Civilinė byla Nr. e2A-1495-855/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02156-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija:
2.3.4.4.3.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1367-999/2018 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad ieškovas su dukra bendrauja: 1) šešias savaites nepertraukiamai dukros A. vasaros atostogų metu: dvi savaites nuo birželio 10 d., tris savaites nuo liepos 10 d. ir vieną savaitę nuo rugpjūčio 1 d.; 2) poriniais metais nuo Šv. Kūčių iki žiemos atostogų pabaigos; 3) neporiniais metais nuo Šv. Velykų iki pavasario atostogų pabaigos; 4) rudens atostogų metu (nuo spalio 29 d. iki lapkričio 2 d.); 5) ieškovas pasiima dukrą pirmąją bendravimo dieną 13:30 val. Elektrėnuose esančioje autobusų stotelėje „Kauno kryptis“ ir grąžina dukrą paskutinę bendravimo dieną 14:00 val. Elektrėnuose esančioje autobusų stotelėje Kauno kryptis; 6) šalių susitarimu, ieškovas su dukra galėtų bendrauti ir kitu laiku.
1.1. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovei su dukra išvykus gyventi pas atsakovės tėvus į (duomenys neskelbtini), ženkliai pablogėjus ieškovo sveikatai bei turtinei padėčiai, ieškovas nebeturi galimybių susitikti su dukra kas antrą savaitgalį, kaip buvo šalių sutarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių. Atstumas iki nepilnametės dukros gyvenamosios vietos yra 208 km., ieškovas automobilio ir vairuotojo pažymėjimo neturi ir pas dukrą gali nuvykti tik viešuoju transportu, nuvažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) galima tik automobiliu, nes viešasis transportas ten nevažiuoja, apskritai kelionė tik į vieną pusę trunka apie 4 val., kartais tenka samdyti žmogų parsivežti dukrą. Vykti kas antrą savaitgalį viešuoju transporto tokiais tolimais atstumais ieškovas negali ir dėl savo sveikatos, nes turi problemų su abiejų kojų kelio sąnariais, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, o taip pat ir dėl sunkios turtinės padėties, nes gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija bei socialinė išmoka (apie 160 Eur per mėnesį), jam skiriama parama maisto produktais ir higienos prekėmis, ieškovas turi kas mėnesį skirti teismo sprendimu sutartą 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai.
1.2. Ieškovui objektyviai nebegalint susitikti su dukra savaitgaliais ir tokiu būdu vykdyti teismo sprendimą, ypatingai sumažėja jo bendravimo su dukra laikas, kas ateityje gali padaryti nepataisomą žalą tėvo ir dukros tarpusavio santykiams, jie gali nutolti vienas nuo kito, susvetimėti, o galiausiai dukra gali iš viso nebenorėti bendrauti su ieškovu, nes bus nuo jo atpratusi. Dėl to ir siūlytina atsisakyti savaitgalinių bendravimų, nustatant bendravimą su dukra jos atostogų metu. Pažymėjo, kad dukra jį labai myli, nori leisti laiką su juo bei kartu gyvenančia ieškovo motina (močiute).
1.3. Nurodė, kad atsakovė turi seserį ir brolius, kurie turi transporto priemones, todėl galėtų padėti atsakovei pristatyti ir pasiimti dukterį bent iš Elektrėnų autobusų stotelės.
2. Atsakovė J. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatyta neseniai, yra pakankama ir tinkama. Net jeigu atsakovas ir negali (ar nenori) kas antrą savaitgalį paimti dukros į savo gyvenamąją vietą, lieka bendravimui trys savaitės vasaros atostogų metu, Tėvo diena, ieškovo gimimo diena, šventinės dienos. Ieškovas gali ne du kartus, o kartą per savaitgalį išsivežti dukrą pas save, arba kartą per du mėnesius paimti dukrą, jeigu jam sudėtinga dukrą pasiimti du kartus per mėnesį. Ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas atsakovės netenkina, nes vasarą dukra praleistų su tėvu net keturias savaites iš eilės, būdama ilgesnį laiką pas ieškovą, negalės lankyti mokyklos, tinkamai ugdytis. Kita vertus, ieškovas gali pasiimti dukrą vasarą dviem savaitėms.
2.2. Pažymėjo, kad ieškovas, paėmęs dukrą į savo gyvenamąją vietą, ne visada ją grąžina laiku, neatsako į skambučius, kai norima pasiteirauti apie dukros sveikatą ir kitas aplinkybes. Dukra, svečiuodamasi pas tėvą, skambina ir prašo ją paimti anksčiau, pas tėvą važiuoja nenoriai, nes tėvas su ja neužsiima, dažnai pabuvusi kurį laiką, prašosi pasiimti ją atgal.
2.3. Atsakovei nėra priimtina, kad ieškovas prašo perduoti ir pasiimti dukrą (duomenys neskelbtini)autobusų stotyje, nes ji neturi transporto priemonės, pati nevairuoja, kad galėtų nuvežti dukrą nurodytai valandai.
3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, yra konkreti ir realiai vykdoma, todėl ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies, numatant, kad ieškovas nepertraukiamai bendrauja su dukra vasaros atostogų metu kiekvieną mėnesį po 2 savaites ir pan. Tuo tarpu išvadą teikiančios institucijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje prašė ieškinio netenkinti, kadangi ieškovo siūloma tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4.1. Teismas nustatė, kad iki šiol šalys geranoriškai laikėsi Tauragės apylinkės teismo 2018-08-23 sprendimu c.b. Nr. e2-1367-999/2018 nustatytas bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tuo tarpu iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados matyti, jog šeimos socialiniams darbuotojams tenka dažna įsikišti į buvusių sutuoktinių konfliktus, kurie kyla dėl to, kad ieškovas nesilaiko teismo nustatyto bendravimo grafiko, mergaitę grąžina savaite ar dviem vėliau. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų draudusi ar kitaip užkirtusi kelią ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra, atsakovė dėjo pastangas, ankščiau išeidavo iš darbo, siekdama prisiderinti prie ieškovo prašymų pasitikti dukrą (duomenys neskelbtini)autobusų stotyje, pati organizuodavo savo ir dukters grįžimą iki jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).
4.2. Teismas sprendė, kad ieškovo naujai siūloma bendravimo tvarka neatitinka nei ieškovo, nei nepilnamečio vaiko interesų. Mergaitei gyvenant toli nuo tėvo, šalys turi dėti maksimalias pastangas, jog vaikas matytų ieškovą, su juo bendrautų kuo dažniau, bet ne vos tris kartus per metus, nepaisant to, kad tie susitikimai būtų ilgesni. Vaikui bendraujant su tėvu vos kelis kartus per metus, planuojamas vasaros atostogų laikas, kai mergaitė praktiškai visą jį, įskaitant nepertraukiamas 4 savaites (3 savaites liepą ir 1 savaitę rugpjūtį), praleistų su ieškovu, būtų pernelyg ilgas tokio amžiaus vaikui atitraukimas nuo motinos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, galėtų padaryti žalą dukters ir tėvo tarpusavio santykiams, jie galėtų susvetimėti.
4.3. Teismas nustatė, kad šalys iki šiol bendravo pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką tokiu būdu, kad vaiką pats ieškovas pasiimdavo iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime, o parveždavo iki (duomenys neskelbtini), iš kur vaiką pasiimdavo atsakovė. Esant duomenų, kad ieškovas yra jaunas, 55 proc. darbingumo, gauna netekto darbingumo pensiją ir socialinę išmoką, išlaidų gyvenamajam būstui neturi (gyvena su motina), nesant duomenų, kad prisidėtų prie būsto išlaikymo, o taip pat esant pagrindo manyti, kad nemoka teismo priteisto išlaikymo dukrai, teismas laikė, kad jo finansinė situacija nėra tiek sudėtinga, jog siekiant maksimaliai bendrauti su dukra tam tenkančią finansinę naštą bei nuvykimą iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties reikėtų perkelti atsakovei, kuri objektyviai irgi to padaryti negali. Ieškovas nenurodė, kiek tiksliai jam kainuoja dukters pasiėmimo ir parvežimo išlaidos pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką samdytu transportu ir autobusu, kaip tai pasikeistų, pakeitus bendravimo su dukra tvarką, kokią tai įtaką turėtų jo finansinei padėčiai, kokią įtaką visiems kelionės kaštams turėtų kelionė nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties iki (duomenys neskelbtini)kaimo, jei tą atkarpą vyktų su dukra jis, o ne atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas R. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį pilnai.
5.1. Nurodė, kad ieškinyje nurodė objektyvias priežastis, susijusias su atstumu nuo jo iki vaiko gyvenamųjų vietų, viešojo transporto ypatumais, jo sveikatos būkle ir turtine padėtimi, dėl kurių jis nebegali bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino jo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui paskirta parama, jo pajamos itin mažos ir sudaro apie 120 Eur per mėnesį, iš kurių reikia pragyventi, gydytis, teikti dukrai išlaikymą. Nurodė, kad teikia dukros išlaikymui po 40 Eur per mėnesį ir didesnės sumos skirti neturi galimybių.
5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nenurodė ir neįrodė kelionės išlaidų iki dukters gyvenamosios vietos dydžio ir pan., ypač turint omenyje aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose ir viešai prieinamas bilietų kainas, iš kurių matyti, kad bilieto kaina iš (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 Eur, todėl nustačius ieškovo prašomą bendravimo su dukra tvarką, ieškovo kelionės iki dukters būtų retesnės ir tai atsilieptų jo finansinei padėčiai.
5.3. Teismas paliko galioti realiai neįgyvendinamą bendravimo su dukra tvarką, kurios ieškovas negali vykdyti ir dėl to jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, atsakovė gali kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo, baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo ir pan.
5.4. Pabrėžė, kad jo siekiama bendravimo su dukra tvarka nėra savitikslė, ja siekiama išlaikyti ryšį su vaiku, kuriam būtina abiejų tėvų priežiūra, rūpestis ir pagalba.
5.5. Teismas neišklausė paties vaiko, sugebančio išreikšti nuomonę, pozicijos, visiškai neatsižvelgė į Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovo siūloma nauja bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, yra konkreti ir realiai įvykdoma.
5.6. Tai, kad dukra praleistų daugiau laiko su tėvu būtent atostogų metu, visiškai netrukdytų vaiko lavinimo ir ugdymo procesui. Teismas, turėdamas teisę išeiti už reikalavimo ribų ir būti aktyviu, galėjo kiek sutrumpinti ieškovo bendravimo su dukra laiką vasaros atostogų metu, tačiau aktyvaus vaidmens nesiėmė.
5.7. Ieškovo kelionė iki (duomenys neskelbtini)yra žymiai tolimesnė, nei atsakovės kelionė iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo pastangos, siekiant bendravimo su dukra, yra žymiai didesnės, tad įpareigojus atsakovę atvežti dukrą iki (duomenys neskelbtini), jokia žala jai ir vaikui nebūtų padaryta, tik šiek tiek būtų palengvinta ieškovo padėtis ir bent iš dalies įgyvendinta kooperavimosi pareiga.
6. Atsakovė J. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundi ieškovas R. A. pateikė teismui AB Swedbank mokėjimo nurodymus dėl atitinkamų sumų pervedimo atsakovei J. A. dukters išlaikymui bei 2020-01-20 ieškovo prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui išskaičiuoti iš jam skiriamos netekto darbingumo pašalpos po 40 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą ir prašė juos prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ne ieškovo prievolės išlaikyti vaiką vykdymas/šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, susijusių su išlaikymu nepilnametei dukrai teikimu (išlaikymo forma, dydžiu, mokėjimo tvarka ir pan.) keitimas, o ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymas/keitimas, tuo tarpu aplinkybė apie tai, ar ieškovas tinkamai/pilna apimtimi vykdo vaiko išlaikymo prievolę, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos parinkimo, ir gali būti atskirų teismo procesų ar jau įvykusio proceso dėl santuokos nutraukimo vykdymo stadijos objektas (pvz., sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pan.), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, prijungti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tokie įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
16. Dėl ginčo esmės. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu c.b. Nr. e2-1367-999/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkte šalys buvo susitarusios, kad: 1) R. A., raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 dienas, ne mažiau kaip kiekvieno mėnesio porinių savaičių (1 ir 3) penktadienį 16 val. pasiima nepilnametį vaiką A. A. iš ugdymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos, ar kitos sutartos vietos ir privalo parvežti ją į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Vaiko ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį (Sutarties 8.1. punktas); 2) R. A. raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 7 dienas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip tris savaites vaiko vasaros atostogų laiko išdėstant bendravimą po vieną savaitę nepertraukiamai (Sutarties 8.3 punktas); 3) R. A. raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 dienas, pasiima nepilnametį vaiką iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti vaiką į jų gyvenamąją vietą iki 16 val. šių švenčių dienomis: poriniais metais – gruodžio 24 ir 26 d. ir neporiniais metais – per Šv. Velykas (Sutarties 8.3 punktas); 4) R. A. bendrauja su A. A. kiekvienais metais – birželio 10 d. ir Tėvo dieną (Sutarties 8.4 punktas); 5) J. A. bendrauja su A. A. kiekvienais metais kovo 15 d. ir Motinos dieną (Sutarties 8.5 punktas).
17. Ieškiniu bei apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti aukščiau nurodytą bendravimo su nepilnamete dukterimi A. A. tvarką dėl po santuokos nutraukimo pasikeitusių objektyvių aplinkybių, susijusių su ieškovo sveikatos būklės ir turtinės padėties pablogėjimu bei šalių ir atitinkamai vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu, ir nustatyti, kad ieškovas iš esmės atsisakydamas nustatyto bendravimo kas antrą mėnesio savaitgalį, bendrauja su dukra šešias savaites nepertraukiamai jos vasaros atostogų metu; poriniais metais - nuo Šv. Kūčių iki žiemos atostogų pabaigos; neporiniais metais - nuo Šv. Velykų iki pavasario atostogų pabaigos; visais atvejais rudens atostogų metu; taip pat nustatyti, kad ieškovas pasiima dukrą pirmąją bendravimo dieną (duomenys neskelbtini)esančioje autobusų stotelėje ir grąžina dukrą paskutinę bendravimo dieną taip pat (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje.
18. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių interesų apsaugos ir užtikrinimo principu bei abiejų tėvų teisių vaiko atžvilgiu lygybės ir jų interesų pusiausvyros principu, sprendžia, jog atmesdamas ieškinį pilna apimtimi vien dėl to, kad ieškovo naujai siūloma bendravimo su vaiku tvarka, jam bendraujant su vaiku tik vaiko atostogų metu, neatitiktų vaiko interesų, susilpnintų vaiko ir tėvo ryšį, šioje konkrečioje situacijoje, esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įgyvendino teismo pareigą būti aktyviu šeimos bylose, kuriose sprendžiami su nepilnamečiu vaiku susiję klausimai, inter alia galimai peržengti ieškinio ribas ir nustatyti tinkamiausią konkrečioje situacijoje tėvo bendravimo su dukra tvarką, taip pat nepakankamai įvertino ir atsižvelgė į ieškovo nurodytas ir į bylą pateiktais įrodymais pagrįstas iš esmės po santuokos nutraukimo pasikeitusias faktines aplinkybes, dėl kurių šiuo metu galiojanti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka negali būti laikoma geriausiai atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
20. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti/keisti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į priešingos šalies siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek ir ginčą sprendžiantis teismas turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos realaus įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kita vertus, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
21. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos V. A. parodymų, išvadą teikiančių institucijų išvadų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, po ieškovės ir atsakovės santuokos nutraukimo 2018 m. rugpjūčio mėnesį, iš esmės pasikeitė tam tikros faktinės aplinkybės, neabejotinai svarbios šalių sutartos ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos įgyvendinimui, į kurias pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nepakankamai atsižvelgė ir kurių detaliai neįvertino, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo galimybių.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikas su atsakove apsigyveno (duomenys neskelbtini)., ir atstumas tarp buvusios sutuoktinių gyvenamosios vietos ir atitinkamai dabartinės ieškovo bei atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos sudaro virš 200 km. Kaip neginčijo abi šalys, tiek ieškovui, tiek atsakovei neturint savo transporto priemonių ir netgi neturint vairavimo teisių, bei naudojantis tik viešuoju transportu, ieškovo kelionė iki vaiko gyvenamosios vietos ir atitinkamai vaiko kelionė iki tėvo gyvenamosios vietos/atgal į savo gyvenamąją vietą užima apie 4 val. (į vieną pusę), o tai savo ruožtu reiškia, jog į šalių Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.1. punkte numatytą vaiko bendravimo su tėvu kas antrą savaitgalį laiką visuomet įeina pakankamai ilgas vaiko keliavimo pas tėvą / iš tėvo laikas, kas yra nepatogu ir iš dalies neatitinka pirmiausiai paties nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas priverstas didelę laiko, skirto bendravimui su tėvu dalį 2 savaitgalio dienas, t. y. mažiausiai 8 valandas praleisti viešajame transporte, keliaujant iš savo gyvenamosios vietos į tėvo gyvenamąją vietą ir atgal. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pats ieškovas, tiek ir atsakovė J. A. savo atsiliepime į ieškinį bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo tam, kad įvertinus būtent šią aplinkybę, ieškovas bendrautų su dukra kad ir pastoviai, nepertraukiamai, tačiau rečiau negu 2 savaitgalius per mėnesį, pvz. vieną savaitgalį per mėnesį arba per du mėnesius ir pan. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pabrėždamas kuo dažnesnio bendravimo su tėvu svarbą, akcentuodamas tėvo bendravimo su dukra būtinybę ne tik vaiko atostogų metu, bet ir pastoviai, nuolat, siekiant išsaugoti jų tarpusavio glaudų emocinį ryšį (kam apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neabejotinai pritaria), vis dėlto, nevertino tokio pastovaus kasmėnesinio bendravimo užtikrinimo galimybių kiek modifikuojant dabartinę bendravimo su vaiku tvarką, pavyzdžiui, nustatant retesnius vaiko bendravimus su tėvu per mėnesį, taip minimizuojant vaiko patiriamus nepatogumus ilgos trukmės kelionių metu, tačiau kompensuojant šį prarastą bendravimo su tėvu laiką kitais būdais.
23. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, po teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, ieškovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nuo 2018-11-28 nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis, o medicininiai dokumentai patvirtina ieškovo nurodomas jo sveikatos problemas - abiejų kojų kelių sąnarių skausmus, neišgydomus pakitimus kelių sąnariuose, kelių II ir III laipsnio artrozę, dėl kurių ieškovas buvo keletą kartų operuotas ir dėl kurių yra apribotos jo judėjimo galimybės, o būtent jam sunku ir skausminga paeiti, atsitūpti, t. y. apribotas ir skausmingas judėjimas. Atitinkamai dėl sveikatos problemų ieškovas šiuo metu yra bedarbis, gauna minimalias netekto darbingumo ir socialines išmokas, yra remiamas maistu ir higienos priemonėmis. Šios aplinkybės, kurios savo esme laikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovo valios ir kaltės, teismo nuomone, apsunkina jo galimybes realiai laikytis šalių dar nutraukiant santuoką sutartos bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės dėl ieškovo pasikeitusios sveikatos būklės ir jos įtakos nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai nepasisakė, šių aplinkybių nevertino, atitinkamai ir nesprendė dėl jos modifikavimo galimybių.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja aktyvaus teismo vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).
25. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, į po šalių santuokos nutraukimo pasikeitusias tam tikras objektyvias aplinkybes, tiesiogiai įtakojančias tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką ir galimybes, konfliktiškus tarpusavio šalių santykius, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje konkrečioje situacijoje mano esant pagrindą iš dalies tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus ir kiek modifikuoti šalių sutartą bendravimo su vaiku tvarką, bei nustatyti ją tokią, kad viena vertus, būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė ir interesas kuo intensyviau, dažniau ir nepertraukiamai, o ne fragmentiškai, bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, saugant ir puoselėjant glaudų visapusišką ryšį, kita vertus, būtų užtikrinta abiejų vaiko tėvų - tiek atitinkamas sveikatos problemas turinčio ieškovo R. A., tiek ir atitinkamas sveikatos problemas turinčios atsakovės J. A., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriai atitinkamai ir taip tenka didesnė vaiko kasdienio auginimo, auklėjimo, ugdymo, priežiūros bei išlaikymo našta, teisių ir interesų pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 -2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų, jog ieškovas būtų vienaip ar kitaip pažeidęs vaiko interesus jų tarpusavio bendravimo metu, t. y. netinkamai įgyvendinęs savo pareigas vaiko atžvilgiu, priešingai, jo į bylą pateiktos nuotraukos, paaiškinimai ir kita bylos medžiaga rodo, jog vaiko bendravimu su tėvu užtikrinami vaiko interesai, juos sieja ryšys, tėvas aktyviai nori ir siekia bendrauti su dukra.
26. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai atsisakyti ieškovo bendravimo su dukterimi savaitgaliais, paliekant ieškovo bendravimą tik vaiko atostogų metu, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, būtų neteisinga, pažeistų vaiko interesus, todėl siekiant nepertraukiamo tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio išsaugojimo ir nuolatinio palaikymo, o taip pat atsakovei J. A. tam neprieštaraujant, tuo pačiu įvertinus didelį atstumą tarp vaiko ir tėvo gyvenamųjų vietų bei nutarties 22-23 punktuose jau aptartas aplinkybes, nustatytina, kad R. A. bendrauja su nepilnamete dukterimi ne 2, o vieną (paskutinį) savaitgalį kiekvieną mėnesį - raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 dienas, atitinkamo (paskutinio einamąjį mėnesį) savaitgalio penktadienį 16 val. pasiimdamas nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., kaip šalys ir buvo sutarusios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.1. punkte. Tuo pačiu paliekama sąlyga, jog vaiko ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį. Ieškovo bendravimas su vaiku vien tik vaiko atostogų metu, kaip prašoma nustatyti pareikštu ieškiniu, visiškai atsisakant reguliaraus kasmėnesinio bendravimo, teisėjų kolegijos nuomone, būtų patogus tik pačiam ieškovui, bet neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
27. Antra, kadangi nustatytinas retesnis, lyginant su dabartine tvarka, ieškovo bendravimas su dukterimi savaitgaliais, siekiant maksimaliai užtikrinti lygiavertį abiejų tėvų bendravimą su vaiku, atsiranda pagrindas įtvirtinti intensyvesnį ieškovo bendravimą su dukterimi jos atostogų metu, tuo pačiu nepažeidžiant ir vaiko motinos, taip pat turinčios teisę į bendravimą su dukterimi vaiko atostogų metu, teisių.
28. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga nustatyti, kad ieškovas bendrauja su dukterimi ne 3 (tris), kaip šiuo metu nustatyta Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.2. punkte, o ne mažiau kaip 4 (keturias) savaites vaiko vasaros atostogų laiko, išdėstant bendravimą į du kartus po dvi savaites nepertraukiamai, atitinkamai neribojant šalių galimybių susitarti ir dėl ilgesnio nepertraukiamo dukters bendravimo su tėvu vaiko vasaros atostogų metu. Tokia dukters bendravimo su tėvu vasaros atostogų metu trukmė ir tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, yra kompromisinė, atitinkanti abiejų tėvų poreikius ir interesus, patogesnė ir pačiam vaikui. Kaip matyti iš atsakovės J. A. paaiškinimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji iš esmės neprieštaravo, kad atostogų metu vaikas 2 savaites nepertraukiamai galėtų leisti laiką su tėvu. Nustatyti dar intensyvesnę ir ilgesnę ieškovo bendravimo su dukterimi trukmę, t.y. ne mažiau kaip 6 savaites per atostogas, iš jų - net 4 savaites nepertraukiamai, kaip prašoma ieškinyje, teismas nemano esant pagrįsta, kadangi: a) be nustatomų 4 savaičių atostogų metu, kaip minėta, ieškovas turės teisę bendrauti su dukterimi vasarą ir kiekvieną mėnesį po vieną savaitgalį, kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte; b) kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus vaiko amžių, tokio ilgumo atsiskyrimas nuo motinos ir nuolatinės gyvenamosios vietos būtų negalimas.
29. Įvertinus jau minėtas aplinkybes dėl didelio atstumo tarp tėvo ir vaiko gyvenamųjų vietų, vaiko nepatogumų dėl ilgos trukmės kelionių viešuoju transporto pas tėvą ir atgal, ieškovo sveikatos problemų, tikslinga nustatyti, kad poriniais metais ieškovas bendrauja su dukterimi ne tik per Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, o neporiniais metais - ne tik per Šv. Vėlykų dienas, kaip šalys buvo susitariusios Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.3. punkte, bet ir per su šiomis šventėmis susijusias žiemos ir pavasario atostogas, raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 dienas, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 16 val. Nors ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad visais metais jis su dukterimi bendrauja ir rudens atostogų metu, tačiau tokio reikalavimo nepagrindė ir nemotyvavo, jo patenkinimas neproporcingai pažeistų atsakovės, taip pat turinčios teisę į bendravimą su vaiku per jo atostogas, teises, taip pat galimai sutrikdytų ir augančio, besimokančio ir asmeninius interesus turinčio vaiko, mokymosi, laisvalaikio ir kt. procesus.
30. Nors ieškovas savo ieškiniu apskritai neprašė nustatyti jo bendravimo su vaiku birželio 10 d. (ieškovo gimimo dieną) ir Tėvo dieną, bei atsakovės J. A. bendravimo su vaiku kovo 15 d. (atsakovės gimimo dieną) ir Motinos dieną, kaip šalys yra susitarusios Sutarties 8.4-8.5. punktuose, tačiau nenurodė tam jokių pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti paliktas toks vaiko bendravimas su tėvu ir motina atitinkamomis jiems svarbiomis dienomis, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje mano esant būtina palikti šalių susitarimą nepakeistu.
31. Nors ieškovas prašė pakeisti šalių nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir tuo aspektu, kad jis įsipareigoją paimti vaiką ne iš vaiko gyvenamosios ar ugdymo vietos bei pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą, o tik iš/iki (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės "Kauno kryptis", iki kurios/iš kurios yra viešasis transportas į/iš ieškovo gyvenamąją vietą, tačiau pakankamo pagrindo tenkinti šį reikalavimą teisėjų kolegija nemato, kadangi: 1) kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iki šiol vaikas buvo ieškovo paimamas / grąžinamas iš esmės pagal šalių sutartą tvarką, t. y. iš vaiko gyvenamosios vietos ir į vaiko gyvenamąją vietą, ir tik kartais atsakovė pasiimdavo vaiką iš (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, t. y. ieškovas realiai galėjo įvykdyti sutartą reikalavimą; 2) kaip nustatoma šios nutarties 26, 28-29 punktuose, ieškovui nustatomas retesnis kasmėnesinis bendravimas su dukterimi, bet intensyvesnis bendravimas vaiko atostogų metu, ir tai daroma dėl su ieškovu susijusių aplinkybių ir priežasčių, todėl vaiko transportavimo našta negali būti perkeliama atsakovei, kuriai ir taip faktiškai tenka didesnis kasdienio vaiko auginimo, priežiūros, o taip pat ir materialinio išlaikymo krūvis, nei ieškovui, kuris, kaip ir pats neneigė, vaiko išlaikymo prievolę vykdo ne pilna apimtimi; 3) atsakovė taip pat kaip ir ieškovas neturi transporto priemonės, vairavimo teisių ir kaip paaiškino posėdžio metu, objektyvių galimybių visuomet atsiimti vaiką iš autobusų stotelės, turi sveikatos problemų (nemato viena akimi).
32. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad ši teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti bet kuriuo atveju būti keičiama, nuo jos kiekvienoje konkrečioje situacijoje gali būti nukrypstama abiejų šalių sutarimu, paisant vaiko interesų.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies ir pakeičiant ankstesniu teismo sprendimu šalių sutartą ieškovo bendravimo su vaiko tvarką taip, kaip numatyta šios nutarties 26-29 punktuose. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl likusioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Apelianto R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
"Ieškovo R. A. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1367-999/2018 patvirtintos R. A. ir J. A. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą, numatant, kad:
8.1. R. A. raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 (dvi) dienas, kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį 16 val. pasiima nepilnametį vaiką A. A. iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir privalo parvežti ją į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Vaiko ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį.
8.2. R. A. raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 7 (septynias) dienas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias savaites vaiko vasaros atostogų laiko, išdėstant bendravimą į du kartus po dvi savaites nepertraukiamai.
8.3. R. A. raštu, žodžiu ar telekomunikacijų priemonėmis įspėjęs J. A. prieš 2 (dvi) dienas, pasiima nepilnametį vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti į jo gyvenamąją vietą iki 16 val. šių švenčių ir atostogų dienomis: poriniais metais - nuo Šv. Kūčių iki žiemos atostogų pabaigos; neporiniais metais - nuo Šv. Vėlykų iki pavasario atostogų pabaigos.
8.4. R. A. bendrauja su A. A. kiekvienais metais birželio 10 d. ir Tėvo dieną.
8.5. J. A. bendrauja su A. A. kiekvienais metais kovo 15 d. (ir Motinos dieną.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko