Civilinė byla Nr. e2A-475-945/2021

                                        Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02697-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.10; 1.3.9.2.1; 2.6.9.2

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aido transportas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. DGKS-4703 (toliau – DGK sprendimas) darbo byloje Nr. APS-2-12116 ir atsakovo reikalavimų netenkinti, priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. sausio 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-014 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą vairuotoju–ekspeditoriumi, numatytas 1 001,55 Eur mėnesinis darbo užmokestis, numatyta dienpinigių norma vykstant į komandiruotes. Darbo užmokestis ir kitos sumos (pvz., dienpinigiai) atsakovui buvo mokami pavedimais į banko sąskaitą. Iš viso atsakovui per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki  2020 m. gegužės 11 d. (atleidimo iš darbo dienos) pervesta 5 481 Eur suma. Atleidimo iš darbo dieną atsakovui per klaidą pervesta darbdavio prievolių dydį viršijanti 1 000 Eur suma. Konstatavęs 460,37 Eur permoką, darbdavys darbuotojo nedelsdamas paprašė nurodytą sumą grąžinti, 2020 m. gegužės 11 d. išrašytas apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderis Nr. KPO-0010. Atsakovui atsisakius grąžinti permoką ir pasirašyti buhalterinį dokumentą, orderis buvo anuliuotas. Atsakovas ne tik negrąžino permokos, bet dar ir kreipėsi į DGK, abstrakčiai nurodydamas, kad darbdavys nėra išmokėjęs viso darbo užmokesčio, dienpinigių ir atostoginių (jokių konkrečių sumų neįvardindamas), taip pat akcentuodamas, jog darbdavys nepagrįstai iš jo reikalauja sugrąžinti 460,37 Eur permoką. DGK, padariusi akivaizdžią klaidą vertindama faktines aplinkybes, 2020 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO-0010 įvertino ne kaip dokumentą, patvirtinantį ieškovės pretenziją atsakovui, bet kaip ieškovės įsiskolinimo atsakovui pripažinimą (t. y. kaip neįvykdytą kasos išlaidų orderį), nurodytą sumą priteisė atsakovui iš ieškovės, kartu priteisdama papildomą 460,37 Eur sumą kaip netesybas. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai atsakovas tą pačią sumą įgijo teisę reikalauti tris kartus (kaip gautą permoką ir kaip priteistas skolą bei netesybas). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai, todėl DGK sprendimas naikintinas, o atsakovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat yra teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovo priteisti jo nepagrįstai gautas pinigines lėšas. Ruošiant ieškinį teismui ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, besitikslindama duomenis ir rengdama suvestinę lentelę, apskaitoje rado neatitikimus, todėl buvo perskaičiuotas galutinis atsiskaitymas ir permokos suma sumažėjo nuo 460,37 Eur iki 306,86 Eur. Reikalavimas šią sumą grąžinti kaip sąskaitybos klaidos nulemtą permoką reiškiamas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

2.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė nutraukti civilinę bylą, netenkinus prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. DGK sprendimas nėra apeliacijos objektas, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturės teisinio pagrindo pasisakyti dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o privalės išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Gavus ieškinį teismui taip pat būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokos. DGK ginčą nagrinėjo pagal atsakovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Nors ieškovės nagrinėjamu ieškiniu pareikštas reikalavimas ir DGK nagrinėtas atsakovo reikalavimas yra susiję su darbo užmokesčiu, tai yra du savarankiški reikalavimai, kurių teisinis pagrindas skiriasi, jie nėra taip glaudžiai susiję, kad vienų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui. DGK nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės tariamai padarytos darbo užmokesčio skaičiavimo klaidos. Ieškovei nesilaikius privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas privalėjo atsisakyti priimti aptariamą reikalavimą, o jį priėmęs, esant praleistam kreipimosi į DGK terminui, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti. Reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo ieškovė grindžia sąskaitybos klaida. Atsakovo vertinimu, ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Atleidžiant atsakovą iš darbo su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, dėl ko atsakovas ir buvo kreipęsis į DGK. Atsakovui nebuvo teikiami algalapiai (atsiskaitymo lapeliai). Ieškovės DGK pateiktus atsiskaitymo lapelius atsakovas pamatė pirmą kartą, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad jie surašyti atgaline data. Be to, atsiskaitymo lapeliuose yra nurodomos nepagrįstos ir neaiškios išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, kurioms atsakovas niekada jokių sutikimų nėra davęs. Ieškovė nepateikė jokių tariamą sąskaitybos klaidą patvirtinančių įrodymų. Jeigu ieškovė netinkamai vykdo savo buhalterinę apskaitą, tokio elgesio pasekmės negali būti perkeltos atsakovui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Remdamasis darbo sutartimi teismas nustatė, kad šalys sulygo dėl konkretaus mėnesinio 1 001,55 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių normos. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad egzistavo kitoks susitarimas. Pateiktas susirašinėjimas Viber programa nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl susitarimo gauti po 70 Eur per dieną. Šios aplinkybės DGK net nebuvo nurodytos. 

5.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčija 2020 m. gegužės mėn. algalapyje nurodytų sumų, abejoti šiais skaičiavimais teismas neturi pagrindo. Liudytoja R. R. nurodė, kad per klaidą apskaičiavo atsakovui 1 000 Eur sumą, permoka sudaro 306,86 Eur. Liudytoja patvirtino, kad klaida įvyko atliekant skaičiavimus pažiūrėjus į kito darbuotojo duomenis.

6.       Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių dėl netinkamo atsiskaitymo, kasos pajamų orderis nėra pagrindas pripažinti skolos susidarymo faktą. Atsakovo pateiktas el. laiškas, kad kasos pajamų orderis jam atsiųstas 2020 m. gegužės 26 d., nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

7.       Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo konstatavęs, kad nebuvo nustatytas atsakovo nesąžiningumas, tačiau buvo padaryta sąskaitybos klaida. Nors ji teismui nėra detalizuota, pagal pateiktus įsakymus dėl komandiruotės, algalapius, apibendrintas pažymas yra pagrindas spręsti, kad buvo pervesta didesnė, nei priskaityta, suma.

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamas ginčas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo, kuriam reikalinga privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, sampratą. Kita vertus, proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. kreipimosi į DGK terminas. Dėl nurodytos priežasties teismas nusprendė ginčą išnagrinėti iš esmės.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, netenkinus prašymo nutraukti civilinę bylą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamam ginčui įstatymo nustatyta tvarka privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, kurios ieškovė nesilaikė, nepagrįstai išnagrinėjo ginčą iš esmės. Teismas privalėjo bylos nagrinėjimą nutraukti.

1.2.                      Ieškovė byloje neįrodė tariamai padarytos sąskaitybos klaidos ir darbo užmokesčio permokos. Atleidžiant atsakovą iš darbo su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovė mokės atsakovui 70 Eur darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną (įskaitant dienpinigius). Atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. turėjo būti sumokėta 7 000 Eur suma. Ieškovė atsakovui sumokėjo tik 4 841 Eur ir liko skolinga 2 159 Eur. Atleidimo iš darbo dieną šalys, atsižvelgdamos į atsakovo šeimynines aplinkybes, dėl kurių jam skubiai reikėjo pinigų, susitarė, kad atsakovui bus išmokėta 1 500 Eur suma ir atsakovas iš ieškovės papildomai nieko nereikalaus. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. išmokėjo atsakovui 1 000 Eur, o kitą neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį pažadėjo išmokėti vėliau. Atsakovas dėl pinigų išmokėjimo kreipėsi SMS žinutėmis. Ieškovė neneigė, kad yra skolinga atsakovui. Atsakovui inicijavus ginčą DGK, ieškovė pakeitė savo poziciją.

1.3.                      Kasos pajamų orderis atsakovui buvo pateiktas kai atsakovas kreipėsi dėl darbo užmokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovui nebuvo teikiami atsiskaitymo lapeliai, jis neinformuotas apie įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių. Ant įsakymų nėra atsakovo parašų apie susipažinimą. Mokėjimai atsakovui buvo atliekami nesilaikant darbo sutartyje ir įstatymuose nustatytų terminų. Iš ieškovės į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų – banko pavedimų – matyti, kad mokėjimai buvo atliekami ieškovės valia, visus mokėjimus įvardijant kaip darbo užmokestį, t. y. neįmanoma atskirti, kokios sumos buvo mokamos kaip darbo užmokestis, o kokios kaip dienpinigiai. Tokiu būdu ieškovė siekė apsisaugoti nuo galimų atsakovo pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

1.4.                      Ieškovės ne kartą tikslinti duomenys VSDFV apie atsakovo gautiną darbo užmokestį taip pat patvirtina aplinkybę, kad šalys sulygo dėl kitokio darbo užmokesčio, negu buvo nurodyta darbo sutartyje. Ieškovė su visais darbuotojais sudaro susitarimus dėl 70 Eur per dieną darbo užmokesčio. Šią aplinkybę gali paliudyti buvęs ieškovės darbuotojas R. D., kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 189, 190 straipsniai). Ieškovės kviestą liudytoją teismas apklausė, taip nepagrįstai suteikdamas prioritetą tik vienai ginčo šalių. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo. Atsakovas prašo priimti R. D. rašytinius paaiškinimus ir banko sąskaitos išrašą apie ieškovės atliekamus mokėjimus, iš kurių matyti, kokį darbo užmokestį ieškovė mokėjo R. D.

1.5.                      Aplinkybė, kad ieškovė vėliau anuliavo kasos pajamų orderį ir neįtraukė jo į apskaitą, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įrodo, jog nebuvo jokio pagrindo šį orderį išrašyti, t. y. nebuvo jokios darbo užmokesčio permokos atsakovui.

1.6.                      Nei ieškovei, nei ieškovės buhalterei nenurodžius sąskaitybos klaidą sudarančių aplinkybių ir teismui jų nenustačius, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą dėl tokios klaidos egzistavimo. Be to, sąskaitybos klaidos nebuvimo faktą įrodo ieškovės nežinojimas, kokio dydžio darbo užmokesčio permoka buvo tariamai padaryta dėl sąskaitybos klaidos. Jeigu ieškovės buhalterė netinkamai ir nekompetentingai vykdo savo pareigas, atsakomybė už tai ir turi atitekti jai, o ne atsakovui.

10.       Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybes, jog šalys sutarė dėl 70 Eur darbo užmokesčio per dieną, jog atsakovui turėjo būti sumokėta 7 000 Eur suma, o ieškovė liko skolinga 2 159 Eur, atsakovas nurodė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigoje. Į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tokio susitarimo egzistavimą. Tiek byloje esanti darbo sutartis, tiek ir visi išvestiniai įrodymai apie darbo sutarties faktinį vykdymą, tokius atsakovo teiginius paneigia. Be to, atsakovo pozicija šiuo klausimu nuolat kinta. DGK buvęs ieškovės darbuotojas iš pradžių nenurodė jokių aplinkybių, vėliau teigė, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, jam nebuvo išmokėti atostoginiai ir pan. Pirmojo teismo posėdžio metu keltas klausimas apie neišmokėtą darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėn. Teismui išreikalavus duomenis iš Sodros paaiškėjo, kad ieškovės apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis sutampa su deklaruotais duomenimis. Buvo detalizuota kiekvienos komandiruotės trukmė, avanso apyskaitoje pateikiant nuorodą į įsakymo dėl komandiruotės numerį. Ieškinio reikalavimas dėl 306,86 Eur priteisimo reikštas remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu, todėl jam netaikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su DGK nagrinėtu reikalavimu. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kokio pobūdžio sąskaitybos klaida ir kokiu būdu buvo padaryta bei į bylą yra pateikti visi šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Permoka buvo vienkartinė, pastebėta tą pačią dieną, tą pačią dieną buvo pareikalauta grąžinti pinigus, išrašytas kasos pajamų orderis. Iš atsakovo pateiktų susirašinėjimų negalima identifikuoti nei vienos susirašinėjimo šalies, nesimato siuntimo ir gavimo datų. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jam iš karto nebuvo pateiktas kasos pajamų orderis. Atsakovui kasos pajamų orderis buvo pateiktas jo išrašymo dieną, t. y. 2020 m. gegužės 11 d. Atsakovui paprašius, šis orderis jam dar kartą buvo pateiktas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. kreipimosi į DGK dieną. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovui nei vieno atlyginimo lapelio, neinformuodavo apie įsakymus dėl komandiruočių, įsakymus dėl dienpinigių ir pan. Šių įsakymų turinys neturi būti derinamas su darbuotoju. Atsakovas į komandiruotes važiuodavo, gaudavo dienpinigius. Atsakovas nepaaiškina, kaip, gaudamas pinigų sumas, ženkliai viršijančias darbo užmokestį, jis galėjo nežinoti, kad gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius. Iki ginčo pradžios atsakovas pretenzijų dėl nepateikiamų atlyginimo lapelių nereiškė. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl Sodros duomenų tikslinimo. Duomenys tikslinti tik vieną kartą. Atsakovas nepagrindžia ir nepaaiškina, kokios konkrečiai sumos buvo išmokėtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Joks teisės aktas nedraudžia dienpinigius išmokėti vienu bankiniu pavedimu kartu su darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoju R. D., kadangi toks atsakovo atstovės prašymas buvo nesavalaikiai suformuotas prieš pat paskutinį teismo posėdį. R. D. rašytinių paaiškinimų turinys neatitinka realiai buvusių faktinių aplinkybių. Ieškovės vadovui susisiekus su buvusiu darbuotoju R. D., šis paneigė teikęs tokio turinio rašytinius paaiškinimus atsakovui ar kokiam nors trečiajam asmeniui, tačiau patvirtino atsakovo prašymu davęs vienos iš savo banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašo kopiją. Ieškovė pateikė darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir R. D., ir įsakymą dėl atleidimo iš darbo, kurių turinys nesuderinamas su rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė, kreipdamasi į teismą, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančiu DGK sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, vėliau dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė. DGK sprendimas nėra apeliacijos ar peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), jis netenka galios įsiteisėjus teismo sprendimui (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl reikalavimas DGK sprendimą panaikinti yra nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019). Teismui šį reikalavimą nepagrįstai priėmus, jo nagrinėjimas nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13.       Ieškinį teismui pateikė darbdavys, nesutikdamas su tuo, kaip DGK išsprendė darbuotojo reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Tačiau ieškiniu yra prašoma ne tik atmesti kaip nepagrįstą darbuotojo reikalavimą priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, bet ir priteisti darbdaviui iš darbuotojo jam permokėtą sumą. Ieškovė neginčija tokio reikalavimo bylą nagrinėjant DGK nereiškusi, tačiau akcentuoja, kad ginčas kyla iš civilinių nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių (CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto), kuriems netaikoma privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija tokią ieškovės poziciją vertina kaip nepagrįstą. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 2 dalimi, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga. Išskaitos iš darbo užmokesčio yra tiesiogiai reglamentuojamos DK 150 straipsnyje, kurio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta darbdavio teisė reikalauti grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų. Be to, ginčas dėl iš darbo santykių kylančių finansinių prievolių visiškai atitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą darbo ginčo sąvoką, todėl tokiam ginčui taikoma privaloma išankstinio nagrinėjimo DGK tvarka (DK 220 straipsnis).

14.       Sutikdamas su tokia išvada pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, esant praleistam DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam kreipimosi į DGK terminui, pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka nėra galimybės, todėl ieškovės reikalavimas dėl permokos iš atsakovo priteisimo nagrinėtinas iš esmės tiesiogiai teisme. Tokį aiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip prieštaraujantį galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Pirma, vadovaujantis DK 220 straipsnio 2 dalimi, kreipimosi į DGK terminas yra atnaujinamasis, todėl dėl darbo santykių šalies galimybės pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka gali spręsti tik DGK, bet ne teismas. Antra, net jeigu terminas kreiptis į DGK praleistas be svarbių priežasčių, kreiptis tiesiogiai į teismą negalima. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 1 dalimi, tik DGK įvertinus pavėluoto ginčo iniciavimo priežastis ir nusprendus termino neatnaujinti bei ginčo nenagrinėti, reikalavimą galima pareikšti teisme. Trečia, privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo DGK tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas teismui priimti ir išnagrinėti tiesiogiai jam pareikštus reikalavimus. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tokiu atveju teismas turi atsisakyti priimti ieškinio reikalavimą, o, jį priėmęs, nagrinėjamą nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas) arba reikalavimą palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priklausomai nuo to, ar išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka dar galima pasinaudoti. Tokio reglamentavimo imperatyvumas lemia teismo pareigą nesilaikant nustatytos tvarkos pareikštą reikalavimą palikti nenagrinėtu nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teismą ginčas yra pasiekęs. Nurodytą išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

15.       Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais DGK, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas DGK neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti DGK, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto DGK, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Kita vertus, tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina laikantis privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovės naujai pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip pradinio DGK reikšto reikalavimo tikslinimas ar modifikavimas, kadangi į DGK su finansiniu reikalavimu darbdaviui kreipėsi atsakovas. Nors tiek atsakovas, tiek ir ieškovė reiškė reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo, jų faktinis pagrindas yra skirtingas. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovė su juo tinkamai neatsiskaitė. Ieškovė įrodinėja ne tik permokos faktą, bet ir aplinkybę, kad permoka susidarė dėl sąskaitybos klaidos, t. y. jog egzistuoja pradinio atsakovo reikalavimo pagrįstumo neįtakojančios ir bylą nagrinėjant DGK nevertintos aplinkybės, susijusios su išimtinėmis sąlygomis darbdaviui reikalauti, kad darbuotojas grąžintų dalį jam sumokėtų sumų. Kartu pažymėtina, kad reikalavimai nėra taip susiję tarpusavyje, jog atsakovo reikalavimas negalėtų būti išspręstas kartu neįvertinant ir ieškovės reikalavimo pagrįstumo, jie gali būti savarankiško nagrinėjimo dalykas. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad ieškovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant ginčą DGK, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tvirtino išmokėjusi atsakovui didesnę sumą, nei jam priklauso, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė, pati pasirinkdama savo teisių gynimo būdą, o kartu ir apibrėždama darbo ginčo ribas. Kitaip tariant, ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, tai nėra darbo santykių tolesnės raidos rezultatas. Ieškovė, žinodama visas ginčui reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjant DGK sąmoningai nepasinaudojo teise išplėsti ginčo ribas ir pareikšti darbuotojui priešpriešinį reikalavimą, o DGK neturėjo teisinio pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų (vadovaujantis CPK 417 straipsniu, darbo ginčą nagrinėjantis organas už ginčo ribų gali išeiti tik išnagrinėdamas darbuotojo, bet ne darbdavio, nepareikštą reikalavimą).

17.       Apibendrindama nutarties 13–16 punktuose aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bei šiuos reikalavimus palikti nenagrinėtais, kaip pareikštus nesilaikant privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuria vis dar galima pasinaudoti. Reikalavimus palikus nenagrinėtais, nevertinami apeliacinio skundo argumentai dėl sąskaitybos klaidos.

Dėl atsiskaitymo su atsakovu tinkamumo

18.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. sausio 20 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutartyje nurodytas atsakovo darbo užmokestis – 1 001,55 Eur per mėnesį, dienpinigiai už komandiruotėje praleistą laiką – 50 proc. teisės aktais nustatytos dienpinigių normos. Šalys patvirtino ir aplinkybę, kad darbo santykiai buvo nutraukti 2020 m. gegužės 11 d. Nesutarimas tarp šalių kilo dėl ieškovės atsiskaitymo su atsakovu tinkamumo.

19.       Kaip matyti iš DGK sprendimo turinio, klaidinga ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusio organo išvada dėl egzistuojančio ieškovės įsiskolinimo atsakovui buvo grindžiama akivaizdžiai netinkamu darbdavio parengto 2020 m. gegužės 11 d. kasos pajamų orderio vertinimu. DGK nurodyto dokumento parengimo faktą įvertino kaip darbdavio įsiskolinimo darbuotojui fakto pripažinimą, nors kasos pajamų orderio, skirtingai nei kasos išlaidų orderio, tikslas yra užfiksuoti savo esme priešingą kasos operaciją – pinigų įnešimą į bendrovės kasą, bet ne jų išmokėjimą. Nors šis dokumentas nėra pasirašytas darbuotojo, o ir darbdavys patvirtino vėlesnio jo anuliavimo faktą, abejoti tuo, kad aptariamu kasos pajamų orderiu darbdavys siekė užfiksuoti atsakovo prievolės grąžinti jam permokėtą sumą įvykdymo faktą, nėra jokio pagrindo, todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovo reikalavimų pagrįstumą.

20.       Su DGK medžiaga, taip pat 2020 m. spalio 15 d. ieškovės atstovo lydraščiu į bylą pateikti buhalterinė pažyma, viso atsakovo darbo laikotarpio komandiruočių įsakymai, taip pat įsakymai dėl dienpinigių už komandiruotes sumų, kartu su kiekvieną mėnesį mokėtinų sumų apskaičiavimais bei sąskaitos išrašo duomenimis apie atsakovui išmokėtas sumas (iš viso 5 841 Eur) atskleidžia, kad darbdavys atsakovui mokėtinas sumas apskaičiavo ir išmokėjo vadovaudamasis darbo sutarties sąlygomis. Atsakovas neginčijo 2020 m. lapkričio 6 d. į bylą pateiktoje avanso apyskaitoje užfiksuotų duomenų, kad darbuotojui buvo skaičiuojami tik dienpinigiai, jokių papildomas išlaidas patvirtinančių dokumentų darbuotojas darbdaviui neteikė ir tokios išlaidos į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamos. Darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose yra detaliai nurodytos tiek darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos, tiek ir išmokos už darbą naktį ar poilsio dienomis bei piniginių lėšų pervedimus į atsakovo sąskaitą atitinkančios sumos. Šie duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. darbdavio įsiskolinimas darbuotojui sudarė 17,77 Eur, jog už 2020 m. gegužės 1–11 d. buvo priskaičiuota išmokėti 675,37 Eur (845,50 Eur – 170,13 Eur) suma įskaitant dienpinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kad abi šios sumos (17,77 Eur + 675,37 Eur) padengtos atsakovui 2020 m. gegužės 11 d. išmokėta 1 000 Eur išmoka. Jokių įrodymų ir (ar) argumentų, kurie leistų abejoti darbdavio užfiksuotų duomenų teisingumu, atskleistų netiksliai nurodomus darbo ir poilsio laiko laikotarpius, neteisingai apskaičiuotus dienpinigius ar pan., atsakovas nepateikė. Vien aplinkybė, kad ieškovė pripažino ne iš karto tiksliai apskaičiavusi darbuotojui mokėtinas sumas, dėl ko vėliau tikslino (mažino) ir prašomos priteisti permokos dydį, pati savaime negali būti vertinama kaip paneigianti atliktų skaičiavimų teisingumą.

21.       Savo poziciją dėl netinkamo atsiskaitymo atsakovas grindė aplinkybe, kad tarp jo ir darbdavio egzistavo žodinis kitokio turinio susitarimas dėl finansinių darbo sąlygų, nei nurodyta darbo sutartyje, jog darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti po 70 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, šio susitarimo nevykdė, atleidimo iš darbo dieną buvo skolingas 2 159 Eur (70 Eur * 100 dienų = 7 000 Eur – 4 841 Eur (bendra iki 2020 m. gegužės 11 d. išmokėta suma)), tačiau tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl skolos sumažinimo iki 1 500 Eur, kurių dalį (1 000 Eur) ieškovė išmokėjo 2020 m. gegužės 11 d., likdama skolinga 500 Eur.

22.       DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta CPK 178 straipsnyje nustatytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią darbdavys privalo įrodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kurias įrodyti jam yra lengviau. Nagrinėjamu atveju, pateikdamas DK 43 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka darbo sutartyje užfiksuotą susitarimą dėl darbuotojui už darbo funkcijų vykdymą mokėtinų sumų, darbdavys jam tenkančią procesinę pareigą įvykdė. Darbuotojui ginčijant rašytiniame dokumente užfiksuotą susitarimą, būtent jam tenka pareiga įrodyti tokio susitarimo egzistavimą bei jo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

23.       Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieškovas nepateikė jokių jo nurodomo susitarimo faktą patvirtinančių įrodymų. Įvertinusi atsakovo atstovės su 2020 m. lapkričio 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą elektroninio susirašinėjimo medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje medžiagoje nėra nei objektyviai identifikuotas asmuo, su kuriuo atsakovas tvirtina susirašinėjęs, nei pateiktų susirašinėjimo ištraukų datos bei eiliškumas, kurie leistų spręsti dėl duomenų autentiškumo. Kita vertus, nurodytoje medžiagoje nėra užfiksuotas nei atsakovo įrodinėjamas susitarimas dėl kitokio, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo užmokesčio dydžio, nei asmens, su kuriuo susirašinėta, pripažinimas apie egzistuojantį įsiskolinimą. Dalyje fotokopijų yra nurodoma, kad atsakovas turi atvykti į darbovietę, jog būtų apskaičiuotas galutinis tarpusavio prievolių likutis, kitur akcentuojama, jog būtent atsakovas yra skolingas darbdaviui. Iš nurodyto susirašinėjimo turinio nėra pagrindo spręsti, kad po 2020 m. gegužės 11 d. atlikto 1 000 Eur mokėjimo būtų pripažintas papildomos prievolės egzistavimo faktas. Kartu pabrėžtina, kad, kaip tvirtina pats atsakovas, 1 000 Eur sumos išmokėjimą sąlygojo paties atsakovo teiktas prašymas pervesti pinigų, kurių tuo metu atsakovui skubiai reikėjo, su nuoroda, jog pasitaikius pirmai galimybei atsakovas atvyks į darbovietę ir pasirašys visus reikiamus dokumentus. Jokiuose į bylą pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad darbdavys pripažino esąs kažkokių žodinių susitarimų pagrindu skolingas didesnę sumą bei įsipareigojo ją sumokėti.

24.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – R. D. rašytinius paaiškinimus bei sąskaitos išrašą, kuriuos prašo prijungti prie bylos akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti šį asmenį liudytoju, nors jo paaiškinimai yra reikšmingi atsakovui įrodinėjant žodinio susitarimo su darbdaviu faktą. Nesutikdama su tokių įrodymų prijungimu ieškovė su atsiliepimu į skundą pateikė jos su R. D. sudarytą darbo sutartį bei įsakymą dėl nurodyto asmens atleidimo iš darbo, kuriais nurodė įrodinėjanti atsakovo pridedamų rašytinių paaiškinimų turinio neatitikimą tikrovei.

25.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą apklausti nurodytą asmenį liudytoju atsakovas teismui pateikė su 2020 m. lapkričio 13 d. rašytiniais paaiškinimais. Šis prašymas nebuvo pateiktas nei 2020 m. spalio 7 d. parengiamajame posėdyje, kuriame nutarta apklausai kviesti ieškovės nurodytą liudytoją, nei 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje, kuriame minėta liudytoja buvo apklausta. Prašymas pareikštas prieš pat 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės. Šios aplinkybės patvirtina ne tik skundžiamo sprendimo motyvo dėl pavėluoto prašymo pateikimo pagrįstumą, bet ir argumentą, kad prašymo patenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Kita vertus, kaip matyti tiek iš prašymo kviesti liudytoją turinio, tiek ir iš atsakovo su apeliaciniu skundu pateikiamų rašytinių įrodymų, R. D. galėjo įvardinti ir įvardijo aplinkybes, susijusias su jo paties darbo santykiais. Atsakovas neįrodinėja, kad nurodytam asmeniui buvo žinomos paties atsakovo priėmimo į darbą ar susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos. Šalių apeliacinės instancijos teismui teikiamais duomenimis taip pat įrodinėjamos tiek aplinkybės, kad R. D. darbo sutartį sudarė ne tuo pačiu metu, kaip atsakovas, tiek ir faktas, jog darbo sutartyje nurodytas ir ženkliai mažesnis (722 Eur) nei atsakovo (1 001,55 Eur) mėnesinis darbo užmokestis. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad duomenys apie R. D. darbo užmokestį gali turėti kokios nors reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio, nėra jokio pagrindo. Kitaip tariant, atsakovo su apeliaciniu skundu ir ieškovės su atsiliepimu į skundą teikiami nauji įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sąsajumo taisyklės. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu naujai pateiktus dokumentus atsisakyti priimti ir jų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nevertinti.

26.       Konstatavęs, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos nuginčyti darbdavio pateiktus rašytinį susitarimą dėl darbo užmokesčio dydžio patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, jog darbdavys netinkamai deklaravo darbuotojo dirbtą laiką, priskaitė darbo sutarties sąlygų neatitinkančias sumas ar šių sumų nesumokėjo (žr. nutarties 20 punktą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo DGK pareikštas reikalavimas dėl iš darbo santykių kylančių sumų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Reikalavimo dėl DGK sprendimo panaikinimo nagrinėjimą nutraukus, ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo palikus nenagrinėtu, o sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, palikus nepakeista, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

28.       Paduodama ieškinį ieškovė dviem mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį. Byloje buvo reiškiamas išvestinis žyminiu mokesčiu neapmokėtas reikalavimas pripažinti negaliojančiu DGK sprendimą, o taip pat turtiniai reikalavimai, kuriais buvo siekiama nuginčyti darbuotojo reikalavimus priteisti 460,37 Eur darbo užmokestį ir 460,37 Eur netesybas, taip pat priteisti 306,86 Eur permoką. Bendra turtinio reikalavimo suma – 1 227,60 Eur (460,37 Eur + 460,37 Eur + 306,86 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminis mokestis, mokėtinas už tokį reikalavimą – 28 Eur (1 227,60 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Sumokėtos ir mokėtinos sumų skirtumas (36 Eur – 28 Eur = 8 Eur) ieškovei grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovei grąžintinas ir už reikalavimą dėl 306,86 Eur permokos priteisimo sumokėtas žyminis mokestis – 7 Eur (306,86 Eur × 3 proc. × 75 proc.). Nurodytomis sumomis iki 21 Eur (36 Eur – 8 Eur – 7 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma.

29.       Ieškovė į bylą taip pat pateikė 1 100 Eur atstovavimo išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtinančius įrodymus. Dėl šios sumos dydžio pagrįstumo ginčo byloje nekilo, ji neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (vien už 2020 m. trečiąjį ketvirtį pateiktą ieškinį maksimali priteistina atstovavimo išlaidų atlyginimo suma sudaro 3 452,50 Eur (1 381 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas)). Kadangi iš esmės buvo patenkintas ieškovės turtinis reikalavimas dėl 920,74 Eur (460,37 Eur + 460,37 Eur) iš bendros 1 227,60 Eur ieškinio sumos, ieškovė turi teisę į 75 proc. (920,74 Eur ÷ 1 227,60 Eur × 100 proc.) arba 825 Eur (1 100 Eur × 75 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Bendra ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 846 Eur (21 Eur + 825 Eur).

30.       Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi jis, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be pagrindo sumokėta suma jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Ieškovė pateikė duomenis apie rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėtas 650 Eur atstovavimo išlaidas. Ši suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų atlygintiną dydį (1 454,80 Eur × 1,3 = 1 891,24 Eur). Vadovaujantis nutarties 29 punkte nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovo priteistina 487,50 Eur (650 Eur × 75 proc.) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese suma (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. DGKS-4703 nagrinėjimą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bei šiuos reikalavimus palikti nenagrinėtais.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iš atsakovės, palikti nepakeistą.

Ieškovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažinti nuo 1 136 Eur (tūkstančio šimto trisdešimt šešių eurų) iki 846 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų). 

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (penkiolika eurų).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (penkiolika eurų).

Priteisti ieškovei UAB „Aido transportas“, juridinio asmens kodas 304497499, iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 487,50 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Dalė Burdulienė

Diana Labokaitė