Civilinė byla Nr. e2A-1663-661/2021

Teisminio proceso Nr.2-68-3-12136-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir L. G., atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, AB „Kelių priežiūra“, trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo ir ieškovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir L. G. ieškinį atsakovams VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, AB “Kelių priežiūra”, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - UAB „Kelprojektas“, AB „Eurovia Lietuva“, Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai J. G. ir L. G., pateikė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė:

2.1.                      įpareigoti atsakovą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, kaip valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) valdytoją, pašalinti ieškovų J. G. ir L. G. nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovą užtikrinti ir atlikti be išimties visus reikiamus veiksmus, kad būtų nutrauktas ieškovams priklausančių žemės sklypų: kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), užtvindymas vandeniu, ir įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus;

2.2.                      įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę, vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, laikymąsi Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, įskaitant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), iš kurių nuotekos patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą), ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų, įskaitant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilniaus r. sav., , (duomenys neskelbtini), savininkų įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą);

2.3.                      įpareigoti atsakovus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, kaip valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtą valdytoją, ir Vilniaus rajono savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti esamą susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių žemės sklypų: kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kad būtų juos galima naudoti pagal paskirtį;

2.4.                      teismui nusprendus, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas yra AB „Kelių priežiūra“, ieškiniu valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) teisėtam valdytojui reiškiamus reikalavimus įpareigoti įvykdyti atsakovą AB „Kelių priežiūra“;

2.5.                      solidariai iš atsakovų AB „Kelių priežiūra“, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės priteisti ieškovams J. G. bei L. G. 10 710 EUR turtinę žalą ir 10 000 EUR neturtinę žalą;

2.6.                      priteisti ieškovų naudai procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. (toliau – ir Sklypai) yra užtvindyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl Sklypų užtvindymo priežasčių ir už tai atsakingų asmenų.

4.       Ieškovai nurodė, kad:

4.1.                      Prie jiems priklausančio Žemės sklypo pagal rekonstrukcijos projektą buvo rekonstruota ir po kelio ruožu esanti pralaida – lietaus kanalizacija. Pagal rekonstrukcijos projektą 3,302 kilometre esanti 0,6 metro skersmens gelžbetoninė pralaida buvo rekonstruota į didesnę 0,8 metrų skersmens pralaidą, tai yra pralaidos skersmuo buvo padidintas 0,2 cm. Lietaus kanalizacijos paskirtis buvo, jog perteklinis lietaus vanduo nuo rekonstruoto Kelio nutekėtų į šalia kelio esančius griovius siekiant užtikrinti nepertraukiamą vandens pratekėjimą žemės reljefu. Tačiau šie darbai nebuvo tinkamai atlikti, nes ieškovams priklausantis Žemės sklypas keletą metų yra stipriai tvindomas. Atlikus Kelio rekonstrukciją nebuvo užtikrintas tolimesnis vandens pratekėjimas žemės reljefu. Šias aplinkybes patvirtina antstolio I. G. surašytas 2017 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.FA-0008-17-1806, kuriame aiškiai matosi, kokio dydžio yra susidaręs tvenkinys. Priešais ieškovų sklypą, kitoje Kelio pusėje, vandens perteklius, nuolatos kaupiasi, nuteka į Kelio griovį ir pro įrengtą pralaidą ištekėdamas kitoje Kelio pusėje tvindo ieškovams priklausantį Žemės sklypą.

4.2.                      Už Žemės sklypo nuolatinį užliejimą dėl netinkamai įrengtų, suprojektuotų inžinerinių (vandens nuvedimo) bei netinkamai eksploatuojamų ir prižiūrimų tinklų, neužtikrinant, kad į Kelią nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieškovų Žemės sklypą, yra atsakingas Kelio valdytojas, privalantis atsakyti už jo eksploatuojamus tinklus, prižiūrėti jo valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindamas saugų paviršinio vandens pratekėjimą privatiems asmenims priklausančių sklypų reljefu. Už nuotekų patekimą į aplinką ir į Kelio griovius, sąlygojantį ieškovų Žemės sklypo tvindymo mastą, be ginčo Kelio, pro kurį nuotekos patenka į ieškovų Žemės sklypą, valdytojo yra atsakinga ir Vilniaus rajono savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, dėl galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, nes nesilaikė pareigos laikytis Vietos savivaldos įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl nuotekų tvarkymo pažeidimo.

5.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (e.b.l. 92-95, t. 11) prašė jį atmesti.

6.       Nurodė, kad:

6.1.                      Atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, kurią įvertino teismo ekspertai ir specialistas ekspertizės vertinimo akte, tiek į galiojantį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai, nukreipti į Kelių direkciją, negalėtų būti tenkinami, o jeigu ir būtų patenkinti, nesukurtų tokio rezultato, kokio yra siekiama pateiktu ieškiniu. Į kelio griovį yra leidžiamos buitinės nuotekos ir paviršinės nuotekos, atitekančios iš aukščiau kelio esančių gyvenamųjų namų kvartalų, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios semiami ieškovų žemės sklypai. Kadangi buitinės ir paviršinės nuotekos į kelio griovį yra leidžiamos neteisėtai ir be Kelių direkcijos kaip kelio valdytojo sutikimo, Kelių direkcija yra taip pat suinteresuota, kad būtų nutrauktas toks neteisėtas veikimas, kuriuo gali būti daroma žala ir pačiam keliui.

6.2.                      Nors ieškovai nurodo, kad valdytojui tinkamai įrengus vandens nuvedimą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), vanduo ieškovų žemės sklype nesikauptų ir jo netvindytų, byloje nėra duomenų nei apie tai, kad vanduo nuo kelio būtų nuvedamas netinkamai, nei, kad kelio rekonstrukcija techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais būtų įgyvendinta netinkamai. Dvi iš trijų teismui pateiktų ekspertizių nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp kelio rekonstrukcijos ir ieškovų sklypų tvindymo, nenustatė, kad kelias būtų įrengtas netinkamai, taip pat, kad kelio valdytojas (nei esamas, nei buvęs) būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie ieškovų žemės sklypų tvindymo.

7.       Atsakovė AB „Kelių priežiūra“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (e.b.l. 108-115, t. 11), kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti.

8.       Nurodė, kad:

8.1.                      nesutinka su ieškovų pozicija, kad už Žemės sklypo nuolatinį užliejimą dėl netinkamai įrengtų bei suprojektuotų inžinerinių (vandens nuvedimo) tinklų yra atsakingas atsakovas AB “Kelių priežiūra“. Taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Nors iki 2017 m. kovo 29 d. Nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos“ ginčo kelią patikėjimo teise valdė tuometinė VĮ „Kelių priežiūra“, tačiau Atsakovas Kelių priežiūra neturėjo galimybių atlikti Ieškovų reikalautų veiksmų, t. y. ginčo kelio remonto/rekonstrukcijos. Nors valstybinės reikšmės keliai (tuo tarpu ir ginčo kelias) patikėjimo teise buvo perduotas atsakovui „Kelių priežiūra“, tačiau pastarasis neturėjo teisės savo nuožiūra ir iniciatyva atlikinėti rangos darbų. Tai patvirtina ir Ieškinio argumentai, jog ginčo kelio remonto užsakovas buvo ne Atsakovas, o Lietuvos automobilių kelių direkcija – dabartinis kelių valdytojas. Ieškovai patvirtina, jog su ginčo kelio rekonstrukcija Atsakovas „Kelių priežiūra“ nėra susijęs, t. y. Atsakovas nėra nei užsakovas, nei rangovas, nei kitaip su darbų vykdymu susijęs asmuo. Net Atsakovui valdant valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise, bet kokie remonto/rekonstrukcijos ar statybos darbai buvo inicijuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva, o ne Atsakovo.

8.2.                      Tuo metu, kai Ieškovai kreipėsi į Atsakovą su reikalavimu ištaisyti susiklosčiusią situaciją, jiems buvo nurodyta, jog atsakovas Kelių priežiūra neturi teisės pats atlikti tokių darbų, be kitų institucijų sutikimo ir nurodymo. Nepriklausomai nuo to, Atsakovas dėjo aktyvias pastangas ir veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Siekdamas sumažinti Ieškovams kilsiančių nuostolių dydį, atsakovas Kelių priežiūra kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 raštu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimą kaimyninių sklypų neteisėtą veikimą. Be to, AB Kelių priežiūra ėmėsi savo galioje buvusių galimybių – išvalė kelio griovį bei pralaidą, tačiau problema išliko. Kaip minėta, atsakovas neturėjo teisės atlikti tuo metu Ieškovų prašomų veiksmų ir sustabdyti Ieškovams priklausančio sklypo užliejimo, o Ieškovų teiginiai, jog Atsakovas Kelių priežiūra dėl savo neveikimo yra atsakingas dėl Ieškovų patirtų nuostolių, yra nepagrįsti. Ieškovai neįrodė dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – Atsakovo Kelių priežiūra neteisėtų veiksmų bei kaltės.

9.       Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 75-82, t. 11) su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

10.       Nurodė, kad:

10.1.                      2006-11-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statytojui Lietuvos automobilių kelių direkcijai statybos leidimą Nr. 1159 dėl kelio (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km. rekonstrukcijos ir pėsčiųjų - dviračių tako įrengimo darbų. Statybos leidimas buvo išduotas patikrinus techninio projekto (duomenys neskelbtini)-00-TP-KK sprendinius. Administracija nebuvo nei Darbų vykdytoja, nei Darbų užsakovė. 2007-11-30 buvo pasirašytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, Darbai užbaigti ir įgyvendinti, pretenzijų dėl jų per visą naudojimo laikotarpį nebuvo gauta.

10.2.                      2016-06-21 buvo gautas Ieškovės skundas, kuriame nurodoma, kad kotedžai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nuotekas leidžia į kelininkų griovius, o šie teka į šulinį, iš kurio su visomis šiukšlėmis teka į tris sklypus, esančius (duomenys neskelntini). Administracija informavo Ieškovų atstovę, kad Kelyje Administracijai priklausančių ar prižiūrimų tinklų nėra, esama pralaida per Kelią Administracijai nepriklauso, Kelio ir pralaidos priežiūrą vykdo VĮ „Vilniaus regiono keliai“, šiuo metu VĮ „Kelių priežiūra“.

10.3.                      Patys Ieškovai, tiek kitos kompetentingos institucijos dar 2016-2017 metais pripažino faktą, kad žala Žemės sklypui kyla ne dėl Administracijos veiksmų ar neveikimo, o dėl galimai neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Dėl nuotekų patekimo į aplinką atsakovė nurodė, kad nesutinka su Ieškovų pozicija, jog už nuotekų patekimo į aplinką, sąlygojančio ieškovų sklypų tvindymo mastą, yra atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė. Nuotekos į aplinką patenka dėl privačių kvartalų neteisėtų veiksmų, kadangi nesprendžiant buitinių nuotekų tvarkymo problemų savo sklypuose, jomis atsikrato teisiogiai išleisdami į kelio griovį.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (e.b.l. 97-107, t. 11), kuriuo prašė ieškinį atmesti.

12.       Nurodė, kad:

12.1.                      Teismo eksperto D. K. 2020-02-20 parengto ir 2020-06-15 papildyto teismo ekspertizės akto Nr. TEA-903-022020 išvados yra reikšmingos konstatuojant Ieškovams priklausančių Žemės sklypų užliejimo priežastis bei atsakingus asmenis. Byloje atlikus pakartotinę ekspertizę, nepasitvirtino Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl jiems priklausančių Žemės sklypų užliejimo pagrindinių priežasčių. Konkrečiu atsakingu asmeniu dėl nustatytų Žemės sklypų užliejimo pagrindinių priežasčių pakartotinės ekspertizės išvadose nebuvo įvardintas nė vienas iš atsakovų. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

12.2.                      UAB „Kelprojektas“, vykdydamas 2005-09-16 su Lietuvos automobilių kelių direkciją sudarytą Tyrinėjimo – projektavimo sutartį, objekto ,,Ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km kelio rekonstrukcija ir pėsčiųjų – dviračių tako įrengimas“ projektą parengė tinkamai, pagal jam pateiktą užduotį, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, todėl šis projektas buvo pagrįstai patvirtintas kompetentingų institucijų, priešingai nei nurodo Ieškovai.

12.3.                      Tai, kad Ieškovų argumentai dėl neva netinkamai atliktų projektavimo darbų yra nepagrįsti pagrindžia ir Pakartotinės Ekspertizės akte pateiktos išvados, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad objekto ,,Ruožo nuo 0,00 iki 5,68 km kelio rekonstrukcija ir pėsčiųjų – dviračių tako įrengimas“ projektas parengtas netinkamai, priešingai nei teigia Ieškovai.

13.       Trečiasis asmuo Namų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į pirminį ieškinį (e.b.l. 1-4, t. 3) nurodė, kad individualių namų kvartalą (duomenys neskelbtini) g., kurio kaip gyvenvietės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, 2004 m. gavę statybos leidimą pradėjo statyti UAB „Junesta“ (toliau - Statytojas). Tais pačiais metais buvo pradėti pardavinėti nuosavi gyvenamieji namai privatiems asmenims. Pagal išduotą statybos leidimą visam (duomenys neskelbtini) g. kvartalui buvo numatyta, suprojektuota ir įrengta lietaus kanalizacija, kuri nuvesta į kelio (duomenys neskelbtini) pakelės griovį. Fekalinei kanalizacijai, kaip laikinam sprendimui, buvo suprojektuotos ir įrengtos talpyklos, kurios turėjo būti ištuštinamos automobiliniu transportu. Fekalinės kanalizacijos talpyklomis turėjo būti naudojamasi laikinai, iki kol bus atvestas miesto kanalizacijos vamzdynas. 2005 m. liepos 9 d. Statytojui reikalaujant, jau tuo metu individualius namus nuosavybės teise valdantys fiziniai asmenys įsteigė namų eksploatavimo bendriją „(duomenys neskelbtini)“. NEB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, kad fekalinės kanalizacijos našumas ir eksploatavimo kaštai yra neadekvatūs, pareikalavo, kad iki kol fekalinė kanalizacija bus pajungta į centralizuotą fekalinę kanalizaciją, Statytojas įrengtų aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius valymo įrenginius. 2006 m. spalio m. 30 d. Statytojas pasirašė sutartį su J. M. individualia firma „Gamtos apsaugos projektai“ dėl buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos ir biologinio valymo įrenginių statybos projekto, pagal kurį vėliau buvo įrengti valymo įrenginiai bei perduoti eksploatuoti NEB „(duomenys neskelbtini)“. Valymo įrenginių eksploatavimui NEB „(duomenys neskelbtini)“ gavo LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4,7-V-02-V- 107. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo trečiasis asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nepateikė.

14.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra (e.b.l. 84-89, t. 11). Nurodė, kad 2016-07-15 Inspekcijoje buvo gautas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ raštas „Dėl galimo Statybos įstatymo nuostatų pažeidimų (2016-07-18 Reg. Nr. 3D-1816), kuriame nurodytos kilusios problemos dėl galimai netinkamo nuotekų nuvedimo, patvenkiant žemės sklypus, esančius prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Nagrinėdama gautą skundą, Inspekcija 2016-10-19 organizavo patikrinimą vietoje bei surengė komisijos pasitarimą, kuriame dalyvavo VĮ „Vilniaus regiono keliai“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, UAB „Nemenčinės komunalininko“, ir namų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. sav., , savininkė L. M. ir jos vyras, bei kiti gyventojai. Pasitarimo metu svarstyta lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekų išleidimas į griovį, esantį prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Pasitarime buvo nutarta: VĮ „Vilniaus regiono keliai“ užtikrinti kelio (duomenys neskelbtini) ir griovio eksploatacijai keliamus reikalavimus ir spręsti klausimą dėl kelio apsaugos juostoje ar kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų esančių įrenginių; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovams patikslinti informaciją dėl kotedžų valdymo ir naudojimo būdo ir esant poreikiui imtis veiksmų priskirtų statinių naudojimo priežiūrai; Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – Vilniaus skyrius) pateikti privalomąjį nurodymą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai patikrinti pagal kompetenciją ar nuotekų išleidimas nepažeidžia aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos Vilniaus skyrius 2017-11-09 pateikė privalomąjį nurodymą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai, nurodydama patikrinti lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekų išleidimo į griovį atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. 2017-01-25 raštu „Dėl privalomųjų nurodymų nevykdymo“ Nr. (23.2)-2D-940 pakartotinai kreiptasi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą. 2017-02-02 raštu „Dėl privalomojo nurodymo nevykdymo“ Nr. (38-8)-VR-1.7-729 (2017-02-06 Reg. Nr. 1D-1691) gauta informacija, kad paėmus nuotekų mėginius iš valymo įrenginių buvo nustatyta suspenduotojų medžiagų ir BDS7 normų viršijimas, todėl atitinkamai bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai, bei įteikti privalomieji nurodymai aplinkos taršą nuotekomis nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė:

15.1.                      Įpareigoti atsakovę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją pašalinti ieškovų J. G. ir L. G. nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. įpareigoti atsakovą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją užtikrinti ir atlikti visus reikiamus veiksmus, kad būtų nutrauktas ieškovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu ir įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

15.2.                      Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, laikymąsi Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, iš kurių nuotekos patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų.

15.3.                      Įpareigoti atsakoves VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti esamą susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių žemės sklypų.

15.4.                      Priteisti iš atsakovių VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos solidariai ieškovų J. G. bei L. G. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15.5.                      Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

16.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

16.1.                      Dėl ieškovams priklausančių žemės sklypų užliejimo priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-17 nutartimi paskyrė byloje statybos ekspertizę tikslu nustatyti kokia yra ieškovų žemės sklypų užtvindymo priežastis. Teismo ekspertas S. M. pateikė teismui 2018 m. gruodžio 18 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 18-51 (e.b.l. 62-99, t. 7). Teismo ekspertas S. M. savo 2018 m. gruodžio 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 18-51 (e.b.l.62-98, t. 7) konstatavo, kad žemės sklypo užtvindymo priežastys yra dvi – pirma, kelio techniniame projektenetinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos; antra, savavališkai įrengti nuotekų vamzdžiai, išvesti į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje).

16.2.                      Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ į bylą pateikė 2018 gruodžio 18 d. teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo aktą, kurį trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ užsakymu atliko ekspertas V. V. (e.b.l. 143-185, t. 7). V. V. pateiktame vertinime dalinai nesutiko su teismo ekspertizės akto Nr. 18-51 išvadomis ir pateikė savo nuomonę dėl sklypų užtvindymo priežasčių. Vertinimo išvadoje nurodoma, kad techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; šiuo metu lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis; žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių.

16.3.                      Teismo ekspertas S. M., apibūdindamas pirmąją užliejimo priežastį nurodė, kad įrengti kelio grioviai kitoje kelio pusėje akivaizdžiai neužtikrina vandens nuvedimo ir/arba susigėrimo į gruntą, todėl lietaus nuotekos nuo kelio per pralaidą nuvedamos į žemės sklypą, kurio gruntas netinkamas vandens infiltravimui ir blogai sugeria vandenį, dėl šios priežasties žemės sklypas yra tvindomas. Atsakydamas į 6 klausimą, teismo ekspertas nurodė, jog tam, kad būtų pašalintos žemės sklypų užliejimo priežastys, turi būti parengtas ir įgyvendintas vandens nuvedimo nuo kelio projektas, apimantis ir vandens nuvedimo iš sklypų sprendinius.

16.4.                      2019-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė byloje pakartotinę statybos ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas D. K.. Į bylą buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-903-022020 (e.b.l. 106-168, t. 9).

16.5.                      Atsakovai Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, AB „Kelių priežiūra“ bei trečiasis asmuo AB „Kelprojektas“ nesutiko su teismo eksperto S. M. išvada, kad viena iš sklypo užliejimo priežasčių - kelio konstrukcijos vandens nuvedimo sistemos trūkumai. Nesutikdami su tokia eksperto S. M. nurodyta priežastimi, atsakovai ir trečiasis asmuo remėsi teismo eksperto D. K. atliktos teismo ekspertizės aktu Nr.TEA-90-022020 (e.b.l. 106-168, t. 9), kuriame nurodyta, kad užtvindymas iš esmės vyksta dėl natūralių procesų, gamtos reljefo ypatumų ir klimatinių sąlygų bei priešais sklypą esančio kvartalo gyventojų išleidžiamų nuotekų.

16.6.                      Išanalizavęs eksperto D. K. ekspertizės akto turinį teismas nustatė, kad ekspertas tyrimą atliko ir ekspertinę išvadą pateikė remdamasis ne faktine situacijos analize, o tik jam pateiktų dokumentų (medžiagos) analize. Šią aplinkybė patvirtina pačiame ekspertizės akte dalyje „2.1. Ekspertizės tyrimo metodai“ eksperto nurodoma informacija, kad aktas surašytas atliekant dokumentinės informacijos tyrimą ir analizę, taikant lyginamuosius metodus, vertinant techninių reglamentų reikalavimus, pateikiant gautus rezultatus ir motyvuotą jų vertinimą (e.b.l. 114, t. 9). Ekspertas D. K., atlikdamas tyrimą, pateiktame ekspertizės akte į kai kuriuos pateiktus klausimus atsakė nekonkrečiai, todėl 2020 m. birželio 15 d., vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė teismui Teismo ekspertizės akto papildymą, kuriame patikslino ekspertizės akte pateiktą atsakymą į ketvirtą klausimą (e.b.l. 77-82, t. 10), nurodydamas, kad pagal projektinius duomenis vanduo nuvedamas pralaida ir užsibaigia kelio sklypo ribose, o kur faktiškai išvestas vanduo nėra galimybės nustatyti dėl apaugusių šlaitų ir vandens kiekio. Teismas sprendė, jog ekspertas D. K. tyrimą atliko aplaidžiai, o būtent – ekspertizės akte esantį 25 pav. įvardijo kaip Techninio projekto iškarpą, nors iš tiesų tai yra V. V. vertinimo akto ištrauka (e.b.l. 136, t. 9).

16.7.                      Todėl nustatydamas ieškovams priklausančių sklypų užliejimo priežastis, teismas vadovavosi teismo eksperto S. M. ekspertize, kuri buvo atlikta ekspertui betarpiškai nuvykus į vietą ir jos aktu Nr. 18-51, kuriame nurodoma, kad tokios priežastys yra dvi, o būtent - sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių, išvestų į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje).

16.8.                      Atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo užtvindymo priežastis yra gretimai esančio namų kvartalo gyventojų netinkamai įrengti, į kelio griovį išvesti vamzdžiai, per kuriuos išleidžiamos buitinės nuotekos. Tačiau teismas, sutikdamas su ieškovų argumentu, pažymi, kad tas faktas, jog tretieji asmenys neteisėtai į kelio griovį išvedė vamzdžius, dėl kurių padidėjo vandens kiekis, jau pats savaime patvirtina kelio valdytojo nevykdomą arba netinkamai vykdomą kelio priežiūrą, kadangi jei priežiūra būtų tinkama - nuotekos nuo kelio būtų nuvedamos nuo ieškovų žemės sklypo ir jame nesikauptų, o trečiųjų asmenų išleidžiamos nuotekos į ieškovams priklausantį žemės sklypą apskritai nepatektų.

16.9.                      Teismas konstatavo, kad būtent kelio valdytojas privalo užtikrinti, kad kiti asmenys nenaudotu jo valdomo objekto (Kelio) nenumatytai paskirčiai, nepažeistų jo, kaip Kelio valdytojo, teisės naudoti ir valdyti Kelią. Pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašą, įstatymu ir kitu teisės aktu nustatyta tvarka kelią prižiūrintys subjektai turi teisę šalinti savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus, antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje. Todėl tik dėl pasyvaus kelio valdytojo/kelio priežiūrą vykdančio subjekto elgesio trečiųjų asmenų į kelio griovį išvesti vamzdžiai nebuvo ir iki šiol nėra pašalinti.

16.10.                      Neužtikrinant tinkamo nuotekų nutekėjimo nuo kelio nuotekos kaupiasi ieškovų žemės sklype ir jį tvindo. Aplinkybę, kad žalos mastą sąlygoja gyvenamųjų namų kvartale kitoje gatvės pusėje netinkamai (savavališkai) įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (e.b.l. 148-156, t. 1; e.b.l. 54-55, 66, 86, 104-105, t. 2; e.b.l. 1-4, t. 3; e.b.l. 24, t. 4). Tesmas sprendė, jog įrengus nuotekų valymo sistemas su nuotekų išleidimu į kelio griovį, iš kur per kelio pralaidą - į ieškovų žemės sklypą, tinkamą nuotekų nuvedimą neužtikrinanti kelio nuotekų sistema buvo dar labiau apkrauta papildomomis nuotekomis, t. y. buvo dar labiau pabloginta kelio techninė būklė, kas padidino ieškovų sklypo užtvindymo mastą, o kelio valdytojai nesiėmė jokių realių veiksmų, kad užkirstų kelią neteisėtų nuotekų patekimui.

16.11.                      Tai, kad ieškovams priklausantys sklypai yra užtvindyti, patvirtina bylos medžiaga. Ieškovai, nebūdami kelio valdytojais, patys neturi nei objektyvių galimybių, nei pareigos imtis priemonių, kad užtikrintų tinkamą vandens ir nuotekų nuvedimą nuo kelio, kad nebūtų tvindomas žemės sklypas. Todėl šiuos veiksmus dėl besitęsiančio ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo privalo atlikti dabartinis kelio teisėtas valdytojas.

16.12.                      Dėl kelio valdytojo atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 238, kelią savo žinioje turėjo bei fizinį ir ūkinį poveikį jam daryti galėjo tiek AB „Kelių priežiūra“, tiek VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, t. y. šiems atsakovams buvo priskirtos kelio valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, todėl būtent tiek AB „Kelių priežiūra“, tiek VĮ automobilių kelių direkcija laikytinos tinkamais civilinės atsakomybės subjektais pagal CK 6.266 str. už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų. Kelio valdytojų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad netinkamai įrengti ir suprojektuoti inžineriniai (vandens nuvedimo) tinklai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi, neužtikrinant, kad į kelią nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieškovų žemės sklypą. Kelio teisėti valdytojai, privalantys atsakyti už jų eksploatuojamus tinklus, prižiūrėti jų valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindami saugų paviršinio vandens pratekėjimą privatiems asmenims priklausančių sklypų reljefu, remontuoti bei tvarkyti ją taip, kad visi tam skirti įrenginiai būtų funkcionalūs, tvarkingi ir nekeltų pavojaus bei nedarytų žalos gyventojų turtui ir sveikatai, šios pareigos nevykdė/vykdė netinkamai.

16.13.                      Dėl savivaldybės atsakomybės. Teismas sprendė, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebūtų neteisėtai išleidžiamos į aplinką, o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedūras. Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės argumentas, kad byloje atsakovais turėtų būti įtraukti ne Vilniaus rajono savivaldybė, o (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojai, kurie nuotekas neleistinai išleidžia į kelio griovį ir kurie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti teršti aplinką ir leisti nuotekas į ginčo objektą, yra nepagrįstas. Nors į kelio griovį nuotekas neteisėtai leidžiamos iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, jog į kelio griovį neleistinai nepatenka ir kitų gyventojų nuotekos. Ieškovai neturi teisinių priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų išleidimą į kelio griovį. Šios funkcijos priskirtos būtent atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, vykdančiai nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, todėl Vilniaus rajono savivaldybė šiuo atveju yra tinkamas atsakovas. Vilniaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji (jos darbuotojai) netinkamai organizuodami ir netinkamai kontroliuodami nuotekų tvarkymą ginčo teritorijoje, neveikė taip, kaip pagal bendruosius viešojo administravimo principus ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas privalėjo veikti, taip pat nesiėmė jokių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, t. y. kartu elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

16.14.                      Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovų prašoma priteisti 10 170 Eur turtinės žalos suma nėra pagrįsta tinkamais įrodymais, t. y. ieškovai laikytini neįrodžiusiais turtinės žalos dydžio, todėl ieškovų reikalavimas priteisti turtinę žalą negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma priteisti 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė. Teismas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo, ir protingumo kriterijais neturtinei žalai atlyginti, sprendė, kad sąžininga ir protinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 3 000 Eur, todėl ją priteisė ieškovams iš atsakovų.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš Ieškovų J. G. ir L. G. lygiomis dalimis, 2362,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1181,37 Eur iš kiekvieno Ieškovo, trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.       Apeliantai ieškovai J. G. ir L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti 10 170 Eur turtinę žalą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, solidariai iš atsakovų AB „Kelių priežiūra“, VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ ir Vilniaus rajono savivaldybės priteisiant ieškovams 10 170 EUR turtinę žalą bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įvykdymo; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir proporcingai teismo patenkintų visų ieškinio reikalavimų daliai, CPK nustatyta tvarka, paskirstyti bei priteisti ieškovams jų pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; pilna apimtimi netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovams, CPK nustatyta tvarka, priteisti 5379,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, taip pat proporcingai pakeisti žyminio mokesčio mokėtinas dalis; ieškovams priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Ieškovai nurodė šiuos argumentus:

19.1.                      Ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria: (1) netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo; (2) pažeidžiant CPK 93 str. paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad patenkinta tik 14,5 proc. visų ieškinio reikalavimų, nors iš Spendimo turinio akivaizdu, kad buvo visiškai patenkinti trys (3) iš penkių (5) ieškinio reikalavimų, o vienas (1) reikalavimas tenkintas iš dalies.

19.2.                      Nagrinėjamu atveju, nors sprendimu ir konstatuotas žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pilna apimtimi atmetė ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

19.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti 6 500 Eur žalą, padarytą dirvožemiui, argumentuodamas tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti, kad sunaikinta buvo būtent 5 arai žolės ir dirvožemio, taip pat nėra aišku, kurioje sklypo dalyje ir dėl kokių veiksmų (priežasčių) dirvožemis buvo sugadintas, be to, nėra įrodyta, kad dirvožemis iš viso yra sunaikintas taip, kad jo atstatymas nėra įmanomas.

19.4.                      Ieškovai nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti tenkinti ieškovų reikalavimą dėl žalos už Žemės sklypų pakėlimą priteisimo iš atsakovų. Teismo argumentai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek buvo sumokėta už bobcato nuomą ir kiek buvo sumokėta už žemės atvežimą, kad ieškovų pateikti įrodymai (fotofiksacija ir UAB „Gotas“ pasiūlymas) nėra pakankami tam, kad būtų galimą konstatuoti, jog prašoma priteisti 970 Eur suma ieškovų buvo realiai apmokėta, t. y. žala buvo realiai patirta, nepagrįsti.

19.5.                      Ieškovai neturi patirtas išlaidas pagrindžiančių mokėjimo pavedimų, sąskaitų, nes už visas paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais, faktiškai sumokėdami 970 Eur. Tačiau žalos dydis yra pagrįstai tikėtinas, kadangi byloje yra pateiktas komercinis UAB „Gotas“ pasiūlymas, apibrėžiantis preliminarią bobcato nuomos kainą.

19.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai nepatyrė žalos dėl atliktų drenažo darbų, o ieškovų pateikta geodezinė nuotrauka (drenažo rinktuvo atstatymo schema) ir lokalinė sąmata nėra pakankami reikalaujamos 2 700 Eur žalos įrodymai.

19.7.                      Ieškovų nuomone, patirta turtinė žala jiems privalo būti atlygintina solidariai atsakovų, kaip subjektų, žalos patyrimo metu buvusių ginčo kelio valdytojų (Kelių direkcijos atžvilgiu – kaip iki šiol esamo valdytojo), turinčių žinioje Kelią ir galinčius daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį, bei Vilniaus rajono savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatyminę pareigą vykdyti nuotekų tvarkymo ginčo teritorijoje organizavimą ir kontrolę.

19.8.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 8 150,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 520 Eur atstovavimo išlaidos, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2 480,31 Eur už ekspertizės atlikimą. Teismas, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nurodė, kad sprendimu buvo patenkinta tik 14,5 proc. visų ieškinio reikalavimų, todėl nepagrįstai ieškovams iš atsakovų buvo priteista tik 1 182 Eur bylinėjimosi išlaidų bei po 68 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Sprendimu skirstydamas bylinėjimosi išlaidas vertino ne visų tenkintų ir netenkintų ieškinio reikalavimų santykį, o tik du (2) iš penkių (5) ieškinio reikalavimų, t. y. tik turtinius reikalavimus. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai pažeidžia CPK 93 str. įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patyrė 8150,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, net nevertinant Sprendimo pagrįstumo, ieškovams Sprendimu turėjo būti priteista 5 379,20 Eur (8 150,31 Eur x 66 proc. / 100 proc.). Atsižvelgiant į pateiktą proporciją turėjo būti perskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio.

20.       Apeliantai ieškovai J. G. ir L. G. pateikė apeliacinį skundą dėl 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo ir prašė panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Kelprojektas“ prašymą atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad UAB „Kelprojektas“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos dar ir dėl to, jog UAB „Kelprojektas“ į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu, taigi visa pagrindinė atsikirtimų našta teko atsakovams, o ne trečiajam asmeniui. Todėl trečiajam asmeniui nebuvo objektyvaus poreikio patirti tam tikras išlaidas (pvz., teismas tik pasiūlė trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į ieškinį, o įpareigoti tai buvo padaryti tik atsakovai). Teismas papildomame sprendime visiškai nepasisakė dėl reikšmingų ieškovų argumentų, kad trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašo iš ieškovų priteisti išlaidas, patirtas ekspertų paslaugoms apmokėti.

21.       Apeliantas (atsakovas) Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovei Kelių direkcijai atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį šiais argumentais:

21.1.                      Sprendime nepagrįstai konstatuota negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga, kad ieškovų teisės pažeistos atsakovės veiksmais. Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodė abi sąlygas, būtinas negatoriniam ieškiniui pareikšti. Nors ieškovai įrodė, kad jų Sklype yra vandens telkinys, bet tai savaime nereiškia, kad jų teisės pažeistos, tuo labiau, kad jas pažeidė atsakovė. Byloje nėra pateikta jokių akivaizdžių įrodymų, kad atsakovė kaip inžinerinio statinio – Kelio valdytoja atsakinga už ieškovų Sklypų užliejimą. Teismas Sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo atsakovės veiksmų (Kelio įrengimo ir priežiūros) įtaką ieškovų sklypų užliejimui, nes byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai kitas užliejimo priežastis.

21.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš kitoje Kelio pusėje (Sklypo atžvilgiu) esančių gyvenamųjų kvartalų į Kelio griovį per vamzdžius, įrengtus už kelio juostos ribų, yra neteisėtai leidžiamos lietaus ir fekalinės kanalizacijos nuotekos, kurios per pralaidą patenka į ieškovų žemės sklype esantį vandens telkinį. Todėl vienintelė galimo ieškovų teisių pažeidimo priežastis yra savavališkai įrengti nuotekų vamzdžiai, išvesti į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo. Tačiau atsakovė nėra nei atsakinga už minėtų 3 gyvenamųjų kvartalų atliekamus statybą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nei vykdo šių teisės aktų pažeidimų kontrolę, nei yra atsakinga už komunalinių, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymą.

21.3.                      Nemotyvuotas teismo teiginys, kad tik dėl pasyvaus kelio valdytojo/kelio priežiūrą vykdančio subjekto elgesio trečiųjų asmenų į kelio griovį išvesti vamzdžiai nebuvo ir iki šiol nėra pašalinti. Pažymėtina, kad iš gyvenamųjų namų kvartalo į Kelio griovį išvesti vamzdžiai yra nuotekų sistemos dalis, t. y. požeminių inžinerinių tinklų dalis. Atsakovė negali pati pašalinti Kelio apsaugos zonoje esančių inžinerinių tinklų (vamzdžių) dalies visų pirma dėl to, kad vadovaujantis Statybos įstatymu inžineriniai tinklai, kurie pagal šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalį yra priskiriami inžineriniams statiniams, jiems būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tokių neteisėtai pastatytų statinių šalinimo klausimų sprendimas nėra priskirtas atsakovės Kelių direkcijos kompetencijai;

21.4.                      Ieškovų teisių pažeidimą atsakovės veiksmais paneigė dauguma įrodymų, kurių teismas tinkamai neištyrė, todėl padarė klaidingas išvadas. Teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės 2018 m. gruodžio 18 d. akte Nr. 18-51 (7 t., b.l.62-98, toliau – Pirminės ekspertizės aktas) nurodoma, kad Sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių, išvestų į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). 2019 m. vasario 15 d. eksperto V. V. 2018 gruodžio 18 d. teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo išvadoje (7 t., b.l. 143-185, toliau – Ekspertizės vertinimo išvada) nurodoma, kad Kelio techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; šiuo metu tokių kaip tik lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis; žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių. Byloje kilusiems neaiškumams pašalinti teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (9 t., b.l. 71-74) paskirtos Pakartotinės teismo ekspertizės akto Nr. TEA-903-122020 (9 t., b.l. 122-124, toliau – Pakartotinės ekspertizės aktas) išvadose ekspertas kaip labiausia tikėtinas vandens telkinio susidarymo priežastimis įvardija natūralias vandens sankaupas, teritorijos urbanizaciją ir centralizuotų buitinių nuotekų sistemų neįrengimą. Faktą, kad Sklypas tvindomas nuotekomis iš gyvenamojo kvartalo per į Kelio griovį išvestus vamzdžius patvirtina ne tik visos trys ekspertinės išvados, bet ir pačių ieškovų paaiškinimai, kiti duomenys: 2017 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 8 d. raštas Nr.S-1915 (2 t. b.l.66), Kelių direkcijos 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr.(6.11)2- 9105 (2 t., b.l.104), Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. protokolas Nr.(23.42E)-4D-2955 (2 t., b.l.86), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 8 d. prašymas (4 t., b.l.24) ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu galimai netinkamas Kelio įrengimas ir priežiūra kaip viena iš vandens kaupimosi priežasčių konstatuotas tik Pirminės ekspertizės akte, jo nepagrindžiant jokiais kitais objektyviais duomenimis, apsiribojant vien faktine aplinkybe, kad nuotekos teka per Kelio griovį ir Kelio pralaidą į Sklypą.

21.5.                      Ieškovų argumentai ir teikiami įrodymai bei kitų proceso šalių teikti įrodymai taip pat iš esmės susiję su neteisėtu nuotekų išleidimu vamzdžiais į Kelio griovį, o ne su Kelio paviršinio vandens nutekėjimo sistemos trūkumais. Ieškovė 2016 metais kreipėsi su skundu į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir Kelių direkciją dėl vandens kaupimosi nurodydama, kad „tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. esantys kotedžai savo valomųjų sistemų nuotekas išleidžia į kelininkų griovius, kurios galiausiai subėga į šulinį, iš kurio per einančią pralaida į (duomenys neskelbtini) su visomis šiukšlėmis subėga į tris sklypus, kuriuose melioracija yra jau seniai nurašyta“, prašydama užtikrinti nepertraukiamą vandens pratekėjimą palei Kelią reljefu link (duomenys neskelbtini) upelio (2 t. b.l. 49-51, 62-63, 103). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S-1915 (2 t. b.l. 66) informavo ieškovę, kad negali vienašališkai šalinti nutiestų vamzdžių, kad perdavė skundą nagrinėti Statybos inspekcijai bei pažymėjo, kad atlikti Kelio griovio geodeziniai matavimai ir nustatyta, kad užtikrinti vandens pratekėjimą palei reljefą link (duomenys neskelbtini) upelio be specialių investicijų į projektavimo ir statybos darbus neįmanoma dėl esamų komunikacijų, savininkų sklypų ir reljefo aukščių. Kelių direkcija 2016 m. gruodžio 13 d. rašte (2 t. b.l. 104) taip pat pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas gyvenamųjų vietovių ir kaimo gyvenamųjų vietovių gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius tinklus prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės. Su tuo sutiko ir ieškovės atstovė kreipdamasi į Kelių direkciją dėl informacijos pateikimo (2 t. b.l. 105). Nepaisant nurodytų aplinkybių ieškovai atsakove pagal ieškinį vis tiek nepagrįstai įtraukė Kelių direkciją.

21.6.                      Atsakovo nuomone, minėti aspektai aiškiai rodo, kad valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) eksploatavimas, įrengimas ar priežiūra nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieškovų žemės sklype susiformavimu, nei su kitų asmenų buitinių ir paviršinių nuotekų patekimu į ieškovų žemės sklype esantį vandens telkinį. Taigi, valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) eksploatavimas pats savaime nedaro jokios žalos ar kitokio neigiamo poveikio ieškovų žemės sklypui.

21.7.                      Teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų dėl atsakovės valdomo Kelio įrengimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsakovės įrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir reikalavimai jos atžvilgiu ir šiuo pagrindu turėjo būti atmesti. Ieškovai teigė, kad žala jiem atsirado dėl Kelio valdytojo veiksmų (neveikimo), t. y. kelio valdytojo pareigos užtikrinti Kelio rekonstrukcijos tinkamą įgyvendinimą techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais, kad lietaus vanduo nuo valstybinės reikšmės Kelio būtų tinkamai nuleidžiamas, tinkamą šio kelio konstrukcijų priežiūrą ir operatyvų trūkumų pašalinimą, nevykdymo. Teismas be įtikinamų motyvų sutiko su ieškovų pozicija, tačiau atsakovės argumentų neanalizavo ir net nepasisakė, ar juos atmeta, nenurodė jų atmetimo priežasčių.

21.8.                      Visi byloje išvadas teikę ekspertai patvirtino, kad pralaidos diametro padidėjimas vandens telkiniui, esančiam ieškovų žemės sklype, įtakos neturėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad reljefo pokyčių ties ieškovų žemės sklypais Kelio rekonstrukcijos metu atlikta nebuvo, Kelio ruože vandens pralaidos, įskaitant ir esančią ties ieškovų Sklypu, jau buvo ilgą laiką iki Kelio rekonstrukcijos (1 t. b.l. 53). Iki Kelio rekonstrukcijos 2005-2006 m. vandens telkinio Sklypuose nebuvo (2 t., b.l. 13; 9 t., b.l. 122), po Kelio rekonstrukcijos 2009-2010 metais taip pat vandens nesimato (2 t., b.l. 12; 9 t., b.l. 123), vanduo Sklype matomas tik nuo 2012 m. (9 t., b.l. 123). Tai rodo, kad situacija Kelio plote ir žemės sklypuose, esančiuose greta valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), prieš ir po rekonstrukcijos, faktiškai nepasikeitė. Jau po Kelio rekonstrukcijos teritorijoje ženkliai daugėjo naujai statomų namų, kurie pradėjo leisti nuotekas neteisėtu būdu link Kelio. Šios aplinkybės leidžia iš esmės eliminuoti Kelio rekonstrukciją kaip priežastį, dėl kurios ieškovų žemės sklypuose yra susiformavęs vandens telkinys.

21.9.                      Byloje pateikti dokumentai: UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą 2006 m. sausio 21 d. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. Sa-041 (1 t., b.l. 36-142), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d. Kelio rekonstrukcijos projektui išduotas leidimas Nr. 1159 (2 t., b.l. 98-99), 2007 m. lapkričio 30 d. pasirašytas Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (2 t., b.l. 7-9), įrodantys, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Pakartotinės ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog Kelio lietaus nuvedimo nuo kelio sistema buvo suprojektuota ir įrengta tinkamai (9 t., b.l. 138, 140, 147-148). Ekspertizės vertinimo akte taip pat konstatuota, kad Kelio techninis projektas tenkino visus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (7 t. b.l. 157).

21.10.                      Vienas ieškovų argumentų buvo tas, kad vykdant Kelio rekonstrukciją nebuvo padaryti grioviai, nuvedantys vandenį nuo ieškovų Sklypo. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamajame rašte, 3.4 punkte „Vandens nuvedimo įrenginiai“ aiškiai nurodyta, kad skersiniame profilyje, kur sankasos aukštis mažesnis nei 0,90 m, kasami 0,90 m. arba 0,60 m grioviai; Kelio griovių gylius, šlaitų nuolydžius ir dugno plotį lemia turimos laisvos žemės plotis kelio sankasos įrengimui; vietovės reljefas nuo 2,1 km yra kalvotas, griovių nuolydžiai dideli. Kadangi ieškovų Sklypo pusėje sankasos aukštis didesnis nei 0,90 m, todėl grioviai toje pusėje negalėjo ir neturėjo būti įrengiami. Paneigiant ieškovų reikalavimo ir teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuojama atsakovės pareiga organizuoti vandens nuvedimą nuo Sklypo, pagrįstumą pažymėtina, kad atsakovė turi pareigą organizuoti tik paviršinio vandens, susikaupiančio ant Kelio, nuvedimą, bet ne kitų žemės sklypų teritorijoje susidarančio paviršinio vandens, ar, tuo labiau, buitinių nuotekų nuvedimo. Teisės aktai nenumato pareigos kelią ir jame esančią vandens nuvedimo sistemą įrengti taip, kad tenkintų visos šalia kelio esančios teritorijos, žemės sklypų ir statinių vandens nutekėjimo sistemos funkcionavimo poreikius. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti paviršinis ar gruntinis vanduo, turi būti apsaugoti nuo drėgmės (Techninio reglamento 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ 152 punktas).

21.11.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Pirmosios ekspertizės akto išvada, kad Kelio rekonstrukcijos techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos, neatsižvelgdamas į tai paneigiančius duomenis. Ši išvada paremta iš esmės dviem aplinkybėm, t. y. kad neveikė melioracinė sistema ir Sklypo gruntas vandens infiltravimui nepalankus. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 punkte aptarta nagrinėjama teritorija nurodant, kad geologiniu požiūriu nagrinėjamame regione vyrauja smėlio ir priesmėlio gruntai. Techninio projekto brėžiniuose yra parodyta esama (naikinama) 0,6 m skersmens ir projektuojama 0,8 m skersmens pralaidos ties Pk. 32+20 (žr. 2.1 pav.), Sklype numatytas filtras. Iš brėžinio matosi, kad ties Pk. 32+20 projektuojant buvo padarytas 5,0 m gylio gręžinys Gr.25 ir nustatyta tokia grunto sudėtis: žvyras dulkingas – nuo 0,27 iki 0,50 m gylio; molis dulkingas pusiau kietas – nuo 0,55 iki 1,0 m gylio; smėlis dulkingas – nuo 1,0 iki 3,0 m gylio; durpės – nuo 3,0 iki 4,0 m gylio; molis dulkingas, minkštai plastingas – nuo 4,0 iki 5,0 gylio. Nekilnojamojo turto registro išraše (1 t. b.l. 15) nurodyta, kad nuo 2006 m. Sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklypo 2016 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte (2 t. b.l. 95-97) nurodyta, kad sklype įrengta valstybei priklausanti melioracijos sistema ir įrenginiai; lietaus nuotekos surenkamos į melioracinius įrenginius. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktuali Kelio atkarpa buvo rekonstruojama atlikus geologinius, hidrogeologinius, grunto sudėties tyrimus (1 t., b.l. 53), atsižvelgus į Sklypo infiltravimo galimybes dėl įrengtos melioracijos. Sklype papildomai buvo įrengtas filtras. Taigi Kelio rekonstrukcija vandens nuleidimo sistemos įrengimo aspektu atitiko Techninio reglamento ir tuo metu galiojusio vandens nuleidimo projektavimą reglamentuojančio Statybos techninio reglamento STR „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ vandens pralaidoms keliamus reikalavimus.

21.12.                      Pirminėje ekspertizėje konstatuojant netinkamą vandens nuvedimo sistemą remiamasi 2016 m. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad Sklypo gruntas vandens infiltravimuisi nepalankus (1 t. b.l. 18-23), tačiau Kelio rekonstrukcijos ir įrengimo (atlikto 2007 m.) tinkamumui nustatyti šiais duomenimis apskritai negali būti vadovaujamasi. Be to, privalėjo būti atsižvelgiama į tai, kad Sklype nuo 2006 m. iki 2017 m. buvo melioracijos sistema (2 t. b.l. 92-93). Melioracijos sistemos būklės pasikeitimas (neveikimas) nėra nuo atsakovės priklausanti aplinkybė. Kelių direkcija nėra atsakinga už tinkamą melioracijos sistemos veikimą, ši sistema nuosavybės teise priklauso valstybei ir ją valdo savivaldybės (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 dalis), todėl su tuo susijusių pasekmių atsiradimas negali būti siejamos su atsakovės veiksmais.

21.13.                      Byloje nėra duomenų, jog Kelias būtų buvęs netinkamai prižiūrimas tiek iki 2017 m. kovo 29 d., kai turto patikėjimo teise šis Kelias buvo perduotas atsakovei Kelių direkcijai, tiek ir po to. Bet kuriuo atveju, atsakovės Kelių direkcijos elgesys dėl visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

21.14.                      Kelio eksploatavimas nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieškovų žemės sklypuose susiformavimu (byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kelias nėra vandens ar nuotekų šaltinis, pralaida pati savaime nuotekų negeneruoja, o jas praleidžia), nei su buitinių ir paviršinių nuotekų išleidimu į aplinką (buitinių ir paviršinių nuotekų šaltinis yra kitoje kelio pusėje esantis gyvenamųjų namų kvartalas), spręstina, jog byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog atsakovės elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiu atveju būtinų sąlygų, nustatytų CK 6.246 - 6.249 straipsniuose, atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir konstatuoti, todėl ieškovų reikalavimai atsakovės atžvilgiu turi būti atmesti.

21.15.                      Teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl galimo ieškovų teisių pažeidimo atsiradimo, susiformavimo aplinkybių. Šių aplinkybių nustatymas byloje itin reikšmingas siekiant atskleisti bylos esmę, jos tiesiogiai susijusios su ieškovų teigiamų neva neteisėtų atsakovės veiksmų atlikimo momentu, jų pagrindimu.

21.16.                      Teismas, konstatuodamas atsakovės veiksmų neteisėtumą, vadovavosi iš esmės vien Pirminės ekspertizės aktu, nepagrįstai nevertindamas didžiosios dalies kitų byloje esančių duomenų.

21.17.                      Teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai atsakovei yra nekonkretūs, neaiškūs, nepagrįsti ir savo apimtimi viršijantys atsakovės kompetencijos ribas.

21.18.                      Teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Sprendime konstatuotas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų (įskaitant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilniaus r. sav., , (duomenys neskelbtini)) savininkų veiksmų neteisėtumas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija Sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigota imtis priemonių dėl nustatytų neteisėtų veiksmų, t. y. įpareigoti savininkus pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus. Šis sprendimas ir jame nustatyto įpareigojimo vykdymas akivaizdžiai įtakoja nurodytuose žemės sklypuose esančių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas ir jiems sukeltų teisines pasekmes.

22.       Atsakovas (apeliantas) Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: Savivaldybės atžvilgiu Ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Vilniaus r. savivaldybės administracija apeliacinį skundą grindžia šiai argumentais:

22.1.                      Administracijai šioje byloje negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė Ieškovų teises ir teisėtus interesus, kadangi Ieškovai žalą kildina iš netinkamai rekonstruoto ar prižiūrimo valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) ruožo, kurį valdo ir priežiūrą vykdo atsakovai VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir VĮ „Kelių priežiūra“ bei dėl kitoje Kelio pusėje esančio kvartalo gyventojų neleistinai į aplinką išleidžiamų nuotekų.

22.2.                      Administracija taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu ir teismo sprendimu įpareigoti Savivaldybę pašalinti susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių žemės sklypų, nes ne Savivaldybė tas nuotekas išleidžia ir pagal teisinį reglamentavimą privačių sklypų valymas nepriskirtinas savivaldybės funkcijoms.

22.3.                      Ieškinio reikalavimai be kitų atsakovų, turėjo būti nukreipti į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojus, kurie vykstant civiliniam ginčui daugelį metų, nesiima spręsti buitinių nuotekų tvarkymo problemos, o tiesiog atsikrato nuotekomis, išleidžiant juos į griovį. NEB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. VR-4,7-v-02-V-107 (TIPK leidimas), eksploatuoja vandens gręžinius, vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus ir būtent jie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti teršti aplinką ir leisti nuotekas į ginčo objektą.

23.       Atsakovas AB „Kelių priežiūra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: AB ,,Kelių priežiūra“ atžvilgiu Ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas AB „Kelių priežiūra“ nurodė šiuos argumentus:

23.1.                      Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dalyje dėl kelio savininko ir prižiūrėtojo funkcijų, todėl netinkamai Atsakovės atžvilgiu pritaikė CK 6.266 str. 1 d., atsižvelgiant į tai Sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas. Atsakovė yra kelio priežiūros funkcijas atliekanti bendrovė, todėl sprendime Atsakovės atžvilgiu netinkamai ir neteisėtai pritaikyta CK 6.266 str. 1 d.

23.2.                      Atsakovė neturėjo ir neturi teisės panaikinti savavališko nuotekų prisijungimo, tokia pareiga numatyta tik kelio juostos ribose, o už kelio juostos ribų Atsakovė vykdyti veiklos negali, tai nėra įtvirtinta nei sutartyje su atsakove Kelių direkcija, nei Kelių priežiūros normatyvuose, nei kituose teisės aktuose. Pareigos pašalinti neteisėtus prisijungimus už kelio ribos Atsakovės atžvilgiu neįrodė ir Ieškovai.

23.3.                      Pagal byloje atliktas ekspertizes, ieškovų žemės sklypų užliejimo priežastis yra buitinių nuotekų leidimas savavališkai įrengtais nuotekų vamzdžiais iš gyvenamųjų namų kvartalų į kelio griovį ir išaugęs nuotekų, patenkančių į kelio griovį, kiekis dėl aukščiau kelio esančių gyvenamųjų namų kvartalų urbanizacijos. Dėl nurodytų argumentų, akivaizdu, kad kelio prižiūrėtojas negalėjo lemti Ieškovų intereso pažeidimo, tai įvyko dėl išsiplėtusio kvartalo bei neteisėtų nešvarių komunalinių nuotekų per didelio kiekio nuleidimo į griovį. Atsakovė kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neteisėtų prisijungimų, bandė pašalinti kelio juostos ribose, tačiau kelio juostoje esančių prisijungimų pašalinimas nepašalina esminės problemos. Atsakovė neturi įgaliojimo ar kito teisėto pagrindo veikti už kelio juostos ribų. Atsakovės atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta patenkinti ieškovų J. G. ir L. G. ieškinį dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kurioje Ieškovų J. G. ir L. G. ieškinio reikalavimus atmesti. Trečiasis asmuo nurodo šiuo apeliacinio skundo argumentus:

24.1.                      Teismas civilinę bylą iš esmės sprendė vadovaudamasis išskirtinai teismo eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis, nepagrįstai ignoruodamas kitus įrodymus – V. V. Teismo ekspertizės vertinimo aktą ir teismo eksperto D. K. ekspertizės aktą. Todėl teismas neteisingai, neišsamiai nustatė šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (t. y. kokios Ieškovų Ieškinyje nurodytų Ieškovams priklausančių Žemės sklypų užliejimo priežastys bei atsakingi asmenys), atitinkamai padarė klaidingas išvadas bei neteisingai išsprendė bylą.

24.2.                      Į bylą pateiktu V. V. parengtu Ekspertizės akto Nr. 18-51 vertinimo aktu buvo paneigtos 2018-12-18 S. M. akte Nr. 18-51teismo eksperto S. M. padarytos 1, 3, 4, 5 ir 6 išvados.

24.3.                      Į bylą pateikto D. K. Pakartotinės Ekspertizės akto Nr. TEA-903-022020 išvados reikšmingos paneigiant 2018-12-18 S. M. akte Nr. 18-51konstatuotai išvadai apie projektavimo darbų netinkamumą (atsakant į 1, 3, 4, 5 klausimus) bei kitoms išvadoms.

24.4.                      Ekspertas V. V., kuris nors ir nebuvo paskirtas ekspertas atlikti ekspertizę šioje byloje, tačiau yra į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas ir turi reikalingą kvalifikaciją statybos ekspertizei atlikti, kadangi jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Teismo ekspertas V. V. išvadas parengė (2019-02-15 surašydamas Teismo ekspertizės Nr. 18-51 vertinimo aktą) trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ asmens iniciatyva.

25.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovų visas byloje trečiojo asmens turėtas 4 464,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ne visos trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ pateiktos advokato pagalba išlaidos yra pagrįstos ir atlygintinos. UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašo iš ieškovų priteisti išlaidas, patirtas ekspertų paslaugoms apmokėti.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ pateikė atsiliepimus į apeliantų J. G. ir L. G., Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus. Su Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, o apelianto AB „Kelių priežiūra“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinių skundų tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. UAB „Kelprojektas“ prašė apeliantų J. G. ir L. G. apeliacinį skundą atmesti, ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų Atsakovų atžvilgiu. Be to, Ieškovų prašoma priteisti 10 170 EUR turtinės žalos suma nebuvo pagrįsta tinkamais įrodymais. Todėl pagrįstai atmestas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo.

27.       Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovo AB „Kelių priežiūra“ apeliacinį skundą, nurodė, jog su skundu sutinka iš dalies. Vilniaus r. savivaldybės administracija palaiko, Kelių priežiūros poziciją kad: „ginčas ir tikroji problema turi būti išspręsta civilinio proceso tvarka, ir Ieškinio reikalavimai turi būti nukreipti į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojus, kurie vykstant civiliniam ginčui daugelį metų, nesiima spręsti buitinių nuotekų tvarkymo problemos, atsikrato nuotekomis, išleidžiant juos į griovį <...>“. Administracija mano, kad Kelio valdytojas, savininkas ar prižiūrėtojas, atsižvelgiant į paskirstytas funkcijas atlieka viso kelio ir jo elementų priežiūrą bei kontrolę, atitinkamai turi tinkamai rūpintis savo turtu. Vien ta aplinkybė, kad nuotekų vamzdžiai buvo išvesti į suformuotą sklypą-Kelio elementą, griovį prieš daugelį metų ir imtasi veiksmų tik po Ieškovų skundo dėl užpylimo, patvirtina aplinkybę, kad turtas valdomas ir prižiūrimas netinkamai.

28.       Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundą nurodė, kad jį palaiko.

29.       Atsakovas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:

29.1.                      Dėl ieškovų apeliacinio skundo Atsakovė Kelių direkcija nesutinka su ieškovų apeliaciniu skundu dėl Sprendimo dalies, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda, esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Ieškovai neįrodė, kad jų teisės buvo pažeistos kokiais nors atsakovės Kelių direkcijos veiksmais, taip pat nėra įrodytos ir kitos deliktinės atsakomybės sąlygos.

29.2.                      Dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad gyvenamųjų namų bendrijos ir aplinkosaugos institucijų neteisėti veiksmai/neveikimas – neteisėtas nuotekų leidimas į Kelio griovį sąlygojo ieškovų padėties bloginimą. Tačiau, atsakovė Kelių direkcija nesutinka su atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepagrįstais apeliacinio skundo teiginiais, kad kiti atsakovai - Kelių direkcija ir VĮ „Kelių priežiūra“ leido, kad tokia situacija atsirastų, nedėjo pastangų tuos trūkumus pašalinti, nors žinojo apie neteisėtai išleidžiamas nuotekas į jų griovį. Pati atsakovė pripažįsta, kad neteisėtus veiksmus visų pirma atlieka gyvenamųjų namų savininkai, jų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, leisdami nuotekas į Kelio griovį. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Atsakovė Kelių direkcija veikia jai teisės aktais pavestų funkcijų ribose ir nėra atsakinga už kiekvieno asmens, kuris daro neteisėtą veiką, veiksmus ir jų pasekmes. Pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d. Kelio rekonstrukcijos projektui išduotas leidimas Nr. 1159, 2007 m. lapkričio 30 d. Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Projektuojant ir įrenginėjant ginčo kelio nuotekų sistemą, į galimus nuotekų kiekius nėra įskaičiuojami greta esančių sklypų (kurių tuo metu net nebuvo) neteisėtai nuleidžiamų nuotekų kiekiai. Tokiu atveju, net parengus ir įgyvendinus projektą pagal visus reikalavimus, tokie sprendiniai gali būti nepakankami ir į kelio griovius patenkantis perteklinis vanduo gali pradėti semti šalia esančius sklypus.

29.3.                      Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo teiginiai, kad Kelių direkcija nesiėmė priemonių dėl savavališkų įrenginių (nuotekų išleistuvų) pašalinimo, nepagrįsti, nes neteisėtos statybos ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi pažeidimų kontrolę atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, o už komunalinių, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymą, apskaitą, priežiūrą, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą atsakingos savivaldos institucijos, taigi ir pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Pažymėtina, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuojant atsakingas institucijas apie susidariusią situaciją, teikė turimą informaciją. Tuo metu Kelią prižiūrėjusi ir valdžiusi VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-1147 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, persiųsdama ieškovės skundą su priedais ir paprašė išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos įrengiant nuotekų vamzdžius, kuriais iš bendrijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos patenka į Kelio griovį. Be to, atsakovas AB „Kelių priežiūra“ ėmėsi savo galioje buvusių galimybių išvalyti kelio griovį bei pralaidą. Tuo tarpu į Kelio griovį išvesti vamzdžiai yra požeminių inžinerinių tinklų – statinių, prasidedančių už Kelio zonos ribų, dalis, todėl Kelių direkcija neturi teisinių galimybių juos pašalinti.

29.4.                      Dėl AB „Kelių priežiūra“ apeliacinio skundo. Atsakovė Kelių direkcija iš esmės sutinka su atsakovės AB „Kelių priežiūra“ apeliacinio skundo argumentais. AB „Kelių priežiūra“ pagrįstai teigia, kad yra kelio priežiūros funkcijas atliekanti bendrovė ir nėra atsakinga už gyvenamųjų namų neteisėtus veiksmus bei kitų fizinių ar juridinių asmenų neteisėtų veiksmų susijusių su aplinkos apsauga užkirtimą, jai nėra priskirta funkcija vykdyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę, taip pat jai nebuvo ir nėra priskirta komunalinių, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymo, apskaitos, priežiūros, nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros funkcijos.

29.5.                      Dėl trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinio skundo. Atsakovė Kelių direkcija sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais, kurie iš esmės atitinka ir Kelių direkcijos poziciją.

30.       Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą, su juo sutinka iš dalies.Administracija sutinka su Kelių direkcijos apeliacinio skundo dalimi, kad teismas be jokių motyvų ir nepagrįstai įpareigojo Kelių direkciją ir tame tarpe Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti esamą susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių Sklypų. Nesutinka su Kelių direkcijos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad kelio griovį privalo tvarkyti savivaldybė. Rekonstruojant Kelių direkcijos kelią nebuvo tinkamai įvertintas paviršinio vandens baseinas, dėl to susidarė esama nepalanki situacija Ieškovų žemės sklype. Vanduo nuo kelio tiesiog nuvedamas, į trečiųjų asmenų sklypus, Kelių direkcijos ir AB Kelių priežiūros atstovai per bylos nagrinėjimą 2020-12-21 negalėjo paaiškinti, kur nuo kelio vanduo nuvedamas. Vienas iš problemos sprendimo būdų būtų Kelių direkcijai parengti paviršinių nuotekų projektą nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) upės su pralaidos įrengimu po ginčo keliu ties Ieškovų sklypu.

31.       Atsakovas Vilniaus r. savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė nurodė, kad ieškovai neįrodė žalos dydžio, nepateikė jos patvirtinančių įrodymų. Šalių ginčas dėl žalos atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, nenustačius tikrojo žalos dydžio.

32.       Tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus ir prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

33.       Ieškovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo VĮ Lietuvos Automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai nurodė, kad:

33.1.                      Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisingą Sprendimą, konstatuodamas negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygą, kad ieškovų teisės pažeistos Kelių direkcijos veiksmais. Vien ta aplinkybė, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodo Kelių direkcija, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. UAB „Kelprojektas“ yra ginčo Kelio atkarpos projektuotojas, projekte tinkamai neįvertinęs teritorijos reljefo ir neišsprendęs nuotekų nuvedimo klausimo. Visi byloje apklausti ekspertai ir specialistai nurodė, kad pagal faktą lietaus nuotekos nuo ginčo kelio tiesiog nuvedamos į ieškovų sklypus, jų toliau niekur nenuvedant.

33.2.                      Nei UAB „Kelprojektas“ byloje pasitelktas ekspertas D. K., nei UAB „Kelprojektas“ pasitelktas specialistas V. V., tiek išvadose, tiek apklausiami nenurodė, kad projekte būtų buvęs numatytas vandens nutekėjimas per Kelio pralaidą grioviu ar pagrioviniu drenažu – tokio sprendinio jie negalėjo parodyti, nes jo projekte nėra, nors toks nuvedimas turėjo būti įrengtas tiek pagal minėtas išduotas projektavimo sąlygas, tiek pagal šio atsiliepimo 26 p. nurodytus teisės aktų reikalavimus. Visų ekspertų (tiek S. M., tiek D. K.), tiek ir specialisto V. V. byloje pateiktos išvados ir apklausos neginčijamai įrodo, kad vanduo pro Kelio pralaidą yra tiesiog išleidžiamas į Žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtino ir VTPSI 2016 m. spręsdama ieškovų skundą dėl Žemės sklypo tvindymo nuotekomis.

33.3.                      Teismas rezoliucinėje dalyje aiškiai konkretizavo Kelių direkcijos atliktinus veiksmus – parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti Kelio lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieškovams nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus.

33.4.                      Sprendime nėra konstatuotas konkrečių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų savininkų veiksmų neteisėtumas. Ieškovai neturi priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų išleidimą į Kelio griovį, tai turi padaryti Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

34.       Ieškovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė:

34.1.                      Būtent Administracija, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebūtų neteisėtai išleidžiamos į aplinką, o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedūras.

34.2.                      Administracija, nuotekų tvarkymui itin nepalankioje gamtinėmis sąlygomis teritorijoje nesiimdama jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, užkardant/tikrinant nuotekų patekimą į Kelio griovius, kartu elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

34.3.                      Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pilnai įrodyta, jog būtent kiti atsakovai byloje neužtikrino savavališko nuotekų prisijungimo pašalinimo.. Su Administracijos pozicija sutiktina iš dalies, t. y. dalyje dėl kitiems atsakovams taikytinos atsakomybės, tačiau nesutiktina su teiginiu, kad Administracija už susidariusią situaciją nėra atsakinga ir neturi pareigų. Šiuo atveju kitų atsakovų veiksmai yra pagrindas taikyti solidarią atsakomybę, o ne atleisti Administraciją nuo atsakomybės.

35.       Ieškovai J. G. ir L. G. pateikė atsiliepimus į atsakovės AB „Kelių priežiūra“ bei trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus, su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovai nurodo, kad nuo Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-98 iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 238 Kelią savo žinioje turėjo bei fizinį ir ūkinį poveikį jam daryti galėjo AB „Kelių priežiūra“. Todėl ji, kaip Kelio valdytojas, buvo atsakinga už Žemės sklypo nuolatinį užliejimą dėl netinkamai įrengtų, suprojektuotų inžinerinių bei netinkamai eksploatuojamų ir prižiūrimų tinklų, neužtikrinant, kad į Kelią nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieškovų Žemės sklypą. Žemės sklypo nuolatinį užliejimą lėmė ne tik Kelio konstrukcijos (elementų – vandens nuvedimo sistemos) trūkumai, kurie atsirado Kelio techniniame projekte netinkamai suprojektavus ir faktiškai įrengus vandens nuvedimo sistemas, bet ir netinkamai vykdant Kelio priežiūrą – kas taip pat pagal teisės aktus laikytina Kelio trūkumu.

36.       Atsakovas AB ,,Kelių priežiūra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir prašė: ieškovų apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti; atsakovės VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apeliacinį skundą tenkinti; trečiojo asmens UAB ,,Kelprojektas“ apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

36.1.                      Dėl ieškovų apeliacinio skundo nurodė, kad Atsakovas Kelių priežiūra savarankiškai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 d. raštu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimą kaimyninių sklypų neteisėtą veikimą (bylos tomas 2, psl. 48). Negana to, kaip buvo nurodyta minėtame rašte, Atsakovas Kelių priežiūra ėmėsi savo galioje buvusių galimybių – išvalė kelio griovį bei pralaidą, tačiau problema išliko. Atsakovas vadovavosi Privalomųjų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo sutartimi, sudaryta su Lietuvos automobilių kelių direkcija, bei Automobilių kelių priežiūros normatyvais. Taigi, atsakovas neturėjo teisės atlikti tuo metu Ieškovų prašomų veiksmų ir sustabdyti Ieškovams priklausančio sklypo užliejimo. Ieškovai neįrodė dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – Atsakovo Kelių priežiūra neteisėtų veiksmų bei kaltės.

36.2.                      Dėl VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apeliacinio skundo nurodė, kad atsakovė sutinka su VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija” apeliacinio skundo argumentais bei sutinka, kad atsakovas Kelių direkcija nėra atsakingas dėl Sklypų užliejimo. Bylos įrodymų visuma, t. y. D. K. Pakartotinės Ekspertizės aktas Nr. TEA-903-022020/Pakartotinės ekspertizės aktas, V. V. parengtas Ekspertizės akto Nr. 18-51 vertinimo aktas /Ekspertizės vertinimo išvada, Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-11-08 protokolas Nr. (23.42E)-4D-2955, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016-12-08 raštas Nr. S-1915, Kelių direkcijos 2016-12-13 raštas Nr. (6.11)2-9105, patvirtina, kad labiausiai tikėtinomis Ieškovų Žemės sklypų užtvindymo priežastimis laikytinos: (i) natūralios vandens sankaupos dėl kalvotos ((duomenys neskelbtini) kalvynas) ir pelkėtos teritorijos (duomenys neskelbtini) pelkės); (ii) urbanizacijos ir tinkamų centralizuotų buitinių nuotekų sistemų savalaikis neįrengimas.

36.3.                      Dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo nurodė, kad Atsakovė sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad gyvenamųjų namų bendrijos ir aplinkosaugos institucijų neteisėti veiksmai/neveikimas – neteisėtas nuotekų leidimas į Kelio griovį sąlygojo ieškovų padėties bloginimą. Atsakovė nesutinka su atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentu, kad kiti atsakovai - Kelių direkcija ir VĮ „Kelių priežiūra“ leido, kad tokia situacija atsirastų, nedėjo pastangų tuos trūkumus pašalinti, nors žinojo apie neteisėtai išleidžiamas nuotekas į jų griovį. Siekdamas sumažinti Ieškovams kilsiančių nuostolių dydį Atsakovas Kelių priežiūra savarankiškai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su 2016-07-15 d. raštu „Dėl galimo statybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kuriuo pranešė inspekcijai apie galimą kaimyninių sklypų neteisėtą veikimą (bylos tomas 2, psl. 48).

37.       Atsakovai VĮ Lietuvos Automobilių kelių direkcija, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašė atmesti ieškovų apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo panaikinimo. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovų apeliacinio skundo teiginys, kad UAB „Kelprojektas“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos dėl to, kad UAB „Kelprojektas“ byloje yra trečiasis asmuo ir ne jam tenka pagrindinė atsikirtimų našta. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kelprojektas“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį turi šalies procesines teises, todėl bylinėjimosi išlaidų dydis dėl to negali būti mažinamas. Ieškovai ginčija, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už D. K. atliktą teismo ekspertizę, kadangi trečiasis asmuo šia ekspertize neapsigynė nuo ieškinio reikalavimų, taip pat kvestionuoja išlaidų už eksperto S. M. iškvietimą į teismo posėdį pagrįstumą. Šie argumentai prieštarauja bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančioms teisės normoms, kadangi asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar konkretus veiksmas ar dokumentas teismo nuomone buvo vertintas kaip atsikirtimus pagrindžiantis įrodymas. Pažymėtina, ieškovai neteikė teismui prašymų dėl atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje ir jokie pažeidimai atsakovių veiksmuose teismo nebuvo konstatuoti, todėl nurodyti ieškovų argumentai visiškai nepagrįsti, nesusiję su apeliacijos dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl įrodymų vertinimo

39.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje dėl Sklypo užliejimo priežasčių pateiktos dvi – Pirminė ir Pakartotinė ekspertų išvados ir viena ekspertizės vertinimo išvada, kurios turėjo būti vertinamos pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185, 218 str.). Pirminės ekspertizės išvadose nurodyta, kad Sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių, išvestų į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio. Į bylą po pirmosios ekspertizės atlikimo buvo pateiktas Ekspertizės vertinimo aktas (7 t., b.l. 143-185), kurio išvadose nurodoma, kad Kelio techninis projektas atitiko 2006 metais galiojusius norminius dokumentus, o pasikeitus vandens kiekiui ir užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo buvo užtvindyti sklypai; lietaus nuvedimo sistema buvo suprojektuota tinkamai; šiuo metu lietaus nuotekų nėra, o sklypas tvindomas buitinėmis nuotekomis; žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių.

40.       Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios ekspertų išvados, teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (9 t., b.l. 71-74) neaiškumams byloje pašalinti paskyrė Pakartotinę teismo ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės akto išvadose vandens telkinio, susidariusio ieškovų Sklype susidarymo priežastimis nurodytos natūralios vandens sankaupos, teritorijos urbanizacija ir centralizuotų buitinių nuotekų sistemų neįrengimas (9 t., b.l. 147).

41.       Kaip pagrįstai nurodo apeliantas Kelių direkcija byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet tą pačią faktinę aplinkybę (dėl Sklypo užliejimo priežasčių) pagrindžia iš esmės vienodos galios, tačiau savo turiniu (išvadomis) skirtingi įrodymai.

42.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

43.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

44.       Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti nei Ekspertizės vertinimo aktu, nei Pakartotinės teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės vertinimo akto išvados teismas nevertino motyvuojant vien tuo, kad tai nėra atskirai teismo pavedimu atlikta teismo ekspertizė ir ekspertas nebuvo nuvykęs į vietą, tačiau, šios aplinkybės nepaneigia išvadų objektyvumo ar patikimumo, nes Pakartotinės ekspertizės išvados patvirtino Vertinimo akto išvadas. Pakartotinės ekspertizės aktas plačiau neanalizuotas, nors jo trūkumai buvo pašalinti ekspertui pateikus papildomus paaiškinimus (10 t., b.l. 76-82) bei apklausiant jį teismo posėdyje. Pasirinkimą remtis vien Pirminiu ekspertizės aktu teismas motyvavo tik tuo, kad ekspertizė buvo atlikta ekspertui betarpiškai nuvykus į vietą, kad jo išvados aiškesnės. Tačiau tai savaime nereiškia, kad Pirminės ekspertizės metu padarytų išvadų įrodomoji vertė dėl šių aplinkybių yra didesnė, tuo labiau, kad Projekto sprendinių analizė tiek pirminėje, tiek pakartotinėje ekspertizėje iš esmės paremta dokumentiniu tyrimu, o ne vietos apžiūra.

46.       Pirminėje teismo ekspertizėje 2006 metais rengto projekto sprendinių akivaizdus netinkamumas konstatuotas ekspertui vertinant ieškovų sklypų gruntų sudėtį, bet nevertinant aplinkybės, kad projekto rengimo metu ir kelio rekonstrukcijos metu ieškovų sklypuose buvo įrengta melioracijos sistema, kuri išregistruota tik 2017 m. sausio 6 d. (2 t. b.l. 139).

47.       Pirminės ekspertizės išvados buvo daromos remiantis 2016 m. Sklypų inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita (1t. b.l. 23), kurioje teigiama, kad nuotekų valymo įrenginių statybai geologinės sąlygos nėra palankios; moliniai gruntai pasižymi blogomis infiltracinėmis savybėmis, todėl išvalyto nuotekų vandens infiltravimui gruntai yra nepalankūs. Ši ataskaita negali nei patvirtinti, nei paneigti Kelio paviršinio vandens nuleidimo sistemos įrengimo teisėtumo. Nustatytos grunto geologinės sąlygos (smėlingo molio gruntas) nereiškia, kad nuo Kelio nutekantis lietaus kiekis negali būti infiltruojamas. Be to, neatsižvelgta į tai, kad Sklype Kelio rekonstrukcijos metu buvo įregistruota melioracijos sistema, įrengtas filtras, o vandens kaupimąsi lemia vandens kiekis, atsirandantis ne dėl Kelio paviršinių nuotekų.

48.       Pirminėje ekspertizėje konstatuojant kelio įrengimo trūkumus nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad vanduo griovyje prie Kelio susikaupęs tik toje vietoje, kur yra neteisėtai išleidžiamos nuotekos iš gyvenamųjų namų, o kituose prie Kelio esančiuose grioviuose vandens nėra, pakelės sausos (2 t. b.l. 20).

49.       Pirminės ekspertizės akte neatsižvelgta ir į tai, kad kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama (Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), nuotekos į Kelio griovį patenka neteisėtai, tačiau ekspertas nemotyvuotai vis tiek trečiųjų asmenų veiksmų pasekmes priskyrė Kelio valdytojo atsakomybei. Šie Pirminės ekspertizės trūkumai lemia išvadų neteisingumą, nepagrįstumą, todėl ja pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis. Be to, lyginant Pirminės ekspertizės ir Pakartotinės ekspertizės turinį matyti, kad Pakartotinė teismo ekspertizė išsamesnė, atlikta apžiūrėjus situaciją vietoje ir vadovaujantis dokumentine medžiaga. Be to, atsižvelgiant ne tik į Kelio įrengimo dokumentus, atitikimą techninių reglamentų reikalavimams, faktines aplinkybes, bet ir į vietovės gamtines bei reljefo sąlygas ir išsamiai visas aplinkybes išdėsčius ekspertizės akte. Kadangi Pakartotinė ekspertizė pašalino pirmosios trūkumus ir abejones, būtent ja ir turėjo būti vadovaujamasi.

50.       Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas tik dėl neesminių trūkumų nepagrįstai atmetė Pakartotinės teismo ekspertizės išvadas. Tai reiškia, kad teismas, prieš tai konstatavęs būtinybę byloje atlikti pakartotinę ekspertizę, vėliau pats nusprendė ja nesivadovauti, t. y. Sprendimą paremti vien Pirmine teismo ekspertize, kurios dalis išvadų vėliau buvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (ekspertų išvadomis). Šiuo atveju Pakartotinės ekspertizės trūkumai, kaip antai ekspertizės akte esantį 25 pav. įvardijo kaip Techninio projekto iškarpą, nors iš tiesų tai yra V. V. vertinimo akto ištrauka (e.b.l. 136, t. 9), yra neesminiai, kuriuos ekspertas paaiškino ir ištaisė duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Pakartotinės ekspertizės akto patikimumu. Priešingai, Pakartotinė teismo ekspertizė savo turiniu išsamesnė už Pirminę teismo ekspertizę, atlikta taip pat apžiūrėjus situaciją vietoje (tą patvirtina Pakartotinės ekspertizės akte esančios vietoje darytos nuotraukos), tiek ir vadovaujantis dokumentine medžiaga, Kelio projektavimo medžiaga, teisės normų analize, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ekspertas tyrimą atliko ir ekspertinę išvadą pateikė remdamasis ne faktine situacijos analize, o tik jam pateiktų dokumentų (medžiagos) analize. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nusprendus nesivadovauti Pakartotinės ekspertizės išvada, Ekspertizės vertinimo išvada šiuo atveju buvo pažeista tiek CPK 185 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji įrodymų vertinimą reglamentuojanti procesinė teisės norma, tiek CPK 218 straipsnyje įtvirtinta teismo ekspertizės akto vertinimą reglamentuojanti procesinė teisės norma.

Dėl atsakovų Kelių direkcija ir AB „Kelių priežiūra“ atsakomybės

51.       Civilinėje byloje ieškovai pateikė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti ir atlikti be išimties visus reikiamus veiksmus, kad būtų nutrauktas ieškovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu, ir įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis vanduo nepatektų į ieškovų sklypus, taip pat pašalinti susikaupusį vandenį iš nurodytų ieškovų žemės sklypų, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį; solidariai iš atsakovės, AB „Kelių priežiūra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti 10 710 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. (toliau – ir Sklypai) yra užtvindyta.

52.       Byloje yra kilęs ginčas dėl Sklypų užtvindymo priežasčių ir už tai atsakingų asmenų. Kaip vieną priežasčių ieškovai nurodė atsakovės Kelių direkcijos veiksmus netinkamai įrengus prie Sklypų esančio Kelio lietaus nuvedimo sistemą ir netinkamai prižiūrint Kelią.

53.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

54.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

55.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.

57.       Kolegija sutinka su atsakovo Kelių direkcijos argumentais, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl galimo ieškovų teisių pažeidimo atsiradimo, susiformavimo aplinkybių, kurios ieškovų ir atsakovų buvo nurodomos skirtingai. Šių aplinkybių nustatymas byloje itin reikšmingas siekiant atskleisti bylos esmę, jos tiesiogiai susijusios su ieškovų įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų atlikimo momentu, jų pagrindimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (LAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020, 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, taip pat jose nurodyta praktika).

58.       Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda, esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

59.       Ieškovai šiuo aspektu teigė ir savo reikalavimus grindė tuo, kad vandens telkinys jų Sklypuose atsirado būtent po Kelio rekonstrukcijos 2006 – 2007 metais ir gyvenamųjų namų statybų. Tačiau taip pat pateikė ortofotografijas, darytas įvairiu laikotarpiu, iš kurių matyti kad vanduo Sklypuose atsirado 2012 m. Taigi nors patys ieškovai tiksliai negalėjo nurodyti tikslaus neteisėtų veiksmų pasekmių atsiradimo momento, tačiau pripažįsta, kad vanduo Sklype pirmą kartą užfiksuotas 2012 m., t. y. praėjus net penkiems metams po Kelio rekonstrukcijos.

60.       Teismas, esant byloje pateiktiems prieštaringiems įrodymams šiuo klausimu, jų nenagrinėjo ir nepasisakė. Nenustačius šio fakto, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti užliejimo priežasčių (natūralios, ar įtakotos gretimų sklypų valdytojų veiksmais), jų ryšio su atsakovų ar kitų asmenų veiksmais. Teismas taip pat netyrė aplinkybių dėl natūralių vandens kaupimosi faktorių, atsižvelgiant į vietovės gamtines sąlygas, reljefą (vietovė kalvota, netoli yra ne vienas panašus vandens telkinys, pelkės, t. 9, b.l. 122-124), nei paneigdamas, nei patvirtindamas, kad vanduo Sklypuose galimai linkęs kauptis dėl natūralių aplinkybių. Faktas, kad vanduo Sklypuose kaupiasi natūraliai irgi paneigia teismo konstatavimą dėl netinkamo Kelio įrengimo ir priežiūros.

61.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovams priklausančių sklypų užliejimo priežastis, vadovavosi, kaip jau minėta, vien Pirminės ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad Sklypų užliejimo priežastys yra dvi: sklypai užliejami dėl kelio techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos bei savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių, išvestų į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio aukščiau kelio (t. y. kitoje kelio pusėje). Jokių kitų objektyvų duomenų, galinčių patvirtinti Pirminės ekspertizės akto išvadą, sustiprinti joje išdėstytų teiginių patikimumą, teismas nenurodė.

62.       Pirminės – 2018-12-18 teismo ekspertizės akte Nr. 18-51 (b T 6., b.l. 177) konstatuota, kad į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) griovį yra išleidžiamos nuotekos, savavališkai įrengti ir išvesti gyvenamųjų namų kvartalų, įsikūrusių aukščiau kelio, gyventojų nuotekų vamzdžiai, dėl ko griovyje susikaupia vanduo, todėl ieškovų sklypai yra semiami dėl gretimai esančių namų kvartalų gyventojų savavališkai įrengtų nuotekų vamzdžių (ekspertizės akto 33 psl.) Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad pralaidos diametras įtakos ieškovų sklypų užliejimui neturi (ekspertizės akto 34 psl.), o žemės sklypai yra užtvindomi dėl kvartalų, įsikūrusių aukščiau kelio, gyventojų savavališkai išvestų nuotekų vamzdžių į kelio griovį.

63.       Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ užsakymu atliko eksperto V. V. 2019-02-15 teismo ekspertizės vertinimo akte nurodoma, kad nuo 2007 m. nuotekomis buvo apkrautas ir filtras ir melioracijos sistema, kurie dėl galimai nevalytų nuotekų galimai užsiteršė (14 psl.). Buitinių nuotekų prisijungimai yra neteisėti ir negali būti eksploatuojami (17 psl.). Pasikeitus skaičiuotino vandens kiekiui ir galimai užterštumui, dėl savavališko nuotekų išleidimo, buvo užtvindyti ieškovų sklypai (19 psl.). Ieškovų sklypai yra nuolatos tvindomi buitinėmis nuotekomis, kurių kiekis plečiantis gyvenvietei, nuolatos didėja. Kad būtų pašalintos sklypų užliejimo priežastys, turi būti pašalintas galimai nevalytų nuotekų patekimas į kelio vandens nuvedimo sistemą (20 psl.). B.t. 10, b.l. 89.

64.       Pakartotinės ekspertizės akte TEA-903-12-2020 konstatuota, kad ieškovų sklypų užtvindymo priežastys yra: pasikeitęs (padidėjęs) faktinis vandens kiekis dėl aplinkinės 15 metų vykusios gyvenamųjų kvartalų urbanizacijos; vandens užterštumo didinimo, gyvenamųjų namų valdytojams atliekant galimai netinkamus gyvenamųjų namų vandentiekio ir nuotekų įrengimo, eksploatavimo ir priežiūros veiksmus; naujo gyvenamo kvartalo įkūrimas numatant vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą pagal detalų planą ir melioracijos sistemos įrenginius sutvarkyti tik prijungus prie centrinio būsimo vamzdyno (14 psl.). Žemės gyvenamosiose teritorijose sausinimo ir buitinių nuotekų klausimus sprendžia vietos institucijos ir ar bendruomenės ir ar kvartalinių statybų vystytojai su melioraciniais darbais (21 psl.).

65.       Taigi, visi byloje išvadas teikę ekspertai patvirtino, kad pralaidos diametro padidėjimas vandens telkiniui, esančiam ieškovų žemės sklype, įtakos neturėjo. Reljefo pokyčių ties ieškovų žemės sklypais Kelio rekonstrukcijos metu atlikta nebuvo, Kelio ruože vandens pralaidos, įskaitant ir esančią ties ieškovų Sklypu, jau buvo ilgą laiką iki Kelio rekonstrukcijos (1 t. b.l. 53). Iki Kelio rekonstrukcijos 2005-2006 m. vandens telkinio Sklypuose nebuvo (2 t., b.l. 13; 9 t., b.l. 122), po Kelio rekonstrukcijos 2009-2010 metais taip pat vandens nesimato (2 t., b.l. 12; 9 t., b.l. 123), vanduo Sklype matomas tik nuo 2012 m. (9 t., b.l. 123). Tai rodo, kad situacija Kelio plote ir žemės sklypuose, esančiuose greta valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), prieš ir po rekonstrukcijos, faktiškai nepasikeitė. Jau po Kelio rekonstrukcijos teritorijoje reikšmingai daugėjo naujai statomų namų, kurie pradėjo leisti nuotekas neteisėtu būdu link Kelio. Šios aplinkybės leidžia iš esmės paneigti Kelio rekonstrukciją kaip priežastį, dėl kurios ieškovų žemės sklypuose yra susiformavęs vandens telkinys.

66.       UAB „Kelprojektas“ 2006 m. parengtas ir Kelių direkcijos patvirtintas projektas, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą 2006 m. sausio 21 d. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. Sa-041 (1 t., b.l. 36-142), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2006 m. lapkričio 21 d. Kelio rekonstrukcijos projektui išduotas leidimas Nr. 1159 (2 t., b.l. 98-99), 2007 m. lapkričio 30 d. pasirašytas Kelio ruožo nuo 0,00 iki 6,0 km rekonstrukcijos ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (2 t., b.l. 7-9), įrodantys, jog Kelio rekonstrukcijos projektas ir rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suderinus projektą su visomis atsakingomis institucijomis. Pakartotinės ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog Kelio lietaus nuvedimo nuo kelio sistema buvo suprojektuota ir įrengta tinkamai (9 t., b.l. 138, 140, 147-148). Ekspertizės vertinimo akte taip pat konstatuota, kad Kelio techninis projektas tenkino visus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (7 t. b.l. 157). Šiame akte taip pat pažymėta, kad „Kelio projekte paviršinės nuotekos įvertintos pagal Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 687, 16 punktą, pagal kurį projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų debitą ir kt., vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. Jokių sutarčių užsakovas (Kelių direkcija) nepateikė dėl kitiems asmenims priklausančių nuotakynų pajungimo į kelio vandens nuvedimo sistemą; atsiradę buitinių nuotekų prisijungimai yra neteisėti; vandens nuvedimo sistema pagal STR 2.07.01:2003 lietaus ir liūčių debitus buvo suprojektuota tinkamai; infiltravimo sistemos filtruoja vandenį net ir esant labai mažam laidumui; <...> tuo metu funkcionavo drenažas ir projektiniam liūčių debitui buvo pakankamas“ (7 t. b.l. 160-162).

67.       Ieškovai įrodinėja, kad vykdant Kelio rekonstrukciją nebuvo padaryti grioviai, nuvedantys vandenį nuo ieškovų Sklypo. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamajame rašte, 3.4 punkte „Vandens nuvedimo įrenginiai“ aiškiai nurodyta, kad skersiniame profilyje, kur sankasos aukštis mažesnis nei 0,90 m, kasami 0,90 m. arba 0,60 m grioviai; Kelio griovių gylius, šlaitų nuolydžius ir dugno plotį lemia turimos laisvos žemės plotis kelio sankasos įrengimui; vietovės reljefas nuo 2,1 km yra kalvotas, griovių nuolydžiai dideli. Kadangi ieškovų Sklypo pusėje sankasos aukštis didesnis nei 0,90 m, todėl grioviai toje pusėje negalėjo ir neturėjo būti įrengiami. Paneigiant ieškovų reikalavimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje konstatuojama atsakovės pareiga organizuoti vandens nuvedimą nuo Sklypo, pagrįstumą pažymėtina, kad apeliantė (atsakovė) Kelių direkcija pagrįstai nurodo, jog ji turi pareigą organizuoti tik paviršinio vandens, susikaupiančio ant Kelio, nuvedimą, bet ne kitų žemės sklypų teritorijoje susidarančio paviršinio vandens, ar, tuo labiau, buitinių nuotekų nuvedimo. Teisės aktai nenumato pareigos kelią ir jame esančią vandens nuvedimo sistemą įrengti taip, kad tenkintų visos šalia kelio esančios teritorijos, žemės sklypų ir statinių vandens nutekėjimo sistemos funkcionavimo poreikius. Statiniai ir jų dalys, ant kurių gali patekti paviršinis ar gruntinis vanduo, turi būti apsaugoti nuo drėgmės (Techninio reglamento 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“ 152 punktas).

68.       Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nepagrįstai rėmėsi Pirmosios ekspertizės akto išvada, kad Kelio rekonstrukcijos techniniame projekte netinkamai suprojektuotos ir faktiškai įrengtos vandens nuvedimo sistemos, neatsižvelgdamas į tai paneigiančius duomenis. Ši išvada paremta iš esmės dviem aplinkybėm, t. y. kad neveikė melioracinė sistema ir Sklypo gruntas vandens infiltravimui nepalankus. Pažymėtina, kad Kelio techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 punkte aptarta nagrinėjama teritorija nurodant, kad geologiniu požiūriu nagrinėjamame regione vyrauja smėlio ir priesmėlio gruntai. Techninio projekto brėžiniuose yra parodyta esama (naikinama) 0,6 m skersmens ir projektuojama 0,8 m skersmens pralaidos ties Pk. 32+20 (žr. 2.1 pav.), Sklype Nr. 2 numatytas filtras. Iš brėžinio matosi, kad ties Pk. 32+20 projektuojant buvo padarytas 5,0 m gylio gręžinys Gr.25 ir nustatyta tokia grunto sudėtis: žvyras dulkingas – nuo 0,27 iki 0,50 m gylio; molis dulkingas pusiau kietas – nuo 0,55 iki 1,0 m gylio; smėlis dulkingas – nuo 1,0 iki 3,0 m gylio; durpės – nuo 3,0 iki 4,0 m gylio; molis dulkingas, minkštai plastingas – nuo 4,0 iki 5,0 gylio. Nekilnojamojo turto registro išraše (1 t. b.l. 15) nurodyta, kad nuo 2006 m. Sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Sklypo 2016 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte (2 t. b.l. 95-97) nurodyta, kad sklype įrengta valstybei priklausanti melioracijos sistema ir įrenginiai; lietaus nuotekos surenkamos į melioracinius įrenginius. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktuali Kelio atkarpa buvo rekonstruojama atlikus geologinius, hidrogeologinius, grunto sudėties tyrimus (1 t., b.l. 53), atsižvelgus į Sklypo infiltravimo galimybes dėl įrengtos melioracijos. Sklype papildomai buvo įrengtas filtras. Taigi Kelio rekonstrukcija vandens nuleidimo sistemos įrengimo aspektu atitiko Techninio reglamento ir tuo metu galiojusio vandens nuleidimo projektavimą reglamentuojančio Statybos techninio reglamento STR „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ vandens pralaidoms keliamus reikalavimus. Pirminėje ekspertizėje konstatuojant netinkamą vandens nuvedimo sistemą remiamasi 2016 m. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad Sklypo gruntas vandens infiltravimuisi nepalankus (1 t. b.l. 18-23), tačiau Kelio rekonstrukcijos ir įrengimo (atlikto 2007 m.) tinkamumui nustatyti šiais duomenimis apskritai negali būti vadovaujamasi. Be to, privalėjo būti atsižvelgiama į tai, kad Sklype nuo 2006 m. iki 2017 m. buvo melioracijos sistema (2 t. b.l. 92-93). Melioracijos sistemos būklės pasikeitimas (neveikimas) nėra nuo atsakovės Kelių direkcijos priklausanti aplinkybė. Kelių direkcija nėra atsakinga už tinkamą melioracijos sistemos veikimą, ši sistema nuosavybės teise priklauso valstybei ir ją valdo savivaldybės (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 dalis), todėl su tuo susijusių pasekmių atsiradimas negali būti siejamos su atsakovės veiksmais.

69.       Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Kelias būtų buvęs netinkamai prižiūrimas tiek iki 2017 m. kovo 29 d., kai turto patikėjimo teise šis Kelias buvo perduotas atsakovei Kelių direkcijai, tiek ir po to. Bet kuriuo atveju, atsakovės Kelių direkcijos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atsakovė Kelių direkcija su atsakove AB „Kelių priežiūra“ yra sudariusi Privalomųjų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo sutartį, pagal kurią ir Automobilių kelių priežiūros normatyvus, šį Kelią prižiūri būtent atsakovė AB „Kelių priežiūra“ (2 t., b.l. 141 psl., 10 t., b.l. 106). AB „Kelių priežiūra“ privalo užtikrinti, kad kelias ir jo elementai atitiktų Automobilių kelių priežiūros normatyvų KPV PN14, patvirtintų Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN 19“ patvirtinimo“ keliamus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimais, nustatytiems vandens nuleidimo įrenginiams ir jų priežiūrai (pagal ankstesnę redakciją – 11, 12 lentelės, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią redakciją 3 lentelė). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė AB „Kelių priežiūra“ būtų netinkamai prižiūrėjusi šį valstybinės reikšmės kelią.

70.       Kolegija sutinka su apeliantų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” argumentais, jog neteisėtai pastatytų statinių (nuotekų vamzdžių) šalinimo klausimų sprendimas nėra priskirtas atsakovės Kelių direkcijos bei AB „Kelių priežiūra” kompetencijai, nes tai nėra objektai (savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai), kurie gali būti šalinami Kelio priežiūrą atliekančių subjektų pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – Aprašas), 18 punktą ar Kelių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais: kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per Statybos inspekcijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą. Taigi spręsti neteisėtai pastatytų inžinerinių statinių ar jų dalies šalinimo klausimą yra ne atsakovės Kelių direkcijos, o kitų atsakingų institucijų kompetencija.

71.       Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina atsakovės AB „Kelių priežiūra“ teiginius, kad ji yra atlikusi neteisėtų nuotekų vamzdžių užkimšimų pašalinimus, tačiau tai iš esmės neišsprendė problemos, kadangi ne kelio elementai ar netinkama kelio priežiūra sukelia ieškovų interesų pažeidimą, o problema yra už kelio juostos ribų. Taip pat iš bylos matyti, kad atsakovė AB „Kelių priežiūra“, tiek kaip buvusi Kelio valdytoja (anksčiau VĮ „Vilniaus regiono keliai“), tiek kaip kelių priežiūrą atliekantis subjektas, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neteisėtų prisijungimo šalinimo. Nagrinėtoje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Kelias atsakovės AB „Kelių priežiūra“ būtų netinkamai prižiūrimas.

72.       Taip pat pažymėtina, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė Kelių direkcija ėmėsi visų įmanomų veiksmų informuojant šią instituciją apie susidariusią situaciją, teikė turimą informaciją. 2016 m. tuo metu Kelią prižiūrėjusi VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-1147 kreipėsi į Statybos inspekciją, persiųsdama ieškovės skundą su priedais ir paprašė išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos įrengiant nuotekų vamzdžius, kuriais iš bendrijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos patenka į Kelio griovį (2 t. b.l. 48). Statybos inspekcijos atlikto patikrinimo metu nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos.

73.       Taigi, remdamasis tik iš esmės pirminės ekspertizės viena iš išvadų dėl galimų Sklypo tvindinimo pasekmių, teismas nepagrįstai sprendė atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” atžvilgiu, jog kelio valdytojo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ne pagal reikalavimus įrengti ir suprojektuoti inžineriniai (vandens nuvedimo) tinklai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi, neužtikrinant, kad į kelią nepatektų perteklinis vanduo, tvindantis ieškovų žemės sklypus.

74.       Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes dėl tinkamo Kelio įrengimo ir tai, kad Kelio eksploatavimas nėra susijęs nei su vandens telkinio, esančio ieškovų žemės sklypuose susiformavimu, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kelias nėra vandens ar nuotekų šaltinis, pralaida pati savaime nuotekų negeneruoja, o jas praleidžia, nei su buitinių ir paviršinių nuotekų išleidimu į aplinką (buitinių ir paviršinių nuotekų šaltinis yra kitoje kelio pusėje esantis gyvenamųjų namų kvartalas), konstatuoja, jog ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovai Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” pažeidė ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų teises CK 4.98 straipsnio pagrindu.

75.       Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esmines bylos aplinkybes, o teismo išvados, kurių pagrindu konstatuotas atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” veiksmų neteisėtumas nepagrįstos. Taigi, nėra nustatyta vienos iš būtinų sąlygų atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Taigi, ieškinys atsakovų Kelių direkcija bei AB „Kelių priežiūra” ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu buvo patenkintas nepagrįstai.

76.       Esant šioms aplinkybėms, atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“, ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliaciniai skundai tenkinami ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu, naikinama ir vietoje jos priimamas naujas sprendimas – atmetamas ieškinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu.

Dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

77.       Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą pakeisti jo atžvilgiu ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas su šios atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka.

78.       D. K. Pakartotinės Ekspertizės akte Nr. TEA-903-022020 yra nurodoma (skirtingai nei 2018-12-18 S. M. Ekspertizės akto Nr. 18-51 1 išvadoje), kad labiausiai tikėtinomis Ieškovų Žemės sklypų užtvindymo priežastimis laikytinos natūralios vandens sankaupos dėl kalvotos ((duomenys neskelbtini) kalvynas) ir pelkėtos (duomenys neskelbtini) pelkės) teritorijos bei urbanizacijos, taip pat tinkamų centralizuotų buitinių nuotekų sistemų savalaikis neįrengimas.

79.       D. K. Pakartotinės Ekspertizės akte Nr. TEA-903-022020 yra nurodoma (skirtingai nei 2018-12-18 S. M. Ekspertizės akto Nr. 18-51 6 išvadoje), jog turėtų būti imamasi priemonių, kad būtų parengtas naujas projektas aplinkinių kvartalų ir gyvenamųjų namų atskirajai nuotekų sistemai (buitinėms nuotekoms), atskiriant ją nuo drenažo arba paviršinių (lietaus) nuotekų vamzdynų. Taip pat inicijuojant esamų gyventojų sistemų ar paskirų vamzdynų prijungimą. Tam savivaldos institucija su susijusioms institucijoms (pvz. Aplinkos apsaugos agentūra) turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl aplinkinių nuosavų namų nuotekų tikrinimo, siekiant kad jų buitinės nuotekos atitiktų kitas Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas.

80.       Taigi, viena iš pagrindinių sklypų užliejimo priežastis yra savavališkai įrengti nuotekų vamzdžiai, išvesti į kelio griovį iš gyvenamųjų namų kvartalo, įsikūrusio kitoje kelio pusėje. Administracija, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebūtų neteisėtai išleidžiamos į aplinką, o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedūras.

81.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 2 d. nurodyta, kad nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, ir kitų teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorijoje nėra įrengtų centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, prie kurių gyventojai turėtų galimybę ir pareigą prisijungti. Tai reiškia, kad ginčo teritorijoje nuotekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) privalo įsirengti atskirąsias individualiąsias ar grupines nuotekų tvarkymo sistemas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T3-448 patvirtino Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės), kurios taikomos Vilniaus rajono teritorijoms, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Taisyklių 11.1.2 p. nurodyta, kad atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti tais atvejais, kai nėra tinkamo nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio), negalima nuotekų infiltruoti į gruntą. Analogiška nuostata nustatyta ir Taisyklių 13.1.2-13.1.3 p. grupinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais įrengimo atveju. Taisyklių 14 p. nurodyta, kad projektuojant ir įrengiant savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas. Taisyklių 26 p. įtvirtintas draudimas šalinti nuotekas savivaldybės administracijos nenustatytose vietose. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (e.b.l. 148-156, t. 1; e.b.l. 54-55, 66, 86, 104-105, t. 2; e.b.l. 1-4, t. 3; e.b.l. 24, t. 4), ekspertų išvados bei šalių atstovų paaiškinimai, patvirtina, kad kitoje kelio pusėje esančio kvartalo gyventojų nuotekų valymo sistemų įrengimas ir nuotekų išleidimas į aplinką ir kartu į kelio griovius, yra vykdomas neteisėtai.

82.       Vietos savivaldos įstatymo 8 str. įtvirtinta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; 9 str. 1 d. nurodyta, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina šių paslaugų teikimą gyventojams nustatydama jų teikimo būdą, įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę ir kt. Nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 28 p. ir 30 p.). Tačiau savivaldybių institucijos savo veikloje vadovaujasi net tik pagrindiniu šalies įstatymu Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kaip esminiu, reguliuojančiu vietos savivaldos klausimus, bet ir kitais teisės aktais, tokiais kaip Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, kurio 4 str. 6 p. nustato, kad nuotekų tvarkymą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybių institucijos; 1 str. ir 12 str. įpareigoja savivaldybes užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, taip užtikrinant viešąjį interesą; 13 str. 1 d. nustato, kad nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje organizuoja savivaldybių institucijos.

83.       Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo taisyklių 49 p. nurodyta, kad už Taisyklių nesilaikymą teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suteikiama seniūnams, kitiems savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims, aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams, o 50 p. nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys užtikrina šių Taisyklių laikymosi kontrolę. ANK 332 str. „Vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimas“ 2 d. taip pat numato administracinę atsakomybę už nuotekų išleidimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal ANK 589 str. 82 p. už ANK 332 str. pažeidimus administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijos pareigūnai.

84.       Savivaldybės administracija yra atsakinga, kad būtų tinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas nuotekų tvarkymas ginčo teritorijoje, būtų užtikrinta, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. nesant galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginių ir išleisti nuotekų į aplinką, t. y. nesant tinkamo nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) ir dėl grunto struktūros nesant galimai valytų nuotekų infiltracijai į gruntą, kas yra šiuo atveju, ginčo teritorijoje būtų projektuojamos ir statomos tik atskirosios (individualios) ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais ir nuotekos nebūtų išleidžiamos į aplinką. Toks tinkamas nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės vykdymas užtikrintų, kad nuotekos nepatektų į aplinką, įskaitant ir į Kelio griovius, bei aplinką teršiančiomis buitinėmis nuotekomis netvindytų ieškovų Žemės sklypo. Pažymėtina, kad savivaldybės valdžios institucijoms taikoma ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

85.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybei apie ieškovų žemės sklypo nuolatinį tvindymą bei kitoje kelio pusėje esančio gyvenamojo kvartalo nuotekų išleidimą į kelio griovius yra žinoma jau ilgą laiką (nuo 2016 m. birželio 21 d.), tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 23 d. raštas „Dėl civilinės bylos Nr.e2-91-807/2020 nagrinėjimo nedalyvaujant atstovui ir paaiškinimų teikimo “ (e.b.l. 83-85, t. 10). Todėl pagrįstai konstatuota, jog Vilniaus rajono savivaldybė, nuotekų tvarkymui itin nepalankioje gamtinėmis sąlygomis teritorijoje ilgą laiką nesiimdama jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, užkardant/tikrinant nuotekų patekimą į kelio griovius, kartu elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebūtų neteisėtai išleidžiamos į aplinką, o nustačius teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, pažeidimo atvejus atitinkamai pradėti administracinių nusižengimų procedūras.

86.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės argumentas, kad byloje atsakovais turėtų būti įtraukti ne Vilniaus rajono savivaldybė, o (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų valdytojai, kurie nuotekas neleistinai išleidžia į kelio griovį ir kurie privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nustoti teršti aplinką ir leisti nuotekas į ginčo objektą, yra nepagrįstas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neturi teisinių priemonių tikrinti ir nustatyti, kurių konkrečiai gyventojų nuotekų tvarkymo sistemos suprojektuotos ir/ar pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei imtis teisinių priemonių siekiant nutraukti nuotekų išleidimą į kelio griovį, o iš jo – į ieškovų žemės sklypą. Šios funkcijos teisės aktais priskirtos būtent atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, vykdančiai nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, todėl, teismo vertinimu, Vilniaus rajono savivaldybė šiuo atveju yra tinkamas atsakovas.

87.       Vilniaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji (jos darbuotojai) neorganizuodami (netinkamai organizuodami) ir nekontroliuodami (netinkamai kontroliuodami) nuotekų tvarkymą ginčo teritorijoje, neveikė taip, kaip pagal bendruosius viešojo administravimo principus ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas privalėjo veikti, taip pat nesiėmė jokių konkrečių priemonių užtikrinant teisės aktų dėl nuotekų tvarkymo laikymosi kontrolę, siekiant išvengti nuotekų patekimą į kelio griovius, t. y. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

88.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo dalis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu paliekama nepakeista.

89.       Taigi, tenkinus Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus ir atmetus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą lieka galioti skundžiamo sprendimo dalys, kuria tenkinti tokie ieškovų reikalavimai:

89.1.                      Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, laikymąsi Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose (įskaitant žemės sklypą, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini)) iš kurių nuotekos patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų (įskaitant žemės sklypą, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini)) savininkų įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą).

89.2.                      Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti esamą susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

89.3.                      Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188708224, solidariai ieškovų J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

90.       Dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teismas pasisakys spręsdamas dėl ieškovų apeliacinio skundo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

Dėl žalos priteisimo

91.       Vienas iš ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų – pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 10 170 Eur turtinės žalos priteisimo. Teismas su šia ieškovų apeliacinio skundo dalimi nesutinka.

92.       Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau – nebuvo nustatyta atsakovų Kelių direkcijos bei AB „Kelių priežiūros neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Šiuo atveju būtų galima spręsti tik apie atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinę atsakomybę, o tiksliau – apie šio atsakovo pareigą atlyginti ieškovams turtinę žalą. Tačiau, šiuo atveju nors ir buvo nustatyti – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai – nesustabdant ir nenubaudžiant kaltų asmenų dėl neteisėto nuotekų leidimo, tačiau nėra kitos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – ieškovai neįrodė, kad jie patyrė turtinę žalą (CK 6.249 str.). T. y. pateikti įrodymai nepatvirtina Sklypo atstatymo į pradinę iki pažeidimo buvusią padėtį, o tiesiog laikytini sklypo būklės gerinimo darbais, todėl prašomos turtinės žalos priteisimas iš atsakovų, nepagrįstas. Ieškovai neįrodė patirtos turtinės žalos.

93.       Ieškovai nurodo, kad patirta turtinė žala susidarė dėl konkrečių veiksmų: griovių gilinimo, melioracijos atstatymo darbų ir sklypų nusausinimo, prašė priteisti 970 Eur už Sklypų pakėlimą ir 2700 Eur už drenažo darbus. Atliekant nurodytus darbus ieškovai turėjo pakankamas galimybes surinkti įrodymus, kuriais pagrįstų realiai patirtas išlaidas, t. y. pateikti įrodymus, kokias sumas sumokėjo, kam sumokėjo. Tačiau ieškovai pateikė tik minikrautuvo „Bobcat T190“ nuomos pasiūlymą ir vietos fiksavimo nuotraukas, lokalinę sąmatą, kurie nepatvirtina realaus nurodytų sumų apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde patvirtino, kad neturi patirtas išlaidas pagrindžiančių mokėjimo pavedimų, sąskaitų, nes už paslaugas sumokėjo grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti, kad sunaikinta buvo būtent 5 arai žolės ir dirvožemio, kurioje sklypo dalyje ir dėl kokių veiksmų (priežasčių) dirvožemis buvo sugadintas ir nėra įrodyta, kad dirvožemis iš viso yra sunaikintas taip, kad jo atstatymas nėra įmanomas. Ieškovai nepagrįstai pievų žolę prilygina vejai, todėl žalai apskaičiuoti netaikytinos Želdynų įstatymo nuostatos ir Želdynų atkuriamosios vertės įkainiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343.

94.       Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo.

Dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų

95.       Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Anot ieškovų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patenkinta tik 14,5 procentų visų ieškinio reikalavimų, nors iš spendimo turinio akivaizdu, kad buvo visiškai patenkinti trys iš penkių ieškinio reikalavimų, o vienas reikalavimas tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka iš dalies.

96.       Ieškovai ieškiniu iš viso reiškė penkis reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją atlikti visus reikiamus veiksmus, kad būtų nutrauktas ieškovams priklausančių žemės sklypų užtvindymas vandeniu ir įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo nuo nurodyto kelio konstrukcijų nepateiktų į nurodytus ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus; 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, vykdant nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės funkcijas, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, laikymąsi Vilniaus r. sav,. (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose, iš kurių nuotekos patenka į kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą) ir imtis visų reikiamų teisės aktuose numatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų savininkų įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į kelio (duomenys neskelbtini) griovius (ginčijamą kelio atkarpą); 3) įpareigoti atsakovus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 6 (šešis) mėnesius pašalinti esamą susikaupusį vandenį iš ieškovams priklausančių žemės sklypų; 4) Priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 10 710 EUR turtinės žalos; 5) priteisti ieškovams solidariai iš šių atsakovų 10 000 EUR neturtinės žalą.

97.       Kadangi buvo pareikšti penki reikalavimai, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas – tiek turtinis, tiek neturtinis, sudaro 20 procentų ieškinio. Kaip minėta, šia nutartimi skundžiamas sprendimas buvo pakeistas: atmetant reikalavimus atsakovų VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ atžvilgiu; visiškai tenkinant antrąjį reikalavimą – dėl nuotekų šalinimo; tenkinant trečiąjį reikalavimą atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu; atmetant ketvirtąjį reikalavimą; iš dalies tenkinant penktąjį reikalavimą atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu – priteisiant ieškovams 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Tokiu būdu buvo tenkinta 46 procentai ieškinio. Atitinkamai tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovams turi būti priteistos iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, taip pat atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos iš šios atsakovės turi būti priteistos valstybei.

98.       Ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 8 150,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 520 Eur atstovavimo išlaidos, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2 480,31 Eur už ekspertizės atlikimą. Atitinkamai 46 procentai nuo 8150,31 Eur sumos yra 3749,14 Eur.

99.       Esant šioms aplinkybėms ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir vietoje šios dalies priimamas naujas sprendimas: iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškovams priteisiama 3749,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

100.       Atitinkamai turi būti perskirstytos ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas 466 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, 46 procentai nuo šios sumos yra 214,36 Eur (ieškovams tenkanti valstybei priteistino žyminio mokesčio dalis yra 251,64 Eur). Pirmosios instancijos teismas patyrė 41,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 46 procentai nuo šios sumos yra 19,26 Eur (ieškovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo dalis yra 22,60 Eur). Dėl išvardintų priežasčių keičiama skundžiamo sprendimo dalis ir iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos valstybei priteistina 214,36 Eur žyminio mokesčio ir 19,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovų valstybei priteisiama po 125,82 Eur žyminio mokesčio ir po 11,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl papildomo sprendimo

101.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomu sprendimu trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymą tenkino iš dalies: iš ieškovų J. G. ir L. G. trečiajam asmeniui lygiomis dalimis priteisė 2362,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1181,37 Eur iš kiekvieno ieškovo. Ieškovai taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo ir prašo panaikinti jo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vietoje šitos dalies priimti naują sprendimą – UAB „Kelprojektas“ prašymą atmesti. Šis apeliantų reikalavimas iš esmės grindžiamas argumentu, kad UAB „Kelprojektas“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos dėl to, kad UAB „Kelprojektas“ byloje yra trečiasis asmuo ir ne jam tenka pagrindinė atsikirtimų našta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka.

102.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

103.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018 ir kt.).

104.       Taigi, iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad trečiajam asmeniui turi būtų atlygintos visos realiai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, jeigu priimamas jam palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl trečiasis asmuo, turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai.

105.       Ieškovai ginčija, kad UAB „Kelprojektas“ nepagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už D. K. atliktą teismo ekspertizę, kadangi trečiasis asmuo šia ekspertize neapsigynė nuo ieškinio reikalavimų, taip pat kvestionuoja išlaidų už eksperto S. M. iškvietimą į teismo posėdį pagrįstumą. Kolegija nesutinka su tokiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais, nes byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už visas patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ekspertų išvados turi ypatingai svarbią įtaką ginčo sprendimui, jos buvo būtinos ir jų skyrimo reikalingumas buvo konstatuota paties teismo, kuris ir paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę, atliktą eksperto D. K.. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra grindžiama būtent D. K. atlikta ekspertize. Todėl už šią ekspertizę sumokėtos išlaidos yra pagrįstos. Taip pat trečiasis asmuo tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis apmokėdamas už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje, nors ekspertas jame ir nebuvo apklaustas.

106.       Spręsdamas dėl išlaidų priteisimo advokato pagalbai ir ekspertų darbui byloje apmokėti pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į didelę ginčo apimtį, sudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to ir dideles advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ patyrė būtinas ir pagrįstas 2484,31 Eur išlaidas ekspertų darbui ir 4464,90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 4464,90 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžio ribų.

107.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu iš dalies tenkino trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo atmetamas.

108.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomo sprendimo turi atsižvelgti į tai, šia nutartimi buvo patenkinti atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliaciniai skundai bei atmesti ieškinio reikalavimai atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ atžvilgiu. UAB „Kelprojektas“ trečiuoju asmeniu dalyvavo atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ pusėje. Taigi procesinis sprendimas buvo priimtas šių atsakovų ir trečiojo asmens naudai. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui turi būti atlygintos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomą sprendimą pakeisti ir iš ieškovų trečiajam asmeniui priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6949,21 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 3474,61 Eur.

Dėl bylos baigties

109.       Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, šioje byloje yra pagrindas Ieškovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus tenkinti visiškai; atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

110.       Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

111.       Kaip minėta, ši byla buvo išspręsta atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ naudai, nes ieškinio reikalavimai šių asmenų atžvilgiu buvo atmesti. Todėl jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti asmenys nepagrįstai jų atžvilgiu pareiškę ieškinį – t. y. ieškovai (CPK 93, 98 str.).

112.       Atsakovas Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija už apeliacinį skundą sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma lygiomis dalimis – po 34 Eur jam priteisiama iš ieškovų. Atsakovas AB „Kelių priežiūra“ už apeliacinį skundą sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma lygiomis dalimis – po 16 Eur jam priteisiama iš ieškovų. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma lygiomis dalimis – po 34 Eur jam priteisiama iš ieškovų.

113.       Ieškovų apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bet tai yra ne materialinis, o procesinis klausimas, todėl ieškovų sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteisiamas. Ieškovai nurodė, kad patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms už 2 apeliacinių skundų ir 4 atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą buvo patirtos pagrįstai, nes šis apeliacinis skundas buvo atmestas. Be to, iš dalies buvo tenkintas ieškovų apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Kadangi ieškovai nedetalizavo, kiek konkrečiai patirta bylinėjimosi išlaidų už kiekvieno procesinio dokumento surašymą, laikytina, kad už kiekvieno procesinio dokumento paruošimą buvo sumokėta po lygiai – t. y. po 333,33 Eur už kiekvieną. Kadangi buvo atmestas Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinis skundas ir iš dalies tenkintas ieškovų apeliacinis skundas, ieškovams iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovų J. G. ir L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus tenkinti visiškai; atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą:

panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu ir vietoje jos priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovų Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „Kelių priežiūra“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atžvilgiu;

panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą:

 iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) ieškovams J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3749,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) valstybei priteisti 214,36 Eur žyminio mokesčio ir 19,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų;

iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti po 125,82 Eur žyminio mokesčio ir 11,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomą sprendimą ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai: priteisti iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Kelprojektas“ (į. k. 234004210) po 3474,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (į. k. 188710638) po 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Kelių priežiūra“ (į. k. 232112130) po 16 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Kelprojektas“ (į. k. 234004210) po 34 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188708224) ieškovams J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Inga Staknienė