Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-389-963/2018
Proceso Nr. 4-06-3-00227-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.;
1.5.1.; 1.5.3.; 1.5.4.; 9.38.;
21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 18078607647
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. birželio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Livetai Balčiūnaitei, Linai Pazdrazdienei, Aistei Marcijonaitei, Kristinai Mečinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. J., jos įgaliotam atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. J. 2018 m. vasario 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 17 d. 15.55 val. Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), muitinės tarpininko atstovė I. J. pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN 18LTLR1000IM00A140. Deklaruotos 25 įvairios prekės. Atlikus dokumentinį tikrinimą nustatyti prekių deklaravimo tvarkos neatitikimai, kurie turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui:
- Neteisingai deklaruota 6 prekė - prekių aprašymas „Virtuvės/stalo reikmenys iš porceliano: lėkščių rinkiniai, puodelių su lėkštutėmis rinkiniai“ teisingas, tačiau neteisingai deklaruotas prekės KN kodas 39262000 00, B999, muito norma 6,5 %. Turėjo būti deklaruota KN kodu 6911100090, B999, muito norma 12 %, antidempingas 36,1%;
- Neteisingai deklaruota 13 prekė - prekių aprašymas „Virtuvės reikmenys iš aliuminio: keptuvės, prikaistuviai, puodai“ teisingas, tačiau neteisingai deklaruotas prekės KN kodas 39262000, muito norma 6,5 %. Virtuvės reikmenys iš aliuminio turėjo būti deklaruoti KN kodu 7615108090, muito norma 6 %;
- Neteisingai deklaruota 15 prekė - prekių aprašymas „Buityje naudojami įrankiai iš netauriųjų metalų: butelių atidarytuvai, bulvių trintuvės“ teisingas, tačiau neteisingai deklaruotas prekės KN kodas 39262000 00, muito norma 6,5 %. Turėjo būti deklaruojama KN kodu 820551000, muito norma 3,7 %.
Nustatyta, kad 6 prekei statistinė vertė deklaruota teisingai - 53,36 Eur, tačiau neteisingai deklaruotas muito mokestis - 3 Eur, PVM mokestis - 12 Eur, turėjo būti muitas - 6 Eur, antidempingas - 19 Eur, PVM - 16 Eur, susidarė 26 Eur mokesčių skirtumas; 13 prekei statistinė vertė deklaruota teisingai - 229,57 Eur, tačiau neteisingai deklaruotas muito mokestis - 15 Eur, PVM mokestis - 51 Eur, turėjo būti muitas- 14 Eur, PVM - 51 Eur, susidarė - 1 Eur mokesčių skirtumas; 15 prekei statistinė vertė deklaruota teisingai - 13,41 Eur, tačiau neteisingai deklaruotas muito mokestis - 1 , PVM mokestis - 3 Eur, turėjo būti muitas - 0 Eur, PVM - 3 Eur, susidarė -1 Eur mokesčių skirtumas. Neteisingai deklaruotų 6,13,15 prekių muitinė vertė 296,34 Eur, viršijo penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, priskaičiuota mokesčių nepriemoka 24 Eur - neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
2018 m. sausio 18 d. muitinės tarpininko atstovės I. J. paaiškinime nurodoma, kad naudojantis UAB „Avilda“ muitinės programa buvo suvesti importo deklaracijos duomenys teisingai, tačiau pateikiant importo deklaraciją MRN 8LTLR1000IMOOA140 duomenis MDAS priemonėms muitinės postui įvyko techninė klaida ir pirmai prekei nurodytas KN kodas 39262000 automatiškai persikėlė 6, 13 ir 15 prekėms, pasikeitė ir mokesčių apskaičiavimas.
Atlikus papildomą tyrimą, UAB „Avilda“ informavo, kad nenustatytos įvykusios techninės klaidos aplinkybės; Muitinės informacinių sistemų centras informavo, kad MDAS sistemos sutrikimai nebuvo registruoti laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 17 d. įskaitytinai ir sistema veikė tinkamai apdorodama importo deklaraciją MRN 18LTLR1000IM00A140.
Kadangi po papildomo tyrimo nenustatyta sisteminių gedimų galėjusių įtakoti deklaravimo tvarkos pažeidimus, taip pat nustačius, kad neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokesčiams, t. y. priskaičiuota 24 Eur nepriemoka, kurios dydis neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė I. J. pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą ir tuo pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatuose.
Teismo posėdžio metu I. J. kaltės nepripažino, paaiškino, kad per metus vidutiniškai užpildo apie 600-700 deklaracijų. Ji pati tiesiogiai su klientais tiesiogiai nebendrauja, užsakymus gauna iš vadybos skyriaus. Ji gavusi vadybininko laišką su prašymu atlikti muitinės procedūras, muitinės programoje suvedė ruošinį, apskaičiavo muito sumą – 120 eurų, nusiuntė vadybininkui, kad klientas turi sumokėti, nes moka pavedimu. Prieš pateikiant deklaraciją buvo sumokėtas 120 eurų muitas. Gavusi mokėjimo pavedimo numerį jį įrašė jį į deklaraciją. Atliko muitinės programoje loginę kontrolę, programa parodė, kad loginių klaidų nerasta. Šiuo atveju pasikeitusiam kodui išliko antidempingo kodas. Ji iš karto kreipėsi į „Avildą“ į programos kūrėjus, kurie nurodė, kad ji galėjo atlikti kažkokią mygtukų kombinaciją. Tačiau ji pažymėjo, kad kodai peršoko į atrinktas neaiškia seka prekes, t. y. į 6, 13. Kodai patys automatiškai pasikeitė. Muitinės informacinės sistemos administratoriai taip pat buvo informuoti laišku. Jos vadovas skambino į muitinės postą, aiškinosi situaciją, prašė anuliuoti deklaraciją, nes jie patys pastebėjo klaidą. Kadangi deklaracija buvo raudoname kanale, muitinės darbuotojai pasiūlė deklaracijos neišleisti, surašant protokolą. Vėliau muitinės darbuotojai anuliavo deklaraciją, ji pataisė kodus, įrašė tą patį pavedimo numerį, su ta pačia pavedimo suma ir išsiuntė, kuri valandos bėgyje buvo išleista. Pažymėjo, kad muitinės programoje buvo nurodyta, kad šiai prekei nurodyta būklė „Leidimas išvežti“, nors ši prekė liko šalyje, ji nebuvo skirta eksportui. Tai rodo, kad sistema tikrai klysta. Šią prekę buvo leista importuoti, bet ne eksportuoti. Nurodė, kad deklaraciją ji taisė du kartus, kitą dieną įrašydama mokėjimo pavedimo numerį, dar kartą peržiūrėjo visų prekių kodus, niekas nebuvo pasikeitę.
Teismo posėdžio metu Muitinės atstovė J. G. parodė, kad pabandė atlikti papildomą tyrimą. Nustatė, kad jokių trikdžių nebuvo nustatyta, kad protokolas surašytas pagrįstai, kad deklarantei tenka atsakomybė už neteisingų duomenų teikimą. Mano, kad duomenys muitinei buvo pateikti jau pasikeitę iki pateikimo, t. y. su muitinės programomis yra viskas gerai, muitinės programa užfiksavo duomenis tokius, kokie jie buvo pateikti muitinės tarpininko. Mano, kad muitinės tarpininko programa iškreipia duomenis. Mano, kad muitinės tarpininkas turi prisiimti atsakomybę, nes jų teikiami duomenys turi būti visais atvejais teisingi. Jeigu nebuvo konkrečių muitinės tarpininko atstovės veiksmų, tai muitinės tarpininko kaip bendrovės atsakomybė išlieka. Jeigu buvo imtasi visų veiksmų, buvo svarbios aplinkybės, kurios leistų pasinaudoti galimybe ir pripažinus, kad nusižengimas yra, bet nuobaudos neskirti.
Teismo posėdžio metu specialistas A. U. dirbantis Muitinės informacinių sistemų centre, t. y. muitinės įstaigoje prie Lietuvos muitinės departamento, dirba Taikomųjų sistemų priežiūros skyriuje su muitinės deklaracijų apdorojimo sistema. Žino, kad buvo Klaipėdos teritorinės muitinės raštas dėl vienos muitinės importo deklaracijos, kuri buvo neišleista. Ši deklaracija buvo gauta, preliminariai priimta (deklarantas buvo informuotas apie numatytus mokesčius), 2018 m. sausio 17 d. buvo išsiųstas deklarantui pranešimas apie prekių tikrinimą (nuo šio momento deklarantas negali taisyti deklaracijos), 2018 m. sausio 18 d. gautas nuo deklaranto dokumentas, 2018 m. sausio 18 d. buvo pabaigtas patikrinimas ir deklarantas pranešimu buvo informuotas apie neišleidimą šios deklaracijos. Parodė, kad muitinės informacinė sistema priima iš deklarantų elektroninius pranešimus su parašu, nuo to momento muitinės sistemoje gyvuoja ta deklaracija. Žiūrėjo, kokie duomenys buvo gauti, tokie jie yra. Ta deklaracija iki šiol yra muitinės sistemoje, tuo metu jokių gedimų nebuvo registruota, todėl mano, kad duomenys yra tokie, kokius pateikė deklarantas. Pagal kiekvieną deklaraciją muitinės sistema siunčia atsakymą deklarantui elektroniniu pavidalu. Visi pranešimai aprašyti Muitinės departamento įsakyme. Muitinės sistema priima iš deklarantų deklaracijų duomenis, kurie yra nustatytos elektroninės formos. Kokie gaunami, tokie ir yra. Muitinės sistemoje yra pagalbos tarnyba, kuri registruoja visus gedimus. Negalėjo nieko pakomentuoti apie tai, kas buvo iki 2018 m. sausio 17 d.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų priežiūros darbuotojas, parodė, kad 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į jį I. J. dėl deklaracijos, jam buvo pasakyta, kad pasikeitė deklaracijos duomenys. Jis atstatė dienos prieš deklaraciją, kurios duomenys buvo teisingi, ir kitos dienos duomenis, kurie buvo neteisingi. Visus šiuos duomenis išsiuntė UAB „Avilda“, kuri peržiūrėjo duomenis, ir nustatė, kad duomenys pasikeitė, bet negalėjo nurodyti priežasčių. Pažymėjo, kad dienos pabaigoje deklaracijos duomenys buvo vieni, o kitą dieną tos pačios deklaracijos duomenys buvo pasikeitę. Nurodė, kad kiekvieną vakarą daro duomenų bazės kopiją. Patvirtino, kad dienos prieš kopijoje buvo vieni duomenys, kitos dienos duomenų kopijoje duomenys buvo pakitę. Šie duomenys saugomi programos duomenų bazėje, kuri saugoma serveryje, atsarginės kopijos saugomos, nutolusiame serveryje, kuris yra užrakintas, prie to serverio niekas negali prieiti. Negalėjo paaiškinti, kodėl duomenys pasikeitė. Spėjo, kad tai galėjo įvykti dėl programos „Avilda“ senumo ir neatnaujinimo, kuri galėjo sureaguoti į atsitiktines klaviatūros klavišų kombinacijas. Girdėjo, kad kitose įmonėse panašūs atvejai buvo. Pažymėjo, kad po šio įvykio yra gautas nurodymas apsitikrinti duomenis, prieš siunčiant deklaraciją muitinei. Pakomentavo lentelę (b. l. 7). Nurodė, kad šie duomenys ateina iš muitinės serverio, kurie parodomi per „Avildos“ programą. Mano, kad tai buvo ryšio sutrikimas duomenų paėmimo iš muitinės metu. Atsinaujinus duomenims įrašas antroje eilutėje nuo apačios turėjo dingti. Mano, kad tai klaida, nes tokios būsenos negali būti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas, parodė, kad iš kliento gauna užsakymą atlikti importo deklaraciją. Jis užsakymą persiunčia muitinės tarpininkui, kuris paskaičiuoja mokesčius ir siunčia jam mokesčių sumą. Jis persiunčia klientui informaciją apie mokesčių sumą. Klientas apmoka, atsiunčia jam pavedimo kopiją. Jis pavedimo kopiją perduoda tarpininkui. Su muitinės informacine sistema jis nesusiduria, mokesčių pats neskaičiuoja. Nurodė, kad klientui nesumokėjus mokesčių, deklaracija nesiunčiama. Nėra buvę, kad muitinės tarpininko paskaičiuotas muitas neatitiktų ar būtų paskaičiuotas klaidingai. Klientas visada moka muito mokesčius prieš importuojant. Nurodė, kad muito mokesčiai visada yra skirtingi ir neįmanoma jų išgalvoti.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Muitinės tarpininko atstovo skyriaus vadovas, tiesioginis I. J. vadovas. Parodė, kad I. J. informavo jį, kad išsiuntus deklaraciją, pasikeitė prekių kodai. Jis atsivertė deklaraciją, ėmė tikrinti, pažiūrėjo, kad visi muitai paskaičiuoti. Skambino „Pilotą“, informavo, kad yra tokia nestandartinė situacija, niekada taip nėra buvę. „Piloto“ darbuotojai atsivertė deklaraciją, bet nieko negalėjo paaiškinti, tik pasiūlė paprašyti rašto iš „Avildos“. „Avilda“ jokio rašto nepateikė. Toliau bendrauvo su muitines pareigūnais, prašė leisti pataisyti deklaraciją, bet sistemoje deklaracija automatiškai buvo nukreipta į raudoną kanalą. Nurodė, kad jie padarė viską, siekdami pataisyti susidariusią situaciją. Pažymėjo, kad muito mokesčiai (120 eurų) buvo pravesti dieną prieš. Šią deklaraciją muitinė atmetė. Jie iš karto pateikė kitą deklaraciją, su ta pačia muito mokesčių suma, kuri buvo išleista. Kreipėsi ir į informacijos specialistą. Viską darė tą pačią dieną. Be to, jam, kaip vadovui, kilo tam tikros abejonės, todėl jis paprašė informacijos specialisto pakelti praėjusios dienos duomenis, kurie buvo teisingi. Nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti I. J. veiksmais, yra įsitikinęs, kad ji viską atliko gerai. Visi kodai buvo geri. Nurodė, kad kiekvienai deklaracijai daromi ruošiniai ir skaičiuojami mokesčiai. Kai klientas sumoka mokestį, deklaracija siunčiama muitinei. Muito mokesčio sumą skaičiuoja sistema pagal pateiktus prekių kodus. Jeigu būtų neteisingai suvesti duomenys, sistema nepaskaičiuotų mokesčio sumos. Parodė, kad dabar tikrina po keletą kartų visus duomenis, nes nesulaukė konkretaus atsakymo, kodėl taip įvyko. Pakomentavo lentelę (b. l. 7), kad jie jokių duomenų šioje lentelėje negali pildyti, kad stulpelyje „Būklė“ duomenis pildo muitinė. Jie tik stebi šią lentelę. Po to, kai į jį kreipėsi I. J., jis atnaujino šios lentelės duomenis ir pamatė tokius duomenis (b. l. 7), o po 10 minučių vėl atnaujinus duomenis, lentelėje įrašas antroje nuo apačios eilutėje dingo. Pažymėjo, kad I. J. viena iš geriausių darbuotojų, niekada nedaro klaidų, yra smulkmeniška, kruopšti.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba muitinės tarpininko atstove, pildo deklaracijas. Nurodė, kad prieš mėnesį buvo taip, kad pildant deklaraciją pasikeitė prekės kodas ir aprašymas, išsiuntus į MDAS sistemą deklaracijai, jai buvo suteiktas MRN numeris, po to ji pastebėjo, kad pasikeitė kodai, prekių aprašymas, t. y. ji siuntė vieną informaciją, o muitinė gavo kitą informaciją. Dėl šios situacijos kreipėsi į muitinę, prašė anuliuoti deklaraciją. Už tai jai buvo skirtas įspėjimas. Pažymėjo, kad tai ne pirmas atvejis. Pirmas atvejis buvo 2015 m. gruodžio mėnesį, tada jai buvo skirta bauda. Nurodė, kad dirba su programa „Avilda“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali būti tik nusižengimą padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad I. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-01-16 I. J., gavusi užsakymą, suruošė deklaracijos ruošinį, paskaičiavo muito mokestį (120 eurų), muito mokesčio sumą nusiuntė vadybininkui, kuris tą sumą nurodė klientui. Klientas nurodytą muito mokesčio sumą (120 eurų) sumokėjo, pateikė vadybininkui mokėjimo pavedimo numerį, vadybininkas mokėjimo pavedimą pateikė I. J., kuri kitą dieną –t.y. 2018-01-17, į deklaracijos ruošinį įrašė muito mokesčio sumokėjimo pavedimo numerį ir pateikė deklaracijos ruošinį muitinei. Teismo posėdžio metu, I. J. nurodė, kad siunčiant deklaraciją pasikeitė prekių kodai. Ji tai iš karto pastebėjo ir nedelsdama kreipėsi į savo tiesioginį vadovą A. K., kuris taip pat nedelsdamas ėmėsi spręsti susidariusią situaciją. Teismo posėdžio metu. A. K. nurodė, kad kreipėsi ir į informacinių technologijų specialistus, ir į – muitinės darbuotojus. Tačiau pateiktos deklaracijos nebuvo galima ištaisyti, todėl buvo pateikta kita deklaracija, kuri buvo sėkmingai išleista. A. K. nurodė, kad tik išsiuntus deklaraciją MRN 18LTLR1000IM00A140 ir pastebėjus, kad pasikeitė prekių kodai, lentelėje (b. l. 7) deklaracijos MRN 18LTLR1000IM00A140 būklė buvo „Leidimas išvežti“, nors prekės buvo importuojamos, o ne eksportuojamos, o po kelių minučių atnaujinus informaciją, šio įrašo neliko, todėl mano, kad visa situacija susidarė dėl programų veikimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų priežiūros darbuotojas, kuris nurodė, kad atstatė dienos prieš deklaraciją, kurios duomenys buvo teisingi, ir kitos dienos duomenis, kurie buvo neteisingi, visus šiuos duomenis išsiuntė UAB „Avilda“, kuri peržiūrėjo duomenis, ir nustatė, kad duomenys pasikeitė, bet negalėjo nurodyti priežasčių. Pažymėjo, kad duomenys saugomi programos duomenų bazėje, kuri saugoma serveryje, atsarginės kopijos saugomos, nutolusiame serveryje, kuris yra užrakintas, prie to serverio niekas negali prieiti, todėl negalėjo paaiškinti, kodėl duomenys pasikeitė. Spėjo, kad tai galėjo įvykti dėl programos „Avilda“ senumo ir neatnaujinimo, kuri galėjo sureaguoti į atsitiktines klaviatūros klavišų kombinacijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad klaidingi duomenys muitinei buvo pateikti ne dėl I. J. tyčinių veiksmų.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad I. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena I. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi
n u t a r i a :
administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalį, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Stonkuvienė