Baudžiamoji byla Nr. 1-2064-806/2020

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26575-2020-2

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,

kaltinamajam U. P., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

U. P., 2020-07-05 d. apie 21.37 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisme kaltinamasis U. P. parodė, kad kaltę pripažįsta. Lietuvoje dirba apie pusę metų. Jis tikrai nėra išgeriantis žmogus. Niekada nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje nėra baustas už vairavimą išgėrus. Grįžo iš reiso. Buvo pavargęs po pusės mėnesio trukmės reiso. Nusprendė atsipalaiduoti, išgerti alaus. Su kolega pasėdėjo kavinėje. Pats nesupranta, kodėl sėdo už vairo. Mano, kad dėl alkoholio nesuprato savo veiksmų. Tikrai retai vartoja alkoholį. Tik šiek tiek pavažiavo automobiliu. Tuoj privažiavo policija, paklausė, ar negėręs, pasiūlė papūsti į alkotesterį ir matuoklis parodė promiles. Po to buvo nuvežtas į komisariatą. Į alkotesterį pūtė du kartus. Automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Baltarusijoje už jį mokėjo 4500 dolerių. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, tačiau negalvojo, kad Lietuvoje už tai taip griežtai baudžiama. Tuo momentu aplink nebuvo blaivių kolegų, kurie galėtų vairuoti vietoj jo. Prašo nekonfiskuoti automobilio. Labai gailisi dėl nusikaltimo.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2020 m. liepos 5 d., apie 21.37 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis U. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mėlynos spalvos automobilį „Audi A4“, BY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 5-6).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas U. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, neteistas. Parodymus duos rusų kalba. 2020 m. gegužės mėn. jis atvyko į Lietuvą. Lietuvoje jis dirba įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tolimųjų reisų vairuotoju. Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje jis neturi. Atvykstant į Lietuvą, Vilniuje jis gyvena įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiame bendrabutyje, tačiau kokiu adresu yra minėtas bendrabutis - jis pasakyti negali. Jo vardu yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kuris jam buvo išduotas Baltarusijoje. 2020-07-05 jis dienos metu, kartu su savo bendradarbiu, kurio vardo ir pavardės jis minėti nenori, buvo Vilniaus centre kavinėse. Ten jis vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Kiek jis atsimena, išgėrė apie 1,5 litro alaus. Jis į miestą atvyko jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, BY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurį buvo kažkur palikęs. Pabuvęs mieste ir išgėręs alkoholinių gėrimų, jis nusprendė kartu su savo kolega važiuoti į jų bendrabutį, kuriame jie apsistoja būdami Vilniuje. Bendrabučio tikslaus adreso jis nurodyti negali. Jam važiuojant gatve (koks gatvės pavadinimas buvo, jis pasakyti negali), prie jo automobilio iš priekio privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas. Kuris jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Alkotesterio pagalba pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Po ko policijos pareigūnas paaiškino, kad už automobilio vairavimą išgėrus jis yra sulaikytas ir bus pristatytas į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis galės gyventi įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bendrabutyje (b.l. 61-62). 

Liudytojas P. G. parodė, kad 2020-06-07 dirbant kartu su vyr. patruliu V. P. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad iš Vokiečių g. į Dominikonų g., Vilniuje važiuoja mėlynos spalvos automobilis Audi, su Baltarusijos Respublikoje išduotais valstybiniais numeriais, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant Didžiąja gatve, Vilniuje, ties pastatu Nr. 17 pastebėjo automobilį Audi A4, mėlynos spalvos, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį nustatyta, kad jį vairuoja Baltarusijos Respublikos pilietis U. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo U. P. sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, U. P. atsakė, kad vartojo. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0233 (patikros sertifikato nr. 1179182) pirmuoju pūtimu 21:46 val. U. P. nustatytas 1,68 prom. girtumas, antruoju pūtimu 22:04 val. U. P. nustatytas 1,59 prom. girtumas. U. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS. Automobilis buvo perduotas ekipažui V1728, kurie perdavė automobilį į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l. 11-13).

Iš 2020-07-05 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0233, patikros sertifikatas Nr. 1179182, U. P. atliktas neblaivumo tikrinimas, pirmo tikrinimo metu 2020-07-05 21:46 nustatytas 1,68 promilių girtumas, 22:04 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas, U. P. pasirašyti atsisakė (b.l. 35).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0233 rodmenimis 2020-07-05 21:46 val. U. P. nustatytas 1,68 promilių girtumas, 2020-07-05 22:04 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b.l. 37-38).

Iš 2020-01-06 AB ,,Vilniaus metrologijos centro” pažymos matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0233 patikros sertifikatas Nr. 1179182 galioja iki 2020-10-25 (b.l. 36). 

Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų kelių transporto priemonių duomenų bazėje (b.l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad matyti, kad vidutinė automobilio Audi A4, 1999-2002 gamybos metų, kaina Lietuvoje su PVM yra 1430 eurų, kaina be PVM 1182 eurų (b.l. 17).

Iš 2020-07-05 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis bamperis įbrėžtas, galinis kairės pusės žibintas įtrūkęs (b.l. 21-31).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas 

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus: kaltinamojo parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo U. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis U. P. apklaustas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai: liudytojo policijos pareigūno P. G., kuris sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį, tiesiogiai matė automobilio vairavimo faktą, patikrino vairuotojo tapatybę ir nustatė jo girtumo faktą, parodymai, policijos pareigūno D. S. pranešimo duomenys, alkotesterio kvitai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis U. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo U. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kaltinamojo U. P. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dirba, ir daro išvadą, kad kaltinamajam U. P. skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena U. P. atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuota senamiestyje, kur iki vėlumos būna intensyvus žmonių srautas ir judėjimas), kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad U. P. skirtina bausmė, nežymiai viršijanti šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą. 

Kadangi U. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, U. P. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-07-05 21 val. 46 min. iki 2020-07-07 13:45 val., t.y. viena diena.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - gali būti skiriama kartu su bausme. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę U. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tuo jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs tai, kad U. P. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat į tai, kad jis anksčiau nebaustas administracine tvarka už teisės  pažeidimus, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, teisės vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo pragyvenimo šaltiniu, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam uždrausti vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui - vieneriems metams. Atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai U. P. realiai suvaržyta galimybė naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2020 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Taigi, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 7 d.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti automobilį Audi A4“, BY valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. U. P. vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,59 promilės etilo alkoholio kraujyje. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, svarstytinas klausimas dėl jos konfiskavimo. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju U. P. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Transporto priemonę vairavo neblaivus intensyviai iki vėlumos žmonių lankomoje miesto dalyje (senamiestyje), kur vyksta didelis žmonių ir transporto priemonių judėjimas. Pagal policijos pareigūnus iškvietusio asmens pranešimą, vairavo nesaugiai, sudarydamas avarines situacijas, t.y. keldamas realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Spręstina, kad U. P. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, konfiskavus kaltinamojo automobilį, nebus pažeisti protingumo bei proporcingumo principai. Įvertinus tai, kad kaltinamajam skiriama švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuri nežymiai viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalios baudos už nesunkų nusikaltimą ribą, taikomas specialiosios teisės atėmimas minimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui, 1430 Eur vertės automobilio konfiskavimo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam U. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento –vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – naikintinos, o dokumento U. P. paso paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos paskelbus teismo nuosprendį. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

U. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę U. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 5 d. 21 val. 46 min. iki 2020m. liepos 7 d., 15.55 val., t.y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir U. P. nustatyti galutinę - 36 MGL (1800 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti U. P. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-07-07.

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo U. P. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“. Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti paskelbus teismo nuosprendį ir pasą grąžinti U. P..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti U. P., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, BY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Išaiškinti U. P., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė