Civilinė byla Nr. 2-1169/2011

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00863-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:122.3; 126.5

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas civilinis procesas pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ir atsakovo A. J. (dabartinė procesinė padėtis - trečiasis asmuo (kreditorius)) skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, apibrėžiančių momentą, nuo kurio asmuo, įgijęs reikalavimo teisę bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės atžvilgiu, laikomas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriumi bei atitinkamai momentą, nuo kurio asmuo, perleidęs reikalavimo teisę bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės atžvilgiu, nebelaikomas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriumi.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui A. J. individualiai įmonei.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi įtraukė į bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditorių sąrašą UAB „Jurgio baldai“ su 77 002,97 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi padidino kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“ finansinį reikalavimą iki 123 005,56 Lt. 

Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Jurgio baldai“ bei atsakovas A. J. pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime priimtus tam tikrus nutarimus.

Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jo netenkinti. Dalyje dėl pareiškėjų teisės pateikti skundą nurodė, kad atsakovas A. J. negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, nes jis pats nėra kreditorius. Tuo tarpu UAB „Jurgio baldai“ negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, nes ji pagal 2010 m. gruodžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį šios sutarties sudarymo dieną perleido reikalavimo teisę į 123 005,56 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutavusios A. J. individualios įmonės atžvilgiu A. J.. Be to, A. J. yra pateikęs prašymą dėl jo įtraukimo į bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių sąrašą su 123 005,56 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, tačiau šis prašymas nėra patenkintas.

Atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jo netenkinti. Dalyje dėl pareiškėjo UAB „Jurgio baldai“ teisės pateikti skundą nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir atsakovė R. J.. Papildomai pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis administratoriui buvo pateikta 2010 m. gruodžio 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi procesą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Jurgio baldai“ ir atsakovo A. J. skundą nutraukė. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus suteikia tik kreditoriams (Įmonių bankroto įstatymo 21 str., 24 str. 5 d., 22 str. 6 d.). Kadangi skundo padavimo momentu, pareiškėjai nebuvo atsakovo kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo prasme (Įmonių bankroto įstatymo 21 str.), teismas procesą, pradėtą pagal šių asmenų skundą, nutraukė (CPK 293 str. 9 p.). Teismas A. J. išaiškino, kad Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nustatyta privaloma ikiteisminė skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimo kreditorių susirinkime tvarka. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1.      perleidus kreditorinį reikalavimą, teisių ir pareigų perėjimas naujajam kreditoriui sietinas su teismo nutarties, kuria patvirtintas šis perėjimas, įsiteisėjimu (Įmonių bankroto 26 str. 1 - 3 d., CK 6 knygos VI skyrius). Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartyje nurodomas reikalavimo teisės perėjimo momentas turi reikšmę tik pačioms sandorio šalims;

2.      teismas neužtikrino skundo pareiškėjų teisės į gynybą bei nepagrįstai kreditorių atžvilgiu skirtingai taikė teisės normas, nes vieno kreditoriaus teisių pasibaigimą siejo su reikalavimo sutarties sudarymu, o kito kreditoriaus teisių atsiradimą siejo su teismo nutarties įsiteisėjimu;

3.      teismas nepagrįstai A. J. nepripažino bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditoriumi, nes Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-55-267/2011 kreditorių UAB „Jurgio baldai“ pakeitė jo teisių perėmėju A. J.. Taigi, A. J. yra UAB „Jurgio baldai“ teisių perėmėjas, todėl pradėtas procesas turėjo būti tęsiamas.

Atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditoriui besąlygiškai perleidus reikalavimo teisę, jis praranda bet kokį suinteresuotumą dėl atsakovo bankroto eigos bei dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, todėl būtent nuo reikalavimo teisės perleidimo momento jis nebegali ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimų Įmonių bankroto įstatymo prasme (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d.). Tuo tarpu reikalavimo teisių į bankrutuojančią įmonę perėmėjas teisę ginčyti kreditorių susirinkimų nutarimus įgyja nuo nutarties, patvirtinančios reikalavimo teisių perėmėją kaip naująjį kreditorių, įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.). Būtent nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos naujajam kreditoriui skaičiuojamas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti. Kadangi atskirąjį skundą padavė tik A. J., nagrinėtini tik tie atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su jo kaip teisių į bankrutuojančią įmonę perėmėjo teise skundo padavimo metu (2010 m. gruodžio 20 d.) ginčyti 2010 m. gruodžio 12 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimus. 

Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė. Papildomai pažymi, kad A. J. privalėjo pranešti atsakovo administratoriui apie reikalavimo teisės perėjimą (CK 6.109 str. 1 d.), ką jis 2010 m. gruodžio 1 d. pranešimu padarė tik 2010 m. gruodžio 21 d.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai ir aiškiai įtvirtinta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tik teismui patvirtinus kreditoriaus finansinius reikalavimus, kreditorius tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-749/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-420/2008, 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-265/2006 ir t.t.). Atitinkamai iš to seka, kad kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje, perleidus savo finansinį reikalavimą kitam asmeniui, pradinis kreditorius praranda savo procesines teises bei yra eliminuojamas iš byloje dalyvaujančių asmenų, o naujasis kreditorius įgyja savo procesines teises ir tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu nuo to momento, kai kreditorių pasikeitimas yra patvirtinamas teismo nutartimi bankroto byloje.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Vadinasi, atsižvelgus į aukščiau minėtą iš Įmonių bankroto įstatymo nuostatų išplaukiančią išimtį, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pradinis kreditorius savo finansinį reikalavimą perleidžia kitam asmeniui, nagrinėjant ginčą teisme, kur pradinis kreditorius yra byloje dalyvaujantis asmuo, pagrindas procesinių teisių perėmimui, tai yra pradinio kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi atsiranda ne tuomet, kai sudaroma reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o tuomet, kai teismas kreditorių pasikeitimą patvirtina teismo nutartimi bankroto byloje (CPK 48 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju 2010 m. gruodžio 28 d. bendrą skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų padavė kreditorius UAB „Jurgio baldai“ (kurios finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto byloje) bei atsakovas A. J. (bankrutavusios A. J. individualios įmonės savininkas). Pagal tarp UAB „Jurgio baldai“ ir A. J. 2010 m. gruodžio 2 d. pasirašytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, UAB „Jurgio baldai“ perleido A. J. reikalavimo teisę į UAB „Jurgio baldai“ turimą finansinį reikalavimą bankrutavusios A. J. individualios įmonės atžvilgiu. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių pasikeitimas bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto byloje, tai yra pradinis kreditorius UAB „Jurgio baldai“, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudarė 123 005,56 Lt, buvo pakeistas jo teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi A. J..

Taigi, iš nustatytų aplinkybių bei aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad 2010 m. gruodžio 28 d. UAB „Jurgio baldai“ buvo bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditoriumi, todėl turėjo procesinę teisę paduoti skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo. Tuo tarpu įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarčiai, kuria pradinis kreditorius UAB „Jurgio baldai“ buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi A. J., šią civilinę byla nagrinėjantis teismas turėjo ne nutraukti civilinę bylą, o spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, tai yra pradinio kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“ pakeitimo naujuoju kreditoriumi A. J. (CPK 48 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kreditorių kaip byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas bankroto procese. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kuriais naujasis kreditorius A. J. įrodinėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą (CPK 12 ir 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko pagrįstais trečiojo asmens (kreditoriaus) A. J. atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal bendrą pradinio kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“ ir naujo kreditoriaus A. J. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto byloje. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia trečiojo asmens (kreditoriaus) A. J. atskirąjį skundą tenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bendro pradinio kreditoriaus UAB „Jurgio baldai“ ir naujo kreditoriaus A. J. skundo reikalavimų pagrįstumo, tai yra neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl klausimas dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 3 punktais ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti.

             Perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo civilinę bylą pagal bendrą pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ir naujo kreditoriaus A. J. skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2010 m. gruodžio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

             Teisėjai                                                                                  Artūras Driukas

                                                                                               Danutė Milašienė

Egidijus Žironas