Civilinė byla Nr. e2-1342-1080/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04543-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vitoldui Martovičiui,
liudytojui E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltrita“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau - UAB) „D. B. statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltrita“ 4 384,94 Eur skolą, 1 596,12 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. gegužės mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl statybinių medžiagų pardavimo su pristatymu atsakovei. 2018-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DB-00027/18 patvirtina, kad atsakovė nupirko iš ieškovės statybines medžiagas su pristatymo paslauga, tačiau iki šiol už tai nesumokėjo ir yra skolinga 4 384,94 Eur. Atsakovė niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl statybinių medžiagų pristatymo ar jų kokybės.
3. Teigė, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo faktiniai ir teisiniai santykiai. PVM sąskaitoje faktūroje šalys patvirtino, kad atsiskaitymas už statybines medžiagas turi būti atliktas per 3 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pagal PVM sąskaitą faktūrą, kurią raštu yra patvirtinusi atsakovė, atsakovė iki 2018-06-03 privalėjo sumokėti ieškovei 4 384,94 Eur, tačiau to nepadarė iki šiol. Atsakovė laikoma iš esmės pažeidusia pirkimo-pardavimo sutartį ir pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, todėl privalo sumokėti skolą, delspinigius ir prašomas priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.
5. Nurodė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, ji su ieškove 2018 m. sausio 8 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr.DB2018/01/08 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė, jog atsakovė atliks statybos darbus ieškovei. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad rangovas (ieškovė) pagal subrangovo (atsakovės) pateiktas savaitines medžiagų paraiškas tieks pagrindines medžiagas (silikatines plytas, mūro mišinius, armatūros tinklelius, ankerinę masę ir ankerinę armatūrą), reikalingas statybos darbų vykdymui. Atsakovei vykdant Sutartį, ieškovė atsisakė mokėti atliktų darbų kainą, nurodydama, kad sumokės vėliau. Ieškovė savo iniciatyva į statybos darbų atlikimo vietą pristatė statybines medžiagas, kurios, pagal ieškovę, buvo reikalingos Sutarties vykdymui bei pareikalavo, kad atsakovė jas priimtų, pasirašant ant PVM sąskaitos – faktūros, o jos sumą įtrauktų į galutinį atliktų darbų aktą. Pagal šį ieškovės sugalvotą modelį, galutinai atlikus statybos darbus, tarp šalių turėjo įvykti formalus įskaitymas, t.y. atsakovė prie atliktų darbų kainos turėjo pridėti minėtos ginčo PVM sąskaitos – faktūros sumą, pateikti galutinį atliktų darbų aktą ir išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą, o ieškovė gavusi atsakovės išrašytą galutinę PVM sąskaitą – faktūrą turėjo atlikti įskaitymą, įskaitant ginčo PVM sąskaitos – faktūros sumą. Minėtas ieškovės elgesys atsakovei sukėlė įtarimų: ieškovė, nesumokėdama atliktų darbų kainos, reikalaudama, kad atsakovė iš ieškovo pirktų statybines medžiagas, kurių kaina nėra su atsakove derinama (ji buvo įrašyta į PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė reikalavo atsakovę tiesiog pasirašyti), siekia apgauti atsakovę. Šalims nepanaudojus ginčo PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų medžiagų tarp šalių kilo ginčas, nes ieškovė vengė atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, ne tik Sutarties objekte, bet ir kituose objektuose, kuriuose atsakovė atliko statybos darbus ieškovei, todėl atsakovė sustabdė Sutarties vykdymą. Atsakovė bandė spręsti šią situaciją su ieškove dėl nesumokėtos atliktų darbų kainos, bet ieškovė nurodė, kad sumokės tik kai bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai ir tik tuo atveju, jeigu atsakovė, pirks statybines medžiagas ir kai kurias paslaugas, reikalingas įvykdyti Sutartį, iš ieškovės. Kitaip tariant, ieškovė iniciavo veikimo modelį, panaudojusi ekonominį spaudimą siekė, kad atsakovė, pirkdama prekes ir paslaugas iš ieškovės, sumokėtų tokią kainą su antkainiu, kuris kompensuotų ieškovės įsipareigotą sumokėti atsakovei kainą už jo atliktus darbus, t.y. ieškovė siekė uždirbti iš atsakovei parduotų prekių / paslaugų, o iš atsakovės uždirbtos sumos sumokėti atsakovei už atliktus darbus, tokiu būdu atsakovė atliktų darbus ieškovei savo sąskaita. Atsakovė matydama ieškovės nesąžiningumą iniciavo derybų procesą, kurio eigoje tarp šalių buvo pasirašytas 2018 m. rugsėjo 25 d. baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame fiksuota ieškovės skola atsakovei už atliktus statybos darbus, tačiau į šį baigiamąjį aktą nebuvo įtraukta ginčo PVM sąskaitos – faktūros suma (kaip iš pradžių buvo sumaniusi ieškovė), nes joje nurodytos medžiagos nebuvo panaudotos, jos buvo paliktos ieškovei (ieškovės reikalavimu) Sutarties vykdymo objekte - ieškovė pati šias medžiagas ir sunaudojo. Po minėto baigiamojo akto pasirašymo ieškovė nutraukė komunikavimą su atsakove, už atliktus darbus neatsiskaitė, pretenzijų dėl atsakovo tariamos skolos nereiškė. Dėl minėto ieškovės elgesio atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl skolos pagal galutinį atliktų darbų aktą priteisimo. Teismas ieškovės skolą atsakovei priteisė. Ieškovė supranta, kad ir pastarojoje byloje teismo sprendimas jai bus tikėtinai nepalankus, todėl būdama nesąžininga iniciavo šią bylą, siekdama bent iš dalies kompensuoti savo nuostolius atsakovės sąskaita. Ieškovė reikšdama reikalavimą, kad atsakovė kompensuotų ieškovės pačios sunaudotų medžiagų kaštus yra nesąžininga ir ieškiniu siekiama nepagrįstai praturtėti.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jei būtų buvę, kaip nurodo atsakovė atsiliepime, atsakovė būtų išrašiusi kreditinę sąskaitą ieškovei, arba surašiusi prekių grąžinimo aktą ar kitaip užfiksavusi prekių grąžinimą. Atsakovė pasirašė prekių pirkimo sąskaitą, tačiau nei žodžiu, nei rašytu nereiškė jokių pretenzijų dėl sąskaitos, pristatytų prekių, jų kokybės, kiekio. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme ginčas sprendžiamas dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų.
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovės veikla neapima prekybos statybinėmis medžiagomis, ieškovė nepateikė atsakovės prekių užsakymo paraiškos ar kito dokumento, pagrindžiančio deklaruojamo užsakymo buvimą. Rangos sutarties vykdymas buvo sustabdytas šalims nepanaudojus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų medžiagų, kurios liko ieškovei ir kurias ieškovė panaudojo savo reikmėms, o ginčo suma nebuvo įtraukta į galutinę atsakovės PVM sąskaitą faktūrą.
8. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirba UAB „Kelbaltic“ direktoriaus pavaduotoju ir buvo atsakovės vadovu. Paaiškino, kad ginčo sąskaitos tiksliai prisiminti negali, tačiau situacija žinoma, nes atsakovės advokatas jį buvo informavęs, kad norima prisiteisti žalą. Paliudijo, kad pirko medžiagas iš ieškovės tiesiogiai, darbus atliko Sapiegos g.; buvo sudaryta Rangos sutartis – langų užmūrijimas ir kt. darbų; kadangi medžiagas pirko objektine kaina, tai perrašydavo sąskaitas, atsakovė už atliktus darbus išrašydavo sąskaitas, o ieškovė sąskaitą už medžiagas. Tiksliai neatsimena, kokias medžiagas tiekė, bet tiksliai prisimena, kad tiektos silikatines plytos. Nurodė, kad neprisimena kuo dirbo tuo metu įmonėje, kai pasirašinėjo sąskaitą, tačiau prieš baigiant dirbti įmonės direktoriumi, jis pabaigė likusius darbus. Liudytojas taip pat paliudijo, kad pradžioje buvo tėvų įmonė, vėliau 50 proc. akcijų parduota kitam asmeniui, o galiausiai parduotos likusios akcijos. Taip pat paaiškino, kad mažos įmonės negaudavo atidėjimų, buvo galima imti tik didelius kiekius plytų, todėl sudarant sutartis gen. rangovai nuperka medžiagas, atveža į objektą, išrašomos sąskaitos. Teigė, kad visos plytos yra paliktos objekte ir sau plytų nepasiėmė. Liudytojo nuomone, ieškovė ištraukė sąskaitą, bando prisiteisti už sąskaitą, nors su šiomis plytomis atlikti darbai, už darbus nesumokėta. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas būtų teisėtas, jei plytos būtų atvykusios į atsakovės objektą, bet šiuo atveju plytos paliktos ieškovės objekte, o ar visos, ar ne visos plytos sumūrytos, negali atsakyti, kas su plytomis atsitiko jam nėra žinoma.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal ginčo sąskaitą pateiktos prekės buvo skirtos patenkinti papildomą jų poreikį. Baigiamajame darbų akte neužsimenama apie sutarties nutraukimą, tam tikrą sumą medžiagų tiekimą ir kad bus mažinamos mokėtinos sumos. Ginčo sąskaita yra patvirtinta vadovo, atsakovė neginčijo medžiagų kiekio, ginčo sąskaitą atsakovė įsitraukė į buhalterinę sąskaitą, t.y. neginčija šios ūkinės operacijos. Atsakovė neįrodė, jog medžiagos nėra panaudotos ir ieškovė pasiėmė jas savo reikmėms, įskaitymai atlikti be šalių vienašališkų pranešimų apie įskaitymą. Ieškovė buvo sustabdžius apmokėjimą už atliktus darbus, nes tie darbai atlikti su defektais, jiems ištaisyti, buvo sustabdytas mokėjimas. Pati pasirašyta sąskaita, jos deklaravimas VMI, patvirtina, jog prekės yra pirktos ir atsakovė privalo už jas atsiskaityti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
10. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB-00027/18 (toliau – ir Sąskaita). Atsakovė pateiktos sąskaitos iki šiol nėra apmokėjusi.
11. Ieškovė teigia, kad atsakovė kreipėsi į ieškovė dėl statybinių medžiagų pardavimo su pristatymu atsakovei ir pirkimo-pardavimo sandorį patvirtina šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, kad pagal ginčo sąskaita išrašyta šalių sudaryto žodinio susitarimo pagrindu, atsakovei buvo pateiktos prekės, siekiant patenkinti papildomą atsakovės poreikį. Pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra patvirtinta atsakovės vadovo, atsakovė neprieštaravo nei dėl prekių kiekio, nei dėl medžiagų kokybės, pateiktą apmokėjimui Sąskaitą įsitraukė į buhalterinę sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė su tokia ieškovės argumentacija nesutinka, atskirsdama nurodo, kad ieškovė savo iniciatyva į statybos darbų atlikimo vietą pristatė statybines medžiagas, kurios buvo reikalingos 2018-01-08 šalių sudarytai Statybos subrangos sutarčiai vykdyti bei reikalavo atsakovei jas priimti ir pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, o atlikus statybos darbus tarp šalių turėjo įvykti formalus įskaitymas, t.y. atsakovė prie atliktų darbų kainos turėjo pridėti ginčo sąskaitos sumą, pateikti galutinį atliktų darbų aktą ir išrašyti sąskaitą, o ieškovė gavusi išrašytą sąskaitą atlikti įskaitymą, įskaitant ir ginčo Sąskaitos sumą. Pažymi, kad Baigiamajame darbų priėmimo-pardavimo akte fiksuota ieškovės skola atsakovei už atliktus statybos darbus, tačiau neįtraukta ginčo PVM sąskaitos faktūros suma, nes medžiagos nebuvo panaudotos, jos paliktos ieškovei.
12. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
13. Atsakovė ginčija aplinkybę, kad šalys žodžiu sutarė dėl papildomų prekių pateikimo. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad prekių pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma.
14. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, turi remtis CK 6.314 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dispozityvia teisės norma, nurodančia, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis dėl papildomų prekių teikimo, t.y. Sąskaitoje nurodytų silikatinių plytų, mūro mišinio ir transporto paslaugų, raštu nebuvo sudaryta, o jos sudarymą ieškovė grindžia ginčo Sąskaita, todėl ieškovė privalo įrodyti šalių susitarimą dėl papildomų prekių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimą pirkėjui.
16. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 27 punktas, 31 punktas).
18. Ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia Sąskaita, kuri pasirašyta atsakovės atstovo (vadovo) E. B., taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos raštu dėl informacijos apie UAB „Baltrita“ pateikimo, kuriame informuojama apie tai, kad UAB „Baltrita“ yra įrašiusi iš ieškovės gautos pridėtinės vertės mokesčio 2018-05-31 sąskaitos faktūros Nr. DB00027/18 duomenis į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-05-31. Atsakovė įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovės pateiktus duomenys, nei su procesiniais dokumentais, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė bei šios aplinkybės niekaip nepaaiškino (CPK 178 straipsnis).
19. Atsakovė teigia, kad ieškovė savo iniciatyva į statybos darbų atlikimo vietą pristatė statybines medžiagas, reikalavo atsakovei jas priimti, pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, o atlikus statybos darbus tarp šalių turėjo įvykti formalus įskaitymas, t.y. atsakovė prie atliktų darbų kainos turėjo pridėti ginčo sąskaitos sumą, pateikti galutinį atliktų darbų aktą ir išrašyti sąskaitą, o ieškovė gavusi išrašytą sąskaitą atlikti įskaitymą, įskaitant ir ginčo sąskaitos sumą. Tačiau šiai savo aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismui pateiktame šalių sudarytame 2018-09-25 Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akte taip pat nenurodyta apie atsakovės deklaruojamą sąskaitų įskaitymą ir iš jo negalima spręsti ir apie sutarties pasibaigimą. Atsakovė, teigdama apie šalių išrašytų sąskaitų įskaitymą, nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie nurodomą ir susiklosčiusį sutarties vykdymo būdą, nors procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė darbus atliko ne viename ieškovės objekte. Atsakovės aplinkybė, kad Sąskaitoje nurodytos medžiagos liko nepanaudotos ir jos liko ieškovei, kuri jas panaudojo savo reikmėms, taip pat nėra pagrįsta jokiais ją pagrindžiančiais įrodymais. Be to tokio argumento pagrįstumu leidžia abejoti ir teismo posėdžio metu liudytojo teiginiai, kuriais vienu atveju liudytojas paliudijo, kad plytos buvo panaudotos, kitu atveju nurodė, kad negali atsakyti, ar visos plytos buvo panaudotos, dėl ko išvados atsakovės nurodomą medžiagų nepanaudojimą daryti negalima.
20. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad medžiagos buvo perkamos objektine kaina, todėl sąskaitas perrašydavo, atsakovė išrašydavo sąskaitas už atliktus darbus, o ieškovė pateikdavo sąskaitą už medžiagas, tačiau pastarieji liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi nėra tikslūs. Be to prieštarauja ir 19 punkte nustatytoms aplinkybėms. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar visos Sąskaitoje nurodytos medžiagos buvo panaudotos ar ne, taip pat negalėjo paaiškinti Sąskaitos pasirašymo aplinkybių, nes prisimena, be to, liudytojas neneigė, jog darbai buvo atliekami keliuose objektuose, o paaiškinti, kuriame tiksliai objekte plytos buvo paliktos taip pat negalėjo.
21. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė užsakymo paraiškos, o liudytojas teismo posėdžio metu tvirtino, kad turi būti pateikiami važtaraščiai, tačiau pastarųjų duomenų nebuvimas byloje, įvertinus tai, kad pati atsakovė neginčija, jog statybinės medžiagos buvo atiduotos atsakovei vykdyti statybos rangos darbus, nepaneigia pardavėjo įvykdytos pareigos perduoti daiktus pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį tinkamo įvykdymo, o kartu ir pirkėjo pareigos atsiskaityti už perduotas prekes atsiradimo. Be to atsakovė niekaip nepaaiškina, kuo remiantis šalys sutarė ir ieškovė turėjo pareigą statybines medžiagas palikti atsakovės objekte, o ne Statybos subrangos sutartyje nurodytame objekte.
22. Taip pat kritiškai vertintini atsakovės argumentai, kad atsakovė neturėjo poreikio teikti paraiškas statybinėms medžiagoms ieškovei, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams, iš kurių matyti, kad atsakovės atstovas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ne tik pasirašė, patvirtindamas apie prekių gavimą, bet ir ją apskaitė Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre.
23. Atsakovė taip pat pažymi, kad neįtikėtina, jog atsakovė užsakinėtų statybines medžiagas iš ieškovės, kuri tokia veikla neužsiima, atsakovė galėjo statybines medžiagas įsigyti pigiau, tačiau pastaroji aplinkybė taip pat vertintina kritiškai, nes ji prieštarauja liudytojo parodymams, kad tokios mažos įmonės kaip atsakovės negauna atidėjimų ir iš pardavėjų (ne)didelių kiekių plytų įsigyti negali, todėl sudarant sutartis sutinka, kad generalinis rangovas nuperka medžiagas, atveža į objektą, po to atitinkamai išrašomos sąskaitos.
24. Taigi ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB-00027/18, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2018-06-03. Sąskaita buvo pateikta atsakovei pasirašytinai. Duomenų apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovė nepateikė, apie netinkamą prekių kokybę, kiekį, pristatymo terminus atsakovė ieškovei prieštaravimų nereiškė.
25. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti prekę kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekę ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo prievolę, perdavė prekes, o atsakovė, nors jas ir priėmė, tačiau neatsiskaitė. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 4 384,94 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
27. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sąskaitoje gavėjas įsipareigojo praleidus mokėjimo terminus mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 592,12 delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų nuo nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 596,12 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 alimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
30. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 3402 Eur bylinėjimosi išlaidų: 135 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir už ieškinį bei 3 267 Eur už teisinę pagalbą. Nors ieškovei suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Visgi būtina akcentuoti Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, jog šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad byla dėl šalių ginčo nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingų ar specifinių teisės žinių taikymo, didelių ir ilgų darbo ir laiko sąnaudų, taip pat į posėdžių skaičių ir jų formą, atsižvelgus į skolos ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
31. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovės priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 17,95 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“, įmonės kodas 301829708, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, įmonės kodas 304489844, naudai 4 384,94 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 94 ct) skolos, 1 596,12 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 12 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 981,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 135 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“, įmonės kodas 301829708, valstybės naudai 17,95 Eur (septyniolika eurų ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė