Civilinė byla Nr.  2S-269-392/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26937-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o esant nurašytų lėšų – jas grąžinti pareiškėjui. Anot pareiškėjo, antstolis neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 ir 736 straipsniuose įtvirtintos išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos; iš pareiškėjo yra išieškomos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar šios lėšos viršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl pareiškėjui lieka nepakankamai pajamų savo reikmėms.

2.       Antstolis Mindaugas Dabkus 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolis pažymėjo, kad iš esmės tuo pačiu klausimu, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotas lėšas, jau buvo išnagrinėtas skolininko skundas ir priimtas 2018 m. liepos 31 d. patvarkymas skundo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-30-857/2016 dėl 6,61 Eur išieškojimo iš skolininko A. J. ir 29,08 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu antstolis nurodė, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743, 749 straipsniais iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų sumos, viršijančios vienos MMA, ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų sumos, neviršijančios MMA. Vykdydami nurodytą patvarkymą, Vilniaus pataisos namai pervedė antstoliui šias sumas: 2018 m. kovo 7 d. 2 Eur, 2018 m. kovo 16 d. 8 Eur, 2018 m. balandžio 5 d. 4 Eur, 2018 m. balandžio 13 d. 4 Eur.

5.       Teismas įvertinęs, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2018 m. sausio 17 d. skolininkas iš viso neturėjo lėšų, padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai laikėsi CPK 611, 733-743, 749 straipsniuose nustatytos išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos. Antstolio veiksmai, išieškant iš pareiškėjo pajamų, yra teisėti ir pagrįsti, nes atitinka teisės aktuose įtvirtintas išieškojimo iš skolininko turto taisykles bei jų išaiškinimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas (apeliantas) A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį, objektyviai išnagrinėti bylą, išspręsti ginčą pagal galiojančias CPK nuostatas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nes CPK 739 straipsnio nuostatos yra pasikeitusios. Teismas neįvertino fakto, kad antstolis išieškojo pinigų sumas (20 proc.) iš neviršijančios 1 MMA pinigų sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino dėl negalimumo išieškoti iš nuteistųjų neviršijančios 1 MMA pinigų sumos. Prašo grąžinti neteisėtai išieškotą 6,61 Eur sumą, kurią pareiškėjas sumokėjo geranoriškai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. 

8.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-30-857/2016 dėl 6,61 Eur išieškojimo iš skolininko A. J. ir 29,08 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui (vykdomoji byla Nr. 0028/17/01191). 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu antstolis nurodė, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743, 749 straipsniais iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų sumos, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų sumos, neviršijančios 1 MMA. Vykdydami nurodytą patvarkymą, Vilniaus pataisos namai pervedė antstoliui šias sumas: 2018 m. kovo 7 d. 2 Eur, 2018 m. kovo 16 d. 8 Eur, 2018 m. balandžio 5 d. 4 Eur, 2018 m. balandžio 13 d. 4 Eur.

10.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad antstolis neteisėtai nukrypo nuo CPK 668 ir 736 straipsniuose įtvirtintos išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos ir taip buvo apribota pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nei antstolis 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu, nei pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, antstolis nepagrįstai išieškojo pinigų sumas iš neviršijančios 1 MMA pinigų sumos.

11.       Pažymėtina, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančioje CPK 668 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant minėtą nuostatą, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte taip pat įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Jei pradedant išieškojimo veiksmus nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šioms vėliau gautinoms pajamoms taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

12.       CPK 736 straipsnyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

13.       Kasacinio teismo praktikos bei pacituotų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje (CPK 668 straipsnis), o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šios nuostatos leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. 

14.       Nagrinėjamu atveju, antstolis 2018 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų nurodyta kiekvieną mėnesį išskaityti 20 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA ir 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios 1 MMA. Antstolio patvarkymas nukreiptas ne į skolininko jau turimą turtą, o į ateityje skolininko gautiną darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat ir į trečiųjų asmenų pervedamas lėšas; išieškojimą iš jų reglamentuoja CPK LI skyrius. Nurodytame antstolio patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų nurodyti iš apelianto išskaičiuotini kitų pajamų dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Esant anksčiau nurodytai suformuotai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, išskaitų dydžius nustatė nepažeisdamas CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos. Esant nurodytiems įstatyme numatytiems išskaitų dydžiams, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog antstolis nepagrįstai išieškojo pinigų sumas iš neviršijančios 1 MMA pinigų sumos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į pinigų sumas, iš kurių CPK nustatyta tvarka draudžiama išieškoti pagal CPK 739 straipsnį.

15.       Apeliantas nurodo, kad apmokėjo 6,61 Eur skolą geranoriškai, todėl turėtų būti grąžintos neteisėtai išieškotos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Antstolis 2018 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą, kuriame skolininkui išaiškino, kad nors skolininkas yra sumokėjęs 6,61 Eur baudos, tačiau nėra išieškotos antstolio patirtos vykdymo išlaidos, kurių likutis sudaro 29,08 Eur, todėl vykdomosios bylos užbaigti negalima, nes skolininkas turi pareigą apmokėti ir antstolio patirtas išlaidas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog iš skolininko yra neteisėtai išieškomos lėšos.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius