Administracinė byla Nr. A-689-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00195-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-41; 2) panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-87; 3) įpareigoti atsakovą Tauragės AVPK pašalinti iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų personalo posistemio ir asmens bylos 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-6; 4) priteisti 300 Eur neturtinei žalai ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais įsakymais, atsižvelgiant į 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-6 (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada), jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuris vėliau pakeistas į švelnesnę nuobaudos rūšį – papeikimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. sausio pradžioje Tauragės AVPK koridoriuje sutiko pažįstamą L. D., kuris paklausė jo, kokia tvarka ir pas ką reikia kreiptis dėl priverstinai nuvežto automobilio. Pareiškėjas dėl šio klausimo nuėjęs pas  kolegą K. L., pakvietė L. D. į minėto pareigūno kabinetą, kuriame jam buvo paaiškinta, jog būtina pateikti dokumentą, įrodantį, kad L. D. yra automobilio savininkas. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu L. D. jau buvo kreipęsis į advokatą dėl teisinės pagalbos, sprendimą dėl nuobaudos skyrimo turėjo priimti teismas, ir akcentavo, kad pareiškėjo pasiaiškinime nurodyti faktai nebuvo vertinami.
4. Pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą – pilietį L. D. mokęs sakyti, kad automobilį vairavo ne tas asmuo, kuriam jis davė automobilį, bet visai kitas asmuo. Pareiškėjo teigimu, tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai K. L. ir M. K. negalėjo pro savo kabinetų atviras duris girdėti tokių pareiškėjo pasakytų žodžių, kurių jis tikrai nesakė.
5. Pareiškėjas teigė, jog pareigūnai K. L. ir M. K. tarnybinius pranešimus surašė susitarę, abiejų tarnybinių pranešimų datos vienodai pataisytos, jie nurodė vienodas aplinkybes, o tai buvo neįmanoma, nes abu pareigūnai sėdi skirtinguose kabinetuose. Pareiškėjo manymu, kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą yra šmeižtas, psichologinis spaudimas, kadangi kovo mėnesį suėjo terminas pareiškėjui gauti pareigūno pensiją. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pagal pareigybės aprašymą jis turi atitikti specialiuosius reikalavimus dirbti su „riboto naudojimo” informacija, tačiau atsakovas įpareigojo jį iki 2016 m. kovo 1 d. užpildyti klausimyną dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2016 m. vasario 26 d. raštu informavo, jog nepritaria tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veiksmų vertinimui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų kontekste, ir nurodė tyrimą atlikti pakartotinai. Tačiau Tauragės AVPK viršininkas 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 85-TE-41 jau buvo paskyręs pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjo manymu, nesant VTEK sprendimo dėl jo padarytų veiksmų vertinimo dėl viešuosius ir privačius interesus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi, jam neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri turi būti panaikinta.
7. Pareiškėjas teigė, jog tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2016 m. vasario 5 d., o papeikimas jam skirtas 2016 m. kovo 10 d., praleidus 30 dienų nuobaudos skyrimo terminą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kaip pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, su kokiomis labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis jis susidūrė, kokie sprendimai buvo priimti, kokiai įtakai jis pasidavė, kokių viešųjų ir privačių interesų jis nevengė, kas įrodo reiklumo pavaldiniams ir buvimo vienodai teisingu visiems pažeidimą, nurodyti pažeisti teisės aktai nėra individualizuoti, nėra pagrįsti, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neapklausti kiti asmenys (L. D.), o vadovautasi tik pareigūnų parodymais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 85-V-227 7.17 punktą, tačiau toks punktas pareiškėjo pareigybės aprašyme neegzistuoja.
8. Pareiškėjas teigė, jog dėl neteisingai atlikto tarnybinio patikrinimo jis patyrė psichologinį spaudimą, stresą, emocinę depresiją, pajuto nestabilumą darbo santykiuose, todėl jam kilo neturtinė žala, kurią jis įvertino 300 Eur suma. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
10. Tauragės AVPK paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, jog savo kaimynui L. D. jis pasakė „tu išsiaiškink, visų pirma, ar jis yra baustas už girtumą, ir sakyk, kad automobilį vairavo ne tas asmuo, kuriam davei automobilį, reikia sakyti, kad automobilį vairavo kitas asmuo”. Šiuos žodžius tarnybinio patikrinimo metu patvirtino girdėję pareigūnai K. L. ir M. K.
11. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dieną, t. y. 2016 m. vasario 5 d., išvados kopija išsiųsta ir VTEK. Gavus VTEK atsakymą, 2016 m. kovo 9 d. Tauragės AVPK tyrėja surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo remiantis 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 85-TE-87 pakeistas ankstesnis įsakymas ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pakeista į papeikimą. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 85-TE-87 yra tik pirmesnio įsakymo pakeitimas, todėl prašė atmesti pareiškėjo argumentus dėl praleisto 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai skirti. Be to, atsakovas nurodė, kad gavus VTEK raštą, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo suinteresuotumą, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pakartotinai nepradėjo tyrimo ir būtent dėl VTEK vertinimo paskirta tarnybinė nuobauda buvo pakeista į papeikimą, kadangi buvo nustatyti kitų teisės aktų pažeidimai.
12. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos nustatytos aplinkybės, bei jas pagrindžiantys įrodymai, pateiktas teisinis pareiškėjo veiklos vertinimas, nurodyta, koks tarnybinis pažeidimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės, įvertintos tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei siūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Tauragės AVPK manymu, pareiškėjo motyvai dėl įpareigojimo pateikti klausimyną dėl leidimo dirbti su informacija „slaptai” ir „visiškai slaptai” nėra susiję su nagrinėjamu ginču.
13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o dėl neturtinės žalos pateikė bendro pobūdžio teiginius, tačiau nepateikė jokios faktinės argumentacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti žalos padarymo faktą, taigi pareiškėjas nepagrindė žalos, kuri yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

II.

14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-41 ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-87, kitą skundo dalį atmetė,  priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
15. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir baigtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 „Dėl Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo” pakeitimo” patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7, 25, 26 punktų, o Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 85-TE-41 už veiksmus, atliktus 2016 m. sausio 5 d., tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta laikantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas; akto redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 33 straipsnio 4 ir 10 dalies bei Aprašo 31, 35, 36 punktų reikalavimų. Skundžiamus sprendimus priėmė ir nuobaudą paskyrė įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2016 m. vasario 15 d. įsakymu ir terminas ją paskirti praleistas nebuvo, skundžiamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu nebuvo konstatuotas naujas tarnybinis nusižengimas, bet dėl to paties tarnybinio nusižengimo buvo sušvelninta paskirta tarnybinė nuobauda.
16. Nustatęs, jog pareiškėjui pasirašytinai nebuvo įteikti skundžiami įsakymai, teismas pažymėjo, jog remiantis bylos medžiaga pareiškėjas skundžiamus įsakymus gavo per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“, todėl šio procedūrinio pažeidimo teismas nelaikė tokiu, kad skirta tarnybinė nuobauda taptų neteisėta.
17. Teismas nustatė, kad pažeidimas, dėl kurio L. D. kreipėsi į Tauragės AVPK, buvo padarytas 2016 m. sausio 5 d., tačiau tiek 2016 m. sausio 13 d. M. K., tiek 2016 m. sausio 13 d. K. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad L. D. į Tauragės AVPK kreipėsi 2016 m. sausio 4 d., tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat teigiama, jog pareiškėjas tarnybinį pažeidimą įvykdė 2016 m. sausio 4 d. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, jog tyrimą atlikusi tyrėja tarnybinio patikrinimo išvadą surašė pagal tarnybinius pranešimus, bet galimai netyrė surinktų įrodymų, iš kurių turinio matyti, jog pažeidimas buvo padarytas 2016 m. sausio 5 d. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, liudytojai M. K., K. L. ir S. M., teigė, jog įsivėlė techninė klaida, tačiau negalėjo nurodyti, kodėl ši techninė klaida nebuvo ištaisyta pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2016 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-3155 nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta techninė klaida ir turėjo būti nurodytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas nustatė, jog ir skundžiamame 2016 m. vasario 15 d. įsakyme Nr. 85-IS-6 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui padaryta techninė klaida, nurodant, jog sprendimas priimtas vadovaujantis 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885, ši techninė klaida ištaisyta po skundo teismui padavimo dienos. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1, 3 dalimis ir pažymėjo, kad, išskyrus 2016 m. vasario 15 d. įsakyme padarytą techninio pobūdžio klaidą, nė viena aukščiau n klaida nebuvo ištaisyta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad VTEK 2016 m. vasario 26 d. nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra atskleistas suinteresuotumas, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4.9, 4.14 punktų reikalavimus, ir pažymėjo, kad šios nuostatos tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo paliktos kaip kvalifikuojančios pareiškėjo veiką.
19. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiant, jog pareiškėjas privalėjo užkirsti kelią galimai neteisėtai veikai, nebuvo tirtos aplinkybės, ir remiantis bylos medžiaga nėra aišku, ar pareiškėjas žinojo / galėjo žinoti, jog L. D. tikrai teiks melagingus parodymus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, taikydamas tarnybinę nuobaudą, visiškai atmetė pareiškėjo paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nenurodė, kodėl pareiškėjo paaiškinimai vertintini kritiškai, neapklausė L. D., nesiaiškino aplinkybės, jog minėtas asmuo turi advokatą ir kad apie tai buvo žinoma pareiškėjui, neprašė pateikti išklotinių iš ryšių operatoriaus, kad įsitikintų, ar pareiškėjui tikrai skambino L. D., nesiaiškino aplinkybės, jog galimai iš komisariate esančių kabinetų neįmanoma tiksliai išgirsti koridoriuje kalbančių asmenų pokalbio, todėl nepašalino prieštaravimų.
20. Be to, teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovas rėmėsi teismo išreikalautu garso įrašu, kuriame girdėti, kaip pareiškėjas kalbasi su L. D., tačiau tarnybinio patikrinimo metu šis garso įrašas nebuvo išreikalautas bei tirtas, kas leidžia daryti išvadą, jog tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo tirti visi svarbūs tarnybinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai. Neįrodžius, jog pareiškėjas turėjo objektyvių duomenų apie galimai daromą teisei priešingą veiką, negalima teigti, kad jis turėjo ir faktinį bei teisinį pagrindą kreiptis į kompetentingas institucijas dėl L. D. neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo elgesys buvo netinkamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad pareiškėjas atliko kaltus veiksmus. Teismas pastebėjo ir tai, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė, tik formaliai pažymėjo, kad pareigūnas nepripažino savo kaltės, ir tik nurodė, kad pareiškėjas veikė tyčia. Teismas tai vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio paskirtą nuobaudą – papeikimą, pripažino neteisėta ir nepagrįsta.
21. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikant Etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.12, 12.10 punktus nėra detalizuota, kokiais veiksmais, kokiu būdu pareiškėjas šias nuostatas pažeidė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik paminima, jog pareiškėjas, L. D. teikdamas pasiūlymus, kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, sukėlė abejones, kad netinkamai atlieka savo pareigas, be to, jam, kaip vadovui, keliami reikalavimai būti kolektyvo pavyzdžiu ir auklėtoju, tačiau detaliau nėra atskleistas pareiškėjo veiksmų neteisėtumas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tik bendro pobūdžio teisės normų pažeidimo, kuris gali būti inkriminuojamas bet kuriam policijos pareigūnui, faktas, bet nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias savo veiksmais galimai pažeidė pareiškėjas.
22. Teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo metu galiojo Tauragės AVPK viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-10 patvirtintas Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas, kuriame 7.17 punkto nėra, todėl teismas darė išvadą, jog kvalifikuojant pareiškėjo veiką buvo netinkamai įvardytas tarnybos pažeidimo objektas (nustatyta vidaus tarnybos tvarka).
23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia, neinformatyvia, abstrakčia ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamuose įsakymuose padaryti procedūrinio ir techninio pobūdžio pažeidimai taip pat kelia abejonių skundžiamų įsakymų pagrįstumu.
24. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas gerai charakterizuojamas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, daug kartų skatintas, jokių sunkių pasekmių tariamai pareiškėjo padaryta veika nesukėlė, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nemotyvuota, kodėl buvo pasiūlyta skirti papeikimą, o ne pastabą, taip pat tinkamai neįvertintas pareiškėjo tarnybos stažas, motyvacija darbe.
25. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų personalo posistemio bei asmens bylos, nes toks reikalavimas yra sudėtinė sprendimo dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo vykdymo dalis. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog skundžiami įsakymai nėra teisėti ir pagrįsti bei naikintini, atsakovui sukuriama pareiga pagal vidaus teisės aktus atstatyti pareiškėjo padėtį į tokią, kokia ji buvo iki priimant teismo neteisėtais pripažintus aktus.
26. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., teismas jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
27. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

28. Atsakovas Tauragės AVPK apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Dėl techninės klaidos, kai klaidingai buvo nurodyta 2016 m. sausio 5 d. data, ištaisymo nebuvo gautas pareiškėjo motyvuotas pranešimas, pareiškėjas šia klaidą pastebėjo tik vykstant teismo posėdžiams, todėl nebuvo pagrindo taisyti šios techninės klaidos pagal teismo nurodytą VAĮ 35 straipsnio 1 dalį. Be to, tiek atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek teismo posėdžių metu buvo akcentuojama, kad įvykis įvyko 2016 m. sausio 5 d. ir kad tai tebuvo techninio pobūdžio klaida, be to, datos apsirikimas nėra pakankamai reikšmingas, kad nuobauda būtų panaikinta. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-507/2013, kurioje nurodyta, kad ne bet koks formalus VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą.
2. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi ne visais faktiniais duomenimis (įrodymais), kurie pagrindžia įvykio aplinkybes.
3. Liudytojai M. K. ir K. L. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad girdėjo, kaip pareiškėjas moko L. D. meluoti, kad atgautų konfiskuotą transporto priemonę, tačiau teismas nepatikrino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo išsamiai išanalizavęs surinktą medžiagą įrodymų visumos kontekste. Teismo posėdžių metu pareiškėjas neneigė, kad bendravo su L. D. ne tik koridoriuje, bet ir telefonu. Pokalbius telefonu patvirtina įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė. Pagal pokalbių laikus galima daryti išvadą, kad pareiškėjas artimai bendravo su L. D., kadangi buvo skambinta daug kartų ir nakties metu, kuomet buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Be to, pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nurodyta funkcija vedžioti asmenis į kitų darbuotojų kabinetus. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame pareiškėjo paaiškinime nurodyta, jog jis L. D. sutiko atsitiktinai eidamas koridoriumi, tačiau pagal pareiškėjo parodymus teismo posėdyje ir skambučių išklotines matyti, kad buvo bendrauta telefonu, taigi aptariamas susitikimas nebuvo atsitiktinis. Be to, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė patvirtina, kad pareigūnų M. K. ir K. L. 2016 m. sausio 13 d. tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija, kad L. D. skambino pareiškėjui ir kvietė išeiti pasikalbėti, yra teisinga. Teismas turėjo vadovautis visais surinktais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo kaltę, nors ir kai kurie įrodymai prijungti prie bylos jau po tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
4. Visi įrodymai ir susijusios su įvykiu aplinkybės yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje, todėl teismo teiginys, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra formali ir neišsami, nepagrįstas.
5. L. D. yra teistas Vokietijoje dėl nusikalstamos veikos padarymo (prekyba vogtomis prekėmis), taip pat yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. D. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas), veikiant organizuotoje grupėje, nuo 2016 m. birželio 28 d. yra paskelbta jo paieška. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo bendravimas su L. D. yra labai neatsakingas, o paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.
6. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi 3 tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarantys elementai: 1) neteisėta veika – pareiškėjo pastangos padėti nusižengimą padariusiam asmeniui išsisukti nuo atsakomybės; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė – pareiškėjas, nebūdamas susijęs su įvykiu, kartu su L. D. ėjo pas pareigūnus ir kartu aiškinosi situaciją, kas sukėlė pagrindą manyti, kad nebuvo vengiama interesų konflikto; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių – L. D., pasinaudojęs pareiškėjo patarimu užginčyti faktą, kad vairavo K. B., sukėlė grėsmę, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnio uždaviniai nebus neįgyvendinti.
7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sužinojęs apie tai, kad L. D. siekia išvengti transporto priemonės konfiskavimo, pareiškėjas privalėjo apie galimus neteisėtus veiksmus įspėti atsakingus pareigūnus. Pareiškėjo elgesys, siūlymas teikti melagingus parodymus, neatitinka policijos pareigūno siekiamų įgyvendinti tikslų bei duotos priesaikos. Pareiškėjas tyčia teikė pasiūlymus L. D., kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, dėl tokių savo veiksmų pareiškėjas suprato gresiančias pasekmes ir jų siekė, taip norėdamas padėti savo pažįstamam asmeniui išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės.
8. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2016 m. sausio 7 d. dėl 2016 m. sausio 5 d. įvykio. Su naujuoju pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gruodžio 21 d., pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2016 m. sausio 6 d., todėl atliekant tarnybinį patikrinimą buvo vadovautasi 2014 m. vasario 28 d. pareigybės aprašymu, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2015 m. liepos 10 d.
9. Teismas sprendimo 11 lapo antroje pastraipoje padarė techninę klaidą, nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015 m. gruodžio 22 d., nors tarnybinis patikrinimas baigtas ir išvada surašyta 2016 m. vasario 5 d.
29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, Tauragės AVPK tarnybinio nusižengimo procedūros tyrimo metu ir skirdamas tarnybinę nuobaudą padarė daugybę procedūrinių pažeidimų, techninių klaidų.
2. Neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo data nėra techninio pobūdžio klaida, tai įrodymas, kad pareigūnai M. K. ir K. L. iš anksto susitarę tarnybiniuose pranešimuose melagingai nurodė ne tik pažeidimo datą, bet ir kitas aplinkybes. Tyrimą atlikusi pareigūnė nesiaiškino faktinių aplinkybių.
3. Pareiškėjas negalėjo pateikti pranešimo dėl klaidos ištaisymo, kadangi jam tik 2016 m. sausio 19 d. tarnybiniu pranešimu buvo nurodyta pateikti paaiškinimą apie įvykius, vykusius 2016 m. sausio 4 d. Kadangi buvo praėję daugiau kaip dvi savaitės, pareiškėjas neatsiminė, kada vyko pokalbis ir niekur nenurodė jo datos.
4. Atsakovas tyrimo metu nesiaiškino, ar realiai galima girdėti pokalbį pro atviras kabinetų duris už 16 metrų, nebuvo apklaustas L. D., Tauragės AVPK bet kokiomis priemonėmis vengė nustatyti tiesą, kadangi siekė atleisti pareiškėją.
5. Tarnybinio tyrimo metu telefono pokalbių išklotinės nebuvo tiriamos ir vertinamos, nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui pasiaiškinti, todėl jos negali būti vertinamos kaip įrodymas. Be to, pareiškėjas neigia artimai bendravęs su L. D..
6. Pareiškėjas L. D. sutiko koridoriuje ir atsakovo teiginys, kad nesutampa pareiškėjo paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo ir teismo posėdžio metu teikti parodymai, yra melagingas. Teismo posėdžių metu atsakydamas į klausimą, ar su L. D. sutiko susitaręs telefonu, pareiškėjas atsakė, kad susitiko koridoriuje.
7. Teiginys, kad L. D. turi pareiškėjo telefono numerį, nieko neįrodo, jo telefono numerį minėtas asmuo galėjo gauti iš savo žmonos, kuri yra pareiškėjo dukros buvusi klasiokė. Neaišku, kokį ryšį su byla turi duomenys apie L. D. teistumą Vokietijoje.
8. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra funkcijos nuvesti asmenis pas reikiamus pareigūnus, neatsižvelgė į visų valstybės tarnautojų pareigą dirbti visuomenės narių labui ir esant galimybėms jiems padėti, juolab, kad Tauragės AVPK nėra jokių nuorodų, kur kreiptis norint atsiimti automobilį.
9. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė yra tai, jog jis „sukėlė pagrindą manyti, kad nebuvo vengiama interesų konflikto“. Tačiau šiuo aspektu tyrimą jau atliko VTEK.
10. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį pareigybės aprašymą pasirašė tik 2016 m. sausio 6 d., tačiau su 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtintu pareigybės aprašymu pareiškėjas buvo supažindintas per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ gruodžio mėnesio pabaigoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymų, kuriais pripažinta, jog pareiškėjas, komisariato migracijos skyriaus viršininkas, padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, vėliau pakeista į papeikimą.
31. Pareiškėjas manė, jog ginčijami įsakymai yra neteisėti dėl procedūrinių pažeidimų, be to, jis iš viso nėra padaręs tarnybinio nusižengimo, todėl kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nepažeidė esminių taisyklių, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimo terminais ir procedūromis, tačiau skundžiamuose aktuose buvo pridaryta techninio pobūdžio klaidų, nepakankamai pagrįsta pareiškėjo kaltė, jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir individualizuoti, todėl skundžiamus atsakovo įsakymus panaikino.
32. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi trimis pagrindiniais argumentais : visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė per didelę reikšmę tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme padarytiems rašymo apsirikimams, antra – neobjektyviai ir šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo kaltę, trečia – nepagrįstai laikė nuorodas į teisės aktus, kuriuos pažeidė pareiškėjas, nekonkrečiomis.
33. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal konkrečią tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017, išplėstinės kolegijos 2018 m. vasario 14  d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).
35. Minėtame Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakyme Nr. 85-TE-41 nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi. Nei šiame, nei 2016 m. kovo 5 d. įsakyme Nr.85-TE-87 nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl vertinant pareiškėjo veikas, turi būti remiamasi Išvadoje nurodytais teisės aktais. Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar tokioje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1631/2013).
36. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl nustatyto fakto, kad 2016 m. sausio 5 d. pareiškėjas atlydėjo savo pažįstamą L. D. pas Tauragės AVPK  kelių policijos skyriaus pareigūnus M. K. ir K. L. aiškintis, kokia tvarka L. D. galėtų atsiimti jam priklausantį priverstinai nuvežtą automobilį. Atsakovo teigimu, po to pareiškėjas komisariato koridoriuje žodžiu konsultavo L. D., kaip jam reikėtų elgtis tokioje situacijoje ir kokius  melagingus paaiškinimus duoti, tuo tarpu pareiškėjas tai neigia ir tvirtina tik  padėjęs pažįstamam asmeniui susiorientuoti komisariate ir situacijoje.
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/14).
38. Nurodytoje Išvadoje konstatuota, jog R. M. tokiais savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.12, 4.14, 12.10 punktų reikalavimus bei savo pareigybės aprašymo 7.17 punkto reikalavimus.
39. Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas numato, kad pareigūnai privalo atlikti šias bendrąsias pareigas:  sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą.  Pagal Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas,  gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.
40. Net ir pripažinus atsakovo pateikiamą įvykių ir R. M. elgesio versiją atitinkančia tikrovę, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. M. 2016 m. sausio 5 d. sužinojo apie kokį nors padarytą, daromą ar rengiamą teisės pažeidimą, apie kurį iki tol nebuvo pranešta policijai, o tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ketina duoti melagingus parodymus, turint omenyje teisės aktuose įtvirtintą tokio asmens teisę neliudyti prieš save, nelaikytinas rengiamu nauju teisės pažeidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. veiksmuose nėra Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, yra pagrįsta.
41. Inkriminuoto pareiškėjui tarnybinio nusižengimo metu galiojusio Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK viršininko 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.85-V-227 7.17 punktas  numatė, kad pareiškėjas turėtų vykdyti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymus ir nurodymus.  Šis teisės aktas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra itin nekonkretus, blanketinė teisės norma, todėl vien jo nurodymas tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamuose įsakymuose nebūtų pakankamas tarnybiniam nusižengimui detalizuoti.
42. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.12, 4.14, 12.10 punktai įpareigoja pareigūną saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis; būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai, būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį. Įvertinus šiuos reikalavimus, būtų galima pripažinti, kad jeigu R. M. patarinėjo L. D. ir darė tai nesąžiningai, jis galėjo pažeisti Etikos kodekso 4.6 ir 4.9 punktus. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė buvo įrodinėjama tik dviejų policijos pareigūnų, kurie girdėjo menkas R. M. ir L. D. pokalbio nuotrupas, paaiškinimais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti ir teismo vertinti ir kitokie įrodymai – paties R. M. paaiškinimai, liudytojos L. K. parodymai.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį  teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas ir pažeidė Etikos kodekso reikalavimus.
44. Atsakovas prie apeliacinio skundo yra pridėjęs papildomus įrodymus, charakterizuojančius L. D., tačiau nėra pagrindęs priežasčių, kurios trukdė šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui ar, kai kuriuos iš jų, pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesiremia šiais įrodymais, nes jie pateikti pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalį.
45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015).
46. Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–918/2011).
47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakymuose pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, be to, teisės aktų normos, kurias atsakovo teigimu pažeidė pareiškėjas, nurodytos neteisingai. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymai skirti tarnybinę nuobaudą, priimti Išvados pagrindu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikinti.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

                            Ričardas Piličiauskas

                            Vaida Urmonaitė-Maculevičienė