Civilinė byla Nr. e2-289-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00907-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maistulis“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį Nr. 8R-775 (toliau – Preliminarioji sutartis), sudarytą įvykdžius viešojo pirkimo „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pirkimo Nr. 405915 (toliau – Pirkimas Nr. 1), procedūras, negaliojančia; 2) panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymą Pirkime Nr. 1, ir grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį; 3) panaikinti 2019 m. spalio 18 d. nepagrįstą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime „Maisto produktų (Jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, pirkimo Nr. 406931 (toliau – Pirkimas Nr. 2), ir grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Preliminariosios sutarties vykdymą (Pirkimas Nr. 1); įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties Pirkime Nr. 2. Ieškovė nurodė, kad, atsakovei tęsiant Preliminariosios sutarties vykdymą Pirkime Nr. 1 ir sudarius preliminariąją sutartį Pirkime Nr. 2, būtų apsunkinamos galimybės ginčo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atitinkamai pasunkėtų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas, jai paliekant praktiškai tik vienintelį teisių gynimo būdą – reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad, jei atsakovė tęstų Preliminariosios sutarties vykdymą Pirkime Nr. 1 bei sudarytų naują preliminariąją sutartį Pirkime Nr. 2, egzistuotų potenciali dvigubo mokėjimo grėsmė. Be to, ieškovė nurodė, kad būtinų maisto produktų tiekimas nesunkiai gali būti užtikrinamas ugdymo ir švietimo įstaigoms savarankiškai sudarant laikinas pirkimo sutartis, galiojančias iki kilusio ginčo pabaigos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 1; 2) tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 2 – įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją Pirkime Nr. 2 nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

4.       Teismas nurodė, kad Pirkimų objektas – maisto produktai, t. y. kiauliena, jautiena ir veršiena, Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Įvertinęs Pirkimų objektą, teismas darė išvadą, kad Pirkimai yra susiję su socialiai itin reikšmingais pažeidžiamiausios visuomenės dalies – vaikų, poreikiais, t. y. jų maitinimu.

5.       Teismas nustatė, kad Pirkime Nr. 1 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, dalis švietimo įstaigų jau yra nutraukusios iki tol vykdytas maisto gaminių pirkimo–pardavimo sutartis ir sudariusios viešojo pirkimo sutartis su Preliminariosios sutarties laimėtoju. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad, sustabdžius Preliminariosios sutarties vykdymą, būtų sutrikdytas maisto produktų darželiams tiekimas, įstaigos negalėtų gauti kiaulienos maisto produktų, kurie sudaro dalį vaikų valgiaraščio darželiuose, o darželiams negalint užtikrinti pilnaverčio vaikų maitinimo, nukentėtų šių įstaigų auklėtinių maisto racionas, būtų pažeidžiami vaikų maitinimą reglamentuojantys teisės aktai. Tokiu būdu, teismo nuomone, Pirkime Nr. 1 pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos teisių ir teisėtų interesų gynimas galėtų būti užtikrintas kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 105–106 straipsniai).

6.       Tuo tarpu Pirkime Nr. 2, teismo nuomone, prioritetas teiktinas viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, kadangi šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras, duomenų apie preliminariosios sutarties sudarymo faktą byloje nėra. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad siekiamų įsigyti maisto produktų tiekimas darželiams gali būti užtikrinamas pratęsiant turimas sutartis ar darželiams savarankiškai sudarant laikinas pirkimo sutartis, galiojančias iki ginčo pabaigos. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju, viešasis interesas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti neigiamų pasekmių, t. y. dvigubo mokėjimo už sutartį, nusveria interesą skubiai įsigyti maisto produktų. 

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės Pirkime Nr. 2, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Be to, su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus (žuvies, kiaulienos ir jautienos kainų palyginimo lenteles, 2019 m. birželio mėn. ir rugsėjo mėn. pardavimų suvestines, UAB „Maistulis“ pasiūlymus Pirkime Nr. 1 ir Pirkime Nr. 2). Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      Iki šiol Kauno mieste veikiantys darželiai kiekvienas atskirai vykdė mažos vertės pirkimus reikalingiems maisto produktams įsigyti, skelbimai apie šiuos pirkimus nebuvo skelbiami viešai. Tokia nusistovėjusi praktika, kai darželiai patys atlikdavo mažos vertės pirkimus, kuriuos laimėdavo iš esmės tos pačios įmonės, sąlygojo atsakovės sprendimą organizuoti centralizuotus pirkimus ir tokiu būdu užtikrinti didesnę konkurenciją tarp maisto produktų tiekėjų ir geresnes kainas. Ieškovė šioje byloje siekia kitų nei viešai deklaruojamų tikslų, t. y. ieškovės tikslas šioje byloje yra užvilkinti Pirkimų procedūras (arba jas apskritai nutraukti) tam, kad ieškovė ir kiti asmenys, su kuriais tikėtina ieškovė derina savo veiksmus, galėtų kiek įmanoma ilgiau teikti maisto produktus darželiams pagal esamą tvarką didelėmis kainomis.

7.2.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeidžia viešąjį interesą taip pat proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kadangi yra daroma reali ir reikšminga ekonominė žala darželiams. Pirkime Nr. 1 dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, todėl darželiai, atsižvelgdami į sudarytą Preliminarią sutartį ir žinodami, kad Pirkimuose tiekėjai pasiūlė ženkliai mažesnes kainas, aktyviai ėmė sudarinėti pagrindines sutartis su Pirkimo Nr. 1 laimėtoju. Tuo atveju, jeigu Preliminariosios sutarties vykdymas būtų sustabdytas, darželiai negalėtų gauti kiaulienos maisto produktų, kurie sudaro didelę dalį vaikų maisto darželiuose valgiaraščio. Ši aplinkybė yra pakankama pagrįsti tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su viešojo interesu užtikrinimu. Jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Pirkime Nr. 2 preliminarioji sutartis taip pat jau būtų pasirašyta ir atitinkamai ir pagal šią sutartį maisto produktai būtų tiekiami kur kas mažesniais įkainiais nei pagal iki šiol galiojančias sutartis. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių sukeliama žala viršija jų teikiamą naudą.

7.3.                      Nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas – netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Atsakovė yra finansiškai pajėgi institucija, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Be to, tenkindamas ieškinį, teismas galėtų nutraukti Pirkimo procedūras arba, jeigu sutartis būtų sudaryta, spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia.

7.4.                      Ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Teismas neįvertino, kad ieškovė pati dirbtinai sukūrė ginčo situaciją. Ieškinyje keliamus klausimus, be kita ko, dėl perkančiosios organizacijos teisės prašyti atnaujinti pasiūlymų galiojimą esant sustabdytoms Pirkimų procedūroms, jau yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1860-657/2019. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad atsakovės veiksmai, kuriais tiekėjai buvo informuoti apie pasiūlymų galiojimų užtikrinimo termino pratęsimą, nelaikytini veiksmais pažeidžiančiais taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Ieškovė UAB „Maistulis“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės kitų nei deklaruojami tikslai grįstas tik prielaidomis ir niekaip nepaneigiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

8.2.                      Maisto produktų tiekimas švietimo ir ugdymo įstaigoms gali būti užtikrinamas nesunkiai įgyvendinamomis alternatyviomis priemonėmis, todėl viešasis interesas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir siekis išvengti neigiamų pasekmių tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, o Pirkimo Nr. 2 procedūros nebūtų stabdomos, nusveria interesą nestabdyti Pirkimo Nr. 2 procedūrų.

8.3.                      Nors atsakovė skunde akcentuoja tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovė turėtų galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau ignoruoja tai, jog nuostolių atlyginimo atveju atsakovė būtų priversta mokėti dvigubai (ir už pristatytas prekes, ir atlyginti nuostolius ieškovei). Be to, galimybė ieškovei ginti savo teises, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, negali būti laikoma lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovė savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015, kuri iš esmės yra panaši į nagrinėjamą bylą.

9.       Ieškovė UAB „Maistulis“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 1, pritaikyti ieškovės prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirkime Nr. 1 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su skundu pateikia naują rašytinį įrodymą – duomenis, iš kurių matyti, koks yra įstaigų kiaulienos poreikis. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Ieškovė reikalavo stabdyti ne pagrindinių sutarčių, kaip interpretavo pirmosios instancijos teismas, vykdymą, o tik Preliminariosios sutarties vykdymą. Tai reiškia, kad ieškovė nesiekė jau sudarytų pagrindinių sutarčių vykdymo stabdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti motyvai dėl pagrindinių sutarčių sudarymo yra klaidingi ir nurodyti tinkamai neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių ir ieškovės prašymo.

9.2.                      Jeigu ieškinys būtų tenkintas, ieškovė nebegalėtų grįžti į ankstesnį pirkimo procedūrų etapą ir siekti sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija. Neteisėtai sudarytos sutarties išsaugojimo atveju ieškovei liktų tik vienintelis kelias ginti savo interesus – teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o tokiu atveju kiltų dvigubo mokėjimo situacija. Tai, kad neturėtų būti toleruojama dvigubo mokėjimo situacija, ne kartą buvo konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

9.3.                      Atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, Preliminariosios sutarties vykdymo sustabdymas sudarys galimybes išspręsti ginčą pradiniame etape, išvengiant potencialių neigiamų pasekmių, susijusių su neteisėtai sudarytos sutarties išsaugojimu ar dvigubo mokėjimo situacija.

9.4.                      Įvertinus tai, kad maisto produktų tiekimas švietimo ir ugdymo įstaigoms gali būti užtikrinamas nesunkiai įgyvendinamomis alternatyviomis priemonėmis, viešasis interesas išvengti pirmiau minėtų neigiamų pasekmių šiuo atveju nusveria interesą sudaryti pagrindines sutartis ginčijamos Preliminariosios sutarties pagrindu.

10.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB „Maistulis“ atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsiliepimu pateikia naujus rašytinius įrodymus (žuvies, kiaulienos ir jautienos kainų palyginimo lenteles, 2019 m. birželio mėn. ir rugsėjo mėn. pardavimų suvestines, UAB „Maistulis“ pasiūlymus Pirkime Nr. 1 ir Pirkime Nr. 2, UAB „Officeday“ 2019 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl papildomos informacijos). Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teismas neįvertino, kad ieškovė pati dirbtinai sukūrė ginčo situaciją. Ieškinyje keliamus klausimus, be kita ko, dėl perkančiosios organizacijos teisės prašyti atnaujinti pasiūlymų galiojimą, esant sustabdytoms Pirkimų procedūroms, jau yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1860-657/2019. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad atsakovės veiksmai, kuriais tiekėjai buvo informuoti apie pasiūlymų galiojimų užtikrinimo termino pratęsimą, nelaikytini veiksmais pažeidžiančiais taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10.2.                      Ieškovė šioje byloje siekia kitų nei viešai deklaruojamų tikslų, t. y. ieškovės tikslas šioje byloje yra užvilkinti Pirkimų procedūras (arba jas apskritai nutraukti) tam, kad ieškovė ir kiti asmenys, su kuriais tikėtina ieškovė derina savo veiksmus, galėtų kiek įmanoma ilgiau teikti maisto produktus darželiams pagal esamą tvarką didelėmis kainomis.

10.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeidžia viešąjį interesą taip pat proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kadangi yra daroma reali ir reikšminga ekonominė žala darželiams. Pirkime Nr. 1 dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, todėl darželiai, atsižvelgdami į sudarytą Preliminarią sutartį ir žinodami, kad Pirkimuose tiekėjai pasiūlė ženkliai mažesnes kainas, aktyviai ėmė sudarinėti pagrindines sutartis su Pirkimo Nr. 1 laimėtoju. Preliminariosios sutarties pagrindu jau yra sudarytos 53 pagrindinės sutartys, o su likusiais darželiais sutarčių pasirašymas yra vykdomas. Tuo atveju, jeigu Preliminariosios sutarties vykdymas būtų sustabdytas, darželiai negalėtų gauti kiaulienos maisto produktų, kurie sudaro didelę dalį vaikų maisto darželiuose valgiaraščio. Jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Pirkime Nr. 2 preliminarioji sutartis taip pat jau būtų pasirašyta ir atitinkamai jau ir pagal šią sutartį maisto produktai būtų tiekiami kur kas mažesniais įkainiais nei pagal iki šiol galiojančias sutartis. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių sukeliama žala viršija jų teikiamą naudą.

10.4.                      Nėra jokios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas – netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Atsakovė yra finansiškai pajėgi institucija, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei jos patirtos žalos. Be to, tenkindamas ieškinį, teismas galėtų nutraukti Pirkimo procedūras arba, jeigu sutartis būtų sudaryta, spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Maistulis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į skundą pateikė žuvies, kiaulienos ir jautienos kainų palyginimo lenteles, 2019 m. birželio mėn. ir rugsėjo mėn. pardavimų suvestines, UAB „Maistulis“ pasiūlymus Pirkime Nr. 1 ir Pirkime Nr. 2 ir UAB „Officeday“ 2019 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl papildomos informacijos Tuo tarpu ieškovė UAB „Maistulis“ su atskiruoju skundu pateikė duomenis, iš kurių matyti, koks yra įstaigų kiaulienos poreikis.

14.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, juos, vadovaujantis operatyvumo ir proceso koncentruotumo principais, atsisakytina priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18.       Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. 

19.       Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. 

21.       Tiesa, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Maistulis“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, vien tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

22.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio atmetimo aplinkybė sudaro prielaidas abejonėms dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau įvertinus tai, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, kad nėra duomenų apie neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimą, kad kitos tiekėjos UAB „Egilėja“ ieškinys, reiškiamas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vis dar nėra išnagrinėtas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-944-601/2020), šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga nėra paneigta.

23.       Kaip minėta, vien aplinkybė, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai nepagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visais atvejais teismas turi vertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principų, viešojo intereso ir ar  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršyti jų teikiamos naudos.

24.       Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Pirkime Nr. 1 ir dėl Pirkime Nr. 2 atsakovės priimtų sprendimų teisėtumo. Pirkime Nr. 1 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, dalis švietimo įstaigų jau yra nutraukusios iki tol vykdytas maisto gaminių pirkimo–pardavimo sutartis ir sudariusios viešojo pirkimo sutartis Preliminariosios sutarties pagrindu. Tuo tarpu Pirkime Nr. 2 preliminariosios sutartys vis dar nėra sudarytos.

25.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, sustabdžius Preliminariosios sutarties vykdymą (Pirkimas Nr. 1), neabejotinai būtų pažeistas viešasis interesas, nes būtų sutrikdytas kiaulienos tiekimas darželiams. Tuo tarpu Pirkime Nr. 2 prioritetą teismas teikė viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, kadangi nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

26.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pirkime Nr. 2 atsakovė vykdo maisto produktų – jautienos ir veršienos, pirkimą Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Šis pirkimas – tai atsakovės įgyvendinamos centralizuoto maisto produktų įstaigoms įsigijimo sistemos dalis, kurios dėka yra siekiama užtikrinti, kad maisto produktų įsigijimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms taptų skaidresnis, būtų padidinta tiekėjų konkurencija ir sudarytos sąlygos racionalesniam lėšų panaudojimui. Vykdomu Pirkimu Nr. 2 yra siekiama patenkinti Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigų poreikius, kas suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdomas Pirkimas Nr. 2 neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso užtikrinti savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigose esantiems mokiniams tinkamą maitinimą įgyvendinimu, tačiau ši aplinkybė per se nereiškia, kad nagrinėjamu atveju su ginčo objektu susijęs viešasis interesas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant.

27.       Šiuo atveju Pirkime Nr. 2 neleidus atsakovei sudaryti preliminariosios sutarties, švietimo ir ugdymo įstaigos, kurių naudai yra vykdomas Pirkimas Nr. 2, galės patenkinti savo poreikius kitais, alternatyviais būdais – šios įstaigos turi galimybę pratęsti jau anksčiau sudarytas sutartis arba sudaryti naujas, laikinai galiosiančias sutartis. Pastebėtina, kad tokia pirkimų vykdymo praktika buvo taikoma ir anksčiau, iki centralizuoto maisto produktų įstaigoms įsigijimo sistemos įgyvendinimo, ir byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad tokia situacija anksčiau būtų vertinama kaip iš esmės netinkama ar sukelianti žalos. Priešingai, pati atsakovė ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams ir tarybų pirmininkams adresuotame rašte (ieškinio priedas Nr. 19), kuriame buvo pateikta informacija apie pradėtą vykdyti vieningą maisto pirkimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms Kauno mieste, pasiūlė iki pirkimų pabaigos užtikrinti maisto produktų tiekimą vienu iš pirmiau nurodytų alternatyvių būdų. Vadinasi, ir šiuo metu, nepaisant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, minėtos švietimo ir ugdymo įstaigos, pasitelkusios nurodytus alternatyvius apsirūpinimo maisto produktais būdus, galės tinkamai užtikrinti maitinimo jose esantiems mokiniams tiekimą ir patenkinti šioje srityje kylantį viešąjį interesą, juo labiau kad CPK yra nustatyti konkretūs pakankami trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, todėl šios priemonės turės būti taikomas tik trumpą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aplinkybė, jog preliminariųjų sutarčių sudarymas galbūt leistų darželiams jautieną ir veršieną įsigyti pigiau, yra neabejotinai svarbi, tačiau ji šiuo atveju negali būti priešpastatoma vykdomo pirkimo procedūrų teisėtumui.

28.       Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Pirkime Nr. 2 prioritetas teiktinas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimų objektų.

30.       Tuo tarpu Pirkime Nr. 1 situacija yra kitokia, nes 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, didelė dalis švietimo įstaigų jau yra nutraukusios iki tol vykdytas maisto gaminių pirkimo–pardavimo sutartis ir Preliminariosios sutarties pagrindu sudariusios pagrindines pirkimo sutartis. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad Preliminariosios sutarties pagrindu jau yra sudarytos 53 pagrindinės sutartys, o su likusiais darželiais sutarčių pasirašymas yra vykdomas. Akivaizdu, kad šiuo atveju nutraukus iki tol vykdytas maisto gaminių pirkimo–pardavimo sutartis, nebėra galimybės jas pratęsti, todėl vienintelis likęs alternatyvus būdas užtikrinti kiaulienos tiekimą darželiams yra naujų mažos vertės pirkimų organizavimas, kuris, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju reikalautų neproporcingai daug laiko ir administracinių sąnaudų.

31.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju žala, kurią visuomenei sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Pirkime Nr. 1, būtų didesnė už žalą, kuri galbūt atsirastų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

32.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, jei galiausiai ir būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tai sprendime teismas kartu pasisakys ir dėl visų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, taip pat ir dėl sudarytų sutarčių galiojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad palankus ieškovei teismo sprendimas Pirkimo Nr. 1 atveju negalės būti įvykdytas.

33.       Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai atmestini, o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Maistulis“ ieškinį ir paskirstė bylinėjimosi, o tai reiškia, kad pirmos instancijos teisme nebus galimybės išspręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos šia nutartimi.

36.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės Pirkime Nr. 2, atmetus, atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už šio atskirojo skundo parengimą, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovės UAB „Maistulis“ atskirąjį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas, parengimą patyrė 1190,64 Eur išlaidų.

38.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytas maksimalus už atsiliepimo į atskirąjį į skundą parengimą užmokesčio dydis – 388,12 Eur (0,4 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2019 m. gruodžio mėn., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 m. II ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 970,30 Eur). Atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos pobūdį ir apimtį bei į teisingumo ir protingumo principus, šiuo atveju atsakovei iš ieškovės UAB „Maistulis“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina 388 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ (j. a. k. 302920648) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) 388 (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė