Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-666-594/2017

                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01795-2017-4

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. (toliau – G. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas G. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. G. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val., jam priklausantys du šunys užpuolė ir sudraskė A. S. priklausantį katiną. Taip pat A. S. įkando į kairės rankos vidurinį pirštą bei kairę koją. Tokiais savo veiksmais G. M. priklausantys šunys padarė žalą A. S. sveikatai ir turtui. Padaryta 100 eurų žala. Tokiu būdu, G. M. pažeidė 2016 m. gegužės 12 d. Nr. ĮS-893 „Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 15, 19, 25.4 punktus.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 13 d. nutartimi G. M. skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikdamas nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi A. S. civilinio ieškinio dalis dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo – palikta nenagrinėta. A. S. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo patenkintas, iš G. M. A. S. naudai priteisiant 300 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.
3. Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Motyvuodamas šią išvadą G. M. tvirtina, jog A. S. parodymus apylinkės teismas vertino netinkamai. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, A. S. neminėjo, kad apeliantas visą vasarą pas jį ateidavo į svečius, kartu vaišindavosi ir pan. Nutartyje neužfiksuoti ir itin svarbūs A. S. parodymai, kad G. M. neva visuomet priekabiavo prie moterų, pažymint ir tai, kad A. S. parodymus apie tai, jog analizuojamo įvykio dieną alkoholio jis nevartojo, paneigė jo sutuoktinė. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje netinkamai užfiksuoti ir liudytojos J. S. parodymai. Nors skundžiamoje nutartyje aprašant šios liudytojos parodymus nurodoma, kad su G. M. ji ankščiau bendraudavo, šis ateidavo į svečius, kartu su juo ir A. S. jie šaudė šaudykloje, o G. M. prie jos nepriekabiavo, tačiau, G. M. įsitikinimu, teismo posėdžio metu J. S. davė kiek kitokius parodymus. Liudytojos teigimu, G. M. prie jos seksualiai priekabiavo, glostydavo jai nugarą ir pan., apie tai ji buvo kalbėjusi su savo sutuoktiniu. Apie tokius J. S. parodymus skundžiamoje nutartyje neužsimenama, nors, apelianto teigimu, tai pagrindinis motyvas apkalbėti jį, tokiu būdu keršijant jam už tariamą jo priekabiavimą prie J. S..
2. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su liudytojos J. L. parodymų vertinimu, teigiant, kad jie neatitinka A. S. atsiliepime į G. M. apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių. Pasak apelianto, remiantis J. L. parodymais, neabejotina, jog liudytoja įvykio metu jo nematė ir neatpažino, apie G. M. atvykimą į A. S. ir J. S. namus ji suprato tik iš savo brolio paaiškinimo, kad jis kalbėjosi su karininku.
3. Pažymima, kad nėra jokių įrodymų, jog A. S. turėjo katiną, o jei turėjo, tai ar jis buvo sudraskytas. Nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie, pasak A. S., į įvykio vietą atvyko įvykio dieną. Tokiu būdu nebuvo išsiaiškinta, kodėl policijos pareigūnai tą patį vakarą nebuvo atvykę į G. M. namus, nors A. S. puikiai žinojo jo gyvenamosios vietos adresą.
4. A. S. pateikė atsiliepimą į G. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. M. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuoją administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi G. M. ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. G. M. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuotas tinkamai.
8. Kaip nustatyta 2017 m. rugpjūčio 15 d. J. S. pareiškimu, 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.00 val., pas juos į kiemą atėjo kaimynas Gintas, kurį lydėjo du šunys. Šunys buvo be antsnukių. Jie užpuolė jos (J. S.) kačiuką ir įkando jos sutuoktiniui į dešinį kelį. Iš esmės analogiškas aplinkybes, jas kiek papildydama, J. S. išdėstė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kam iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. S.. Nors apeliaciniu skundu G. M. ypatingą dėmesį skiria šių asmenų parodymų, užfiksuotų skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, analizei, teigdamas, kad nutartyje jie išdėstyti netinkamai, tam tikras A. S. ir J. S. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes nutylint, tačiau perklausius teismo posėdžio garso įrašą, sutikti su tokiais apelianto teiginiais, nėra objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad, aprašydamas teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar liudytojų parodymus, baigiamajame procesiniame sprendime (nutarime ar nutartyje) teismas neprivalo jų stenografuoti, t. y. jie aprašomi tik tiek, kiek susiję su esminėmis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytinomis aplinkybėmis.
9. Remiantis A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais (patikslinti perklausius teismo posėdžio garso įrašą), su G. M. jis bendravo, vasarą šis užeidavo į svečius. Paskutinį kartą iki analizuojamo įvykio G. M. buvo užsukęs į svečius liepos mėnesį. Kartais, į jų (S.) namus užsukus G. M., jie vaišindavosi (sprendžiant iš parodymų visumos – alkoholiniais gėrimais). G. M. visada ateidavo su savo šunimis, tačiau jie visada būdavo vedami su pavadėliais. Palaidų šunų G. M. nevedžiodavo. G. M. šunys nebuvo agresyvūs, žmonių nepuldavo. Vertinamo įvykio dieną G. M. vėlgi su šunimis užsuko į S. sodybos kiemą ir prašėsi į svečius, tačiau įleistas nebuvo. Išeidamas iš kiemo atleido šunų pavadėlius (greičiausiai ne specialiai), dėl ko šunys užsivijo kačiuką ir pradėjo jį draskyti. Jis (A. S.) puolė ginti kačiuko, išgriebė jį šunims iš nasrų, dėl ko ir pats nukentėjo nuo šunų. Papildomai A. S. paaiškino, kad priežasties apkalbėti kaimyną – G. M. neturi, patvirtindamas ir tai, kad prie jo sutuoktinės J. S. G. M. nepriekabiavo. Po įvykio, tą pačią dieną, G. M. buvo atėjęs dar kartą, siūlė 50 eurų už šunų padarytą žalą, tačiau pinigų neėmė.
1. Netikėti šiais nukentėjusiojo, teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, nei tai traktuojama G. M. apeliaciniu skundu, A. S. siekis apkalbėti savo kaimyną – G. M. nenustatytas. Sprendžiant iš A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumos, akivaizdu, kad, nukentėjusiojo įsitikinimu, šunis G. M. atleido, t. y. atpalaidavo pavadėlius, prie kurių analizuojamo įvykio dieną G. M. šunys buvo pririšti, nespecialiai. Tuo tarpu tai, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyti A. S. parodymai apie tai, kad G. M. visuomet priekabiauja prie moterų, esminės reikšmės aptartų nukentėjusiojo parodymų patikimumui ir objektyvumui neturi. Darant šią išvadą, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apklausiamas teismo posėdžio metu A. S. nors ir nurodė, jog G. M. priekabiauja prie moterų, tačiau nepatvirtino, jog tokio pobūdžio veiksmus jis būtų atlikęs ir J. S. atžvilgiu. Tuo tarpu G. M. taip neigiamą aplinkybę, jog šis lankėsi S. namuose vasarą (G. M. teigimu, jo ir S. draugystė nutrūko dar pavasarį) A. S. vis tik patvirtino, patikslindamas ir paskutinio G. M. apsilankymo (iki analizuojamo įvykio) laiką – liepos mėnesį, galimai per „Mindaugines“.
10. Aptartus A. S. parodymus esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse patvirtino ir J. S. teismo posėdžio metu išdėstytos vertinamo įvykio aplinkybės (patikslintos perklausius teismo posėdžio garso įrašą). Jos teigimu, su G. M. tiek ji, tiek jos sutuoktinis A. S. sutaria gerai. Šis jų sodyboje lankėsi dažnai, lankėsi ir šią vasarą. Dažniausiai į svečius užsukdavo su savo šunimis, kuriuos visuomet vedžiodavo su pavadėliais. Komentuojamo įvykio dieną, manydama, kad G. M. pas juos užsuko išgėręs, ji, pasakiusi, kad vaikai jau eina miegoti, G. M. į svečius neįleido, po ko, G. M., išeidamas iš jų kiemo atpalaidavo savo šunų pavadėlius (nemano, kad tai buvo padaryta tyčia), o šie užsivijo jų (A. ir J. S.) kačiuką ir jį sudraskė/sukandžiojo. Po šio įvykio G. M. su savo šunimis išėjo namo ir po kelių minučių grįžo, siūlydamas už savo šunų padarytą žalą 50 eurų. Ši nesutiko, sakydama, kad geriau vaikus apramintų po tokio įvykio. Papildomai liudytoja paaiškino, kad iki vertinamo įvykio dienos su G. M. nesipyko, pažymėdama ir tai, kad jis geras kaimynas. Pasak J. S., G. M. prie jos nepriekabiavo, tik atėjęs kartais glostydavo jai nugarą. Apie tokį G. M. elgesį ji yra kalbėjusi su savo sutuoktiniu.
1. Įvertinus šių liudytojos parodymų turinį, sutikti su G. M. apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutylėjo tinkamam vertinamo įvykio ištyrimui reikšmingas J. S. išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant G. M. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kontekste, J. S. teiginiai apie galimą G. M. priekabiavimą (nors G. M. apeliaciniu skundu vartoja terminą „seksualinis priekabiavimas“, tačiau šis terminas nei J. S., nei A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinyje neužfiksuotas), esminės reikšmės neturi. Nors, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, manoma, kad galimas G. M. priekabiavimas prie J. S. galėjo lemti tiek A. S., tiek J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nepatikimumą, tačiau, atsižvelgiant į A. S. ir J. S. parodymų turinį, ši apelianto versija atmestina kaip nepagrįsta. Juo labiau įvertinus tai, kad tiek A. S., tiek J. S. G. M. iš esmės charakterizuoja kaip gerą kaimyną, patvirtindami ir tai, kad greičiausiai šunis apeliantas paleido (atpalaidavo jų pavadėlį, taip leisdamas šunims judėti laisviau) nespecialiai.
11. Šių duomenų kontekste vertinant paties G. M. poziciją, t. y. šiam neigiant vertinamo įvykio dieną buvus pas kaimynus A. ir J. S. ir iš esmės nesutinkant su tuo, kad būtent jo šunys sudraskė/sukandžiojo A. ir J. S. kačiuką (pozicija, išdėstyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), vis tik pažymėtina, kad nei teikdamas rašytinius paaiškinimus, nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai nei byloje apklausiami liudytojai ar nukentėjusieji, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos ANK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti A. S. ir J. S. paaiškinimais, jiems gerai žinant G. M. šunis (G. M. pas juos lankydavosi būtent su jais) ir galint juos atpažinti, atpažinus juos ir vertinamo įvykio metu, juolab, kad kaip seka iš jų parodymų, šunis vedėsi pats G. M., nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių G. M. keliamas analizuojamo įvykio versijas, tikėti jo prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad ir apeliaciniu skundu esminių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, t. y. kad A. ir J. S. kačiuką sudraskė/sukandžiojo būtent jo šunys, jis neanalizuoja, iš esmės savo nekaltumą grįsdamas vien tik neva tai prieštaringais A. S., J. S. ir J. L. parodymais bei nurodydamas, kad nėra įrodymų patvirtinančių, jog A. S. turėjo katiną.
12. Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą vis tik pažymėtina, jog be nuoseklių ir abejonių nekeliančių A. S. ir J. S. parodymų, G. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme neabejotinai patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Kaip nustatyta 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „S. Š.“ pažyma, 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.20 val. Ž. L. į gydyklą pristatė J. S. katiną, kuriam veterinarijos gydytojas nustatė daugybines kąstines, plėštines žaizdas. Šeimininkės teigimu, kačiuką užpuolė du šunys. Šeimininkės prašymu šuniukas eutanazuotas (b. l. 26). Nurodyta aplinkybė, (sugretinus ją su A. ir J. S. bei liudytojų R. P. ir  J. L. parodymų visuma), neabejotinai patvirtina, kad katiną A. S. vis tik turėjo ir, kad jis iš tiesų buvo sudraskytas. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje esančios A. S. pateiktos nuotraukos (b. l. 8, 9) bei medicininės pažymos (b. l. 11, 12) patvirtina A. S. įvykio metu padarytus sužalojimus, kurių lokalizacija ir mechanizmas iš esmės atitinka nukentėjusiojo A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumą.
13. Ir nors apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja J. L. patvirtino, jog, išvykdama iš A. ir J. S. sodybos ji matė tik vyro su dviem šuniukais siluetą, be kita ko, nueinantį nuo A. ir J. S. sodybos, tačiau G. M. kaltė skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo grindžiama ne tik šios liudytojos pirmosios instancijos teismo posėdžio metų išdėstytomis aplinkybėmis, kad jos brolis jai patvirtino, jog prieš išvykdamas iš A. ir J. S. sodybos jis bendravo su karininku (taip neva vadindavo būtent G. M.), bet ir kitais nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, be kita ko, ir A. S. bei J. S. parodymais, kurių patikimumu pagrindo abejoti nėra. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir A. S. neigimas, jog analizuojamo įvykio dieną jis vartojo alkoholį, ką betarpiškai patvirtino jo sutuoktinė J. S.. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškimą policijos pareigūnams pateikė J. S., o A. S. savo rašytinius paaiškinimus pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 17 d. (administracinio teisės nusižengimo bylos b. l. 7), todėl net ir tai, kad A. S. analizuojamu atveju galimai buvo išgėręs alkoholio, nei jo parodymų patikimumo, nei skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nemenkina.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
15. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir G. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad analizuojamu atveju nepagrįstai nebuvo apklausti policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą iš karto po įvykio. Akivaizdu, kad analizuojamo įvykio jie nematė, todėl iš esmės jokios esminės informacijos, reikšmingos tinkamam nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ištyrimui šiuo atveju jie negalėtų pateikti. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo byloje atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos baigties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti G. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padaryme. Aukštesniojo teismo vertinimu, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, apklausa, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga.
16. 2017 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. S. prašymas iš G. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT, Nr. 813757, A. S. advokatui J. S. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/11/17, sumokėjo 100 (vieną šimtą) eurų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas Kauno apygardos teisme vyko pagal G. M. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo A. S. prašymas iš G. M. priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tenkinamas: iš G. M. A. S. naudai priteistina 100 (vienas šimtas) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš G. M. priteisti 100 (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. S..

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Albinas Antanaitis