Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-151-557/2019

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00443-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.11.10.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

Tauragės

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-03-18 nutarties, kuria R. M. skundas iš dalies tenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2018-11-08 nutarimas, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pakeistas ir R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       2018-11-08 Tauragės AVPK KPS nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4224-2018 R. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams už tai, kad jis 2018-10-23 14.10 val. magistralinio kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometre, vairuodamas automobilį, lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 140.1, 3 pr. 1.1 p. reikalavimus.

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2018-11-08 nutarimu R. M. pateikė skundą Tauragės apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

3.       Tauragės 

3.1.       Teismas patikslino administracinio nusižengimo padarymo laiką iš 14.10 val. į 14.04 val., nurodydamas, jog iš pateiktų automobilių „Mitsubishi Sport Pajero“, BMW 730, GPS sistemos duomenų matyti, kad minėti automobiliai laiku nuo 14.07 iki 14.08 val., 14.10–14.14 val. stovėjo, iš liudytojų K. J., M. N., S. M. parodymų matosi, kad jie galėjo apsirikti nurodydami administracinio nusižengimo padarymo laiką ir nurodyti laiką, kada Tauragės mieste sustabdė R. M. vairuojamą automobilį. Iš detalios informacijos apie apmokestintas paslaugas matosi, kad M. N. Tauragės AVPK budėtojui apie R. M. pažeidimą pranešė 2018-10-23 14.05.40 val., iš liudytojo M. N. parodymų matosi, kad jis galėjo paskambinti į Tauragės AVPK po 1–2 min, kai įvyko lenkimas. Pareiškėjas sutinka su tuo, kad kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 159 kilometrą važiavo 14.04 val. laiku.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-03-18 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl toliau nurodytų priežasčių.

Dėl įrodymų vertinimo

4.1.        ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pažymima: remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.

4.2.       Teismas vertino ir rėmėsi Tauragės AVPK – Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovų paaiškinimais, kurie, apelianto R. M. teigimu, buvo nenuoseklūs, melagingi, prieštaraujantys vieni kitiems bei techninėmis priemonėmis užfiksuotoms aplinkybėms. Pateikti įrodymai bei faktai nesutapo su tikrove, pareigūnų veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

4.3.       Liudytoja S. M., pastarosios paklausus, kaip ji nustatė įvykio vietos kilometro duomenis (teismo posėdžio įrašo 1.13 min.), teismui nurodė, kad tą pačią dieną nuvažiavo į vietą pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame pranešime nurodė 26–27 kilometrus. Tačiau liudytoja K. J. (teismo posėdžio įrašo 1.34.35 sek.) paaiškino, kad tą pačią dieną jos niekur nevažiavo, o kilometro duomenis pateikė pasitarusios su policijos pareigūnais, kurie rašo daugiau protokolų, nors dirbo kartu. Šių pareigūnių melagingi parodymai teismo nebuvo įvertinti ir dėl šio nesutapimo teismas visiškai nepasisakė.

4.4.       Teismas nevertino, kad policijos pateiktame rašytiniame dokumente – tarnybiniame pranešime nurodoma, jog automobilyje BMW (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW) vaizdo registratoriaus iš viso nebuvo, tuo tarpu liudytojas M. N. nurodė, kad vaizdo registratorius automobilyje buvo, bet neveikė. Todėl kyla klausimas, kodėl buvo klastojamas policijos tarnybinis pranešimas apie vaizdo registratorių.

4.5.       Be to, R. M. pažymi, kad teismas visiškai nevertino tiek jo, tiek policijos pateiktų duomenų iš navigacinių sistemų, parodančių automobilių buvimo taškus. Esminis momentas, suvedus Tauragės AVPK bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis iš GPS navigacijos sistemos „Ecofleet“ (gautas koordinates) ir sulyginus policijos automobilio „Mitsubishi (duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Mitsubishi“) ir jo, R. M., vairuojamo automobilio „Škoda (duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Škoda“) buvimo vietas ties sankryža, ties kuria jis tariamai lenkė, yra tas, kad jo vairuotas automobilis „Škoda“ per sankryžą pravažiavo 14.04.41 val. o žymėtas policijos automobilis „Mitsubishi“ – 14.04.43 val. (schema Nr. 3) ir važiavo atsilikęs nuo jo vairuojamo automobilio „Škoda“ apie 40 m. Taigi byloje pateikti navigacinės sistemos duomenys, R. M. teigimu, įrodo, kad jam inkriminuojamo nusižengimo – lenkimo sankryžoje – nebuvo, o tai paneigiančių duomenų policijos atstovai nepateikė. Tuo labiau, kad apie 350 m iki šios sankryžos jo vairuojamas automobilis „Škoda“ 14.04.24. val. (schema Nr. 4) jau buvo aplenkęs automobilį „Mitsubishi“ ir važiavo apie 20 m priekyje.

4.6.       Teismas visiškai nevertino ir nutartyje net nepasisakė apie trečiojo teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus dėl lenkimo, t. y. teismui buvo pateiktas kompiuterinis vaizdas, tiesiogiai prisijungus prie „Ecofleet“ navigacijos sistemos online režimu, ir pademonstruotas automobilio išsidėstymas kelio važiuojamose dalyse, iš jo akivaizdžiai matosi, jog priede nurodyti duomenys („Škoda“ 1 taškas) atitinka jo pateiktą poziciją dar iki gaunant navigacijos duomenis (schema Nr. 1 – iš Eismoinfo.lt), kurioje buvo nurodyta jo vairuojamo automobilio „Škoda“, kai buvo aplenktas automobilis BMW, vieta priešpriešinio eismo juostoje lenkimo metu. Tiesiogiai rodant taškus Streetview režimu, taškas Nr. 1 neprivažiavus iki tiltelio apie 100 m (sankryža, kurioje jis tariamai lenkė už 600 m) buvo pažymėtas tiesiai ant asfalto, ir jis buvo priešpriešinio eismo juostoje, t. y. kairėje kelio pusėje, tai įrodo, kad tuo metu buvo lenkiamas BMW automobilis. Teismui pateikti ir 2 bei 3 „Škodos“ taškai, kurie yra iki minimos sankryžos. Šie taškai ant asfalto buvo pažymėti kelio dešinėje pusėje, tai akivaizdžiai parodo, jog inkriminuojamo lenkimo momentu jo vairuojamas automobilis važiavo dešine eismo juosta, taigi jis, važiuodamas dešine eismo juosta, policijos automobilių nelenkė ir net negalėjo atlikti tokio manevro. Tai akivaizdžiai paneigia pareigūnų parodymus, jog jis vienu metu aplenkė du policijos automobilius apie 400 m atstumu važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Minėti įrodymai yra nepaneigti ir visiškai neaptarti bei nemotyvuota, kodėl jais nesivadovauta.

4.7.       R. M. nurodo, kad Institucijai priimant nutarimą savo paaiškinime jis buvo nurodęs, kad lenkimas vyko būtent kelio Ryga–Kaliningradas 160 kilometre, o ne 159 kilometre (schema Nr. 1 iš Eismoinfo.lt). Dar neturint GPS duomenų, automobilį BMW jis lenkė apie kelio 159,75 kilometre, automobilį „Mitsubishi“ – 159,5 kilometre, o sankryža yra 159,06 kilometre. Šioje schemoje yra sužymėti kilometrai iš oficialaus Kelių direkcijos puslapio „eismoinfo.lt“, kur net ir aptariama sankryža yra 160 kilometre.

4.8.       Detalūs apskaičiavimai yra nurodyti teismui pateiktose schemose. Šiose schemose GPS navigacijos taškai sužymėti Google maps žemėlapyje suvedus oficialius navigacijos taškų koordinačių duomenis, gautus iš policijos (apie „Mitsubishi“ ir BMW automobilius) ir Tauragės rajono savivaldybės (apie „Škoda“ automobilį), po to suvesti duomenys iš žemėlapio atspausdinti ant lapo. Reaguodamas į tai, pirmojo teismo posėdžio metu (įrašo 1.29 min.) Institucijos atstovas K. L. dėl GPS duomenų schemų paaiškino, kad jeigu viskas teisingai suvesta, tai viskas gerai, o vėliau (teismo posėdžio įrašo 1.32.30 sek.) nurodė, kad šiuos duomenis pasitikrins. Tačiau apie patikrinimo rezultatus teismui medžiagos nepateikė ir pasirinko poziciją iš viso nevertinti GPS duomenų. Vėliau teismui net buvo pateikti visi penki ginčijamo ruožo „Škodos“ automobilio navigacijos taškai, sudėlioti pačios „Ecofleet“ sistemos, ir atskirai kiekvienas, atspausdintas tiesiogiai iš sistemos, kad būtų matomi žemėlapyje (dokumentai byloje).

4.9.       R. M. pažymi, kad jeigu jo sudarytos suvedus oficialius duomenis schemos teismui nebuvo suprantamos, nors jis žodžiu paaiškino aplinkybes bei atsakė į visus teismo pateiktus klausimus, tai, vadovaudamasis ANK 587 straipsniu, teismas galėjo skirti ekspertizę ar kviesti specialistą (ANK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą.“).

4.10.       Tiek policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, tiek protokolo surašymo metu buvo tvirtinama, kad yra vaizdo įrašas, nufilmuotas policijos BMW automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Tai teisme patvirtino ir policijos pareigūnai (pirmojo teismo posėdžio metu (įrašo 6.45 sek.) pareigūnė S. M. pasakė: „Filmuotą ir kitą medžiagą gausi tik po protokolo surašymo“ (pažeistas ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareigūnams surašant protokolą jis 3 kartus prašė pateikti vaizdo registratoriumi filmuotą medžiagą, tačiau pareigūnės S. M. ir K. J. filmuotos medžiagos nepateikė, šios medžiagos jos net neieškojo ir su ja nesupažindino, tik pasakė: „parašyk prašymą ir kitą dieną su video medžiaga galėsi susipažinti“.

4.11.       M. N. tarnybinis pranešimas administracinio nusižengimo byloje atsirado tik 2018-10-31, nors protokolas buvo surašytas 2018-10-24 ir, kaip matyti iš policijos pareigūnų M. N., K. J. ir S. M. veiksmų, protokolo surašymo metu nebuvo surinkta medžiaga, tyrimas atliktas nevisapusiškai, neišsamiai, skubotai. Tuo pažeista ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostata, kad: „Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.“

4.12.       Rašant protokolą dalyvavo pareigūnės K. J. ir S. M., tarėsi, S. M. patarinėjo protokolą rašančiai K. J.. Tačiau pareigūnė S. M. nevykdė jokių funkcijų, taigi jos dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą neleistinas. Dėl to buvo pažeista ANK 575 straipsnio (Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys) 2 dalis, numatanti, kad: „Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus.“

4.13.       R. M. pažymi, kad nors jis nuolatos skambino ir prašė pateikti vaizdo įrašą, taip pat dėl įrašo kreipėsi ir su 2018-10-24 prašymu bei 2018-10-30 pakartotiniu prašymu, tačiau vaizdo įrašas nebuvo pateiktas nei jam, nei teismui. Teismui Institucija pateikė 2018-12-17 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad įrašo negalėjo būti, nes registratorius buvo sugedęs ir taisomas, 2018-10-19 buvo sutaisytas, tačiau iki 2018-10-23 nebuvo perduotas M. N., kad įsidėtų į BMW automobilį. Tačiau pirmojo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio įrašo 1.08.30 val.) policijos atstovas K. L. nurodė, kad registratorius BMW automobilyje buvo, taip jis nurodė ir trečiojo teismo posėdžio metu. R. M. teigimu, jis ir pats matė registratorių M. N. tarnybiniame automobilyje. Todėl kyla klausimas, kodėl buvo klastojamas policijos rašytinis dokumentas. Jeigu vaizdo registratorius 2018-10-19 buvo sutaisytas, o 2018-10-23 buvo BMW automobilyje, vadinasi, tariamo pažeidimo dieną – 2018-10-23 – registratorius nebuvo sugedęs ir darė vaizdo įrašus, kaip teigė pats M. N. bei pareigūnės K. J. ir S. M., sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir protokolo surašymo metu. Tačiau šis vaizdo įrašas, kuris, R. M. teigimu, tiek jį sustabdžius, tiek protokolo surašymo metu pareigūnų buvo įvardijamas kaip įrodymas, vėliau dingo. Apelianto nuomone, jame buvo užfiksuota, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, įrašas buvo nepalankus policijos pareigūnams. Tuo labiau, kad protokolo surašymo metu K. J. vaizdo įrašo nebuvo mačiusi, tik teigė, kad jis yra ir jam bus pateiktas. Teismas nevertino, kad policijos pateiktas tarnybinis pranešimas neatitiko policijos atstovų paaiškinimų dėl vaizdo registratoriaus. 

4.14.       S. M. pirmojo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio įrašo 55 min. 18 sek.) nurodė, kad dėl techninių kliūčių negalėjo įsijungti švyturėlių ir dėl to negalėjo sustabdyti jo vairuojamo automobilio, tačiau kai po 2 minučių budėtojas nurodė sustabdyti savivaldybės automobilį, kuris pareigūnes pralenkė, per raciją pareigūnės atsakė: „Gerai. Lekiam“ (racijos garso įrašas). Vadinasi, pareigūnės iki budėtojo nurodymo gavimo net negalvojo vytis jo vairuojamo automobilio, nors buvo pravažiavusios jau kelis kilometrus. Priešingu atveju atsakymas per raciją būtų „mes jau vejamės“ arba bent jau pareigūnės būtų nurodžiusios apie technines švyturėlių kliūtis. Šiuo atveju jos tik vykdė budėtojo nurodymą, pažeidimo net nematė, jo, R. M. teigimu, ir nebuvo, nes policijos automobilį jis aplenkė nepažeisdamas KET. Net ir liudytojas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo keista, kodėl pareigūnės nestabdė jo automobilio. S. M. savo tarnybiniame pranešime nenurodė jokių techninių kliūčių įjungiant švyturėlius ar kokias kitas priežastis. Versija apie technines kliūtis atsirado tik teismo posėdžio metu.

4.15.       S. M. teismui nurodė (teismo posėdžio įrašo 1.13 val.), kad tą pačią dieną nuvažiavo į vietą pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame pranešime nurodė 26–27 kilometrus, tačiau K. J. (teismo posėdžio įrašo 1.34.35 val.) paaiškino, kad tą pačią dieną jos niekur nevažiavo, nors dirbo kartu. Šio pareigūnių melo teismas nevertino, priešingai, nutartyje konstatavo, jog pareigūnų duoti parodymai išsamūs ir sutampa. Taip pat teismas nevertino, kokiu būdu atsirado K. J. rašytame protokole kelio 159 km vieta (realiai visi lenkimai, net ir policijos nurodyti, vyko 160 kilometre), nes protokolas buvo rašomas remiantis S. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo nurodyta vieta – 26–27 kilometrai. Be to, protokole nurodytas pažeidimo laikas – 2018-10-23 d. 14.10 val., nors remiantis GPS navigacijos duomenimis, 160 kelio kilometras buvo pravažiuotas 14.04 val., o 14.10 val. tiek jo vairuotas automobilis „Škoda“, tiek policijos pareigūnų automobiliai stovėjo Tauragės mieste už 4 kilometrų nuo įvykio vietos.

4.16.       Antrą kartą buvo sudaryta galimybė duoti parodymus liudytojai S. M. (teismo posėdžio įrašo 1.45.50 val.), nors pastaroji po apklausos buvo posėdžio salėje, ir ji paaiškino, kad apie kilometrinių stulpelių žymėjimą diskutavo bei konsultavosi su Kelių policijos pareigūnais, kurie daugiau rašo protokolų. Taigi nesuprantama, kas nurodė, kurią vietą įrašyti, kad jam, R. M., būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Dėl pareigūnų veiksmų neatitikties teisės aktų reikalavimų

4.17.       Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Kaip minėta, protokolo surašymo metu pareigūnė K. J. vaizdo įrašo nebuvo mačiusi, tik apie jį žinojo. Kaip liudytoja apklausta teisme ši pareigūnė nurodė (teismo posėdžio įrašo 1.24.40 val.), kad sustojus M. N. kažką minėjo apie vaizdo įrašą, ji sakė (teismo posėdžio įrašo 1.39.40 val.), kad tą pačią dieną nerašė protokolo, nes turėjo užduočių. Ji buvo įsitikinusi, kad filmuota medžiaga buvo (teismo posėdžio įrašo 1.42.10 val.). Be to, protokolą surašiusi K. J. nurodė (teismo posėdžio įrašo 1.43.57 val.), jog negali netikėti dviejų kolegų pasakojimu apie lenkimą. Vadinasi, ji tiki pasakojimu, o ne pati matė. Be to, K. J. nurodė (teismo posėdžio įrašo 1.43.57 val.): „pavaduotojas (M. N.) sakė, kad kirto ištisinę liniją ir, man atrodo, minėjo šalutinį kelią“.

4.18.       M. N. tarnybinis pranešimas, kurio tariamai jo, R. M., pasakyti žodžiai neatitinka faktinių aplinkybių, surašytas 2018-10-31, nors protokolas surašytas 2018-10-24, tuo pažeistas ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

4.19.       Be to, R. M. pažymi, kad prieš surašant protokolą jis nebuvo supažindintas su procesinėmis teisėmis ir jo niekas neįspėjo apie tai, kad bus daromas vaizdo ir garso įrašas. Tik priimant nutarimą jis buvo įspėtas apie vaizdo ir garso įrašą. Be to, jam nebuvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus. Taip buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, taip pat sąlygoję priimto nutarimo neteisėtumą. Nutarties 7 lape teismas pažymi, kad R. M., manydamas, jog Institucijos pareigūnai, tiriantys administracinio nusižengimo bylą, yra galbūt šališki, galėjo pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise ir pareikšti nušalinimą šališkiems policijos pareigūnams ar pačiai Institucijai. Tačiau, kai minėta, surašant protokolą su šia teise jis nebuvo supažindintas, todėl nušalinimo Institucijai nepareiškė, nes tokia teisė, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio 4 dalis, 577 straipsnio 2 dalies 5 punktas, jam nebuvo suteikta.

4.20.       Be to, R. M. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Tauragės AVPK kaltės 2 metus vyko teisminės bylos, visas 3 bylas jis laimėjo ir jam priteista daugiau kaip 20 000 eurų. Tauragės AVPK kaltę, prieš jį policijos pareigūnų, iš jų ir S. M. (kaip minėta, ji surašė tarnybinį pranešimą, jo pagrindu buvo surašytas protokolas), atliktus neteisėtus veiksmus įrodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir bylas pagal Tauragės AVPK apeliacinius skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl, R. M. teigimu, egzistavo ir egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių Tauragės AVPK gali jam bet kokiais būdais kenkti. Pažymėtina, kad didžiausia suma (apie 20 000 eurų) jam buvo išmokėta M. N. jau dirbant Tauragės AVPK viršininko pavaduotoju, o teisme pastarasis paaiškino, kad apie minėtą situaciją nieko nežino. Todėl neaišku, kaip gali teismas tikėti tokiu abejotinos reputacijos asmeniu (apie M. N. moralę ir jo veiklą galima rasti ir laikraščiuose (http://meslaisvi.lt/2013/02/20/pagegiu-operatvvines-veiklos-skvriaus-vadovas-pasieniete-sokdino-del-apmaudaus-nesusipratimo/); kitas epizodas Telšiuose – lenkdamas per sankryžą sužeidžia jauną merginą ir dėl to teisės vairuoti nepraranda (http://www.kalvotoji.lt/2015/10/23/kas-svarbiau-policijos-munduras-ar-tiesa/).

4.21.       Kalbant apie policijos (ne)šališkumą kaip analogiją galima nurodyti teismų praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

4.22.       Taigi apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareigūnų šališkumu. Realūs faktai – teismų sprendimai – buvo ir jie teismui yra pateikti. Taip pat teismui buvo paaiškinta, kad pareigūnė S. M., surašiusi tarnybinį pranešimą, yra ta pati pareigūnė, dėl kurios 2016 m. atlikto neteisingo tyrimo kilo kitos 3 administracinės bylos ir jam, R. M., neteisėtai buvo paskirta nuobauda ir jis neteisėtai buvo atleistas iš Tauragės AVPK Migracijos skyriaus viršininko pareigų, neteisėtai negavo pareigūno pensijos. S. M. dėl savo veiksmų nebuvo nubausta, iš jos nereikalauta atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

4.23.       Apklausiama teisme S. M. (teismo posėdžio įrašo 1.07.10 val.) patvirtino, kad atliko tarnybinį tyrimą dėl nuobaudos jam skyrimo ir pateikė siūlymus skirti griežtą papeikimą. To paties tarnybinio patikrinimo pagrindu jis buvo atleistas iš pareigų, nesuteikiant leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimais nuobauda panaikinta, o S. M. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada pripažinta neteisėta. Vėliau teismų sprendimais buvo pripažintas neteisėtu jo atleidimas iš darbo. Visi šie veiksmai ir teisminiai nagrinėjimai buvo atlikti S. M. atlikto patikrinimo ir jos siūlymų pagrindu. Jos veiksmais buvo padaryta didžiulė žala valstybei ir Tauragės AVPK, o dabar, R. M. įsitikinimu, vyksta akivaizdus jo persekiojimas ir noras kuo griežčiau jį nubausti (teikiant melagingus parodymus). Tai yra akivaizdus Tauragės AVPK pareigūnų šališkumas. Tuo labiau, kad M. N. atstovauja Tauragės AVPK vadovybei ir didžiausia pinigų suma (apie 20 000 eurų) jam, R. M., buvo išmokėta R. N. einant Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo pareigas.

4.24.       Pažymėtina ir tai, kad vaizdo ir garso įrašai, surašant protokolą, padaryti neteisėtais būdais, negali būti naudojami kaip įrodymai (pvz., prieš surašant nutarimą 2018-11-08 pareigūnas A. P. įspėjo, kad bus daromas vaizdo ir garso įrašas). Be to, R. M. pažymi, kad jam nežinant, jog protokolo surašymo metu įrašinėjama, jo užduoti klausimai bendraujant su buvusiomis kolegėmis buvo visiškai natūralūs. Kyla klausimas, kam reikalingas paaiškinimas protokole, jeigu remiamasi garso įrašu.

4.25.       Klausimas „Ar aš lenkiau per sankryžą?“ yra visiškai normalus, nes jis nematė ten jokios sankryžos, kaip ir klausimas „Ar ANK 417 str. neišeina?“ labai natūralus, kol jis pakartotinai neapžiūrėjo lenkimo vietos (nuvažiavo po protokolo surašymo ir nufilmavo tą vietovę) ir įsitikino, kad pažeidimo nepadarė, nes toje vietoje, kur buvo baigtas lenkimo manevras, prasideda dviguba (ištisinė su punktyrine (KET 3 priedo 1.10 p.) linija, kurią iš punktyrinės pusės kirsti galima bet kokiu atveju, o ANK 417 straipsnis susijęs tik su ištisinės linijos pažeidimu. Dėl šios priežasties jis suabejojo, ar negalėjo pažeisti ANK 417 straipsnio, nors KET 3 priedo 1.1 p. aprašyta ištisinė linija prasideda dar už lenkimo vietos pravažiavus 100–150 m. Trečiojo teismo posėdžio metu jis atsinešė kompiuterį ir per „Ecofleet“ sistemą pademonstravo savo važiavimo taškus ir vietas, kur aiškiai matosi, kad 1 „Škodos“ taške, pažymėtame tiesiai ant kelio asfalto (pažymėta schemoje) dar prieš tiltuką, kur jis lenkė BMW automobilį, jo automobilis yra kairėje kelio pusėje, t. y. toje vietoje vyko lenkimas. 2 ir 3 „Škodos“ taškai (pažymėti schemose) už tiltuko iki jam inkriminuojamos sankryžos rodo, kad jo automobilis yra kelio dešinėje pusėje ir jokio lenkimo neatlieka, o policijos „Mitsubishi“ automobilis jau 2 „Škodos“ taške yra apie 20 m atsilikęs nuo „Škodos“ ir tas taškas yra tik prasidėjus KET 3 priedo 1.10 linijai. Pažymėtina, kad pareigūnė S. M., liudydama pirmojo posėdžio metu (teismo posėdžio įrašo 50 min. 47 sek.), nurodė, kad tiltelis buvo prieš pradedant lenkimą, tai reiškia, kad iki sankryžos, kurioje tariamai jis lenkė, buvo likę apie 500 m, tai tokiu atveju automobiliai pusę kilometro turėjo važiuoti vienas greta kito, o realiai aplenkti automobilį užtenka nuo 50 iki 100 m. Taip pat ši liudytoja teismo posėdžio metu peržiūrint jo filmuotą medžiagą ir bandant susiorientuoti situacijoje, kur vyko lenkimas (teismo posėdžio įrašo 53 min. 10 sek.), pasakė, kad esant KET 3 priedo 1.10 linijai iš punktyrinės pusės grįžti negalima, bei parodo į teismo posėdžio metu ekrane rodomą liniją. Tada jis replikuoja, kad ši pasiskaitytų KET. Vadinasi, liudytoja, neteisingai suprasdama kelių ženklinimą, klaidingai galvojo apie pažeidimą. R. M. teigimu, jo tariamas pažeidimas net nebuvo užregistruotas tą pačią dieną policijos duomenų bazėse (PRIR ir ROIK) (nors tai privaloma), tai buvo padaryta tik kitą dieną, todėl nesuprantama, kodėl registracija buvo perkelta į kitą dieną.

4.26.       PRIR duomenų bazėje pažeidimas taip pat nebuvo užregistruotas, kaip tai numato Patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas, nes nebuvo per raciją informuota apie pažeidimo esmę. 2018-10-23 nėra jokių įrašų duomenų bazėse (PRIR, ROIK) apie pažeidimą. Įrašas ROIK atsirado tik kitą dieną – 2018-10-24, jau surašius protokolą.

4.27.       Vadovaujantis 2011-07-19 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), automobilį sustabdžiusios pareigūnės privalėjo atlikti tokius Įsakyme nurodytus veiksmus:

 – sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį (Įsakymo 28 punktas);

 – jeigu įvykio metu buvo padarytas teisės pažeidimas, – asmens (-ų), įtariamo (-ų) jį padarius, požymius, pasitraukimo kryptį. Visa ši informacija surašoma į tarnybinę knygelę ir informacija perduodama budėtojui, o toliau policijos patrulis privalo veikti pagal budėtojo nurodymus (Įsakymo 42.4. punktas), taigi policijos patruliui dirbant su PPV moduliu ši informacija, pasinaudojant PPV funkcionalumu, užregistruojama PRĮR ir toliau policijos patrulis privalo veikti pagal budėtojo nurodymus;

 – iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta (Įsakymo 49. punktas). Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu.

4.28.       Apeliaciniame skunde R. M. taip pat teigia, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo palanki Institucijos atstovui bei liudytojams – policijos pareigūnams.

4.29.       Nesuprantamas teisėjos menamas klausimas K. J. apie laiką (teismo posėdžio įrašo 1.31.20 val.): „Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas 14 val. 10 min.( realiai tame ruože automobiliai buvo 14 val. 4 min.), ar galėtų būti klaida?“, analogiškas klausimas S. M. (teismo posėdžio įrašo 1.15 val.) „Ar laikas tikslus, ar yra paklaida?“, nes policijos atstovas sutiko su įrašais protokole ir apie klaidas net neužsiminė, nors administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, o ne teismas.

4.30.       Liudytojai K. J. jam, R. M., uždavus klausimą, kodėl iš karto nestabdė tariamai pažeidimą padariusio automobilio (tai privalo daryti nedelsiant) (teismo posėdžio įrašo 1.38 val.) teisėja atsako už liudytoją, jog ji jau pasakė, kad negalėjo įsijungti švyturėlių, dėl to nestabdė. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime apie pažeidimą nėra nurodyta apie tai, kad nepavyko įsijungti švyturėlių.

4.31.       Bylą išnagrinėjęs teismas visiškai nepašalino anksčiau išdėstytų prieštaravimų. LVAT formuojamoje teismų praktikoje teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-644/2012). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

4.32.       Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi byloje yra prieštaringų duomenų, o teismas pagal išgales nesiėmė priemonių tiems prieštaravimams pašalinti, neišnaudojo visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, bet rėmėsi abejotinais, šališkais, prieštaringais faktiniais duomenimis.

4.33.       Apelianto R. M. nuomone, išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir sudėties, dėl to administracinė teisena jam turi būti nutraukta.

4.34.       Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. ir jo atstovas advokatas V. Skladaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Institucijos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. R. M. teigimu, lenkimo manevrą jis atliko, t. y. leisdamasis nuo kalno aplenkė BMW automobilį, grįžo į savo kelio juostą, ir pervažiavęs tiltuką aplenkė „Mitsubishi Sport Pajero“ automobilį, nepažeisdamas KET, lenkimo metu nei ištisinės ženklinimo linijos, nei sankryžos nebuvo, todėl, apelianto teigimu, jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

6.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

7.       Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

8.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. R. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

9.       Nagrinėjamoje byloje A. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jo pagrindu Institucijos 2018-11-08 nutarimu jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad R. M. pagrįstai Institucijos 2018-11-08 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, rėmėsi policijos pareigūnų, kurie užfiksavo (tiesiogiai matė) nusižengimą, parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, pažymėdamas, kad pareigūnų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, pareigūnų suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti R. M. byloje nenustatytas, taigi teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Tuo tarpu R. M. pozicija dėl jam inkriminuoto nusižengimo, teismo vertinimu, nebuvo nuosekli, todėl teismas ją atmetė kaip pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, pažymėdamas, kad pats R. M. savo paaiškinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad jeigu pažeidė KET, tai dėl to gailisi.

10.       R. M., nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde Institucijos ir teismo priimtus procesinius sprendimus ginčija ir prašymą nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną iš esmės grindžia dviem aspektais: 1) netinkamu faktinių aplinkybių dėl lenkimo transporto priemonių per ištisinę kelio ženklinimo liniją bei sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, nustatymu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties; 2) Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, šališkumu. Pasak apelianto, byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išskyrus suinteresuotų policijos pareigūnų teisme duotų parodymus ir jų tarnybiniuose pranešimuose bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotus duomenis, kurie, R. M. teigimu, yra melagingi ir prieštaringi bei pateikti siekiant jį nepagrįstai apkaltinti ir tokiu būdu su juo susidoroti (siekiant kuo griežčiau jį nubausti) dėl policijos įstaigos prieš jį pralaimėtų bylų dėl neteisėto atleidimo iš darbo policijos įstaigoje ir kt., nėra.

11.       Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.

12.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą laikė, kad R. M. kaltė įrodyta policijos pareigūnų S. M., K. J. ir A. N. parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose ir R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, pažymėdamas, kad policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti, tuo tarpu R. M. versiją, kad nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, teismas vertino kaip jo gynybos poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą.

13.       Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu, apygardos teismas pažymi, kad policijos pareigūnų S. M., K. J. ir A. N. teisme duoti parodymai ir jų tarnybiniuose pranešimuose (Tauragės AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2018-10-24 tarnybinis pranešimas; Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo M. N. 2018-10-31 tarnybinis pranešimas) bei Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėjos K. J. 2018-10-24 R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti duomenys, priešingai nei konstatavo Tauragės apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi ir paneigiantys R. M. parodymus, kad jis policijos pareigūnų automobilius aplenkė nepažeisdamas KET reikalavimų, bei patvirtinantys jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, visų pirma dėl to, kad jie, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra nuoseklūs, antra, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, trečia, apeliantas R. M. pagrįstai kelia abejones dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo.

14.       Nors kaip liudytojos teisme apklaustos policijos pareigūnės S. M. ir K. J. nurodė, kad jos tiesiogiai matė, kaip R. M. (kaip vėliau nustatė) lenkė jų tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais bei joms iš paskos važiavusį taip pat policijos tarnybinį automobilį „BMW“, kurį vairavo A. N., kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, tačiau, kaip matyti, šios pareigūnės, kaip pačios nurodė, vairuotojo, kuris, jų teigimu, lenkdamas pažeidė KET reikalavimus, nestabdė, tai padarė tik gavusios iš budėtojo nurodymą sustabdyti „Škoda Superb“ automobilį. Nors S. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pažeidėjo vairuojamo automobilio iš karto nesustabdė, nes dėl techninių kliūčių negalėjo įsijungti švyturėlių, tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto policijos garso įrašo, budėtojui nurodžius sustabdyti savivaldybės automobilį, pralenkusį jų vairuojamą policijos tarnybinį automobilį, per raciją pareigūnė atsakė: „Gerai. Lekiam“ (b. l. 62). Apie tai, kad sustabdyti pažeidėjo iš karto nepavyko dėl techninių kliūčių, nes neįsijungė švyturėliai, pareigūnės budėtojui nepranešė. Apie tai nenurodyta ir policijos pareigūnės S. M. 2018-10-24 tarnybiniame pranešime. Tokią versiją policijos pareigūnės S. M. ir K. J. iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad pranešdama apie sustabdytą automobilį, S. M. sustabdymo priežasties nepasakė, tik nurodė automobilio valstybinį numerį. Be to, S. M. apklausiama teisme nurodė: „Važiuojant į įkalnę, pastebėjau pradedantį lenkti automobilį, ir lenkimas buvo kalno viršuje“ (b. l. 125), tuo tarpu R. N. nurodė, kad: „Lenkimą jis pabaigė jau pakilus į tą įkalnę.“ (b. l. 141). Be to, liudytoja S. M. nurodė, kad R. M. baigė lenkimą ties sankryža, tuo tarpu R. N. teigė, kad R. M. lenkė net per kelias sankryžas. Nesutampa policijos pareigūnų parodymai ir dėl vaizdo registratoriaus. R. N. nurodė, kad vaizdo registratorius jo vairuojamame BMW automobilyje buvo, bet buvo išimta kortelė ir neveikė (b. l. 140 antra pusė), tuo tarpu jo kolegė S. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė: „Aš nemačiau vaizdo registratoriaus BMW automobilyje“ (b. l. 126). Be to, R. N. parodymai apie tai, kad vaizdo registratorius BMW automobilyje buvo, prieštarauja objektyviam įrodymui byloje – Tauragės AVPK Informatikos ir ryšių poskyrio vedėjo G. B. 2018 m. gruodžio mėnesio tarnybiniam pranešimui „Dėl vaizdo registratoriaus“ Nr. 85-PR2, kuriame nurodyta, kad 2018-10-15 M. N. kreipėsi dėl galimybės išduoti naują vaizdo registratorių automobiliui BMW E65, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes turėto vaizdo registratoriaus veikimas strigo. Vaizdo registratorius dėl gedimo buvo perduotas į Informatikos ir ryšių poskyrį ir 2018-10-19 jis buvo sutvarkytas, tačiau iki 2018-10-23 M. N. nebuvo perduotas, todėl automobilyje nebuvo galimybės daryti vaizdo įrašus (b. l. 50). Pažymėtina ir tai, apklausiama teisme liudytoja S. M. nurodė, kad: „R. M. prašė susipažinti su vaizdo medžiaga. Mes tuo metu vaizdo įrašo neturėjome, buvo pasakyta, kad rašykite prašymą. Mūsų automobilyje vaizdo įrašas nebuvo daromas, dėl vaizdo įrašo BMW automobilyje nebuvome tikros, kad jis yra“ (b. l. 125 antra pusė, b. l. 126), tačiau kartu teigė: „Pažeidėjui buvo išaiškinta, kad gali susipažinti su medžiaga, bet po to paaiškėjo, kad to vaizdo įrašo nėra.“ <...> Medžiaga susipažinimui yra pateikiama po protokolo surašymo, dėl tos priežasties mes neieškojome to vaizdo įrašo pareiškėjui paprašius“ (b. l. 126). Iš pacituotų pareigūnės S. M. parodymų galima daryti išvadą, jog ji buvo įsitikinusi, kad vaizdo įrašas buvo daromas (pati nurodė R. M., kad galės susipažinti su vaizdo įrašu, tačiau vėliau ji sužinojo, kad vaizdo įrašo nėra). Tai matyti ir iš byloje esančio protokolo surašymo vaizdo ir garso įrašo (b. l. 131), kuriame užfiksuota, kad į R. M. klausimą „Jūs žiūrėjote tą medžiagą?“, protokolą kompiuteriu rašanti pareigūnė atsako: „Nežiūrėjau“ (įrašo 05:46 min.) (pažymėtina, jog iki to jokie dokumentai dėl tiriamo įvykio nebuvo rašomi). Liudytoja K. J. apklausiama teisme taip pat nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog yra vaizdo įrašas BMW automobilyje ir dėl to pasakė R. M., kad jis yra. Taip apklausiamas teisme nurodė ir R. M., pažymėdamas, kad prie jo priėjusi policijos pareigūnė pasakė: „mes turime viską įrašę“ (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti R. M. parodymais, kad jį sustabdę policijos pareigūnai pasakė, jog yra vaizdo įrašas.

15.       Liko nepašalintos abejonės, kodėl nebuvo (ir ar tikrai nebuvo) kortelės policijos pareigūnių S. M. ir K. J. tarnybiniame automobilyje esančiame vaizdo registratoriuje ir dėl to, kaip nurodė pareigūnė K. J., vaizdo įrašas nebuvo daromas. Nesutampa ir liudytojų S. M. ir K. J. parodymai dėl įvykio vietos, tai yra kuriame kilometre užfiksuotas pažeidimas: teismui S. M. paklausus, kaip ji nustatė įvykio vietos kilometro duomenis, pastaroji nurodė, kad tą pačią dieną nuvažiavo į vietą pasitikrinti kilometrinių stulpelių numeracijos ir tarnybiniame pranešime nurodė 26–27 kilometrus; tuo tarpu kartu su S. M. patruliavusi K. J. teigė, jog tą pačią dieną jos niekur nevažiavo, o kilometro duomenis pateikė pasitarusios su policijos pareigūnais, kurie rašo daugiau protokolų. Aptartų duomenų kontekste laikyti patikimais policijos pareigūnų parodymus, kurie, kaip matyti, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra nuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa, ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, ir jais grįsti R. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, negalima.

16.       Pažymėtina ir tai, kad Institucija nepaneigė R. M. apylinkės teismui ir pakartotinai apygardos teismui pateiktų navigacinės sistemos duomenų dėl jo automobilio padėties konkrečiame kelio ruože lenkiant policijos pareigūnų tarnybinius automobilius, kuriuose užfiksuoti R. M. ir policijos pareigūnų tarnybinių automobilių buvimo taškai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad lenkimo sankryžoje nebuvo. Policijos atstovės J. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iškeltos abejonės dėl šių duomenų patikimumo dėl galimų paklaidų savaime tokios išvados nepaneigia, nes Institucija nepateikė jokių duomenų, paneigiančių R. M. pateiktus skaičiavimus pagal navigacinės sistemos duomenis.

17.       Apelianto teigimu, suvedus Tauragės AVPK bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis iš GPS navigacijos sistemos „Ecofleet“ (gautas koordinates) ir sulyginus policijos automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. vairuojamo automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietas ties sankryža, kurioje jis tariamai lenkė matyti, kad jo vairuotas automobilis „Škoda“ per sankryžą pravažiavo 14.04.41 val., o žymėtas policijos automobilis „Mitsubishi“ – 14.04.43 val., ir važiavo atsilikęs nuo jo vairuojamo automobilio „Škoda“ apie 40 m. Taigi, pagal šiuos byloje R. M. pateiktus navigacinės sistemos duomenis, jam inkriminuojamo nusižengimo – lenkimo sankryžoje – nebuvo, o tai paneigiančių duomenų Institucijos atstovai nepateikė.  Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad apie 350 m iki sankryžos R. M. vairuojamas automobilis „Škoda“ 14.04.24. val. jau buvo aplenkęs automobilį „Mitsubishi“ ir važiavo apie 20 m priekyje.

18.        Dėl pateiktų į bylą schemų (b. l. 134–137) R. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog analizuojant taškus Streetview režimu, taškas Nr. 1 neprivažiavus iki tiltelio apie 100 m (sankryža, kurioje R. M. tariamai lenkė yra už 600 m) buvo pažymėtas tiesiai ant asfalto, ir jis buvo priešpriešinio eismo juostoje, t. y. kairėje kelio pusėje. Taigi tuo metu buvo lenkiamas BMW automobilis. Pateikti ir 2 bei 3 „Škodos“ buvimo taškai, kurie yra iki minimos sankryžos. Šie taškai ant asfalto buvo pažymėti kelio dešinėje pusėje. Tai rodo, jog inkriminuojamo lenkimo momentu R. M. vairuojamas automobilis važiavo dešine eismo juosta, taigi lenkti policijos automobilių negalėjo. Šie duomenys, pareiškėjo teigimu, paneigia kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kad R. M. vienu metu aplenkė abu policijos automobilius apie 400 m atstumu važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Be to, apelianto teigimu, lenkimas vyko kelio Ryga–Kaliningradas 160 kilometre, o ne 159 kilometre. Automobilį BMW jis lenkė kelio 159,75 kilometre, automobilį „Mitsubishi“ – 159,5 kilometre, o sankryža yra 159,06 kilometre. Schemoje sužymėti kilometrai iš oficialaus Kelių direkcijos puslapio „eismoinfo.lt“, kur minima sankryža nurodyta 160 kilometre. Apeliantas taip pat paaiškino, kad pateiktose schemose GPS navigacijos taškai sužymėti Google maps žemėlapyje suvedus oficialius navigacijos taškų koordinačių duomenis, gautus iš policijos (apie „Mitsubishi“ ir „BMW“ automobilius) ir Tauragės rajono savivaldybės (apie „Škoda“ automobilį), po to suvesti duomenys iš žemėlapio atspausdinti ant lapo. Teismui papildomai buvo pateikti visi penki ginčijamo ruožo „Škodos“ automobilio navigacijos taškai, sudėlioti pačios „Ecofleet“ sistemos, ir atskirai kiekvienas, atspausdintas tiesiogiai iš sistemos, kad būtų matomi žemėlapyje.

19.       Nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Institucijos atstovas K. L. dėl GPS duomenų schemų paaiškino, kad jeigu viskas teisingai suvesta, tai viskas gerai, ir kad duomenis patikrins, tačiau dėl šių GPS duomenų Institucija jokios pozicijos nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. pozicijos nepaneigė.

20.       Tauragės

21.       Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. M., vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones (policijos pareigūnų tarnybinį automobilį Mitsubishi Sport Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą skiriamaisiais ženklais, ir paskui jį važiavusį nežymėtą policijos tarnybinį automobilį BMW 730) važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei lenkimo manevrą atliko sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 140.1 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

22.       R. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai policijos pareigūnų parodymais ir nebuvo fiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai, kurių parodymais ir surašytais dokumentais buvo įrodinėjama R. M. kaltė, eina atsakingas pareigas Tauragės AVPK – institucijoje, kurioje anksčiau dirbo ir R. M.. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarp R. M. ir Tauragės AVPK buvo kilęs konfliktas dėl apelianto atleidimo iš darbo, vykę šiuo klausimu teisminiai ginčai buvo išspręsti R. M. naudai, institucijos veiksmai atleidžiant pareiškėją iš darbo buvo pripažinti neteisėtais, iš institucijos buvo priteista ženkli kompensacija pareiškėjui. Tuo būdu lieka nepaneigta apelianto versija, jog Tauragės AVPK pareigūnai galėjo būti suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti, kerštaudami už pralaimėtą teisminį procesą, institucijos dėl to patirtus nuostolius ir atskleistus pareigūnų darbo trūkumus. Iš to seka, jog tiek liudytojų policijos pareigūnų šioje byloje duoti parodymai, tiek ir institucijos surinkta kita bylos medžiaga turi būti vertinama itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys.

23.       Kaip matyti, R. M. pateikus techninėmis priemonėmis gautus duomenis – išrašus iš navigacinių sistemų, kuriuose užfiksuoti įvykyje dalyvavusių automobilių buvimo taškai aktualiais byloje laiko momentais, patvirtinantys apelianto versiją apie vykdytų lenkimų eigą, institucija šių duomenų tikrumo ir autentiškumo nepaneigė. Institucijos atstovų paaiškinimai, neva apelianto pateikti duomenys gali būti netikslūs dėl galimų navigacinės sistemos paklaidų, yra išimtinai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis apie galimus tokių paklaidų, jeigu jos apskritai egzistuoja, dydžius. Iš to seka, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta institucijos surinkta medžiaga, paremta, kaip jau aptarta, nenuosekliais ir prieštaringais galimai suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymais, nepaneigia apelianto versijos, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. 

24.       Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. M. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018-11-08 nutarimas, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis, kuria pakeistas Institucijos 2018-11-08 nutarimas, sutrumpinant administracinio pioveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 3 mėnesių, naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena R. M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-03-18 nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2018-11-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4224-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                 Linas Pauliukėnas