Pirmosios instancijos teismo teisėja                                           Civilinė byla Nr. e2S-959-252/2017

Loreta Kukelkienė                                                          Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01273-2016-7                                                                                    

                   Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.11.; 3.3.2.5.                                                                             

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl  Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1375-620/2017 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos  nustatymo, trukdymo naudotis turtu pašalinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. spalio 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo G. B. ieškinys dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir trukdymo naudotis turtu pašalinimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu šis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir nustatyta konkreti naudojimosi turtu tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą , kuriuo ieškovo G. B. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir perdavė bylą  nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
2. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, nustatė ieškovui G. B. 30 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams (patikslinti ieškinio reikalavimus) pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys turi trūkumų, todėl ieškovui siūlytina patikslinti ieškinio reikalavimus ir kartu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bendraturtį E. B.. Šioje nutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu neištaisius nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. 
3. 2017 m. rugpjūčio 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieškovo G. B. ieškinys, kuriuo buvo keliami analogiški reikalavimai bei trečiuoju asmeniu neįtrauktas E. B., tačiau papildomai prašoma atidalinti namo antrame aukšte esančią mansardą, kuri nėra inventorizuota.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. 2017-08-30 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas ieškovo G. B. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei trukdymo naudotis turtu pašalinimo, atsakovui A. B., paliko nenagrinėtu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį ir vėl nenurodė 1/3 dalį klėties, ūkinių pastatų,  šulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, naudojimosi tvarkos (ar racionalesnis būtų turto atidalijimas), nepasisakė dėl bendraturčio E. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nors jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio  trūkumų, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas (jų tenkinimas turi sukurti teisinius padariniu), kurių šiuo atveju teismas negali nustatyti savo nuožiūra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu G. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, kad jis, tikslindamas ieškinį rinko įrodymus patvirtinančius, jog pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą žodinį susitarimą gyvenamojo namo pasidalinimas tarp šalių atitinka jų tikrąsias dalis tame turte. Atsakovas trukdė jam rinkti įrodymus neduodamas sutikimo projektams atlikti, namo inventorizacijai bei turto vertinimui. Šiuo atveju ieškovas patikslino ieškinį pagal savo turimas galimybes. Nepaisant to, ieškovas nekelia ginčo dėl naudojimosi tvarkos visu turtu, o įstatymas nereikalauja dalyti viso turto, juo labiau kad ieškovą tenkina susiklosčiusi situacija dėl kito turto. Taigi ieškovas neprašo dalinti viso šalims ir trečiajam asmeniui priklausančio turto. Įstatymai nedraudžia atsidalinti turto dalį iš bendrosios nuosavybės viename pastate ir palikti bendrąją nuosavybę kitame, juolab, kad dėl kitų pastatų, valdomų tiek su atsakovu, tiek ir su teismo minimu trečiuoju asmeniu, jokio ginčo nėra. Dėl A. B. įregistruotos naudojimosi žemės sklypu su J. B. tvarkos  ieškovas ginčo nekelia, o susipažinęs su pateikta teismui dovanojimo sutartimi ieškovas pasirinko kitą būdą ginti savo teises ir interesus.
8. Šiuo atveju ieškovas aiškiai apibrėžia ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką – atidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. Atidalinus viena dalis nekintamai priklausys vienam savininkui, o kita – kitam, o ieškininiam reikalavimui įpareigoti netrukdyti naudotis turtu nėra būtina atsidalinti visą turtą. Kartu apeliantas pabrėžia, kad besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, o pagal CPK įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Šiuo atveju apeliantas pareiškė du neturinio pobūdžio reikalavimus, kurie, be kita ko, yra tiesiogiai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).
9. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą atsakovo A. B. atstovas advokatas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10. Nurodo, kad apeliantas neturi teisės kelti klausimo dėl žemės sklypo, kuris jam nepriklauso, tačiau ieškovui prašant nustatyti naudojimosi tvarką pastato dalimi, kai pastatas yra žemės sklype, kuris ieškovui nepriklauso, neišvengiamai kelia klausimą dėl teisės naudotis pastatų dalimis bei žemės sklypu įgyvendinimo.
11. Negana to, ieškovas ieškinio pareiškime nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pirties pastatu, o vėliau, prašydamas naudotis pirties pastatu, neatsižvelgia į tai, kad jam priklauso tik 1/6 dalis pirties pastato. Reikalavimas perduoti apsaugos ir stebėjimo kamerų kodus, raktus, niekaip negali būti vertinamas, kaip naudojimosi tvarkos nustatymas.
12. Papildomai pabrėžiama ir tai, jog ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį pažeidė CPK nuostatas, kadangi pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, t.y. nebeprašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, bet prašo atidalinti patalpas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo G. B. ieškinys, kuriuo jis prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką bei įpareigoti atsakovą A. B. perduoti ieškovui G. B. pirties raktus nuo pirmo ir antro aukšto durų, signalizacijų kodą bei prisijungimų kodus prie teritoriją stebinčių vaizdo kamerų, o taip pat įpareigoti atsakovą A. B. pašalinti esančias ir ateityje nesudaryti kliūčių naudotis ieškovui G. B. viraline ir pirtimi. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu šis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir nustatyta konkreti naudojimosi turtu tvarka.
16. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo ieškovo G. B. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir perdavė bylą  nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, kadangi nagrinėjant civilinę bylą nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir atskleista bylos esmė klausimu, kaip ir kokiu būdu ieškovas galėtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų, kodėl nėra atsižvelgiama, jog visiems bendraturčiams priklausančių sodybos objektų naudojimosi tvarkos ar atidalijimo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai bei į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir E. B., kuris taip pat yra bendraturtis.
17. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, nustatė ieškovui G. B. 30 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams (patikslinti ieškinio reikalavimus) pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys turi trūkumų, todėl ieškovui siūlytina patikslinti ieškinio reikalavimus ir kartu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bendraturtį E. B.. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t.y. kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nustatęs, jog ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nenurodė 1/3 dalį klėties, ūkinių pastatų šulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, o taip pat nepasisakė dėl bendraturčio E. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 14 d. bei skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, o taip pat Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, jog priimdamas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino procesinės teisės nuostatas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), dėl ko padarė netinkamas išvadas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
19. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-464/2016).
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises. Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Kutic prieš Kroatija, peticijos Nr. 47273/99). Kartu pabrėžtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje, 1.2. punktas).
21. Atsižvelgiant į nutarties 19-20 punktuose išdėstytą teismų praktiką ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu ar kitaip elgėsi nesąžiningai procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas G. B. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo – ieškovas, vykdydamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. teismo nutartį, iš esmės laiku pateikė patikslintą ieškinį.
22. Negana to, iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, dėstydamas ieškinio trūkumus, iš esmės nurodė Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei išvadas. Tačiau minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuri pirmosios instancijos teismui yra privaloma, yra konstatuoti Rokiškio rajono apylinkės teisme vykusio civilinio proceso trūkumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi ištaisyti. Ši Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis yra skirta pirmosios instancijos teismui, dėl ko joje nėra detalizuoti bei konkrečiai nustatyti ieškovo G. B. pareikšto ieškinio trūkumai. Dėl to iš esmės pažodinis apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių perkėlimas į pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo yra ydingas ir neleidžia daryti išvados, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi buvo suformuluoti aiškūs ieškinio trūkumai, kuriuos G. B. privalėjo pašalinti. Taigi nesant nustatytiems konkretiems ieškinio trūkumams bei reikalavimams, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, jų nepašalino, juo labiau kad patikslintu ieškiniu yra keičiamas ir pareikšto ieškinio dalykas – prašoma ne nustatyti naudojimosi tvarką bendraturčiams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau atidalinti iš bendrosios nuosavybės.
23. Išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo suformulavęs konkrečių ir aiškių ieškinio trūkumų patvirtina ir skundžiamos nutarties turinys, kuriame nurodyta, jog ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį nenurodė 1/3 dalį klėties, ūkinių pastatų, šulinio bei žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatai, naudojimosi tvarkos (nors patikslintu ieškiniu prašoma atidalinti nuosavybę) bei nepasisakė dėl bendraturčio E. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nors trečiojo asmens įtraukimas į nagrinėjamą civilinę bylą yra galimas ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o tai buvo pažymėjęs ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje. Papildomai pažymėtina, jog tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas G. B. prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau dėl šio reikalavimo ieškinio trūkumų, kaip ir jų nepašalinimo, nustatyta bei aptarta nebuvo.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nesuformulavus konkrečių ieškinio trūkumų bei nenustačius pakartotinio termino konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su teismo pareigomis rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų bei ieškinio palikimo nenagrinėtu institutų taikymą (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė