Civilinė byla Nr.2A-1264-485/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.4; 114.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant atsakovo K. B. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovo Z. Ž. atstovui advokatui Jaroslav Los, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. B. ir trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams Z. Ž., K. B., tretiesiems asmenims A. B., R. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovų 14496,85 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šakių rajone 2006-09-01 dėl Z. Ž., vairavusio K. B. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB "TEO LT" priklausanti transporto priemonė CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu Z. Ž. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - LRTPVCAPD) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo AB "TEO LT" kreipėsi į ieškovą. AB "LIETUVOS DRAUDIMAS", vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. p.) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino AB "TEO LT" transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 14496,85 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB "LIETUVOS DRAUDIMAS" kompensavo išmokėtą 14496,85 Lt draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 str. bei LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, 2007-03-19 ir 2007-09-25 pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau bendraatsakovai padarytų nuostolių neatlygino iki šiol ir ieškovui solidariai yra skolingi 14496,85 Lt.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų Z. Ž. ir K. B. solidariai 14496,85 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2008-02-14 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 217,50 Lt žyminio mokesčio ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Teismas nustatė, kad 2006-09-01 dėl Z. Ž., vairavusio K. B. priklausančią transporto priemonę kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB "TEO LT" priklausanti transporto priemonė. Minėto eismo įvykio metu Z. Ž. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo AB "TEO LT" kreipėsi į ieškovą. AB "LIETUVOS DRAUDIMAS", vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino AB "TEO LT" transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 14496,85 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB "LIETUVOS DRAUDIMAS" kompensavo išmokėtą 14496,85 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo K. B.. Teismas konstatavo, kad transporto priemonės savininkas K. B. neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę ir neginčijo Z. Ž. naudojimosi neapdrausta transporto priemone – eismo įvykio metu transporto priemonė buvo neapdrausta – todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką AB „Lietuvos draudimas“ pagal LRTPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal LRTPVCAPDĮ 23 str. 1 d. turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo Z. Ž. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju – K. B., atlygintų žalą – grąžintų išmokėtą sumą. Teismas sprendė, kad LRTPVCAPDĮ 23 str. 1 d. numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari.
Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas visapusiškai, detaliai ir objektyviai nevertino konkrečios situacijos aplinkybių ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
Nors atsakovas K. B. ir neįvykdė LR TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti automobilį, tačiau jis nepažeidė šio Įstatymo 4 str. 2 ir 3 d., kuri nustato, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui nepadraustą transporto priemonę, reikalavimų, nes transporto priemonė buvo fiziškai ir moraliai pasenusi, nenaudojama ir todėl nebuvo drausta.
Teismas nevertino A. B. parodymų, kad už automobilį gautus 500 Lt pasiliko sau. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad apie tai, kad automobilis parduotas Ž. K. B. nebuvo informuotas. Teismas konstatavo, kad K. B. neginčijo Ž. naudojimosi automobiliu, tačiau iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad K. B. nebuvo žinoma apie sesers sudarytą sandorį.
K. B. su autoįvykio kaltininku nėra pasirašęs jokio susitarimo dėl automobilio nuomos, panaudos, neperdavė transporto priemonės, neleido ja naudotis ir kitokiu būdu neišreiškė pritarimo, jog automobiliu naudotųsi kitas asmuo. Didesnio pavojaus šaltinį Z. Ž. valdė be teisėto pagrindo, be K. B. valios ir žinios. Z. Ž., neteisėtai užvaldęs automobilį, pripažintinas jo valdytoju.
Byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys atsakovo K. B. kaltės buvimą.
Teismas nevertino A. B. veiksmų, nors jos veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, nesprendė jos atsakomybės klausimo. Šiuo atveju Z. Ž., K. B., ir A. B. veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, teismas nesprendė dėl dalinės atsakomybės taikymo, nors tam yra pagrindas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nesirūpino jam priklausančiu (įregistruotu) didesnio pavojaus šaltiniu – transporto priemone: neapdraudė jos teisės aktų numatyta tvarka arba neišregistravo jos nei dėl to, kad transporto priemonė netinkama naudoti nei dėl to, kad išvyko gyventi į užsienį; nesiėmė visų būtinų priemonių, užkertančių kelią pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone. Dėl šių priežasčių pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą ne tik eismo įvykio kaltininkui, bet ir apeliantui. Kol transporto priemonė įregistruota, savininkas privalo ją drausti. Priešingu atveju savininkui kyla solidari atsakomybė už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, kurią tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairavo kitas asmuo (TPVCAPDĮ 4 str., 23 str. 1 d.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad K. B. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkas ir nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, o Z. Ž. vairavo automobilį, todėl Z. Ž. ir K. B. atsako ieškovui solidariai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2006-09-01 Šakių rajone dėl bendraatsakovo Z. Ž., vairavusio K. B. priklausantį automobilį AUDI 80 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta AB „ TEO LT“ priklausanti transporto priemonė CITROEN BERLINGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu Z. Ž. civilinė atsakomybė, vairuojant jau minėtą transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ( tolia nutartyje LRTPVCAPD) įstatymu , dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo AB „ TEO LT“ kreipėsi į ieškovą. AB „ LIETUVOS DRAUDIMAS“ , vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas ( 1.1.p.) bei veikdama ieškovo vardu , nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl CITROEN BERLINGO , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino AB „ TEO LT“ transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 14496,85 Lt. Dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas , vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3.p. nuostatas , AB „ LIETUVOS DRAUDIMAS“ kompensavo išmokėtą 14496,85 Lt. draudimo išmoką.
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams K. B. ir Z. Ž.. t.y. transporto savininkui , tiek valdytojui, prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovų solidariai, kadangi sprendė, jog pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1d., ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, tiek ir iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. iš transporto priemonės savininko ( TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Prašomą sumą priteisė ieškovui iš abiejų bendraatsakovų, t. y. iš K. B. ir Z. Ž. solidariai. Nurodė, kad transporto priemonės , kurią vairavo Z. Ž. autoįvykio metu savininku buvo K. B.. Jis šios transporto priemonės neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jos neišregistravo iš VĮ „ Regitra“. Z. Ž. taip pat autoįvykio metu vairavo minėtą transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl padarė išvadą, kad atsiradusią žalą bendraatsakovai privalo atlyginti solidariai ( b. l. 116-119).
Apeliantai neneigdami to, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra atsakovas K. B., nurodo, jog jis šios transporto priemonės neapdraudė, nes ji „ buvo fiziškai pasenusi ir nenaudojama“. Tačiau TPVCAPDĮ 4 str. yra įtvirtinta transporto savininko parega drausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, bei nenaudoti pačiam ir neleisti naudotis kitiems asmenims nedrausta transporto priemone. TPVCAPDĮ nenumato jokių išimčių ( pvz. transporto priemonės techninė būklė ir pan.)., kurios atleistų transporto savininką nuo pareigos apdrausti jam priklausančią ( įregistruotą) transporto priemonę. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad apeliantas nesirūpinp jam priklausančiu ( įregistruotu) didesnio pavojaus šaltiniu – transporto priemone: neapdraudė jos teisės aktų nustatyta tvarka arba neišregistravo jos nei dėl to, kad transporto priemonė netinkama naudoti, nei dėl to, kad pats apeliantas išvyko gyventi į užsienį ( 2001-05-25 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.4, 43.6 punktai) ; nesiėmė visų būtinų priemonių , užkertančių kelią pasinaudoti jam priklausančia ( įregistruota) transporto priemone kitiems asmenims.
Dėl paminėtų priežasčių pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą kilo ne tik eismo įvykio kaltininkui ( šiuo atveju – Z. Ž.), bet ir apeliantui ( t. y. solidariai su eismo įvykio kaltininku) ( TPVCAPDĮ 4 str. 2d; 23 str. 1d.).
Be to, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio savininkas,t.y. K. B. minėtą automobilį nuvežė pas savo seserį- tretinį asmenį A. B. ir ten paliko. Jokio įgaliojimo jai parduoti minėtą automobilį neišdavė. Apie automobilio pardavimą inbformuotas nebuvo. Nurodo, kad nežiūrint to, A. B. neatsiklaususi K. B. automobilį už 500 Lt. pardavė Z. Ž., gautos sumos už automobilio pardavimą K. B. neatidavė. Tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo tretysis asmuo A. B. paaiškino, kad faktą, jog ji parduoda jau minėtą automobilį jos brolis , t. y. K. B. žinojo( b. l.97). Ši aplinkybė nėra paneigta. Iš to seka, kad kol transporto priemonė yra įregistruota, transporto priemonės savininkas privalo ją drausti. Tokiu būdu jis išvengtų atsakomybės už neapdraustą transporto priemonę, kurią tiek teisėtai , tiek ir ne vairavo kitas asmuo, padarytą žalą. Priešingu atveju transporto priemonės savininkui kyla solidari atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 4 str. , 23 str. 1 d; o ne kaip apeliantų nurodomą LR CK 6.270 str. 3d. Kaip nustatyta, tretysis asmuo A. B. pardavė automobilį Z. Ž. nesudariusi jokios pirkimo- pardavimo sutarties, jos niekur neįregistravo. Vadovaujantis LR CK 1.75 str. 2d., neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ( šiuo atveju- prieš ieškovą) ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
Konkrečiu nurodomu atveju apeliantas elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, t. y. ne tik nevykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir visiškai ja nesirūpino- paliko ją giminaičiams kartu su automobilio rakteliais bei dokumentais, taip pats sudarydamas sąlygas naudotis jam priklausančia transporto priemone kitiems. Tokiu būdu apeliantas prarado didesnio pavojaus šaltinio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, įrodymus įvertino teisingai , todėl skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Remeika
Kolegijos teisėjai Ramūnas Mitkus
Jolita Cirulienė