus. Vis tik teismas sprendžia, jog atsižvelgus į trumpą darbuotojo darbo įmonėje UAB „T.“ trukmę, į tai, jog darbuotojas neužilgo nuo darbo santykių pasibaigimo įsidarbino kitoje darbovietėje, maksimalių netesybų priteisimas pažeistų teisingumo, proporcingumo principą.

             Esant iškeltai darbo bylai darbo ginčų komisijoje ir teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sąžiningai naudotis: apie norą atsiskaityti gali pareikšti teismo posėdyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai. Atsakovui darbo užmokestis yra uždelstas mokėti ilgiau nei devyni mėnesiai, per šį laikotarpį darbdavys net iš dalies neatsiskaitė su darbuotoju. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nenurodė delsimą atsiskaityti pateisinančių priežasčių, nepateikė duomenų apie sunkią įmonės finansinę padėtį ar apie kitokias kliūtis, dėl kurių įmonė negalėtų sumokėti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų.

  Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, jog uždelsta sumokėti suma yra gana didelė, viršija vidutinį darbo užmokestį, įvertinus tai, jog nėra nustatyta darbuotojo kaltės, teismas sprendžia, kad iš ieškovės, t. y. darbdavio UAB „T.“, atsakovui, t. y. darbuotojui M. K., priteistinos netesybos, kurių dydis lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui –690,54 Eur (neatskaičius mokesčių).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

              Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui M. K. išlaidų, kurios sudaro 192 Eur.

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 269–270 straipsniais, 293 straipsniu, teismas

   n u s p r e n d ž i a:

   Civilinę bylą ieškinio reikalavimų dėl 2019-05-17 UAB ,,T.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsakymo atlesti M. K. iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažinimo teisėtu ir 829,97 Eur turtinės žalos priteisimo iš M. K. dalyje nutraukti.

               Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

   Išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, priteisti atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „T.” juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini):

- 457,09 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 09 ct) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų; 

 - 690,54 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 54 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų.

   Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB ,,T.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 192,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt du eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

               Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                                                                                       Nadežda Kiubienė