ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-797/2021 pagal ieškovės bendrijos „Eli Park“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bendrija „Eli Park“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 4959,11 Eur tikslinių įmokų skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad bendrijos „Eli Park“ teritorijoje savininkui M. M. (atsakovui) nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).

3.       Ieškovė nurodė, jog pagal bendrijos pirmininko ir buhalterės turimus skolų apskaitos duomenis šiai dienai atsakovas yra skolingas bendrijai 4959,11 Eur (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2511,86 Eur už C statinių grupę) tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių) už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30.

4.       Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas daugelį kartų žodžiu bei elektroniniu paštu buvo raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau jis į raginimus nereagavo.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra bendrijos narys nuo pat jos įkūrimo dienos, nes buvo steigiamojo susirinkimo dalyvis; atsakovas kaip bendrijos steigėjas tapo nariu nuo jos įregistravimo dienos (2013-05-02).

6.       Ieškovė nurodė, kad bendrijai 2014-06-25 buvo išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini) (bendrijos teritorijoje) statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo tinklus. Projektuotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šeba“ dar 2006 m. parengė inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, tačiau užsakovė savo teises pagal parengtą projektą perleido UAB „Vakarų gotika“, kuriai 2007-01-17 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 103, 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai.

7.       Ieškovė nurodė, kad pirminėmis pirkimo pardavimo sutartimis statytoja ir poilsio pastatų savininkė UAB „Vakarų gotika“ įsipareigojo parengti atliktus darbus pridavimui Valstybinei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai iki 2009-06-01, jei pirkėjas įvykdys savo įsipareigojimus, nustatytus sutarties 9.2. punkte dėl vidinės apdailos užbaigimo. Sutarties 9.4. punktu pirkėjas įsipareigojo po statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir šio akto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ sudaryti sutartis su teritorijos apsaugą vykdančia bendrove, patalpoms vandenį, elektros energiją, dujas, ryšio paslaugas ir kitus komunalinius patarnavimus tiekiančiomis ir vykdančiomis organizacijomis, su pastatus eksploatuojančia ir prižiūrinčia bendrove arba įsteigti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti eksploatavimo bendriją, kuri rūpinsis bendraturčių bendrojo naudojimo inžinerinės ir kitos įrangos priežiūra, eksploatavimu, renovacija, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ar bendrai naudojamo sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, kitų bendrų teisių bei interesų gynimu ir apsauga.

8.       Ieškovė nurodė, jog bendrijos teritorijoje suplanuoti ir poilsio pastatų aptarnavimui skirti inžineriniai tinklai yra įrengti ir veikia, tačiau iki šiol nėra įregistruoti (nėra užpildyta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ deklaracija apie statybos užbaigimą dėl statytojos UAB „Vakarų gotika“ bankroto). Tinklai bus įregistruoti bendrijos nuosavybės teise, nes ji yra šių tinklų statytoja pagal 2014-06-25 statybos leidimą. Projektas yra parengtas ir statybos leidimas išduotas visiems suprojektuotiems darbams, todėl statinių ir inžinerinių tinklų pridavimas ir registracija viešame registre galima tik tada, kai visi pastatai bus baigti statyti. Būtent dėl atsakovo nuosavybės teise valdomų pastatų (B ir C korpusas) neužbaigtos statybos ieškovė negali iki galo įgyvendinti statytojo teisių ir nuosavybės teise įregistruoti inžinerinius tinklus bei statinius (vidinę gatvę).

9.       Ieškovė nurodė, kad projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. taip pat parengė vidaus gatvės įrengimo projektą, kuris dėl statytojos UAB „Vakarų gotika“ bankroto nebuvo įgyvendintas. Kadangi buvo suprojektuotas asfaltuoto kelio dangos įrengimas, 2019-05-04 vykusio „Eli Park“ savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta koreguoti esamą projektą ir gatvę iškloti trinkelėmis. Ieškovė ir UAB „Vardoma“ 2018-10-24 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą. Vykdant šią sutartį, bendrijos visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta rinkti po 600 Eur nuo kiekvieno kotedžo. Atsakovas, turintis 22 kotedžus, savo prievolę sumokėti 13200 Eur geruoju neįvykdė, todėl bendrija kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2018-11-16 priimtu teismo įsakymu (civilinėje byloje Nr. eL2-11508-797/2020) nutarė išieškoti iš atsakovo skolą. Atsakovas teismo įsakymui neprieštaravo, prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, ir šiai dienai skolą bendrijai yra sumokėjęs visiškai.

10.       Ieškovė nurodė, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Šie bendrojo naudojimo objektai yra sukurti bendrijos narių lėšomis, t. y. prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir atsakovas, taip tapdamas ne tik šių objektų naudotoju, bet ir bendraturčiu.

11.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra bendrijos narys, todėl piniginės prievolės bendrijai jam atsiranda pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNSBĮ)) ir bendrijos įstatus.

12.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas žemės sklypo dalies su nebaigtais statyti pastatais, sudarančiais 22 patalpas, esančiais bendrijos teritorijoje, savininku ir būdamas bendrijos nariu bei bendro naudojimosi objektų bendraturčiu, privalo vykdyti bendrijos organų, kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, bei apmokėti bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad šiai dienai atsakovas yra skolingas 4959,11 Eur tikslinių įmokų, kurias sudaro nuolatinės techninės priežiūros ir administravimo mokesčiai.

13.       Ieškovės vertinimu, bendrija visiškai pagrįstai skaičiuoja atsakovui įmokas už 22 turtinius vienetus, nes atsakovo turimas žemės sklypas yra ne mažiau kaip 22 kartus didesnis už kitų savininkų, mokančių už vieną turtinį vienetą, turimus žemės sklypus.

14.       A. M. M. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini). Nuo žemės sklypo įsigijimo momento sklype buvo bei šiuo metu yra 22 pamatai (tik vietomis su nedidele dalimi pradėtos, bet nebaigtos statyti sienos), kurie nebuvo/nėra įregistruoti. Atsakovui norint statyti naujus pastatus žemės sklype, reikalinga gauti aktualius statybos leidimus, kurie galiotų, o esamus pamatus nugriauti. Pagal parengtą projektą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 22 pastatai (B grupės korpusas – 10 vnt. ir C grupės korpusas – 12 vnt.), atlikus būtinus veiksmus, galėtų atsirasti tik ateityje. Nuo žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise atsakovo iniciatyva nevyko joks statybos procesas. 

16.       Atsakovas pažymėjo, jog jam nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas, t. y. tik vienas turtinis vienetas, kuriame šiuo metu nėra pastatų ar ieškovės nurodytų tariamų kotedžų. Atsakovo vertinimu, iš jo nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių), kurios apskaičiuojamos už atskirus 22 kotedžus.

17.       Atsakovas pažymėjo, kad bendrijos įstatai jam negali būti taikomi, kadangi atsakovas nėra kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkas. Atsakovo nuomone, ieškinyje keliamas reikalavimas dėl skolos bendrijai 4959,11 Eur tikslinių įmokų (2447,25 Eur už B statinių grupę + 2511,86 Eur už C statinių grupę, iš viso už 22 atskirus kotedžus, kurie neegzistuoja) bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių už laikotarpį nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia atsakovo interesus, taip pat neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų esminių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja bendrijos įstatams, DGNSBĮ. Be to, ieškovė, reikalaudama neteisingai apskaičiuotų mokesčių, siekia nepagrįstai praturtėja atsakovo sąskaita.

18.       Atsakovas nurodė, jog ieškovė ieškinyje paminėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-16 priimtą teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-11508-797/2020), kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo skolą, tačiau atsakovas nesutiko su skola, bet neturėdamas atstovo, nesugebėjo tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo padėtis yra nelygiavertė, lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso ir statiniai, ir kurie tuo pačiu naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais.

19.       Atsakovas nurodė, kad bendrijos susirinkimo protokolai dėl neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto mokesčių skaičiavimo prieštarauja jos įstatams, DGNSBĮ, imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais atsakovo atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas įmokas, spręstina dėl DGNSBĮ taikymo. DGNSBĮ taikomas tik gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, o atsakovas neturi savo žemės sklype jokių pastatų. Atsakovas neturi pareigos mokėti už infrastruktūros sukūrimą bei jos išlaikymą, nes šia infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, atsakovas nėra prisijungęs prie ieškovei priklausančios inžinerinės infrastruktūros, todėl atsakovui nei įstatymo, nei bendrijos įstatų pagrindu neatsiranda prievolė prisidėti prie išlaidų šiems objektams išlaikyti. Atsakovo žemės sklype nėra jokių pastatų ar kotedžų, statybos procesas nevyksta, žemės sklypo aplinkos ieškovė netvarko (žolė nepjauta), nėra nutiesto kelio (kuris būtų išklotas trinkelėmis), atsakovas nėra prisijungęs prie bendrojo naudojimo objektų – inžinerinių tinklų ir jais bei jokia kita infrastruktūra nesinaudoja.

20.       Atsakovas pažymėjo, jog ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, t. y. mokesčiai už paslaugas, yra nekonkretizuoti (nedetalizuoti), t. y. nėra aišku, už kokias paslaugas jie išrašyti. Be to, atsakovui skaičiuojami mokesčiai už kiekvieną atskirą 22 kotedžą, kurie neegzistuoja. Atsakovui tokiu būdu be pagrindo sudaroma nepakeliama finansinė bendrijos priskaičiuojamų mokesčių našta. Ieškovė neteisingai, neproporcingai, neteisėtai bei nepagrįstai vykdo bendrijos mokesčių apskaičiavimą atsakovo atžvilgiu už paslaugas, kurių atsakovas realiai (faktiškai) negauna.

21.       Atsakovas nurodė, jog ginčija pareigą mokėti bendrijai įmokas už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus, nes jie nėra pastatyti, be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso tik 6466/16500 žemės sklypo, t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų. Atsakovas nesutinka su pareiga mokėti įmokas už infrastruktūros išlaikymą, nes ja faktiškai nesinaudoja ir tokios galimybės objektyviai neturi. Atsakovas nesutinka su bendrijoje nustatyta tvarka dėl jam priskaičiuotų bendrijos mokesčių, nes mokesčiai paskirstomi, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

22.       Atsakovas akcentavo byloje esminę reikšmę turinčias aplinkybės: 1) bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininku; 2) atsakovui nuosavybės teise (registruotas) priklauso 6466/16500 žemės sklypas (t. y. tik vienas turtinis vienetas/objektas, tiktai už jį būtų galimas įmokų skaičiavimas), kuriame šiuo metu nėra kotedžų ar pastatų; 3) bendrija įmokų reikalauja už 22 turtinius objektus – kotedžus/pastatus; 4) nebaigtos statybos statiniai – pamatai beveik visi (20) su 6 eilėmis blokelių siena, išskyrus daugiausiai 2 pamatus – iki 11 eilių blokelių siena, niekaip negali būti laikytini kotedžais ar pastatais; 5) atsakovo padėtis yra nelygiavertė, lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso kotedžai/pastatai, ir kurie naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais; 6) 2008-02-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-3193 yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23.       Atsakovas pažymėjo, jog bendrijos įstatų ir bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtų protokolų pagrindu nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Ieškovė turėtų galimybę prisiteisti įsiskolinimą, jeigu toks būtų nustatytas, bendrijos mokėtinus mokesčius apskaičiuojant, atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 3 dalį (proporcingumo principą), tačiau šiuo pagrindu ieškinys nėra reiškiamas bei nepateikti įrodymai, galintys pagrįsti, jog toks įsiskolinimas egzistuoja. Reikalingi mokėti mokesčiai paskirstomi, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, t. y. neproporcingai bendraturčio turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės taikoma mokesčių dydžio bendrijai nustatymo ir jų paskirstymo tarp kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) – kotedžų (savininkų) tvarka, pagal kurią mokesčiai skaičiuojami kiekvienam lygiomis dalimis už turtinį vienetą, nepriklausomai nuo jo faktiškai užimamo ploto, prieštarauja imperatyviam CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, todėl įmokų, skirtų apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų paskirstymo tvarka, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negali būti taikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo 4959,11 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 4959,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1460 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo valstybei 112 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismas nurodė, jog ta faktinė aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype neįregistruoti statiniai (pamatai su sienomis), nepaneigia tokių statinių statuso. Teismas vertino, kad statinio pamatų ir dalies sienų pastatymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o nebaigtos statybos neįregistravimas viešame registre nepaneigia atsakovo turimų nuosavybės teisių, todėl atsakovo argumentus, jog statinių neįregistravimas yra pagrindas spręsti, kad statinys neegzistuoja, o jis valdo tik žemės sklypą, neturint duomenų apie savavališką statybą, vertintino kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, jog atsakovas yra jam priklausančiame žemės sklype esančių nebaigtų statyti statinių savininkas.

26.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2018 m. yra sumokėjęs bendrijai pagal priteistą teismo įsakymą lėšas, kurios ieškovės buvo panaudotos inžineriniams tinklams įrengti, todėl pagal CK 4.72 straipsnio nuostatas, atsakovas yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, o ir jo veiksmai (13200 Eur sumokėjimas) rodo, jog jis turėjo ir turi pareigą mokėti, kurią anksčiau vykdė. Teismas sprendė, jog atsakovas turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt.

27.       Teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus spręstina, kad atsakovui priklauso didesnė dalis turto (iš 55 vnt. net 22 vnt. statinių-nebaigtos statybos), atsakovas taip pat yra inžinerinių tinklų bendraturtis, jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo, todėl ieškovė teisingai ir proporcingai skaičiuoja mokesčius, nepažeisdama imperatyvių įstatymo normų.

28.       Teismas akcentavo, kad atsakovas yra bendrijos narys. Bendrija, paskaičiuodama mokesčius, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, vadovavosi bendrijos įstatais ir teisės aktais. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų skolos susidarymo mokesčių matyti, jog yra paskaičiuoti mokesčiai: administravimo išlaidos, pirmininko darbo užmokestis, ūkio išlaidos, buhalterinės paslaugos, bendrijos priežiūros išlaidos, kaupiamosios lėšos; sumos yra nurodytos pagal bendrijos priimtus sprendimus ir jas mokant kiekvieną mėnesį būtų nedidelės, tačiau atsakovui nesumokėjus mokesčių laiku, jam buvo priskaičiuojamos ir nesumokėtos skolos, todėl reikalavimo suma –  4959,11 Eur, kuri laikytina pagrįsta.

29.       Teismas akcentavo, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi, nes, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių gali būti naudojamos bendrai, nes tai nėra nuosavybės atidalijimas.

30.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčija sąskaitose nurodytų išlaidų paskaičiavimą, tačiau neginčija pačių priimtų sprendimų, pagal kuriuos renkamos įmokos, apskaičiuojami mokesčiai. Teismas nurodė, kad tarifus nustatė visuotinis susirinkimas, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą ir kt. pagal patvirtinus tarifus. Teismas vertino, jog atsakovas, neginčydamas priimtų sprendimų, o tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo, nes priimti sprendimai yra galiojantys, nurodyti sprendimai neginčijami, todėl juos privaloma vykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

31.       Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) M. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo priteistas 112 Eur žyminis mokestis, 1460 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei neteisingai pritaikė teisės aktus. Atsakovui nepriklauso kitos paskirties pastatai – patalpos (poilsio) ar kotedžai, kaip tai numatyta bendrijos įstatuose ar bendrijos savininkų susirinkimo metu priimtuose protokoluose. Atsakovui šiuo metu priklausantys nebaigtos statybos statiniai nėra tie objektai, už kuriuos būtų galimas tikslinių įmokų skaičiavimas, tai yra tik nebaigtos statybos statiniai; atsakovui įsigijus žemės sklypą su nebaigtos statybos statiniais, joks statybos procesas nevyko bei nevyksta, šiuo metu yra tik statybos projektas ir statybos leidimas. Didžiausia pirmosios instancijos teismo padaryta formali įrodymų vertinimo klaida yra ieškinio reikalavimų tenkinimas, grindžiamas bendrijos įstatais, savininkų susirinkimo metu priimtais protokolais. Atsakovui šiuo metu priklausantys nebaigtos statybos statiniai nėra tie objektai, už kuriuos, vadovaujantis bendrijos įstatais ir susirinkimo protokolais, būtų galimas tikslinių įmokų skaičiavimas. Nebaigtos statybos statinių (pamatų) savininkui negalint gyventi nurodytuose nebaigtos statybos statiniuose (pamatuose) ir jų naudoti pagal paskirtį, ginčo laikotarpiu nekilo pareiga mokėti mokesčių bendrijai už bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidas ir kitų administravimo mokesčių. Teismas nepasisakė, nemotyvavo, nevertino argumento, jog pagal parengtą statybos projektą ir statybos leidimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype dvidešimt du pastatai galėtų atsirasti tik ateityje, nes statiniai nėra pastatyti. Be to, nuo žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise, atsakovo iniciatyva nevyko joks statybos procesas ir iki šios dienos statyba nėra baigta.

31.2.                      Atsakovo atžvilgiu neteisingai taikomi bendrijos įstatai, kadangi įstatuose nurodyta, kad jie taikomi kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkams. Atsakovas ginčija pareigą mokėti bendrijai įmokas, kurios apskaičiuojamos už 22 objektus, kadangi jie nėra pastatyti. Inžineriniais tinklais atsakovas galės naudotis kaip pilnateisis bendraturtis, tik kai pastatys pastatus, kurie nurodyti bendrijos įstatuose. Atsakovo padėtis yra nelygiavertė, lyginant su kitų savininkų, kuriems nuosavybės teise be žemės sklypo dalies priklauso baigtos statybos pastatai, ir kurie naudojasi infrastruktūra, bendrojo naudojimo objektais. Atsakovas nėra prisijungęs prie bendrijos komunikacijų, todėl akivaizdu, jog jomis nesinaudoja. Negalėdamas gyventi nebaigtos statybos statiniuose (pamatuose) ir jų naudoti pagal paskirtį, atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovei mokesčių. Bendrijos įstatai atsakovui negali būti taikomi, kadangi jis nėra kitos paskirties pastatų – patalpų (poilsio) savininkas. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl konkrečioje bendrijoje galiojančios mokesčių paskirstymo tvarkos, tik toks sprendimas neturėtų prieštarauti protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams ir turi būti lygiai teisingas visų bendrijos narių atžvilgiu. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad tik nustačius, jog atsakovas naudojasi tam tikrais bendrojo naudojimosi objektais ar paslaugomis, būtų pagrindas spręsti dėl atsakovo prievolės teisinio kvalifikavimo bei apimties. 

31.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei. DGNSBĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tad atsakovas (kaip ir bendrija) yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovo priteistas žyminis mokestis, naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. DGNSBĮ nustatyta, kad draudžiama bendrijos lėšas naudoti, sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose (3 straipsnis 3 dalis 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, naikintinas.

32.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė bendrija „Eli Park“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1.                      Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, esą jis neturi pareigos mokėti bendrijai mokesčių, kadangi jam priklausančiame žemės sklype nėra statinių ir jis faktiškai bendrojo naudojimo objektais nesinaudoja. Atsakovas netinkamai aiškina kasacinio teismo praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles bei nepagrįstai savo prievoles prisidėti prie bendro turto išlaikymo sieja išskirtinai su jam priklausančio turto (22 vnt. kotedžų) statybos neužbaigtumu, tačiau tai nagrinėjamam ginčui neturi jokios įtakos. Atsakovui priklausančių statinių (neužbaigtos statybos) statusas neturi įtakos jo iš įstatymo kylančioms prievolėms išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, nes atsakovas yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis ir jo pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, kuriuos valdo bendrija, kyla iš CK 4.76 straipsnio, kuris nustato bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, bendrijos įstatų 10.2 punktas, įtvirtinantis, kad įmokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne, nebuvo siejamas su statinio (patalpų) baigtumu. Taigi, atsakovo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus negali būti siejamos išskirtinai su jam priklausančių statinių statybos baigtumu. Nors atsakovas ir neigia, kad jis faktiškai naudojasi bendrojo naudojimosi objektais, iš esmės byloje jis nepaneigė, kad prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jis privažiuoti gali vieninteliu keliu, kuris įrengtas iš bendrijos narių lėšų ir kurį valdo bei prižiūri bendrija, taigi atsakovas faktiškai naudojasi bendrojo naudojimo objektais.

32.2.                      Kaip teisingai sprendime konstatavo teismas, atsakovas bendrijos sprendimų, kuriais nustatytos prievolės mokėti mokesčius, neginčija, taigi tuo atveju, jei bendrijos sprendimai nėra ginčijami, atsakovas teisėtus ir pagrįstus bendrijos sprendimus privalo vykdyti.

32.3.                      Į atsakovui nuosavybės teise priklausančius kotedžus yra atvestos inžinerinės komunikacijos, suteikiančios teisę atsakovui bet kada prisijungti prie bendrijos valdomų inžinerinių sistemų. Atsakovas yra inžinerinės infrastruktūros bendrasavininkas, todėl lygiomis dalimis su kitais bendraturčiais privalo vykdyti turto išlaikymo prievoles.

32.4.                      Atsakovas pagal statybos projektą ir išduotą statybos leidimą turi teisę įgyvendinti statytojo teises ir statyti 22 vienetus kotedžų. Būtent 22 dalis nuosavybės teisių atsakovas įgijo į bendrojo naudojimo objektus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi prievolę mokėti bendrijai įmokas, skaičiuojamas nuo 22 vnt. statinių, nes būtent tokią dalį nuosavybės atsakovas įgijo į bendrojo naudojimo objektus, kuriuos valdo ir prižiūri bendrija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

34.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-02 Juridinių asmenų registre įregistruota bendrija „Eli Park“ (bendrijos steigiamojo susirinkimo narys ir pirmininkas – M. M.), kurios tikslas yra įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinės bendrijos veiklos sritys – kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų i savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (bendrijos įstatų 1.3 punktas). Bendrijos steigėjai, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkai, tampa bendrijos nariais nuo bendrijos įregistravimo dienos (bendrijos įstatų 2.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.5 punkte nustatyta, kad esminės kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos yra bendrijos administruojamų kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastatų konstrukcijos, bendroji infrastruktūra, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bei kitos paskirties pastatams – patalpoms (poilsio) eksploatuoti būtina žemės sklypų dalis, taip pat kitas turtas, priklausantis kitos paskirties pastatų (poilsio) savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad mokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos pirmininkas arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas).

35.       Kaip jau minėta, bendrijos „Eli Park“ tikslas – įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus. Bendrijos teritorijoje atsakovui M. M. nuosavybės teise priklauso 6466/16500 dalys žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame statiniai yra nenurodyti.

36.       Bendrijai 2014-06-25 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-3-140625-00108 žemės sklype (bendrijos teritorijoje) statyti inžinerinius tinklus – dujų, vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros, nuotekų šalinimo. Projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. parengė inžinerinių tinklų statybos techninį projektą, kai tuo metu užsakove buvo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, tačiau užsakovė savo teises pagal parengtą projektą perleido UAB „Vakarų gotika“, kuriai 2007-01-17 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 103, 30-ies poilsio pastatų grupės (A, B, C, D, E, F, G korpusai), taip pat ir inžinerinių tinklų statybai. Projektas parengtas ir statybos leidimas išduotas visiems suprojektuotiems darbams.

37.       Bendrijos teritorijoje suplanuoti ir poilsio pastatų aptarnavimui skirti inžineriniai tinklai įrengti, tačiau nėra įregistruoti, bendrija yra šių tinklų statytoja pagal 2014-06-25 statybos leidimą. Projektuotoja UAB „Šeba“ 2006 m. parengė vidaus gatvės įrengimo projektą; su UAB „Vardoma“ 2018-10-24 pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovė įsipareigojo bendrijos teritorijoje vidaus gatvę iškloti trinkelėmis, įrengti teritorijos apšvietimą. Ieškovė nurodė, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Šie bendrojo naudojimo objektai yra sukurti bendrijos narių lėšomis.

38.       Atsakovo žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).

Dėl ginčo esmės

39.       Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės priskaičiuotų ir prašomų priteisti mokesčių už bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą, eksploatavimą, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymą, administravimo mokesčių iš atsakovo, turinčio gyvenamųjų namų savininkų bendrijoje žemės sklypą ir esančio bendrijos nariu.

40.       Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Kasacinės instancijos teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra nurodęs, kad minėtame CK skirsnyje nėra normų, kurios reglamentuotų tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – DNSBĮ) normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį DNSBĮ yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Tik nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog minėtas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad DGNSBĮ gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

42.       DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

43.       DGNSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).

44.       Byloje nustatyta, kad bendrijos „Eli Park“ tikslas – įgyvendinti kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų kvartalo infrastruktūros ir kitų bendrojo naudojimo objektų bei kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkų bendrai naudojamos žemės sklypo dalies bei aplinkinių teritorijų valdymu, naudojimu, apželdinimu, priežiūra ir tvarkymu (bendrijos įstatų 1.1 punktas). Bendrijos įstatų 1.2 punkte nustatyta, kad pagrindinės bendrijos veiklos sritys – kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrijai priskirto žemės sklypo dalies tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisėtų interesų gynimas ir apsauga. Bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų i savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (bendrijos įstatų 1.3 punktas). Bendrijos steigėjai, kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkai, tampa bendrijos nariais nuo bendrijos įregistravimo dienos (bendrijos įstatų 2.1 punktas).

45.       Bendrija „Eli Park“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-05-02, bendrijos steigiamojo susirinkimo narys ir pirmininkas – atsakovas M. M.. Bendrijos „Eli Park“ teritorijoje atsakovui nuosavybės teise priklauso 6466/16500 žemės sklypo ir ant jo esantis nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).

46.       Ieškovė nurodė bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrijoje yra tokie bendro naudojimo objektai – inžineriniai tinklai, vidaus gatvė ir bendrieji žemės sklypo plotai (žaliosios zonos). Ieškovės iniciatyva 2020-12-12 vietoje patikrinta faktinė situacija ir sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukomis užfiksuota ir protokolu aprašyta atsakovo žemės sklype esama padėtis (protokolas pateiktas į nagrinėjamą bylą): atsakovui priklausančiame sklype pradėti statyti kotedžai, gatvės išklotos trinkelėmis, sumontuoti inžinerinių tinklų šuliniai, kiekvienam kotedžui įrengtas elektros tiekimas, sumontuotos apskaitos spintos, įrengtos vandens tiekimo linijos atsišakojimo sklendės, atvesti vamzdžiai, pakloti kanalizacijos tinklai, įrengta lietaus, grunto drenažo sistema, atsakovui sudaryta galimybė bet kuriuo momentu prisijungti prie visų bendrijos komunikacijų. Pateikti įrodymai patvirtina, jog viena iš suprojektuotų ir įrengtų vidinių gatvių nutiesta išilgai per visą atsakovui priklausančių nebaigtų statyti kotedžų eilę ir kito kelio privažiuoti prie atsakovo sklypo ir pastatų nėra.

47.       Bendro naudojimo objektai buvo sukurti bendrijos narių lėšomis, prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjęs ir bendrijos narys atsakovas (atsakovas 2018 m. yra sumokėjęs bendrijai pagal priteistą teismo įsakymą lėšas, kurios ieškovės buvo panaudotos inžineriniams tinklams įrengti). Bendrijos narių lėšomis sukurti bendro naudojimo objektai yra skirti atsakovo ir kitų savininkų poreikiams tenkinti. 

48.       Apeliacinė instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra bendrijos narys ir bendro naudojimo objektų bendraturtis, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo objektai, todėl šiuo atveju ginčo santykiai patenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį.

49.       Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DGNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis). DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; 4) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 5) savo įgaliotiniui (jeigu jis yra išrinktas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka) pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis).

50.       Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

51.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad atsakovas yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ginčo santykius reguliuoja CK bei DGNSBĮ normos, reglamentuojančios teisinius santykius tarp bendraturčių, ir atsakovas turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt.

52.       Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Bendrijos įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad mokų dydis nustatomas lygiomis dalimis kiekvienam kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) savininkui, nepaisant to, ar jis yra bendrijos narys, ar ne. Įmokų dydžius apskaičiuoja bendrijos pirmininkas arba sutarties pagrindu kitos paskirties pastatų-patalpų (poilsio) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas teikianti įmonė (jeigu tokia sutartis yra sudaryta) (bendrijos įstatų 10.3 punktas). Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas (bendrijos įstatų 10.6 punktas).

53.       DGNSBĮ 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (DGNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (DGNSBĮ 10 straipsnio 12 punktas).

54.       Kaip patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atitinkami įmokų dydžiai buvo nustatyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose: 2019-05-04 buvo nuspręsta patvirtinti 1 euro nuo kotedžo įmoką į kaupiamąjį fondą ir 0,5 euro įmoką kanceliarinėms išlaidoms; 2020-03-07 buvo nuspręsta padidinti kaupiamojo fondo įmoką iki 5 eurų nuo kotedžo; 2020-10-10 susirinkime priimtas sprendimas mokėti pirmininkui 500 Eur dydžio atlyginimą.

55.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra skolingas 4959,11 Eur sumą, kurią sudaro 2447,25 Eur už B statinių grupę ir 2511,86 Eur už C statinių grupę tikslinių įmokų (bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų ir kitų administravimo mokesčių). Skolos laikotarpis – nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30.

56.       Apeliaciniame skunde atsakovas akcentavo, jog šiuo metu jam priklausantys nebaigtos statybos statiniai nėra tie objektai, už kuriuos, vadovaujantis bendrijos įstatais ir susirinkimo protokolais, būtų galimas tikslinių įmokų skaičiavimas, tai yra tik nebaigta statyba. Atsakovas ginčija pareigą mokėti bendrijai įmokas, kurios apskaičiuotos už 22 objektus, kadangi jie nėra pastatyti.

57.       Bendrijos teritorijoje atsakovui nuosavybės teise priklauso 6466/16500 dalys žemės sklypo. Jis yra įgytas 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą (duomenys neskelbtini), kuriame statiniai nenurodyti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas, sudarantis 22 atskirus kotedžus (B statinių grupė-korpusas (10 vnt. kotedžų) ir C statinių grupė-korpusas (12 vnt. kotedžų).

58.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad statinio pamatų ir dalies sienų pastatymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; nebaigtos statybos neįregistravimas viešame registre nepaneigia atsakovo turimų nuosavybės teisių, žemės sklype esantys statiniai (pastatai) gali būti laikomi nebaigtais statyti statiniais, tad šiuo atveju atsakovas yra jam priklausančiame žemės sklype esančių nebaigtų statyti statinių savininkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrija pagrįstai paskaičiavo įmokas už 22 objektus, kurie laikytini nebaigtais statyti statiniais.

60.       Byloje nustatyta, kad atsakovas yra bendrijos narys, inžinerinių tinklų bendraturtis, jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo. Bendrųjų objektų ir inžinerinių tinklų išlaikymas šiuo atveju yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

61.       Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

62.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti įmokų ir jų dydžio, nurodė, jog bendrija, paskaičiuodama mokesčius, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, vadovavosi bendrijos įstatais ir teisės aktais; iš pateiktų skolos susidarymo mokesčių matyti, jog yra paskaičiuoti mokesčiai: administravimo išlaidos, pirmininko darbo užmokestis, ūkio išlaidos, buhalterinės paslaugos, bendrijos priežiūros išlaidos, kaupiamosios lėšos; sumos yra nurodytos pagal bendrijos priimtus sprendimus ir jas mokant kiekvieną mėnesį būtų nedidelės, tačiau, atsakovui nesumokėjus mokesčių laiku, jam buvo priskaičiuojamos ir nesumokėtos skolos, todėl reikalavimo suma susidarė 4959,11 Eur, kuri laikytina pagrįsta.

63.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nurodo, kad teismui buvo pateikta 2020-09-16 detalizuota sąskaita (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31 bei 2020-09-16 detalizuota sąskaita (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31; 2020-10-28 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)) ir 2020-10-28 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas ((duomenys neskelbtini)).

64.       Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti 4959,11 Eur sumą (2447,25 Eur už B statinių grupę ir 2511,86 Eur už C statinių grupę tikslinių įmokų, skolos laikotarpis – nuo 2019-09-30 iki 2020-09-30), nėra galimybės, kadangi detalizuotos sąskaitos už visą įsiskolinimo laikotarpį į bylą nepateiktos. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar prašomos priteisti įmokos yra susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu, neanalizavo atsakovui išrašytų sąskaitų turinio, lėšų panaudojimo tikslingumo.

65.       Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys teikia pagrindą pripažinti, kad ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tikslinių įmokų priteisimo teismas tenkino tinkamai neištyręs įrodinėjimo dalyko bei teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

66.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visa apimtimi, tad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

67.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008, 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

68.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylos įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, ieškovės ieškinį tenkino, neištyręs ir neišreikalavęs visų bylai reikšmingų įrodymų, tai teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui, t. y. dėl prašomų priteisti tikslinių įmokų bei jų dydžio ir tik tada spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

69.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių pareikšti prašymai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktini spręsti šiam teismui išnagrinėjus ieškinį iš esmės pakartotinai. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra žinoma, kurios šalies naudai bus priimtas galutinis procesinis sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Egidijus Mockevičius

                                                     Lina Muchtarovienė

                                                     Birutė Simonaitienė