Civilinė byla Nr. e2-625-943/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00813-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 6 Priedo „Mokėjimų tvarka“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio bei restitucijos taikymo.

Teisėja

                                                                                                                                                                            n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ginčas byloje kilo dėl to, ar teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartis civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kamesta“, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytos Koncesijos sutarties Nr. 1717 (toliau – Sutartis) Priedą Nr. 6 „Mokėjimo tvarka“, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo gautus 3 543 017,01 Lt.

Ieškovas paaiškino, kad Sutarties Priedą Nr. 6, kuriame apibrėžta koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarka, viršydamas savo kompetenciją pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taigi Priedas Nr. 6 yra niekinis ir negaliojantis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, savivaldybės teisnumui ir viešajam interesui, t. y. savivaldybės biudžeto lėšų neracionaliam panaudojimui (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.82 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas pagal Priedą Nr. 6 sumokėtas sumas gavo neteisėtai, turėtų būti taikoma restitucija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Aiškindamasis, ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kuri baigta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovui (atsakovui šioje byloje) UAB „Kamesta“ priešieškiniu buvo pareiškusi reikalavimus pripažinti negaliojančiu ir niekiniu ab initio Priedą Nr. 6, UAB „Kamesta“ 1 341 551,58 Lt sumai išrašytus atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002673, UAB „Kamesta“ pateiktas statybos darbų sąmatas ir atliktų darbų aktus 21 972 565 Lt sumai. Įvertinęs ieškovo reiškiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pareikšto priešieškinio turinį, teismas padarė išvadą, kad jų faktiniai pagrindai iš esmės sutampa. Abiejuose procesiniuose dokumentuose nurodomos tapačios faktinės aplinkybės bei keliamas klausimas dėl nepagrįsto apmokestinimo esant padidėjusiai automobilių eksploatacijai per Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ieškinyje nurodoma nauja aplinkybė, nenagrinėta civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, t. y. kad buvo pažeista Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 43 punkte apibrėžta savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka, pagal kurią yra būtinas išankstinis savivaldybės tarybos pritarimas. Tokie argumentai, anot teismo, buvo suformuluoti ir priešieškinyje. Aplinkybę, kad ieškovas reiškiamame ieškinyje nurodė naują teisinį pagrindą, t. y. Priedo Nr. 6 prieštaravimą ne tik savivaldybės teisnumui, bet ir imperatyvioms įstatymo normoms, teismas pripažino neturinčia teisinės reikšmės vertinant procesinių dokumentų tapatumą. Nesutikdamas su ieškovo pozicija dėl bylų netapatumo, teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Priedo Nr. 6 prieštaravimas viešajam interesui civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 teismo buvo patikrintas prieš tvirtinant taikos sutartį (CPK 42 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-378-173/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujintas procesas, todėl pakartotinai svarstant Priedo Nr. 6 teisėtumo klausimą, ieškovas (atsakovas toje byloje) galės tikslinti priešieškinį bei aiškiai nurodyti jo pagrindą.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra skirtingi subjektai. Taigi civilinės bylos  Nr. 2-389-173/2012 ir šios bylos šalys skiriasi. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškinio ir priešieškinio pagrindas ir dalykas sutampa, nes Priedo Nr. 6 ginčijimas CK 1.80 straipsnio pagrindu iš esmės keičia, lyginant su priešieškiniu, ieškinio dalyką ir pagrindą. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 Priedo Nr. 6 atitikimas imperatyvioms įstatymo normoms (Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39, 43 punktai, Koncesijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) nebuvo nei svarstytas, nei nagrinėtas. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 taip pat nenagrinėtas ir klausimas dėl viešojo intereso (savivaldybės lėšų neracionalaus panaudojimo) pažeidimo, pasirašius Priedą Nr. 6. Teismas klaidingai kvalifikavo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 faktą, kadangi, konstatavęs bylų vienarūšiškumą, turėjo spręsti bylų sujungimo klausimą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus byloje tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartis civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir remdamasis tuo atsisakė priimti apeliantų pareikštą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nurodyto pagrindo, remdamasis kuriuo teismas sprendė, kad apeliantas netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tikslas – užtikrinti, kad teisme pakartotinai nebūtų nagrinėjami tapatūs reikalavimai, taip pat apsaugoti teisinę įsiteisėjusio teismo sprendimo galią (res judicata). Teismo sprendimo res judicata teisinė galia reiškia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar / ir nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet jam yra draudžiama tokio proceso siekti pakartotinai reiškiant tapatų reikalavimą. Taigi bylos, kurioje teismo priimtas sprendimas ar nutartis patvirtinti taikos sutartį yra įsiteisėję, šalys negali vėliau užvesti bylos dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybės, ar yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau išnagrinėtos bylos lyginimas. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo, tačiau turi būti vertinama jau išnagrinėtos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma.

Bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje – aiškinant CPK normas, suformuluotus kriterijus:

1) ginčo šalis. Dėl šio kriterijaus kasacinis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir kt. prieš Lietuvos auditorių rūmus, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas prieš M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009);

2) ieškinio dalyką – reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo teisminėje praktikoje kasacinis teismas išskiria, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė prieš A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. P. prieš Kauno miesto savivaldybę ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010);

3) ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. prieš M. D.¸ bylos Nr. 3K-3-326/2009; 2011 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Intervid pramogos“ prieš UAB „EVP International“, bylos Nr. 3K-3-240/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto ieškinio pareiškimo metu buvo priimta įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis, kuria patvirtinta tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė nuo visų byloje pareikšto priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti negaliojančiu ir niekiniu ab initio Priedą Nr. 6, UAB „Kamesta“ 1 341 551,58 Lt sumai išrašytus atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002673, UAB „Kamesta“ pateiktas statybos darbų sąmatas ir atliktų darbų aktus 21 972 565 Lt sumai. Priešieškinio pagrindu įvardytos aplinkybės, kad Priedas Nr. 6 pasirašytas negavus Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimo (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39 punktas), o Priedo Nr. 6 sąlygos sudaro sąlygas nepagrįstam UAB „Kamesta“ praturtėjimui.

Ieškinyje, kurį skundžiama teismo nutartimi atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, apeliantas prašo pripažinti negaliojančiu ir niekiniu ab initio Priedą Nr. 6, taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Kamesta“ grąžinti apeliantui be teisinio pagrindo gautą 3 543 017,01 Lt sumą. Reiškiamus reikalavimus apeliantas grindžia tuo, kad Priedas Nr. 6 pasirašytas negavus Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39, 43 punktai), UAB „Kamesta“ išvengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą neracionaliam savivaldybės lėšų panaudojimui ar pasisavinimui, t. y. viešojo intereso pažeidimui.

Palyginus aptartus procesinius dokumentus pagal prieš tai išskirtus bylų (ieškinių) tapatumo nustatymo kriterijus, matyti, kad pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, jog apeliantas siekia pakartotinai užvesti bylą dėl to paties ginčo, t. y. de jure pakeisti kitos bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, apeliantas atskirajame skunde pirmiausia teigia, kad nesutampa bylų šalys. Formuluodamas šį argumentą apeliantas ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės prašymą, bylos Nr. 3K-3-505/2013, pateiktą poziciją, kad civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 Kauno miesto savivaldybės administracija atstovavo Kauno miesto savivaldybės interesus jai suteiktų įgaliojimų ribose. Taigi argumentas, kad nesutampa bylų šalys, yra teisiškai nepagrįstas. Analogiškai vertintina apelianto pozicija dėl ieškinio ir priešieškinio dalykų bei pagrindų skirtumų.

Dėl pastarųjų aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad, nepaisant lingvistinių ieškinio ir priešieškinio dalykų formuluočių, ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla teisminio nagrinėjimo dalyko ir pasirinkto teisių gynimo būdo požiūriu būtų tapati civilinei bylai Nr. 2-389-173/2012. Reikšdamas ieškinį apeliantas jo teises, susijusias su Priedo Nr. 6 pasirašymu ir vykdymu, prašo ginti taikant sandorių negaliojimo institutą ir kaip vieną iš sandorių pripažinimo negaliojančiais padarinių – restituciją. Civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pareikštu priešieškiniu ginčyti tie patys materialieji teisiniai santykiai, kylantys iš Koncesijos sutarties ir Priedo Nr. 6, o apelianto teises siekta apginti analogišku būdu, t. y. panaikinant jo prievolę sumokėti UAB „Kamesta“ pagal Priedą Nr. 6 apskaičiuotas sumas. Iš to aišku, kad teisinio suinteresuotumo, pasirinkto teisių gynimo būdo esmės aspektais byla, iškelta pagal ieškinį, būtų tapati civilinei bylai Nr. 2-389-173/2012.

Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, sutaptų ir bylų faktiniai pagrindai, t. y. tiek ieškinys, tiek priešieškinys grindžiami tais pačiais juridiniais faktais. Abiejuose procesiniuose dokumentuose pareikšti reikalavimai grindžiami tuo, kad Priedas Nr. 6 pasirašytas negavus Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo, o Priedo Nr. 6 vykdymas lemia neracionalų savivaldybės lėšų panaudojimą ir galimą UAB „Kamesta“ nepagrįstą praturtėjimą. Tai, kad priešieškinio teisinis pagrindas buvo suformuluotas siauriau nei ieškinio, nekeičia aplinkybės, jog ieškinio faktinį pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. prieš J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Vien tik aplinkybė, kad tie patys juridiniai faktai ieškinyje papildomai kvalifikuojami pagal CK 1.80 straipsnį, Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį bei viešojo intereso pažeidimo aspektu, nekeičia to, jog ieškinio faktinį pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip ir įvardytos priešieškinio faktiniu pagrindu. Ieškinio teisinio pagrindo išplėtimas neteikia pagrindo laikyti, kad apeliantas nagrinėjamu atveju pasirinko kitokį teisių gynimo būdą ir kartu pakeitė byloje įrodinėtinų materialiųjų teisinių faktų sudėtį, lyginant su ta, kuri buvo įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Procesinė situacija galėtų būti vertinama kitaip, jeigu pareikštame ieškinyje apeliantas būtų iš tiesų nurodęs kokybiškai naujas aplinkybes, palyginus su nurodytomis ankstesniame procesiniame dokumente. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priėmus pareikštą ieškinį, būtų inicijuotas dar vienas teisminis ginčas dėl to paties dalyko, pagrįsta tinkamu ir visapusiu aplinkybių ištyrimu bei reikalavimų tapatumo nustatymo kriterijų taikymu.

Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo argumentų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 aplinkybės reikšmės ir bylų sujungimo instituto taikymu (CPK 136 straipsnio 4 dalis), procesiniu požiūriu taip pat laikytini nepagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus procesą, byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. prieš S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką). Taigi civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 išnagrinėjimo procesinis teisinis rezultatas, atnaujinus procesą, teismo bus peržiūrėtas proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatytoje apimtyje. Pažymėtina, kad, atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012 procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip jos apibrėžtos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. galimo netinkamo Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų pareigų vykdymo, bylos įrodinėjimo bei teisminio nagrinėjimo dalykai nepasikeitė. Išnagrinėjęs bylą, atsižvelgdamas į naujai apelianto nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu atnaujintas procesas, teismas turės teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Taigi apeliantas savo teises, kurių pažeidimą išskiria ieškinyje ir atskirajame skunde, gali ginti įrodinėdamas, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 neteisėtai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nes teismui objektyviai nebuvo žinoma apie galimai netinkamą Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų pareigų vykdymą tiek pasirašant Priedą Nr. 6, tiek taikos sutartį. Dėl to apelianto pasirinktas papildomas teisių gynimo būdas –reiškiant naują ieškinį, tapatų ankstesniam, taip siekiant iškelti vienarūšę bylą, kaip teisinį pagrindą vėliau formaliai išplėsti bylos, kurioje atnaujintas procesas, pakartotinio nagrinėjimo ribas, yra ydingas bei negalimas.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

                                                                                                                                                                    n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

                                                                                                                                                          Teisėja                                                                                                                           Egidija Tamošiūnienė