Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-668-557/2014

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00297-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.1.; 39.4.; 45.4.3.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

M. J. 2014-05-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11 d. 09.03 val. Plungės r. kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 54 km vairavo automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,10 ‰ (su galima ± 1,7 % paklaida) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie M. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu M. J. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 1250 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Apeliaciniu skundu M. J. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog neneigia, kad 2014-05-11 ryte Plungės r. sav. kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 54 km vairavo automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą dieną 09.30 val. jį sustabdė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos būrio vadas E. M., kuris savo 2014-05-11 tarnybiniame pranešime, rašytame Klaipėdos apskrities VPK KPB viršininkui R. Š., taip pat patvirtino, kad 2014-05-11 jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. policijos priemonės metu neblaiviems transporto priemonių vairuotojams patikrinti 09.30 val. Plungės r. kelyje Mažeikiai – Plungė - Tauragė 54 km reido metu buvo sustabdytas automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. J., ir kad policijos pareigūnui bendraujant su juo kilo įtarimas, jog jis gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. O patikrinus alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,10 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Nagrinėjant teisme administracinę bylą jis kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. neprisipažino, nes sustabdymo metu jis buvo blaivus. Kai jį sustabdė pareigūnas ir, jam tik pravėrus vairuojamojo automobilio langą, liepė pūsti į alkotesterį, po pūtimo parodymai užfiksavo jo lengvą girtumą, t. y. 1,10 ‰, kuo jis nepatikėjo, todėl pareigūno paprašė pakartoti tyrimą alkotesteriu, kadangi tiek įpūsti promilių jis negalėjo, bet pareigūnas tai padaryti atsisakė. Tada paprašė pareigūno leisti jam nuvykti į ligoninę pasitikrinti ir atlikti girtumo testą. Tačiau jį sustabdęs pareigūnas pareiškė, kad jam tada bus tik dar blogiau, ir pats nuėjo prie savo tarnybinio automobilio surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jį surašęs, pareigūnas su administracinio teisės pažeidimo protokolu jo net nesupažindino ir net neleido jam jo perskaityti, o tik liepė greitai pasirašyti. Protokole užfiksavo, kad „Vairavau automobilį, vakar vakare išgėriau tris butelius alaus. Dėl pažeidimo labai gailiuosi“. Jis, nenorėdamas ginčytis su pareigūnu, pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Neneigia, kad 2014-05-10, būdamas namuose, apie 18.00-19.00 val. išgėrė tris butelius alaus su savo sugyventine ir savo motina. Tuo metu dar rūkė, nes pastoviai daug rūko. Tačiau 2014-05-11 ryte, kai tą dieną su bendrakeleiviu vyko į reisą į Klaipėdą, tikrai buvo blaivus ir iki jo sustabdymo nenaudojo jokių alkoholinių gėrimų, tik išvažiuodamas iš namų buvo išgėręs kavos ir dar parūkęs. Buvo parūkęs gal dar prieš kokias 2-5 min., kai jį 2014-05-11 09.30 val. sustabdė pareigūnas. Kai pareigūnas jį 2014-05-11 09.30 val. sustabdė, iš karto priėjęs prie jo vairuojamojo automobilio lango liepė jam pūsti į alkotesterį. Kadangi jautėsi visiškai blaivus ir tikrai buvo blaivus, todėl į alkotesterį pūtė nebijodamas, kad alkotesterio prietaisas gali parodyti nors kokį jo girtumą. Abejoja alkotesteriu, kuris buvo panaudotas jo blaivumui/neblaivumui nustatyti. Kai 2014-05-11 09.30 val. buvo sustabdytas policijos pareigūno E. M., matė, kad vyko vairuojančių transporto priemonių vairuotojų patikrinimo reidas, nes prieš jį sustabdant stovėjo ir buvo tikrinami kiti transporto priemonių vairuotojai. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir teisme dalyvavę liudytojai E. M. bei D. A.. Jo transporto priemonės sustabdymo metu ir prieš liepus jam pūsti į alkotesterį, pareigūnas nepaaiškino jam jo teisių ir pareigų, alkotesterio naudojimo reikalavimų, jo net nepaklausė, ar jis nieko nevalgė, negėrė bent prieš 15-20 min. prieš sustabdymą, ar nerūkė bent prieš 2-5 min. Nematė, kad policijos pareigūnas, prieš liepus staigiai pūsti į alkotesterį, būtų panaudojęs tinkamą naują vienkartinį antgalį alkotesteriui, kurio tikrai nepanaudojo, o tai padaryti yra būtina nustatinėjant vairuotojams neblaivumą. Todėl mano, kad jo atveju buvo pažeista „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcija, kurios pareigūnai privalo laikytis transporto priemonių ir jų vairuotojų sulaikymo metu. Pareigūnui nesilaikant minėtos instrukcijos, jam galėjo būti nustatytas neleistinas girtumo laipsnis, t. y. buvo nustatyti neteisingi alkotesterio parodymai. Nepakeitus alkotestorio antgalio, kuris jau buvo panaudotas kito asmens girtumui nustatyti, jis buvo panaudotas ir jo sulaikymo metu.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos l-ojo būrio vadas E. M. savo 2014-05-11 tarnybiniame pranešime dėl jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodė, kad jis buvo sustabdytas 2014-05-11 Plungės r. kelyje Mažeikiai – Plungė - Tauragė 54 km reido metu 09.30 val., o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 2014-05-11 09.03 val., alkotesterio prietaisu patikrintas jo girtumas 2014-05-11 09.18 val. Todėl nesuprantama, kaip pareigūnas, dar jo nesustabdęs minėtoje vietovėje, jau žymiai anksčiau, t. y. 09.03 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį liepė jam pasirašyti, o jo girtumą, pažeisdamas minėtą instrukciją, patikrino alkotestoriu 2014-05-11 09.18 val. Pagal tokius pareigūno užpildytus svarbius dokumentus, kai yra akivaizdūs prieštaravimai ir neatitikimai, teismo buvo konstatuota, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Pareigūnas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokie akivaizdūs laiko neatitikimai jo surašytuose ir teismui pateiktuose dokumentuose - tai tik techninė klaida. Teismas tuo patikėjo ir ši pareigūno techninė klaida jam kainavo vairuotojo teisių praradimą, darbo praradimą, pragyvenimo šaltinio netekimą (jis augina mažametį vaiką, gyvena su vaiko motina, kuri neturi darbo).

Pareigūnas E. M. teismo posėdžio metu teigdamas, kad jam kilo įtarimas, jog jis tą dieną buvo neblaivus, paaiškino, jog iš automobilio sklido alkoholio kvapas, buvo paraudusios jo akys ir buvo nerišli jo kalba. Tačiau tai tikras pareigūno melas, nes automobilyje, kurį jis vairavo, šalia jo sėdėjo bendrakeleivis, iš kurio ir sklido alkoholio kvapas, o jo akys yra nuolat paraudusios, nes turi problemų su akimis, todėl nešioja akinius. Jo kalba visada rišli ir yra taktiškas, ypač su pareigūnais. Teisme buvo pareigūno apkalbėtas, o teismas patikėjo tik pareigūnu, bet ne juo, nors jis teismui sakė tiesą.

Teismas galėjo konstatuoti, kad jis tikrai padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, tik tada, jei būtų pilnai įsitikinta jo neblaivumu, ir tik tada, kai byloje būtų surinkta pakankamai įrodymų, kai nėra prieštaravimų ar abejonių dėl jo neblaivumo. Tik tada teismas galėjo konstatuoti jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3165/2009, N261-833/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, netyrė, ar atliekant jo blaivumo patikrą alkotestoriu nebuvo nusižengta „Lion alkometer 500“ naudojimo instrukcijai, nors akivaizdu, šią instrukciją jį sustabdęs ir jo blaivumą/neblaivumą tikrinęs pareigūnas tikrai pažeidė. Priimant teismo sprendimus analogiškose administracinio teisės pažeidimo bylose teismas turėtų vadovautis ne tik teismų praktika, bet ir LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismui neištyrus ir neįvertinus visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo, teismas jo atžvilgiu priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą nutarimą. Todėl prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti, nes šio administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. J. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., t. y. neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nesutinka su alkotesterio parodymais, jo nuomone, nustant jo neblaivumą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, ko pasekoje buvo užfiksuoti neteisingi parodymai dėl jo neblaivumo jo sustabdymo metu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. J. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju įvykio vietoje buvusį ir pažeidimo padarymą betarpiškai stebėjusį policijos pareigūną E. M. ir, įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju M. J. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.

M. J. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pareigūnas, tikrindamas jo neblaivumą, jo nepaklausė, ar jis nieko nėra valgęs, gėręs prieš 15-20 min., ar nerūkė prieš 2-5 min. Taip pat nurodo nematęs, kad prieš tikrinant jo neblaivumą, alkotesterio antgalis būtų buvęs pakeistas nauju, nepatikėjęs alkotesterio parodymais prašė pareigūno pakartoti tyrimą alkotesteriu, bet pareigūnas tai padaryti atsisakė, o kai paprašė pareigūno leisti jam nuvykti į ligoninę pasitikrinti ir atlikti girtumo testą, jį sustabdęs pareigūnas pareiškė, kad jam tada bus tik dar blogiau.

Tačiau tokius M. J. apeliacinio skundo argumentus teismo posėdyje (b. l. 47-48) paneigė liudytojas policijos pareigūnas E. M., kuris parodė, jog klausė M. J., ar jis yra vartojęs alkoholio, ir pastarasis atsakė, jog gėrė vakar vakare. Pareigūnas pripažino, jog M. J. nepaklausė, ar jis yra rūkęs, tačiau paaiškino, jog to neklausė, nes M. J. pripažino, kad vakar vartojo alkoholį. Kartu pastebėtina, jog ir pats M. J. nenurodo, kad įvykio vietoje pareigūnui būtų sakęs, jog ką tik yra parūkęs. Tokiu būdu, policijos pareigūnas būdamas visiškai pagrįstai įsitikinęs, kad M. J. alkoholį vartojo daug seniau nei prieš 15-20 min. ir nėra ką tik parūkęs, teisėtai ir pagrįstai patikrino jo neblaivumą. Policijos pareigūnas E. M. taip pat parodė (b. l. 47-48), kad M. J. pats išsilupo ir įsidėjo galvutę į alkotesterį, su alkotesterio parodymais M. J. sutiko, pakartotinai leisti pūsti neprašė, nesakė M. J., kad jam bus blogiau, jei važiuos tikrintis į ligoninę girtumo, nurodė, jog M. J. buvo paaiškinta, kad jis gali nuvažiuoti į ligoninę pasitikrinti girtumą per 2 val. Netikėti tokiais savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkalbėti M. J., todėl duoda jam nepalankius parodymus. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas.

Tuo tarpu netikėti M. J. teikiama įvykio versija, kad alkotesterio antgalis prieš tikrinant jo neblaivumą nebuvo pakeistas nauju, kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais, prašė pakartotinio tyrimo, prašė leisti važiuoti neblaivumą pasitikrinti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, leidžia tai, jog jis alkotesterio parodymų kvite pasirašė, pasirašydamas nenurodė, kad su parodymais nesutinka, po pirminiu paaiškinimu (b. l. 12) „Vairavau automobilį, vakar vakare išgėriau tris butelius alaus. Dėl pažeidimo labai gailiuosi“ pasirašė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog jeigu tikrinant M. J. neblaivumą jam matant nebūtų buvęs pakeistas alkotesterio antgalis nauju ir jeigu M. J. būtų kilę įtarimų, kad naudojamas jau panaudotas antgalis, neabejotina, kad M. J. dar įvykio vietoje būtų pareikalavęs jam matant antgalį pakeisti nauju, tačiau jis to padaryti neprašė ir pūtė į alkotesterį, tokiu būdu sutikdamas, kad alkotesterio antgalis yra naujas ir tinkamas naudoti. Tuo atveju, jeigu policijos pareigūnas ir būtų M. J. nurodęs, kad jam netikslinga tikrintis neblaivumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pastarasis, būdamas tvirtai įsitikinęs, kad yra neblaivus, kad alkotesterio parodymai neteisingi, nepaisydamas pareigūno patarimų, būtų vykęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten pasitikrinęs savo neblaivumą, ir tokiu būdu būtų bandęs įrodyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad M. J. šia jam įstatymo suteikta teise būtų pasinaudojęs, jis nevažiavo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, sutiko su alkotesterio parodymais.

Atmetant M. J. teiginį, kad pareigūnas su administracinio teisės pažeidimo protokolu jo nesupažindino, neleido jam jo perskaityti, pats užfiksavo jo paaiškinimą, o jis tiesiog nenorėdamas ginčytis su pareigūnu pasirašė, pastebėtina, jog M. J. savo parašu patvirtino (b. l. 12), kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jam išaiškintos. Visa tai patvirtindamas savo parašu jis patvirtino, kad šios aplinkybės yra teisingos. Pastebėtina ir tai, jog pirminis jo paaiškinimas (b. l. 12) yra labai trumpas, todėl jį perskaityti užtenka vos keletos sekundžių, tad neabejotina, kad M. J., prieš pasirašydamas, jį perskaitė. Neabejotina ir tai, jog jeigu M. J. būtų būvęs tvirtai įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir jokio pažeidimo nepadarė, suprasdamas, kokios gali kilti pasekmės, nebūtų pasirašęs, kad vairavo automobilį vakar vakare išgėręs ir kad dėl pažeidimo labai gailisi.

Atmetant M. J. argumentą, kad nebuvo pašalinti neaiškumai ir prieštaravimai dėl jo sustabdymo laiko, pastebėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime pasisakė, kodėl tarnybiniame pranešime užfiksuotą pažeidimo laiką vertina kaip techninę klaidą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotas M. J. sustabdymo ir pažeidimo padarymo laikas „09.30 val.“ – yra techninė klaida. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas „09.03 val.“. Pareigūnas E. M. teismo posėdyje (b. l. 47-48) paaiškino, kad sustabdžius M. J. iki jo patikrinimo jis dar stovėjo mašinų eilėje. M. J. girtumas buvo patikrintas 09.18 val. (b. l. 13), t. y. jau sustabdžius M. J. automobilį, tad akivaizdu, kad jis automobilį vairavo ir pažeidimą padarė iki jo patikrinimo, t. y. iki 09.18 val., kas leidžia teigti, jog jis pažeidimą padarė 09.03 val., kaip kad ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tarnybiniame pranešime nurodytas M. J. sustabdymo ir pažeidimo padarymo laikas „09.30 val.“ – yra techninė klaida, kuri esminės įtakos M. J. kaltumui neturi.

Anot M. J., pareigūnas, vertindamas jo išorės požymius, kurie leido įtarti jį esant neblaiviu, suklydo, nes šalia jo sėdėjo neblaivus keleivis, nuo kurio ir sklido alkoholio kvapas, jo akys yra nuolat paraudusios, nes turi problemų su akimis, o jo kalba visada rišli ir yra taktiškas. Tačiau pastebėtina, jog išorės požymiai – nerišli kalba, paraudusios akys, sklindantis alkoholio kvapas - tik davė pareigūnui pagrindą įtarti, kad M. J. gali būti neblaivus, kas, atlikus patikrinimą alkotesteriu, pasitvirtino. Neabejotina, kad akys gali būti paraudusios ir dėl kitų priežasčių – ligos, nuovargio ir pan., asmens kalba nerišli taip pat gali būti dėl susijaudinimo, ligos ir kt. priežasčių, alkoholio kvapas gali sklisti ir nuo kartu automobiliu važiuojančių keleivių, tačiau tokiu atveju alkotesteris nenustatytų asmens neblaivumo, o šiuo atveju buvo nustatytas M. J. 1,10 ‰ neblaivumas. Todėl visiškai nelogiška teigti, kad pareigūnas E. M. M. J. išorės požymius įvertino netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju apelianto blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. M. J., patikrinus jo neblaivumą, su alkotesterio parodymais sutiko, pripažino padaręs pažeidimą, pretenzijų pareigūnui dėl atlikto patikrinimo neturėjo, tuo tarpu teismo posėdyje iškėlė versiją, neva pareigūnas, tikrindamas jo neblaivumą, padarė eilę pažeidimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad nagrinėjamu atveju M. J. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, ir nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno E. M. parodymais bei M. J. neblaivumo patikrinimo rezultatais, pripažįstama, kad M. J., pakeisdamas savo versiją, tokiu būdu siekia išvengti griežtos administracinės atsakomybės – baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir itin neigiamų su tuo susijusių pasekmių – darbo bei pragyvenimo šaltinio praradimo. Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog M. J. kaltė, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai M. J. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                             Linas Pauliukėnas