Civilinė byla Nr.2S-1934-656/2018
Teisminio proceso Nr.2-68-3-06682-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., Vilniaus teritorinė muitinė.
Teismas
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
- Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio I. G. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2018 m. sausio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-8-1659 vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02399. Nurodė, kad antstolio atliktas apskaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatsižvelgta į geranorišką skolininko elgesį. Pareiškėjo tvirtinimu, antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo atlygį 1 391,14 Eur sumai, kadangi jokių priverstinio vykdymo veiksmų jis realiai neatliko. Be to, antstolis atlygį skaičiavo nuo visos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi priteistos sumos, o ne nuo priverstinai išieškotos, t. y. nuo 0 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-18-8-1659 nurodė neteisingą piniginio išieškojimo sumą, padidindamas ją 2 525,27 Eur suma (piniginis išieškojimas – 67 031,90 Eur, o ne 69 557,17 Eur). Pareiškėjas taip pat nesutiko su minėtame vykdymo apskaičiavime nurodytomis papildomomis vykdymo išlaidomis – 63,10 Eur, apskaičiuotomis iki Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS), kadangi šios išlaidos nėra viena iš papildomų vykdymo išlaidų rūšių ir neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės nuostatų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad išieškojimą iš solidaraus skolininko vykdanti antstolė nurašė tik būtinas vykdymo išlaidas (401,99 Eur), nepriskaičiuodama papildomų vykdymo išlaidų bei atlygio.
- Antstolis I. G. 2018 m. kovo 1 d. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 14 d. jis atliko priverstinio pobūdžio veiksmus. Pasak antstolio, 2012 m. spalio 2 d. antstolių kontoroje gauta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-25-318/2012, kuria teismas R. Š. ir A. D. solidariai priteistą 69 557,17 Eur sumą išdėstė penkeriems metams, kas mėnesį R. Š. ir A. D. mokant 1 159,29 Eur į Vilniaus teritorinės muitinės sąskaitą. Taigi priverstinio pobūdžio veiksmai, antstolio teigimu, buvo atlikti iki teismas priėmė nutartį išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, todėl antstolio priskaičiuotas atlygis (1 391,14 Eur) yra teisėtas ir pagrįstas. Antstolis taip pat nurodė, kad kadangi buvo informuotas apie tai, jog pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą solidarūs skolininkai atsiskaitė, jis pareiškėjo skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė atlygį (1 391,14 Eur) procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą, t. y. 4 proc. nuo pusės (34 778,59 Eur) priteistos solidarios sumos, o ne nuo visos 69 557,17 Eur sumos, kaip teigė pareiškėjas. Pasak antstolio, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad piniginis išieškojimas yra 67 031,90 Eur, kadangi vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta išieškotina suma – 69 557,17 Eur. Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos „papildomos vykdymo išlaidos iki AIS“ yra 2012 m. rugsėjo 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime detalizuotos papildomos vykdymo išlaidos. Antstolis paaiškino, kad Antstolių informacinėje sistemoje pakartotinai rengiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodant atskirai kiekvieną papildomą veiksmą, kuris buvo nurodytas 2012 m. rugsėjo 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime, prie kiekvieno veiksmo būtų nurodyta 2018 m. sausio 29 d. atlikimo data ir taikomas šiuo metu galiojantis atlikto veiksmo įkainis.
- Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir neperžengdamas savo kompetencijos ribų, priėmė skundžiamą patvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi skundą atmetė.
- Teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcija skirtingai reglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą priklausomai nuo to, kada skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį (nepasibaigus ar pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui). Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (51 straipsnis). Tuo atveju, jeigu išieškoma mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, antstoliui tenkantis atlygis proporcingai mažėja ir antstoliui tenkančio atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte numatytą formulę.
- Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad raginimas įvykdyti sprendimą su kitais procesiniais dokumentais skolininkui įteikti pasirašytinai 2012-08-22. Per raginime nustatytą terminą skolininkas su išieškotoju neatsiskaitė. Skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, t.y., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-25-318/2012, laikotarpiu nuo 2012-11-15 iki 2017-09-26 sumokėjo išieškotojui 34 845,48 Eur. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, remiantis kasacinio teismo praktika nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Teismas sprendė, kad nepagrįsti skundo argumentai, kad antstolis iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neatliko jokių vykdymo veiksmų, nes antstolis iki nurodyto laiko surašė turto areštą aktą, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, taip pat pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis už vykdymo funkcijų atlikimą (vykdomojo dokumento įvykdymą) turėjo teisę gauti atlyginimą, nustatytą CPK 609 straipsnyje. Šio atlyginimo dydį (1 391,14 Eur) antstolis atitinkamai apskaičiavo, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte numatyta formule, t. y. priskaičiavo 4 proc. nuo pusės iš skolininkų priteistos solidarios sumos (34 778,59 Eur), o ne nuo visos iš skolininkų priteistos sumos, priešingai negu teigė pareiškėjas. Teismas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog piniginis išieškojimas yra 67 031,90 Eur, o ne 69 557,17 Eur, kaip nurodyta vykdomajame rašte, kadangi nei vykdomosios bylos medžiaga, nei pareiškėjo pateikti dokumentai to nepatvirtina. Be to, teismas pripažino nereikšmingais nagrinėjamai bylai pareiškėjo argumentus, jog išieškojimą iš solidaraus skolininko vykdanti antstolė nurašė tik būtinas vykdymo išlaidas (401,99 Eur), kadangi nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko antstolė kitoje vykdomojoje byloje ir ar nurodyta suma iš tikrųjų yra tik būtinosios vykdymo išlaidos. Teismas taip pat nenustatė pažeidimų antstolio veiksmuose skaičiuojant „papildomas vykdymo išlaidos iki AIS“, kurios buvo antstolio detalizuotos 2012 m. rugsėjo 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime 2 ir 5 punktuose, bei yra nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje.
III. Atskirojo skundo argumentai
- Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
- Antstoliui paskaičiuota atlyginimo suma yra nepagrįsta. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu reikšminga aplinkybė, kad skolininkas geranoriškai stengiasi pats vykdyti savo prievoles. Šiuo atveju pareiškėjas sistemingai ir geranoriškai be antstolio veiksmų mokėjo išieškotojui. Atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolis priverstinai nieko neišieškojo, dėl ko jam atlygis nepriklauso.
- Antstolis nepagrįstai atlygį paskaičiavo nuo visos iš solidarių skolininkų priteisto sumos (69 557,17 Eur).
- 2018 m. sausio 29 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr.S-18-8-1659 nurodytos „papildomos vykdymo išlaidos apskaičiuotos iki AIS“ 63,10 Eur. Tačiau Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelėje tarp papildomų vykdymo išlaidų rūšių tokios „papildomų išlaidų apskaičiuotų iki AIS“ rūšies nenumatyta. Dėl ko šios vykdymo išlaidos neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelės nuostatų.
- Antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė netinkamą piniginio išieškojimo sumą, ją padidindamas 2525,27 Eur suma (piniginis išieškojimas - 67 031,90 Eur).
- Antstolis padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės sutiko su teismo vertinimais. Kartu pastebėjo, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti atlygį už priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą.
- Išieškotojas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės sutiko su teismo vertinimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
- Byloje kilęs ginčas dėl vykdomojoje byloje Nr.0008/12/02399 antstolio atlikto vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisėtumo.
- Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/12/02399 duomenų nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-85/2012 dėl solidarios 240 167 Lt (69 557,18 Eur) žalos atlyginimo. 2012 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 8). 2012-08-14 antstolis atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, sudarė turto arešto aktą (v. b. l. 9, 10, 12-14), kurį 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu patikslino (v. b. l. 20). Raginimas įvykdyti sprendimą su kitais procesiniais dokumentais skolininkui įteikti pasirašytinai 2012-08-22 (v. b. l. 18). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas per raginime nustatytą 10 dienų terminą būtų atsiskaitęs su kreditoriumi. 2012-09-05 antstolis surašė turto areštą aktą, pakeitusį anksčiau priimtą turto arešto aktą (v. b. l. 34-36), priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 40-41). Išieškotojas pateikė antstoliui prašymą dėl žalos išieškojimo dalimis pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-25-318/2012, kuria teismas iš R. Š. ir kito solidaraus atsakovo solidariai priteistą 69 557,17 Eur sumą išdėstė penkeriems metams, įpareigojant solidarius atsakovus kas mėnesį solidariai mokėti 1 159,29 Eur sumą į Vilniaus teritorinės muitinės sąskaitą (v. b. l. 61-62).
- Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, 89 punkte (iš esmės atitinka bylai aktualios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintą teisės normą), pagal kurį tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui <...>, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
- Nagrinėjamu atveju skolininkas neįvykdė teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis įgijo teisę į atlyginimą.
- Apeliantas nesutinka su antstolio paskaičiuotu atlyginimo dydžiu, nes mano, kad 1391,14 Eur suma yra nepagrįstai didelė, neatitinka antstolio atliktų vykdymo veiksmų apimčių, nes, jo tvirtinimu, antstolis neatliko jokių priverstinių vykdymo veiksmų, išieškojo 0,00 Eur vykdymo išlaidų.
- Kasacinis teismas formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283-313/2017).
- Kaip matyti iš bylos duomenų antstolis atlyginimą paskaičiavo remdamasis Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 punktu. Minėta norma nustato, kad antstolio atlyginimas, kai išieškotina suma viršija 28 962 Eur sumą, paskaičiuojamas taip: 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Nagrinėjamu atveju, skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis pagrįstai vėliau skolininko savanoriškai sumokėtas sumas pripažino vykdymo proceso metu išieškotomis sumomis (34 778,59 Eur) ir pagal minėtą formulę pagrįstai paskaičiavo antstolio atlyginimą – 1 391,14 Eur. Teismo vertinimu, atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, dėl ko jį mažinti nėra pagrindo.
- Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis nepagrįstai atlygį paskaičiavo nuo visos iš solidarių skolininkų priteisto sumos (69 557,17 Eur). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie argumentai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, pagal kurias antstolio atlyginimas paskaičiuotas kaip 4 procentai nuo pusės iš solidarių skolininkų priteistos sumos (34 778,59 Eur), o ne nuo visos iš skolininkų priteistos sumos (69 557,17 Eur).
- Apeliantas tvirtina, kad 2018 m. sausio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr.S-18-8-1659 nurodytos „papildomos vykdymo išlaidos apskaičiuotos iki AIS“ neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelės nuostatų, nes nurodytoje lentelėje tarp papildomų vykdymo išlaidų rūšių tokia papildomų išlaidų rūšis kaip „papildomos išlaidos apskaičiuotos iki AIS“ nenumatyta. Pasisakant dėl nurodyto apelianto argumento pažymėtina, kad vykdomojoje byloje antstolis 2012 m. rugsėjo 5 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime (v.b. l. 41) yra detalizavęs papildomas vykdymo išlaidas. Pagal nurodytą paskaičiavimą vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos. Antstolio teiktais duomenimis, šioje byloje ginčijamas 2018 m. sausio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr.S-18-8-1659 yra pakartotinis vykdymo veiksmas, į kurį įtraukti papildomų išlaidų duomenys iš 2012 m. rugsėjo 5 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo. Apeliantas nenurodė ir nepagrindė, kad papildomų išlaidų suma būtų nepagrįsta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio ginčijamas vykdomasis procesinis dokumentas Sprendimo vykdymo instrukcijos 3 lentelės nuostatų nepažeidžia.
- Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas