Civilinė byla Nr. e2-2831-918/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23965-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.11.5; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

dalyvaujant ieškovės atstovui  advokatui V. A.,

atsakovės atstovui advokatui V. B. (V. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. Jurkus ir partneriai“ ieškinį  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transilas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S. Jurkus ir partneriai“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 31 628 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų įstatymą, 800 Eur užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atlyginti  bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje (84-92 e. b. l.) ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimo 1 punkto patikslinimo (111 e. b. l.) nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 6 d. sudarė saulėgrąžų aliejaus pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo DDP Incoterms 2020 taisyklėse numatytomis sąlygomis pristatyti iš Turkijos sunkvežimį saulėgrąžų aliejaus ,,Selin“, o ieškovė įsipareigojo už prekes sumokėti avansu. Ieškovė nurodo, kad  į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 9 750 Eur ir 38 678 Eur sumas. Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pristatyti prekes, todėl 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė raginimą atsakovei grąžinti sumokėtus pinigus, o 2022 m. gegužės 26 d. pateikė skundą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo sukčiavimo. 2022 m. birželio 9 d nutarimu ikiteisminį turimą atsisakyta pradėti nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Kadangi sutartyje buvo numatyta arbitražinė išlyga, kurioje buvo numatyta neegzistuojanti nuolatinė arbitražo institucija, 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pasiūlymą, kuriame nustatė terminą atsakovei iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš naujo suderinti arbitražinį teismą ir kilusį ginčą spręsti komercinio arbitražo teisme. 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu laišku gautas atsakovės pasiūlymas pasirašyti susitarimą ,,Dėl pagal 2022-04-06 sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties Nr. 06/04/2022/-1 sumokėtų pinigų gražinimo“, kuriame nurodoma, kad šalys susitarė dėl 56 628 Eur pagal 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties sumokėtų pinigų gražinimo tvarkos kas mėnesį mokamomis sumomis iki 2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovė pasirašytame 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarime numatytų grąžinimo terminų nesilaikė, pradinio ieškinio pateikimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. buvo  likusi nesumokėta 38 628 Eur suma, 2022 m. gruodžio 21 d. buvo likusi 31 628 Eur suma.

Ieškovė dublike (144-1477 e. b. l.) palaiko patikslintus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovė nuo pat sandorio pradžios teikė ieškovei melagingą informaciją apie sandorio vykdymo eigą. Toks elgesys pareziumuoja atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė nebendradarbiavo siekiant parinkti arbitražo teismą, į ieškovės siunčiamus raštus neatsakė. . be to, atsakovė nevykdė 2022 m. rugpjūčio 30 d. susitarimą. Aplinkybė, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl 31628 Eur sumos, nereiškia , kad atsakovė nebūtų ginčijusi supaprastinto proceso tvarka pareikšto reikalavimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas V. A. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (128-129 e. b. l.) nurodo, kad su ieškinio reikalavimų dalimi priteisti išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, bei 8 procentus procesinių palūkanų nesutinka. Nurodo, kad pagal sutartį ieškovė sumokėjo 56628 Eur, atsakovė pareigą grąžinti ieškovės sumokėtą sumą pripažįsta. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą dėl 56 628 Eur grąžinimo tvarkos. Atsiliepimo pateikimo dieną atsakovė yra grąžinusi 25000 Eur sumą, liko nesumokėta 31 6289 Eur suma. Atsakovė niekada neginčijo prievolės grąžinti pagal sutartį sumokėtą sumą, todėl turėtų būti taikomos CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatos ir nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė triplike (153-154 e. b. l.) palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovės kreipimasis į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu buvo nepagrįstas.. ieškovei kreipiantis į teismą buvo žinoma, kad atsakovė skolą pripažįsta, neginčija, įsipareigojo sumokėti. Šalių vadovai telefonu nuolat bendravo, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė skolos neginčija, ieškovė galėjo pasirinkti kitą teisių gynimo būdą ir patirti mažesnes išlaidas.

Atsakovės atstovas  advokatas V. B. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 31628 Eur sumos priteisimo, o kitą reikalavimų dalį prašė atmesti.

Teismas

 k o n s t a t u o j a :

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 6 d. šalys sudarė saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutartį (11-15 e. b. l.) . Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas iš anksto sumoka 20 proc. sunkvežimio su saulėgrąžomis kainos, likusi 80 proc. suma sumokama baigus krauti šį sunkvežimį su prekėmis. 2022 m. balandžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 668965 ieškovė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 9 750 Eur (45 e. b. l.), 2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 669046 ieškovė į atsakovės nurodytą banko sąskaitą pervedė 46 878 Eur (46 e. b. l.), t. y. iš viso atsakovei pervesta 56 628 Eur suma. 

Iš pridedamo šalių susirašinėjimo (17-38, 42, 44 e. b. l.) matyti, kad atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pristatyti prekes. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė prašymą atsakovei grąžinti sumokėtus pinigus (39-40 e. b. l.).

2022 m. gegužės 26 d. ieškovė, atstovaujama advokato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė skundą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) (49-51 e. b. l.). 2022 m. birželio 9 d. ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta (57-60 e. b. l.).

2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu ieškovė pasiūlė atsakovei iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. apsikeičiant raštais, siunčiamais elektroniniu paštu, pasirinkti šalių nesutarimų ir ginčų sprendimui Vilniaus komercinio arbitražo teismą (65-67 e. b. l.).

2022 m. rugpjūčio 29 d. šalys sudarė susitarimą ,,Dėl pagal 2022-04-06 sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties Nr. 06/04/2022/-1 sumokėtų pinigų gražinimo“ (74 e. b. l.), kuriame šalys susitarė dėl 56 628 Eur pagal 2022 m. balandžio 6 d. sudarytos saulėgrąžų aliejaus pirkimo sutarties sumokėtų pinigų gražinimo tvarkos: atsakovė įsipareigojo susitarimo pasirašymo dieną sumokėti 5 000 Eur; o likusią 51 628 Eur sumą grąžinti iki 2022 m. lapkričio 30 d. mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 17 209,33 Eur.

2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei pervedė 5 000 Eur (75, 134 e. b. l.)., 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu – 5 000 Eur (76 , 132 e. b. l.), 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu – 3 000 Eur (77, 130 e. b. l.), 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo pavedimu – 5 000 Eur (78, 138 e. b. l.), 2022 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimu – 7 000 Eur (112, 136 e. b. l.),  iš viso 25 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei yra negrąžinusi 31 628 Eur sumos.

2022 m. spalio 7 d. raštu (69-71 e. b. l.) ieškovė pakartotinai pasiūlė atsakovei pasirinkti arbitražo teismą bei priminė dėl tinkamai nevykdomo susitarimo.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė savo prievolę įvykdė, t. y. atsakovei pervedė visą sutartą 56 628 Eur sumą, tačiau atsakovė nesuteikė ieškovei sutartų paslaugų t. y. nepristatė sutartyje numatytų prekių. 2022 m. rugpjūčio 29 d. šalys pasirašydamos susitarimą pakeitė tarpusavio prievoles, t. y. atsakovė įsipareigojo grąžinti jai sumokėtas sumas ir šį susitarimą iš dalies vykdė. Remiantis 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei likusią ieškovės sumokėtą 31 628 Eur sumos dalį (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad šalys sudarytos sutarties nenutraukė, neprašė pripažinti negaliojančia, todėl šiuo atveju restitucija reguliuojančios teisės normos netaikytinos. 

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo (tiek preziumuojamo dydžio pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tiek teisinės pagalbos išlaidos siekiant išieškoti skolą ikiteismine tvarka) savo esme yra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

 Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalies dėl skolininko skolos nesumokėjimo laiku patirtos skolos išieškojimo išlaidos iki bylos teisme iškėlimo nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK kodekso 88 straipsnis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis, o reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo, kaip ir reikalavimas pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018).

Ieškovė nurodo patyrusi 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už skundo policijai dėl galimo sukčiavimo paruošimo (54 e. b. l.), taip pat patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už sutarties analizę ir advokato teisinę pagalbą rengiant raštą atsakovei dėl arbitražo teismo pasirinkimo (68 e. b. l.), 300 Eur už teisinę pagalbą rengiant 2022 m. spalio 4 d. rašto parengimą, derybas su atsakovės vadovu (73 e. b. l), Teismo vertinimu, šios išlaidos, nors ieškovė jas ir nurodo kaip bylinėjimosi išlaidas, kvalifikuotinos kaip skolos išsiieškojimo išlaidos CK 6.249 straipsnio prasme, todėl turi būti įrodytas ne tik šių išlaidų realumas, bet ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį numatyta 40 Eur išieškojimo išlaidų suma yra neįrodinėtina, t.y. pagal įstatymą preziumuojama, kad ši 40 Eur suma yra protinga ir racionali. Tuo atveju, jei šalis dėl netinkamo kontrahento prievolių vykdymo patiria kitų išlaidų, šios išlaidos turi būti įrodytos ir priteisiamas skirtumas tarp faktiškai patirtų ir būtinų išlaidų bei 40 Eur preziumuojamų išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už skundo policijai parengimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos negali būti pripažįstama kaip būtinos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su išieškojimo išlaidomis. Aplinkybę, kad šios išlaidos nebuvo būtinos patvirtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, o net ir tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, tai niekaip nepaveiktų skolos išsiieškojimo operatyvumo. Ieškovė, rinkdamasi nebūtinius teisių gynimo būdus, turi prisiimti ir papildomas išlaidas, susijusias su nebūtinų veiksmų atlikimu, nesitikint perkelti šios išlaidų naštos atsakovei. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovės patirtos 200 Eur išlaidos už skundo policijai parengimą nesusijusios priežastiniu ryšiu, buvo visiškai nebūtinos, todėl negali būti priteisiamos. Kita ieškovės patirta iki kreipimosi į teismą teisinės pagalbos išlaidų dalis, t. y. 600 Eur, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra susijusi su ieškovės pastangomis ne teismo tvarka atgauti jos sumokėtas pinigines lėšas ir turi būti priteistos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės faktiškai patirtos pagrįstos ir būtinos išlaidos sudaro 600 Eur, t.y., yra didesnės nei pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį preziumuojama 40 Eur dydžio suma, jau aptarta 600 Eur faktiškai aptartų išlaidų suma apima preziumuojamą 40 Eur išieškojimo išlaidų sumą.  Ieškovei įrodžius faktiškai patirtas 600 Eur skolos išieškojimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir sąsajumą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, o ieškinio reikalavimų dalis dėl 40 Eur preziumuojamos išieškojimo išlaidų sumos atmestinas (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.)..

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnį. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Iš atsakovės priteistina 8 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos 32 228 Eur (31 628 Eur + 600 Eur) už kiekvieną praleistą dieną nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Atsakovė šioje byloje prašo taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos dėl nurodytos normos taikymo (pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-254/2011,  Vilniaus apygardos teismo nutartis 2018 m. balandžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2S-1428-803/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016,  2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-330/2020 ir kt.), būtent šia normai besiremiančiai šaliai (t. y. atsakovei) tenka pareiga įrodyti  visas CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės poziciją, nepateikė.

Išanalizavus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir  šalių elgesį iki ieškinio pateikimo teismui, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė turėjo numanyti, kad atsakovė reikalavimų neginčys.  Pažymėtina, kad vien susitarimo, kuriuo atsakovė pripažino pareigą grąžinti ieškovei 56 628 Eur sumą pasirašymas savaime nereiškia, ieškovės reikalavimai nebūtų ginčijami. Nepaisant to, kad , kad šalys 2022 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą dėl, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei susitarime nurodytą sumą, tačiau pati atsakovė susitarimo nesilaikė ( t. y. nesilaikė nei susitarime numatytų terminų, nei aptartų sumų), taip pat nereagavo į ieškovės 2022 m. spalio 7 d. raštą. Atsakovei nereaguojant į ieškovės 2022 m. spalio 7 d. raštą, taip pat atsakovei nevykdant 2022 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad tarp šalių gali kilti ginčas. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė po suėjusio 2022 m. rugpjūčio 29 d. termino. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant atsakovės deklaruojamo neprieštaravimo ieškinio reikalavimams, pačios atsakovės ketinimai atsiskaityti su ieškove (t. y. grąžinti ieškovei šios sumokėtas sumas), gali kelti ieškovei abejonių dėl ketinimų sąžiningumo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad atsakovė ieškinio reikalavimus pripažino, tačiau geranoriškai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį net dalies sumos negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas taikyti CPK 434 straipsnio 4 dalį atmestinas.

Už pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 712 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo (((31 628 Eur +40 Eur +800 Eur) – 30 000 Eur) x 2 proc. + 900)  x 75 proc.)), taip pat 53 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iš viso turėjo būti sumokėta 765 Eur suma (CPK 80 str. 1 d. 1p., 5 d., 7 d., 82 str.). Pažymėtina, kad būtent tokia žyminio mokesčio suma byloje yra įskaityta. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, todėl darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) dalis, sumokėta už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nelaikytina būtina ir pagrįsta, todėl neatlygintina.

Ieškovė yra pateikusi duomenis apie 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio paruošimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme (82 e. b. l.), taip pat spręstinas klausimas dėl 712 Eur žyminio mokesčio priteisimo.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nurodytos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).

Išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Pagal Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Nors pati byla ir nėra sudėtinga , tačiau, įvertinus ieškovės atstovo atliktų teisinės pagalbos veiksmų šioje byloje apimtį ir pobūdį, darytina išvada, kad šios išlaidos iš esmės buvo pagrįstos ir būtinos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio, dubliko parengimą, ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose nesiekia net rekomenduojamos atstovavimo išlaidų už nurodytų veiksmų atlikimą vidurkio. Kaip jau nustatyta, ieškovė šioje byloje patyrė 2 712 Eur (2 000 Eur atstovavimo išlaidų + 712 Eur žyminio mokesčio). Ieškovės reikalavimai patenkinti 99,26 procentais. Dėl nurodytų aplinkybių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 691,93 Eur (2712 Eur x 99,26 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovei, todėl į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259-260 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transilas“, juridinio asmens kodas 304928184, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. Jurkus ir partneriai“, juridinio asmens kodas 180210385, 31 628 Eur (trisdešimt vienas  tūkstantis šeši šimtai dvidešimt aštuoni eurai) skolą, 600 Eur (šeši šimtai eurų) skolos išieškojimo ne  teismo tvarka išlaidas, 8 (aštuoni) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 228 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 691,93 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt vienas euras devyniasdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transilas“, juridinio asmens kodas 304928184, į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni centai) su procesinių dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                        Aistė Petrevičienė