VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Dorotrans“ dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2142,41 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-04-28 ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 9477988, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Volvo FH, valst. Nr. FDG878, valdytojų civilinė atsakomybė. 2015-05-20 Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti vartai. Dėl aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas išmokėjo 2142,41 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, reikalavo iš atsakovo atlyginti dėl padaryto įvykio atsiradusią žalą, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo (b. l. 1-2).
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2017-06-08 atsakovo – juridinio asmens – vadovo žmonai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (b. l. 13). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-28 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 9477988 (b. l. 6), kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, valst. Nr. FDG878, valdytojų civilinė atsakomybė. 2015-05-20 Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti vartai. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2142,41 Eur dydžio draudimo išmoką (b. l. 9-12). Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui siuntė pretenziją dėl 2142,41 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 7), tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu šis pasišalino iš įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2142,41 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 2142,41 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-03-29 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 48,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo (b. l. 11-12). Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas ir 48,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Dorotrans“, juridinio asmens kodas 302480565, 2142,41 Eur dydžio sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2142,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,00 Eur dydžio žyminį mokestį ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, naudai.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza