Baudžiamoji byla Nr. 1-1577-1034/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14685-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,
kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Juliui Sakalauskui,
laiduotojai T. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
M. V. 2020 m. balandžio 15 d., apie 12.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,18 promilių girtumo laipsnis.
Šiais savo veiksmais M. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis M. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog susinervino, vairavo automobilį neblaivus, neišlaikė nervai dėl viruso. Atsisėdo į mašiną, išgėrė porą gurkšnių degtinės ir vairavo automobilį. Jautėsi gerai, važiavo į namus. Policijos pareigūnai jam sakė, kad sustabdė dėl to, jog vairavo kaip išgėręs. Vairuotojo pažymėjimą turi 25 metus, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Padarė išvadas, jog sunkios pasekmės, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės atsakomybei, nes gyvena su ja, žmona jam yra daugiau negu autoritetas, abu yra pensininkai, pats dar dirba vaikų darželyje. Nori, kad teismas paskirtų trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja T. V. paaiškino, kad yra susituokusi su M. V. jau 20 metų, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Visą laiką gyvena kartu, vaikų neturi, rūpinasi tik vienas kitu. Vyras padarė labai blogai, pats negali suprasti, kaip tai įvyko. Kalbėjosi su vyru po šio įvykio, bandė jį suprasti, padėti, pasakė, jog labai blogai padarė, alkoholis nepadės. Padės vyrui nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su pažeidimu sutinka. 2020 m. balandžio 15 d. jis vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nori pasakyti, kad automobilį vairavo neblaivus. Gėrė vienas, išgėrė maždaug apie 200 g degtinės. Išgėręs iškart atsisėdo prie savo automobilio vairo ir vairavo iki to momento, kai policijos pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties kokiu namu, nežino, tuo metu nežiūrėjo, žino, kad už žvejybos parduotuvės. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link namų (duomenys neskelbtini). Kai jį sustabdė pareigūnai, paprašė pūsti, jis atsisakė, tačiau nežino kodėl, buvo neblaivus. Tačiau vėliau jis sutiko ir, kiek atsimena, pripūtė 2,18 promilių. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio. Žada daugiau nevairuoti neblaivus. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50).
Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. Kelių policijos valdybos 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. balandžio 15 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule A. V. pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 2020 m. balandžio 15 d. 07.30 val. iki 2020 m. balandžio 15 d. 19:30 val. 2020 m. balandžio 15 d. 12.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini). Po ko automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Sustabdę automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio, jį vairavo M. V.. Paklausė, ar asmuo nevartojo alkoholio šiandien, asmuo atsakė, kad nevartojo. Asmuo kalbėjo nerišliai, dėl to nusprendė, kad reikia pasiūlyti asmeniui pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Asmuo sutiko, pirmu pūtimu 2020 m. balandžio 15 d. 12.47 val. asmeniui nustatytas 2,27 prom. girtumas, antro pūtimo metu 13.04 val. – 2,18 prom. Dėl to automobilis „OPEL“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini). O vairuotoją M. V. V1112 pristatė į Vilniaus apskrities OVS, (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje buvo tik M. V., kitų asmenų automobilyje nebuvo ( b. l. 18-19).
2020 m. balandžio 15 d. tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. 12.20 val. dirbant kartu su vyriaus. patruliu N. P., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė patikrinimui (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėjus prie automobilio vairuotojas M. V., pateikė vairuotojo pažymėjimą, į klausimą, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, atsisakė, tačiau po kiek laiko sutiko. Pirmo pūtimo metu 12:47 val. jam nustatytas 2,27 prom., antro pūtimo metu 13:04 val. 2,18 prom. Automobilis „Opel“ išvežtas į saugomą aikštelę, vairuotoją V1112 pristatė į OVS (b. l. 15).
Liudytojas N. P. 2020 m. balandžio 15 d. pateikė įvykio vietoje iš M. V. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridėtas prie bylos (b. l. 22, 81)
Alkotesteriu 2020 m. balandžio 15 d. 13:04:38 val. M. V. nustatytas 2,18 prom. girtumo laipsnis (b. l. 25). Alkotesteriu 2020 m. balandžio 15 d. 12:47:32 val. M. V. nustatytas 2,27 prom. girtumo laipsnis (b. l. 26).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Meriva“, 2007 metų, vertė 2020 m. balandžio mėnesiui – yra 1777 Eur be PVM (b. l. 38).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. V. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad išgėrė porą gurkšnių degtinės, apie 100-150 g ir tada vairavo automobilį, jautėsi gerai, važiavo namo. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su M. V., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. M. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš M. V. charakterizuojančios medžiagos, jis šiuo metu teigia dirbantis vaikų darželyje, taip pat yra pensininkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką (b. l. 80). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės, išskyrus baustumą administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas M. V. sutuoktinės T. V. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
M. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju M. V. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė T. V., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad yra kaltinamajam didžiausią įtaką darantis asmuo, nebausta administracine tvarka, neteista, darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Teisiamajame posėdyje V. papildomai nurodė, kad Vyras padarė labai blogai, pats negali suprasti, kaip tai įvyko. Kalbėjosi su vyru po šio įvykio, bandė jį suprasti, padėti, pasakė, jog labai blogai padarė, alkoholis nepadės. Padės vyrui nevartoti alkoholio. T. V. yra neteista, nebausta administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. V. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, gyvena kartu su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti M. V. teigiamą įtaką, nes kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
M. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,18 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. balandžio 16 d. (b. l. 55, 57).
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, kaltinamojo gynėjo prašymas dar labiau sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra nepagrįstas.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju M. V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. V. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. V., yra konfiskuotinas. 2020 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę (uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti nurodytą turtą ) nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d., turto saugotoju paskiriant M. V. (b. l. 61-65). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
M. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. V. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti M. V. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
2020 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
M. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti M. V., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas