Teikimas (Skundas) Nr. TS-73-482/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23293-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 13 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl 2023 m. spalio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-8130 dėl lygtinio paleidimo taikymo ir
n u s t a t ė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo pakeisti 2023 m. spalio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-8130, kuriuo nutarta nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Prokuroras skunde nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Prokuroro teigimu, šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizika vertinta 2 kartus, iš kurių abu kartus nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdu, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika nesumažėjo, išliko vidutinė, o pokyčiai yra itin minimalūs. Prokuroro teigimu, nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negali būti vertinama, kaip itin akivaizdi, kadangi išlikę kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti tam, kad nekiltų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Anksčiau buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto, taigi akivaizdu, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, nėra pagrindo tam, kas leistų daryti pagrįstą nuomonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nepasikartos ir jis daugiau nepažeis įstatymų.
Prokuroro teigimu, nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 2 metų 18 dienų (paskirta bausmė - 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo), ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Per trumpas bausmės atlikimas asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Prokuroras skunde pažymi, kad nuteistasis turi priteistų ieškinių, kurių suma siekia virš 4700 eurų, išieškota tik 332 eurai. Profesijos nėra įgijęs, nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad išėjęs į laisvę, turės galimybę dirbti. Galimybė įsidarbinti išlieka kriminogeniniu veiksniu, galinčiu lemti nuteistojo tolimesnį nusikalstamumą. Nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, jis apgalvoja, kai kurias savo sprendimų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistajam būdingas greitas savitvardos praradimas, silpnas atsakomybės jausmas, lengvabūdiškumas. Minėtos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo norą bei siekį keisti savo elgesį ateityje tinkama linkme.
Skunde teigiama, kad sutinkama, jog nuteistasis tvarkos reikalavimų nepažeidinėja, palaiko socialinius ryšiu artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundas tenkinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog M. M. teistas 2023 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis, minėtu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, (patikslintu 2023 m. kovo 27 d. nutartimi) ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 18 dienų.
Komisija priėmė skundžiamą nutarimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Prokuroras nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2023 m. spalio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-8130, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Prokuroro teigimu, susipažinus su Komisijos nutarimu, nuteistojo asmens bylos duomenimis matyti, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir kad jis gali būti taisomas toliau neizoliuotas. Prokuroro pagrindiniai skundo argumentai, tai jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nuteistasis teistas 5 kartus, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis vėl nusikalto, neatlikta bausmė dalis nutarimo priėmimo dienai dar yra pakankamai didelė, atlyginta priteistų ieškinių suma maža, Komisijai nuteistasis nepateikė objektyvių duomenų, jog paleistas lygtinai bus įdarbintas, kas prokuroro teigimu, išlieka kriminogeniniu veiksniu, galinčiu lemti nuteistojo tolimesnį nusikalstamumą.
Teismas iš dalies pritaria prokuroro skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti, pritaikius lygtinį paleidimą.
Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymasis, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu. Iš viso nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du vertinimai. Nors nustatyta vidutinė rizika mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurtiniai nusikaltimai; problemos kylančios dėl silpnos savikontrolės; mąstymo lankstumo stoka; nuostatos; gyvenimo stilius. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Nustatyti trys apsauginiai veiksniai: socialiniai ryšiai; gyvenimo sąlygos; darbiniai įgūdžiai (nuostata į darbą teigiama, bausmės atlikimo metu dirba). Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigi, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.
Teismas nesutinka su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad galimybė įsidarbinti išlieka kriminogeniniu veiksniu, galinčiu lemti nuteistojo tolimesnį nusikalstamumą. Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis - darbiniai įgūdžiai (nuostata į darbą teigiama, bausmės atlikimo metu dirba), nustatyta kaip nuteistojo apsauginis veiksnys. Nors nuteistasis ir nepateikė Komisijai objektyvių duomenų apie savo įdarbinimą lygtinio paleidimo metu, tačiau nuteistasis šiuos duomenimis pateikė teismui : 2023 m. lapkričio 9 d. teisme gautas elektroninis laiškas, kuriuo pateikiama darbo sutartis sudaryta 2023 m. lapkričio 8 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo. Darbo sutartis sudaryta neterminuota. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės darbą. Be to, pažymėtina, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra susiję su finansinės naudos siekimu, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Svarbu paminėti, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas 4 kartus. Jo atžvilgiu buvo taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios švelnesnės bausmės, tačiau kaip matyti, šios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis vėl nusikalto. Dabartinis nusikaltimas yra padarytas bendrininkų grupėje ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Teismo vertinimu, šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis greitą veikimą vertina kaip ryžtingo žmogaus požymį, jam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, tačiau jaučia poreikį problemas spręsti. Apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Analizuojant bylos duomenis, fizinio smurto panaudojimą galima susieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis. Problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Nuteistasis atpažįsta savo problemas, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų, priima naujas idėjas, tačiau nesugeba jų įvertinti ir teigiamai panaudoti. Darytina išvada, kad darydamas nusikaltimus, asmuo negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, apie tai pradeda mąstyti, kai jau būna per vėlu. Nuteistajam būdingas greitas savitvardos praradimas, silpnas atsakomybės jausmas, lengvabūdiškumas. Teismas konstatuoja, kad socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Teismas pritaria prokuroro skundo argumentui, kad neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmei. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 18 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2023 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. RV-20-8130 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.
Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. RV-20-8130 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. M. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Aksinija Žemantauskienė