Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1423-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00981-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) turintis galiojančių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2014 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. Klaipėdoje, Jūrininkų pr. 31 esančioje degalinėje „Statoil“ A. B., vairuodamas transporto priemonių junginį Scania P 380 LB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, pradėjęs važiuoti kliudė ir apgadino kuro talpos dangtį. Nesant eismo įvykio vietoje apgadinto turto valdytojui ir jam ar policijai apie eismo įvykį nepranešęs, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 110, 219.2,222 p. reikalavimus.

A. B. pripažino, kad degalinėje autovežiu užkabino geležinį dangtį, tai pastebėjo, tačiau manė žalos nepadaręs ir niekur nesikreipė. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 16 d. apie 13 val. buvo užsukęs į degalinę „Statoil“ ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Vėliau, pradėjęs važiuoti, išgirdo garsą, lyg metalas būtų susilietęs su metalu, ir suprato, kad įvyko kontaktas. Tuomet sustojo ir išlipo iš transporto priemonės, kurią apžiūrėjo, taip pat matė kuro talpos dangtį, kuris, anot jo, buvo savo vietoje. Manydamas, kad niekam jokios žalos nepadarė, nepranešė nei degalinės darbuotojams, nei policijai. Po to, į transporto priemonę užpylė kuro, įsigijo kelių vinjetę ir išvažiavo. Teigė, jog degalinės teritorija yra filmuojama, todėl, jei būtų siekęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nebūtų tai padaręs nepastebėtas. 

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo     

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure buvo gautas UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ degalinės „Statoil Jūrininkų“ vadovės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. į „Statoil Jūrininkų‘ degalinę, esančią Klaipėdoje, Jūrininkų pr. 31 atvažiavo automobilis SCANIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užkliuvo už talpų dangčio ir jį nuplėšė. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, savo apgadinimus pasitaisė, tačiau apie įvykį neinformavo, bei prisipylęs kuro ir įsigijęs vinjetę, iš degalinės išvyko. Pareiškime nurodoma, kad degalinei padaryti nuostoliai tikslinami (b. l. 80).

Bylos nagrinėjimo metu 2015-03-06 gautas degalinės vadovės T. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad įmonei padaryti nuostoliai siekia 355, 58 Lt be PVM (102,98 Eur be PVM). Prie paaiškinimo pridėta UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra, taip pat serviso paslaugų ataskaita, kurioje tvirtinama, kad šalinant dangčio apgadinimus, buvo ištiesintas pats dangtis, sumontuotas uždarymo mechanizmas ir laikikliai (b. l. 38-40).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2015 m. gruodžio 16 d. apie 13 val. į degalinę įvažiuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė. Ji pastatoma toje degalinės vietoje, iš kurios prieš tai nuvažiuoja analogiško tipo automobilis. Apie 13.12 val. A. B. vairuojama transporto priemonė pajuda ir važiuodama kliudo kuro talpos dangtį, po ko, transporto priemonės junginio galinė dalis akivaizdžiai pakyla, o kuro dangčio, kuris buvo kliudytas, padėtis pasikeičia. Ir nors dangtis tebedengia kuro talpyklą, tačiau po kontakto, jis akivaizdžiai pakilęs virš kelio dangos paviršiaus labiau, nei prieš tai, taip pat nei kiti kuro dangčiai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip atsakomybėn traukiamas asmuo iš automobilio išlipa, apžiūri apgadinimus, pasilenkęs tvarko transporto priemonės apatinę dalį, ne kartą koja kliudo kuro talpyklos dangtį, vėliau, užsipila degalų, įsigyja vinjetę ir išvažiuoja.

Apie degalinės kuro talpos dangčio apgadinimus patvirtina ir eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), bei pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 4).

2015-03-20 teisme gautas UAB „Statoil Jūrininkų‘ raštas, kuriame nurodoma, kad įmonė, visapusiškai įvertinusi įvykio aplinkybės, pretenzijų dėl apgadinto turto nutarė nereikšti, motyvuodama tuo, kad degalinės talpų dangtis, esantis važiuojamojoje kelio dalyje, turėjo atlaikyti normalų techniškai tvarkingos pravažiuojančios transporto priemonės poveikį, ko vairuotojas galėjo pagrįstai tikėtis (b. l. 41). 

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. B., degalinės aikštelėje vairuodamas transporto priemonių junginį, neatsižvelgė į jo, taip pat kelio, ypatumus bei galine jo dalimi kliudė kuro talpos dangtį ir jį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 101 p. reikalavimus,  todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą, ATPK 127 str. 2 d. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik žalos atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jos dydį ar materialų jos įvertinimą. Tokiu būdu, UAB „Statoil Jūrininkų“ pretenzijų atsisakymas, veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir gali būti vertinama tik kaip atsakomybę individualizuojanti aplinkybė.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga A. B. pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos.  Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės kontaktas kliudant kuro talpos dangtį, buvo stiprus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. B. išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs jo apgadinimus, iš karto važiuoti negalėjo bei turėjo pašalinti atsiradusius galinės transporto priemonės dalies apgadinimus. Taip pat buvo apgadintas ir kuro talpos dangtis, ką patvirtina byloje esantys UAB „Statoil Jūrininkų“ pateikti dokumentai apie patirtą žalą bei atliktus remonto darbus. Kad kliudė kuro talpos dangtį patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau teigė, ir kaip matyti, visiškai nepagrįstai, kad jokios žalos dėl to nepadarė. 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A. B., kliudęs kuro talpos dangtį, jį apgadino, todėl nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teisme gautas UAB „Statoil Jūrininkų“ raštas, kuriame nurodoma, kad įmonė dėl padarytos žalos pretenzijų nereiškia, tačiau ši aplinkybė, t.y. kad savininkas, atsižvelgdamas į turto paskirtį, būklę, dislokacijos vietą, apgadinimo aplinkybes, dėl apgadinimų kaltininkui jokių pretenzijų nereiškia, A. B. iš karto po eismo įvykio nebuvo žinoma ir aptarta, todėl atsiradusios pareigos pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai neeliminuoja. Juo labiau, jog iš karto po įvykio, UAB „Statoil Jūrininkų“ tvirtino patyrusi žalos dėl A. B. vairuojamos transporto priemonės kliudyto kuro talpos dangčio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. turėjo galimybę apie kliudytą kuro talpos dangtį pranešti degalinės darbuotojams, nes po eismo įvykio užsipylė kuro ir įsigijo vinjetę, tačiau to nepadarė, taip pat apie tai nepranešė policijai.

Esant tokioms aplinkybės, atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pranešti apie kliudytą kuro talpos dangtį nukentėjusiajam arba policijai, tačiau to nepadarė, bet žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją ignoravo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.

Kaip minėta, traukiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad A. B., vairuodamas transporto priemonių junginį, neatsižvelgė į jo bei kelio dangos ypatumus, apgadino degalinės kuro talpos dangtį, apie apgadintą degalinės turtą nepranešė degalinės darbuotojams, taip pat ir policijai bei ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, iš jos tyčia pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą įstatymas numato baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o už 130 str. 1 d. pažeidimą - baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas atsižvelgia į tai, jog A. B. neneigė jo vairuojamu transporto priemonių junginiu kliudęs degalinės kuro dangtį, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, degalinei priklausantis turtas buvo apgadintas nežymiai, įmonė, pripažindama, jog apgadintas kuro dangtis, esantis važiuojamojoje kelio dalyje, turėjo atlaikyti transporto priemonės poveikį, pareikštų pretenzijų atsisakė. A. B. vairavimo stažas daugiau kaip 25 metai, jis yra įgijęs teisę vairuoti daugelio kategorijų transporto priemones ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau savo pobūdžiu jie nebuvo šiurkštūs. Turi galiojančią nuobaudą, skirtą už tai, kad vairavo vilkiką su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo jų užsisegęs. Ši aplinkybė tik formaliai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Taigi, teismas daro išvadą, kad A. B. nėra piktybinis pažeidėjas, teise vairuoti transporto priemones naudojasi atsakingai, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.  Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai tokios aplinkybės pripažįstamos pakankamomis švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (žr. LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-53-2014,  Nr. 2AT-54-2014 ir kt.).

Teismas mano, kad A. B. už ATPK 130 str. 1 d. skirtina mažesnė bauda neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti - 28 (dvidešimties aštuonių) eurų baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti - 600 (šešių šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 600 (šešių šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).