Civilinė byla Nr. e2A-533-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00170-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uni-Stock“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaminera“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Uni-Stock“ (toliau – ir atsakovė) ieškovei 97 356,99 Eur skolą, 363 Eur nuostolius, 10 716,70 Eur palūkanas, 10,50 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2019 m. spalio 28 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. EKS-19/011 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė, kaip ekspeditorė, įsipareigojo už mokestį organizuoti krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitų valstybių teritorijas, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sumokėti už krovinių (tuščių riedmenų) pervežimo organizavimo paslaugas, kompensuoti ieškovei papildomas išlaidas, sumokėti už visas susijusias ieškovės ir (arba) trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas.

3.       Ieškovė įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir už suteiktas paslaugas išrašė 2021 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. KM1407589, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407601, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407608, 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407610, 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407616 apmokėjimui. Atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407589 apmokėjo iš dalies. Atsakovės skola ieškovei pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas yra 104 897,61 Eur, o delspinigiai (palūkanos) – 11 534,81 Eur.

4.       Ieškovė, siekdama prisiteisti skolą iš atsakovės, kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir dėl to patyrė 363 Eur išlaidų už teisines paslaugas, todėl tokias išlaidas, kaip nuostolius, prašo atlyginti atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Kaminera“ ieškinį atsakovei UAB „Uni-Stock“ dėl skolos, nuostolių, palūkanų priteisimo atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 5 614,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas yra dėl skolos priteisimo, todėl taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentai, kad turi būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksu, yra nepagrįsti.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai). Tik tokiu atveju galima įvertinti, ar atsakovė turi prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė krovinių vežimo užsakymų (paraiškų), iš kurių turinio būtų galima nuspręsti, jog ji organizavo atsakovei krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų suderinusi ekspedijavimo paslaugų teikimo sąlygas su atsakove, jog būtų siuntusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko kokius nors užsakymus, pateikė dokumentus ir kitokią informaciją apie krovinio savybes, jo vežimo sąlygas, taip pat kitą būtiną informaciją ieškovei, jog tarp šalių buvo derinama paslaugų kaina ir kitos panašios aplinkybės, t. y. neįrodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ar vykdoma sutartis, iš kurios kildinami skolos reikalavimai.

9.       Teismas, įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus ir šalių pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad byloje pateikti važtaraščiai įrodo, jog kroviniai buvo skirti Quest group DMCC, o atsakovė nebuvo krovinių siuntėja, gavėja ar savininkė. Atsakovė tik pervesdavo Quest group DMCC lėšas ieškovei pagal Baltarusijos įmonės Multitrans LLC (toliau – ir Multitrans LLC) prašymus, atsakovės funkcija buvo pinigų pervedimas ieškovei pagal Multitrans LLC pateikiamus prašymus (atsiskaitymas už trečiąjį asmenį), tačiau faktiškai atsakovė paslaugų iš ieškovės neužsakinėjo, o ieškovė atsakovei jų nesuteikė.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje reikalavimus grindė išimtinai tarp ieškovės, kaip ekspeditorės, ir atsakovės, kaip užsakovės, sudaryta sutartimi, todėl ginčo atveju nebuvo sprendžiama dėl Multitrans LLC teisių ir pareigų, ieškovė reikalavimus reiškė atsakovei ir įrodinėjo, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove, paaiškindama, jog teisinių santykių su įmone Multitrans LLC neturėjo, todėl teismas nusprendė, nesant pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą Multitrans LLC.

11.       Ieškovės vienašališkai pasirašytos atsakovės vardu PVM sąskaitos faktūros ir į bylą pateikta susirašinėjimo tarp ieškovės ir jos atstovo V. Z. (V. Z.) medžiaga, teismo įvertinimu, negali būti laikomi patvirtinančiais faktinį tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių turinį ir paslaugų suteikimo atsakovei faktą. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė teikė ieškovei ar jos atstovui užklausas, užsakymus, kad jai nuosavybės teise priklausantys kroviniai buvo vežami. Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovė užsakė ekspedijavimo paslaugas, teismas reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, atmetė išvestinius reikalavimus dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė UAB „Kaminera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino tik atsakovės paaiškinimus, nepaisydamas byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų. Sutartis pagal 8.1 papunktį įsigaliojo jos pasirašymo metu ir galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas neteisingai nurodė, kad po termino sutartis negaliojo, nes nebuvo pratęsta. Tarp šalių bendradarbiavimas tęsėsi ir po sutartyje nurodyto termino. Per visą šalių santykių buvimo laiką buvo išrašytos atsakovei 28 PVM sąskaitos faktūros ir tik 5 iš jų liko neapmokėtos. Teismas neteisingai įvertino, kad PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Pagal teismų praktiką, PVM sąskaitos faktūros gali patvirtinti šalių sutartinius santykius.

12.2.                      Teismas klaidingai interpretavo įrodymus, nes nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų dėl krovinių pervežimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė gavo pinigus už tarpininkavimo paslaugas. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė užsakymų dokumentų, patvirtinančių, jog buvo teikiamos paslaugos atsakovei, ir kad atsakovė tik pervedė pinigus pagal Multitrans LLC patvarkymus, tačiau faktiškai paslaugos nebuvo užsakytos.

12.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pozicija dėl sutartinių santykių yra prieštaringa ir paremta teiginiais, kurie neturi pagrindo, prieštarauja logikai. Atsakovė pripažįsta sutarties sudarymą, tačiau nurodo, kad sutartis nebuvo vykdoma, tačiau įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. Be to, nėra paaiškinimo, kodėl atsakovė anksčiau atsiskaitydavo pagal ieškovės pateiktas jai PVM sąskaitas faktūras, o vėliau nutraukė mokėjimus.

12.4.                      Pagal CK 6.50 straipsnį, prievolę gali įvykdyti ir trečiasis asmuo, tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl ji neįrodė priežasčių, dėl kurių turėjo apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pripažino gavusi PVM sąskaitas faktūras, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jos buvo priimtos ir apmokėtos, kai jos buvo išrašytos jos vardu. Be to, atsakovės pozicija patvirtina, kad ji buvo susijusi su Multitrans LLC, šios įmonės vaidmuo buvo paaiškintas tik ieškovės iniciatyva apklausus Multitrans LLC atstovą. Tiek atsakovė, tiek Multitrans LLC bendradarbiavo per tarpininkus, o ne tiesiogiai su ieškove. Įmonės Multitrans LLC atstovas patvirtino, kad užsakymai buvo derinami ir sąskaitos siunčiamos atsakovei, kuri vėliau jas turėjo apmokėti ieškovei.

12.5.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gavo lėšas iš Quest group DMCC, todėl teiginiai apie tai, jog mokėjimai sustojo dėl Quest group DMCC veiksmų, lieka neįrodyti. Atsakovė vengė teikti įrodymus, tai įrodo, kad ji galbūt siekė nuslėpti bylai svarbias aplinkybes ir sudaryti sąlygas teismui priimti jai palankų sprendimą.

13.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsakovei organizavo krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas. Ieškovė tvirtina, kad paslaugas suteikė atsakovei, nes pastaroji iš dalies atsiskaitė su ieškove. Tačiau ieškovės pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli ir keitėsi, todėl kyla abejonių dėl jos pagrįstumo. Pirmiausia ieškovė nurodė, kad komunikacija su atsakove vyko su ieškovės atstovu Baltarusijoje V. Z., tačiau šis asmuo patvirtino, jog nėra bendravęs su atsakove ar gavęs iš jos krovinių užsakymus; vėliau ieškovės pozicija pasikeitė ir ji nurodė, kad atsakovė atliko mokėjimus ieškovei, t. y. ieškovė tiesiogiai suteikė paslaugas atsakovei.

13.2.                      Apeliantės direktorė teismo posėdžio metu nurodė, kad „Taip, ji (sutartis) nebuvo per klaidą pratęsta“ (2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32:25 – 32:28 min.). Tai reiškia, kad pati apeliantė pripažino, jog sutarties terminas nebuvo pratęstas ir jos galiojimas faktiškai buvo pasibaigęs.

13.3.                      Tarp ieškovės ar jos įgalioto atstovo bei atsakovės jokia komunikacija nevyko, t. y. atsakovė neteikė paraiškų, nepildė važtaraščių, neteikė kitų dokumentų, nemokėjo už paslaugas avansu, atitinkamai ir ieškovė atsakovei neteikė informacijos, instrukcijų, suteiktų paslaugų aktų, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, kaip buvo numatyta sutartyje. Laikytina, kad, net ir galiojant sutarčiai, tarp šalių faktiniai realūs ekspedijavimo paslaugų teisiniai santykiai nesusiklostė, t. y. ieškovė nepaneigė, jog atsakovė atliko tik mokėjimo funkciją pagal žodinius susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra ginčo dalykas šioje byloje.

13.4.                      Apeliantė neįrodė, kad atsakovė buvo paslaugų užsakovė, kuriai faktiškai buvo teikiamos paslaugos ir ji šias paslaugas iš ieškovės užsakė.

13.5.                      Teismas nustatė aplinkybę, kurią įrodinėja ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, kad PVM sąskaita faktūra nepatvirtina teisinių santykių pobūdžio ir aplinkybių, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Tai reiškia, kad vien PVM sąskaitų faktūrų nepakanka nustatyti buvus konkretų teisinį santykį tarp šalių bei aplinkybių, ar pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos buvo užsakytos atsakovės.

13.6.                      PVM sąskaita faktūra skirta buhalterinei ir mokestinei apskaitai. Jos išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – ir PVMĮ) leidžia daryti tik prielaidą, kad sąskaitoje nurodytos prekės ar paslaugos buvo perduotos. Tačiau tokią prielaidą, kurią teismas gali patvirtinti arba paneigti, remdamasis kitais byloje pateiktais įrodymais. Apeliantės argumentas, kad PVM sąskaitos faktūros vienareikšmiškai patvirtina šalių sutartinius santykius, nėra pagrįstas.

13.7.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovė teikė ieškovei užsakymus ekspedijavimo paslaugoms įsigyti, jog atsakovė bendravo su ieškove paslaugų įvykdymo klausimais ir (ar) iš ieškovės gavo teikiamas į bylą PVM sąskaitas faktūras.

13.8.                      Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, teikiant paaiškinimus, nebuvo nurodyta ieškovės pozicija, kad atsakovė gavo atlygį už tai, jog, Quest group DMCC pervedus pinigus atsakovei, šiomis lėšomis atsakovė atsiskaitydavo su ieškove. Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

13.9.                      Liudytojo V. K. (V. K.) parodymai patvirtina, kad faktinis ekspedijavimo paslaugų užsakovas buvo įmonė Quest group DMCC. Apeliantės pakviestas liudytojas tik patvirtino atsakovės poziciją, kad atsakovė atliko mokėjimo funkciją už trečiąjį asmenį, tačiau jokių su paslaugomis susijusių užsakymų, važtaraščių, kainų suderinimo, neatlikinėjo. Akcinės bendrovės Šiaulių banko duomenys patvirtina, kad bet kokie mokėjimai iš Quest group DMCC atsakovei baigėsi 2022 m. sausio mėn., todėl atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove už ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas.

13.10.                      Apeliantė skunde nesivadovauja įrodymų visuma, kurie suponuoja išvadą, kad tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo susiklostę ekspedijavimo paslaugų teikimo santykiai, t. y. atsakovė nebuvo faktinė paslaugų užsakovė, o atsakovės santykiai su Quest group DMCC ar Multitrans LLC nėra šio ginčo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kaminera“ (ekspeditorė) ir atsakovė UAB „Uni-Stock“ (užsakovė) 2019 m. spalio 28 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. EKS-19/011, kuria ieškovė įsipareigojo už mokestį organizuoti krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už krovinių (tuščių riedmenų) pervežimo organizavimo paslaugas, kompensuoti visas papildomas išlaidas ir sumokėti už visas susijusias bei ieškovės suteiktas ir (arba) trečiųjų asmenų paslaugas.

16.       Ieškovė, kaip ekspeditorė, įsipareigojo sutarties 2.1.1 papunkčiu pagal užsakovės pateiktą paraišką užsakovės lėšomis organizuoti krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas geležinkelio ir kitų rūšių transportu, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka leidžiama gabenti; 2.1.2 papunktį informuoti užsakovę apie ekspeditorės teikiamų paslaugų kainų pasikeitimus ne vėliau kaip prieš 45 paras iki pakeitimų patvirtinimo. Jei sutarties galiojimo laikotarpiu padidėja krovinių vežimo geležinkeliais per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas kaina, šalių susitarimu turi būti peržiūrėti šios sutarties priede nurodyti įkainiai; 2.1.3 papunktį pateikti užsakovei informaciją apie krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas geležinkeliu pagal ekspeditorės pasiūlytą arba suderintą su užsakove optimalų maršrutą. Ekspeditorė turi teisę reikalauti, kad užsakovė pateiktų papildomus duomenis, jeigu jų nepakanka tiksliems skaičiavimams atlikti. Ekspeditorė pateikia informaciją apie transporto dokumentų pildymo tvarką.

17.       Atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo pagal sutarties 2.2 papunktį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki krovinių (tuščių riedmenų) ekspedijavimo paslaugų teikimo pradžios atsiųsti ekspeditorei ekspedijavimo paraišką, kurioje turi būti nurodyta: krovinio (tuščių riedmenų) išsiuntimo šalis ir stotis; krovinio (tuščių riedmenų) išsiuntimo data; krovinio (tuščių riedmenų) siuntėjo pavadinimas ir adresas; krovinio (tuščių riedmenų) paskirties šalis ir stotis; krovinio (tuščių riedmenų) gavėjo pavadinimas ir adresai; geležinkelio vagono tipas; tikslus krovinio pavadinimas, ET SNG kodai, jo pakrovimo (iškrovimo) būdas, matmenys ir svoris tonomis vagone, vagono maršrutas; 2.2.2 papunktį užtikrinti teisingą geležinkelio važtaraščių užpildymą; 2.2.3 papunktį užtikrinti, kad prie geležinkelio važtaraščių būtų pridėti visi svarbūs dokumentai, reikalingi valstybės institucijų atliekamoms muitinės, pasienio, veterinarijos, fitosanitarijos ir kitoms procedūroms atlikti; 2.2.4 papunktyje siųsti krovinius (tuščius riedmenis) pagal su ekspeditore sutartas sąlygas; 2.2.6 papunktyje apmokėti krovinio įvertinimo išlaidas; 2.2.7 papunktyje nedelsiant informuoti ekspeditorių apie aplinkybes, trukdančias išsiųsti ar vežti krovinius (tuščius riedmenis); 2.2.8 papunktyje apmokėti už krovinių (tuščių riedmenų) pervežimo organizavimo paslaugas, kompensuoti visas papildomas ekspeditorės patirtas išlaidas ekspedijuojant krovinius (tuščius riedmenis) per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas ir sumokėti už visas susijusias ekspeditorės suteiktas paslaugas ir (arba) trečiųjų šalių paslaugas šioje sutartyje ir jos prieduose numatytais atsiskaitymų būdais.

18.       Sutarties 8.1 papunktis numatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d., o 8.2 papunktis numatė, jog šios sutarties pakeitimai ir papildymai laikomi galiojančiais, jeigu jie sudaryti raštu bei pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų.

19.       Ieškovė išrašė atsakovei penkias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407589 – 39 387,60 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių (neapmokėta dalis – 16 192,15 JAV dolerių), 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407601 – 12 303,15 JAV dolerių, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407608 – 37050,60 JAV dolerių, 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM1407610 – 12 188,25 JAV dolerių, 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KM 1407616 – 31 203 JAV dolerių, kurių pagrindu prašo priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius ir nuostolius, atsiradusius dėl skolos išieškojimo.

20.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų už ginčo krovinių pervežimo paslaugas apmokėjimo, taip pat nuostolių, patirtų dėl skolos priteisimo, atlyginimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo įvertinimas. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas ieškovės ekspedijavimo paslaugas atsakovei. Ieškovė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodama tuo, kad būtent atsakovė užsakė pervežimus ir turėjo pareigą apmokėti už ginčo krovinių pervežimo paslaugas pagal tarp šalių sudarytą sutartį bei susiklosčiusią ilgą bendradarbiavimo praktiką. Atsakovės teigimu, ji su ieškove neturėjo tarpusavio sutartinių santykių dėl ginčo krovinių pervežimo ir ieškovės pateiktas į bylą PVM sąskaitas faktūras turėjo apmokėti asmenys, kuriems ji tokias paslaugas suteikė.

Dėl skolos priteisimo 

21.       CPK 13

22.       Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135  straipsnio 1 dalis). 

23.       Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, turi nurodyti aiškų faktinį skolos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Taigi, būtent ieškovei, prašančiai priteisti skolą, tenka pareiga įrodyti teisinių santykių, iš kurių ji kildina skolos atsiradimą, buvimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalis siejo sutartiniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai ir skolos atsiradimo faktą atsakovei įrodinėjo, remdamasi sutartimi bei tarp šalių susiklosčiusio tolimesnio bendradarbiavimo šiuose santykiuose praktika, kuo remiantis ji išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.

24.       CK 6.824 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlieka muitinės ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiekį ir būklę, iškrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugo, sandėliuoja krovinį, bei teikia kitas paslaugas (CK 6.824 straipsnio 6 dalis).

25.       Ieškovė tarp šalių buvusių sutartinių ekspedijavimo santykių egzistavimą grindė šalių 2019 m. spalio 28 d. sudaryta Krovinių ekspedijavimo sutartimi Nr. EKS-19/011, kurios 8.1 papunktyje buvo numatyta, kad ji galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d. Sutarties 8.2 papunktyje šalys numatė, kad šios sutarties pakeitimai ir papildymai laikomi galiojančiais, jeigu jie sudaryti raštu bei pasirašyti abiejų šalių įgaliotų asmenų. Apeliantė skolinį reikalavimą grindė ir atsakovei išrašytomis bei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (žr., nutarties 19 punktą). Ieškovė teigia, kad atsakovės konkliudentiniai veiksmai po sutarties termino pasibaigimo, t. y. PVM sąskaitų faktūrų priėmimas, jų įtraukimas į mokestinius registrus bei dalinis 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. KM1407589 apmokėjimas, patvirtina sutartinių santykių tarp šalių tęstinumą. 

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė ją ir atsakovę siejusių ekspedijavimo teisinių santykių fakto.

27.       Teisėjų kolegija įvertinusi sutarties nuostatas nurodo, kad šalys sutartyje buvo aptarusios sutarties galiojimo terminą bei galimybę raštu pratęsti sutartį, tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog raštu nebuvo susitarta dėl sutarties termino pratęsimo. Pažymėtina, kad pagal sutartį, ieškovė buvo įsipareigojusi pagal užsakovės paraišką organizuoti krovinio (riedmenų) pervežimą, informuoti užsakovę apie teikiamų paslaugų kainų pasikeitimus, pateikti užsakovei informaciją apie krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą pagal suderintą su užsakove optimalų maršrutą, užtikrinti teisingą geležinkelio važtaraščių užpildymą, užtikrinti, kad prie jų būtų pridėti visi svarbūs dokumentai, reikalingi įvairių valstybės institucijų procedūroms atlikti bei užtikrinti kitus sutartus veiksmus (žr., nutarties 16–17 punktus). Ieškovė pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis grindė tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių tęstinumą ir aplinkybę, kad skola, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės, atsirado ieškovei vykdant prievolinius (krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo)) įsipareigojimus, kilusius iš sutarties teisinių santykių. 

28.       Byloje nėra ginčo, kad PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu sutarties terminas jau buvo pasibaigęs ir šalys šio termino raštu nepratęsė. CK 6.825 straipsnis numato, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento). Klientas turi išduoti ekspeditoriui įgaliojimą, jeigu tai yra būtina ekspeditoriaus pareigoms atlikti. 

29.       Konstatavus, kad šalių sutarties terminas buvo pasibaigęs ir nepratęstas, ieškovė, reikalaudama priteisti skolą už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, vadovaujantis CK 6.825 straipsniu, turėjo įrodyti, jog atsakovė pateikė ieškovei ar jos atstovams (agentams) užsakymus, važtaraščius, įgaliojimus ar pavedimus, kurie patvirtintų tarp šalių buvusius ekspedijavimo santykius ir jos pareigą reikalauti atsiskaitymo iš atsakovės pagal teikiamas PVM sąskaitas faktūras. Kaip jau paminėta pirmiau, ir pagal sutartį ieškovė galėjo teikti joje aptartas paslaugas tik gavusi užsakovės paraišką. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsakovė turi pareigą įrodyti faktą apie šalis siejusius ekspedijavimo paslaugų santykius ir atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas (kaip pirmiau nurodyta įstatymas leidžia pateikti užsakymus ir ekspeditorės užpildytus krovinio vežimo važtaraščius, pasirašytus užsakovės), tačiau tokių duomenų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

30.       Remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

31.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

32.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27–28 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 26, 27 punktai). 

34.       Ieškovė teigia, kad ji byloje pateikė krovinių dokumentus, lydraščius, vagonų žiniaraščius, susirašinėjimą tarp ieškovės ir jos atstovo V. Z., kuriam ieškovė yra išdavusi įgaliojimą pasirašyti dokumentus, atstovauti ieškovei Baltarusijos geležinkelio bendrovėje, ieškoti klientų, kuris tarpininkaudavo surandant ieškovei klientus. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2022 m. kovo 31 d. visą informaciją apie krovinių pervežimus gaudavo iš savo atstovo V. Z.. 

35.       Priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje pateiktų važtaraščių matyti, kad juose atsakovė nėra įrašyta nei kaip krovinio siuntėja, nei gavėja ar savininkė. Apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovė jai būtų teikusi krovinių vežimo užsakymus (paraiškas). Pažymėtina, kad apklaustas liudytoju V. Z. taip pat patvirtino aplinkybę, kad nėra bendravęs su atsakove ir nėra gavęs jokių krovinių užsakymų iš šios bendrovės. Paminėtina, kad liudytojas nurodė bendravęs su V. K., kaip Multitrans LLC atstovu. Atsakovė nurodė, kad nuo 2019 m. pradėjo bendradarbiavimą su Baltarusijos įmone Multitrans LLC, kuri paprašė atsakovės, jog ši atliktų pavedimus ieškovei už jai suteiktas ekspedijavimo paslaugas (įvykdytų prievoles už trečiąjį asmenį). Atsakovė, neįžvelgdama rizikų, su tuo sutiko. Bendradarbiavimas vyko Multitrans LLC tiesiogiai bendradarbiaujant su ieškove, teikiant jai užsakymus (komunikacija vyko tarp ieškovės ir Multitrans LLC, į ją atsakovė nebuvo įtraukiama). Tuomet Multitrans LLC pateikdavo iš ieškovės gautas PVM sąskaitas faktūras ir paprašydavo jas apmokėti atsakovės, atsiskaityti už trečiąjį asmenį. Įvykdžiusi prievolę už trečiąjį asmenį, atsakovė perimdavo ieškovės reikalavimą ir Multitrans LLC pervesdavo sumokėtas pinigines lėšas atsakovei. Atsakovė jokių krovinių ekspedijavimo užsakymų ieškovei neteikė, atsakovė nėra apskritai komunikavusi su ieškove jokiomis ryšio priemonėmis (nei telefonu, nei elektroniniu paštu) dėl ginčo krovinių ekspedijavimo paslaugų. Atsakovės funkcija buvo išimtinai pinigų pervedimas ieškovei pagal Multitrans LLC pateikiamus prašymus (atsiskaitymas už trečiąjį asmenį), tačiau faktiškai atsakovė jokių paslaugų iš ieškovės neužsakinėjo, o ieškovė atsakovei jų niekada nesuteikė.

36.       Nurodytina, kad apklaustas byloje liudytoju V. K. patvirtino, jog jis gaudavo užsakymus iš įmonės Quest group DMCC, t. y. krovinių vežimo užsakovė buvo ši įmonė. Apeliantė skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl krovinio siuntėjo (savininko) įmonės Quest group DMCC.

37.       Neegzistuojantys (neįrodyti) teisiniai santykiai negali būti pagrindu piniginei prievolei atsirasti, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ji atsakovei organizavo krovinių (tuščių riedmenų) pervežimą per Baltijos šalių, NVS, ES ir kitų valstybių teritorijas. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės pateiktus jai krovinių vežimų užsakymus (paraiškas), nėra įrodymų, kad ieškovė su atsakove būtų suderinusios ekspedijavimo paslaugų teikimo sąlygas, tęsiant šių paslaugų vykdymą pagal PVM sąskaitas faktūras (jų išrašymo metu), jog būtų derinusios paslaugų kainas, tarpusavyje (ar per įgaliotus asmenis) dalintųsi bet kokia informacija apie užsakomų vežti krovinių savybes ar ypatybes, derinusios specialius vežimui būtinus kitus reikalavimus. Pažymėtina, kad byloje pateikti važtaraščiai nepatvirtina, jog atsakovė būtų faktinė krovinių vežimų užsakovė (juose nenurodytas atsakovės įmonės pavadinimas). Priešingai, važtaraščiuose įvardinta įmonė Quest group DMCC, o liudytojais apklausti V. Z. ir V. K. parodė, kad atsakovė sąskaitas apie apmokėjimus ieškovei gaudavo iš įmonės Multitrans LLC.

38.       Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia PVMĮ, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis) – PVMĮ nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi, PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo praktiką ir byloje esančius šalių pateiktus duomenis, konstatuoja, kad ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nepakanka įrodyti ginčo šalių sutartinių santykių buvimo fakto jų išrašymo metu, nes į bylą nepateikti duomenys, jog sąskaitos buvo išrašytos už ieškovės suteiktas atsakovei ekspedijavimo paslaugas, atsakovei bet kokia įstatyme leidžiama forma pateikiant ieškovei užsakymus (paraiškas) krovinių pervežimui. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovė, kaip ekspeditorė, būtų užpildžiusi krovinio vežimo važtaraščius pagal atsakovės, kaip užsakovės, paraiškas. Kaip numatyta įstatyme, klientas turi išduoti ekspeditorei įgaliojimą, jeigu tai yra būtina ekspeditorės pareigoms atlikti, tokių duomenų byloje taip pat nepateikta.

40.       Ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė iš dalies apmokėjo ieškovės išrašytą 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir (ar) sąskaitas deklaravo (registravo) mokestiniuose registruose, nepakankamos konstatuoti, jog atsakovė užsakė tokias paslaugas iš ieškovės ir atsakovei atsirado pareiga už šias paslaugas atsiskaityti. Pažymėtina, kad PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į mokestinius registrus, teisėjų kolegijos įvertinimu, susijęs su viešosios (mokesčių) teisės reikalavimais ir neįrodo ekspedijavimo sutartinių santykių egzistavimo tarp ginčo šalių.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepaneigtas atsakovės argumentas, jog faktiškai ieškovė ekspedijavimo ir krovinių pervežimo iš Baltarusijos į kitas šalis paslaugas suteikė kitam subjektui – bendrovei Quest group DMCC. Atsakovė pripažįsta už trečiąjį asmenį atsiskaitydavusi su ieškove, pervesdama jai pinigus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau tarpininkavimo paslaugų tarp atsakovės ir trečiųjų šalių santykių egzistavimas, ieškovei teikiant ekspedijavimo paslaugas kitam subjektui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad ieškovė Baltarusijoje veikė per atstovą, kuris, apklaustas liudytoju teisme patvirtino, jog ieškovės vardu gaudavo užsakymus ir organizuodavo krovinių pervežimus Baltarusijos geležinkeliais, nepateikus į bylą konkrečių duomenų, jog užsakymus teikė atsakovė, nesukuria atsakovei pareigos apmokėti ieškovės teikiamų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu reikalaujamos skolos.

42.       Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovė, pareikšdama ieškinį, pati pasirenka asmenį, kuriam pareiškia reikalavimą (atsakovą), nurodo bylos nagrinėjimo ribas, įvardija ieškinio pagrindą bei dalyką. Byloje nesant duomenų, kad Quest group DMCC ar Multitrans LLC yra susiję su atsakove per atstovavimo santykius užsakant krovinių pervežimus, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, atsakovė neturi pareigos apmokėti galbūt trečiųjų asmenų užsakytus ir ieškovės atliktus krovinių pervežimus. Ieškovė turi teisę reikalavimą dėl skolos už ekspedijavimo paslaugų suteikimą (krovinių pervežimus) apmokėjimo pareikšti tinkamam atsakovui – asmeniui, užsakiusiam ginčo krovinių pervežimus.

43.       Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovė užsakė krovinių pervežimo paslaugas, tam, jog teismas turėtų teisinį pagrindą išspręsti ginčą dėl atsakovės pareigos apmokėti už tokias suteiktas paslaugas. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, todėl jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. 

44.       Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantei neįrodžius ekspedijavimo teisinių santykių, iš kurių tarp jos ir atsakovės galėjo atsirasti 104 897,61 Eur skola apeliantei, fakto, kiti argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos priteisimo išsprendimui, dėl to teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako. Atmetus pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, nepasisakoma dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo, kaip reikalavimų, susijusių su pagrindinio ieškinio reikalavimo patenkinimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami krovinio vežimo (ekspedijavimo) teisiniai santykiai. Nuspręsdamas dėl ekspedijavimo santykių nebuvimo, teismas vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis

47.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

48.       Atsakovė UAB „Uni-Stock“ pateikė prašymą priteisti 2 286,90 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2024 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą PREV001434, 2024 m. lapkričio 18 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

49.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. rugpjūčio mėn. (išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma būtų 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur).

50.       Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, todėl nurodytos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi ir priteisiamos iš ieškovės UAB „Kaminera“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uni-Stock“ (juridinio asmens kodas 301732337) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminera“ (juridinio asmens kodas 123406776) 2 286,90 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.