Administracinė byla Nr. A-1264-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00365-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. M. 2014 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3-5), prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. P1-419 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei pateikus klaidinančią informaciją, politikų pareiškimų įtakoje, neatsižvelgus į pareiškėjo 2014 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodytas ir vėliau pasitvirtinusias faktines aplinkybes.

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 38-43) nurodyta, jog atsakovas su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pats pasirašė ir 2014 m. vasario 12 d. išsiuntė Kultūros paveldo departamentui raštą Nr. (21.1 l.)-AR6-34, kuriame išreiškė nepritarimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rengiamo detaliojo plano sprendiniams. Atsakovas tvirtina, kad minėtame rašte išdėstyta pareiškėjo pozicija buvo nesuderinta su atsakovu, savo veiksmais pareiškėjas pažeidė atsakovo vidaus administravimo teisės aktų reikalavimus, diskreditavo Klaipėdos miesto savivaldybės instituciją - Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos miesto savivaldybės merą kitos institucijos akivaizdoje, viešai pademonstravo nelojalumą ir nepagarbą tarnybai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino (b. l. 161-168). Panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. P1-419 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. P1-419 laikytas neteisėtu ir panaikintas.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 170-173), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 177-179), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. P1-419 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui A. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija per elektroninių paslaugų portalą 2015 m. spalio 21 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui šalių sudarytą 2015 m. spalio 21 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią šalys prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.

Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėjas atsisakė nuo visų savo reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje Nr. A-1264-492/2015 Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Taigi pateikta Taikos sutartis išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią ir siekį taikiai išspręsti šioje administracinėje byloje kilusį ginčą. Šiuo atveju nėra nustatyta ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, neleidžiančių tvirtinti pateiktos Taikos sutarties, nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iš Taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje (Taikos sutarties 6.5 p.), darytina išvada, jog egzistuoja visos teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį.

Prieš tvirtinant Taikos sutartį naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Priešingu atveju palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti būtų paneigta Taikos sutartis, jos pasirašymas taptų teisiškai beprasmis. Patvirtintus Taikos sutartį, administracinė byla nutrauktina remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl prašymas grąžinti 50 proc. žyminio mokesčio nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsniu, 101 straipsnio 4 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. spalio 21 d. tokio turinio taikos sutartį:

„A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau- Pareiškėjas), ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kodas 188710823, Liepų g. 11, Klaipėda, atstovaujama direktoriaus S. B. (toliau - Atsakovė), toliau kartu vadinami Šalimis, siekdamos taikiai išspręsti tarp šalių kilusį teisminį ginčą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTI) 52(1) straipsniu susitarė bylą baigti taikos sutartimi (toliau - Taikos sutartis) tokiomis sąlygomis:

1.              Pareiškėjas atsisako visų reikalavimų administracinėje byloje Nr. A-1264-492/2015, dėl kurių įgyvendinimo susitarta Taikos sutartyje.

2.              Atsakovė įsipareigoja per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsigaliojimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. Pl-419 1 ir 2 punktus.

3.              Pareiškėjas įsipareigoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininko ir (ar) Pareiškėjo vadovaujamo padalinio vardu nepasirašyti ir nesiųsti raštų, adresuotų Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Seimo kontrolierių įstaigai, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, išskyrus jeigu tokia pareiga kyla iš teisės aktų vykdymo ar suteiktų įgaliojimų.

4.              Pareiškėjas įsipareigoja informuoti savo tiesioginį vadovą apie savo kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) pirmininko poziciją rengiamų teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu prieš bet kokia forma ją išreiškiant kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms. Šis punktas netaikomas derinant teritorijų planavimo dokumentus teritorijų planavimo komisijoje teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

5.              Šalys pareiškia, kad nereikalauja ir nereikalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.              Šią taikos sutartį pasirašančios Šalys pareiškia, kad:

6.1.              sudarydamos Taikos sutartį jos yra visiškai veiksnios ir jų teisės sudaryti Taikos sutartį nėra kaip nors apribotos;

6.2.              jos nėra sudarę jokių sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų neigiamos įtakos šios taikos sutarties sudarymas ir vykdymas;

6.3.              joms yra žinoma ir suprantama, kad teismui patvirtinus Taikos sutartį, ji bus priverstinai vykdytinas dokumentas bei galės būti priverstinai vykdoma teismo sprendimų priverstiniam vykdymui nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.);

6.4.              jos neturi ir joms nėra žinomi duomenys, kurie galėtų būti vertinami, kaip Taikos sutarties negaliojimo ar pripažinimo negaliojančia pagrindai;

6.5.              joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 str. 3 d., t. y. tai, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7.              Šalys pripažįsta, kad šia taikos sutartimi numatytos bylos baigties ir ginčų užkirtimo ateityje sąlygos yra protingos ir teisingos, ir tokiu būdu ginčas tarp jų yra išspręstas.

8.              Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį, teisines pasekmes ir, kaip atitinkančią šalių lūkesčius bei valią, priima ir pasirašo.

9.      Šalys prašo teismo tvirtinti šią taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir administracinę bylą nutraukti, sugrąžinti 50 proc. sumokėto žyminio  mokesčio.

10. Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, vienas teismui ir po vieną pasirašančioms šalims“

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.