Civilinė byla Nr. e2-562-372/2018

                                                                               Teisminio proceso Nr.2-58-3-00445-2017-1

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                          2.2.2.3.1.7;2.4.2.2;3.2.3.1;3.2.6.1                           

                                                                   (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

Sekretoriaujant  Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės Tautininkų ir respublikonų sąjungos atstovams V. P., adv.padėjėjai I. V., atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės atstovui E. G., trečiojo asmens asociacijos „Šiaulių rajono vietos veiklos grupei“ vadovui P. Z., VĮ Turto bankui,

Žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo patikslintus ieškovės Tautininkų ir respublikonų sąjungos reikalavimus atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl teisių pripažinimo, priėmimo-perdavimo akto ir  potvarkio pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir 

n u s t a t ė:

1. 1934 m. liepos 14 d. sutarties pagrindu ieškovė Lietuvos tautininkų ir respublikonų Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2006-02-21 raštą Nr. S-972-(8.46) „Dėl teisinės registracijos pažymėjimų išdavimo“ bei 2006-06-09 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo-perdavimo aktą, kurių pagrindu įregistruotos atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – liepos 6 d. varžytynių ir 1934 m. liepos 7 d. per varžytynių aktais, pavedė I. J. pastatyti Lietuvos Tautininkų Sąjungos Šiaulių apskrities valdybai pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal inžinieriaus V. B. parengtą projektą, technines sąlygas. Sutartimi susitarta, kad darbus rangovas turi užbaigti ir juos perduoti ne vėliau kaip iki 1935 m. liepos 1 d. Pastatas buvo statomas iš ieškovo narių surinktų lėšų.1935 m. rugsėjo 17 d. aktu ieškovė įformino pastatyto pastato  (duomenys neskebtini), trūkumus ir įpareigojo rangovą I. J. pašalinti trūkumus iki 1935 m. spalio 5 d. Su rangovu galutinai buvo nuspręsta atsiskaityti priėmus darbus 1935 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Tautininkų Sąjungos Šiaulių apskrities komiteto posėdyje.

2. Ieškovė nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi ir juo disponavo iki nacionalizacijos. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto 1941-04-08 Šiaulių mieste nacionalizuotų namų savininkų sąrašo punktu Nr. 269 į nacionalizuojamo turto sąrašą buvo įrauktas ieškovei priklausęs turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to momento ieškovė neteko nuosavybės teisių į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

3. Šiaulių miesto valdyba 1991-07-22 raštu Nr. 331-10 nurodė, kad pastatas yra Šiaulių rajono kultūros namų balanse ir jo patalpomis naudojasi įvairios Šiaulių rajono organizacijos. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar neatkūrimo nebuvo priimtas, t.y. klausimo išsprendimas nebuvo įformintas jokiu aktu, nuosavybės teisės nebuvo atkurtos kitokia forma. Ieškovei 1991-07-02 Šiaulių miesto mero potvarkiu panaudos pagrindu buvo tiesiog suteiktos kitos patalpos. Prie ieškinio pridedami dokumentai įrodo, kad 1995-10-04 Šiaulių rajono mero potvarkio Nr. 336 „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“ pagrindu nuosavybės teisės į administracinį pastatą su garažu, esančius (duomenys neskelbtini), buvo pripažintos Šiaulių rajono Kultūros skyriui.

4. 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sprendimu Nr. T-260 nusprendė pakeisti Viešame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014-12-11 sprendimu Nr. T-304 „Dėl viešame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, papildyti naujomis eilutėmis. Šiuo sprendimu ieškovei iki nacionalizacijos priklausęs turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į savivaldybei priklausančių ir parduodamų objektų sąrašą. Atsakovė tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į minėtą pastatą. Toks sprendimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

5. Atsakovės nuosavybės teisės į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2006 m. liepos 10 d. 2006-02-21 rašto Nr. S-972-(8.46) bei 2006-06-09 priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Kaip jau minėta, prieš tai pastatas priklausė Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriui, kurio nuosavybės teisės buvo įregistruotos 1995-10-04 Šiaulių rajono mero potvarkio Nr. 336 pagrindu. Ieškovei apie pastarojo dokumento egzistavimą tapo žinoma tik 2018 m. kovo 13 d., iš VĮ Registrų centro gavus šio dokumento kopiją.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatytas nuosavybės teisės apsaugos principas. Straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė yra neliečiama, 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, 3 dalyje numatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės teisės sampratą savo jurisprudencijoje formavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinę justiciją vykdantis Teismas ne tik konstatavo, jog nuosavybės teisė – viena pamatinių asmens teisių; nuosavybės teisės priskirtinos pagrindinėms konstitucinėms asmens  teisėms, bet ir pabrėžė, kad nuosavybė yra teisė į turtą. Tai reiškia savininko teisę nekliudomai daryti turtui bet kokį poveikį, jei tuo nepažeidžiamas įstatymas, sutartis arba trečiųjų asmenų teisės ir draudimą kitiems asmenims jį daryti; subjektinės nuosavybės teisės – tai savininko teisė valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis bei disponuoti. Tokios subjektinės teisės atsiradimo pagrindas turi būti teisėtas, tą aiškiai yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas teigdamas, jog okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė visuomeninė nuosavybė, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Tokia nuosavybės teisių apsaugos samprata būdinga ne tik nacionalinei teisei. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 6 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą aiškino Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio taikymą. Teismas pabrėžė, kad minėta nuostata įtvirtina tris tarpusavyje susijusias taisykles, - teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe; galimybę atimti nuosavybę, kai tai yra būtina visuomenės interesams; ir valstybės teisę kontroliuoti nuosavybės naudojimą, atsižvelgiant į bendrąjį interesą, - Teismas pabrėžė, kad visos trys taisyklės yra tarpusavyje susiję, o antroji ir trečioji, kurios numato galimybę riboti teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, gali būti taikomos, tik paisant pirmoje taisyklėje įtvirtinto bendrojo principo. Galimybė atimti nuosavybę ir teisė kontroliuoti nuosavybės naudojimą galimos tik tuo atveju, jeigu tai atitinka teisėtumo principą ir siekia teisėto tikslo proporcingomis priemonėmis. Jeigu asmuo patiria per didelę individualią naštą, reikiama interesų pusiausvyra nepasiekiama.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įgyti nuosavybės teisių į administracinį pastatą su garažu, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl tos priežasties  1995-10-04 Šiaulių rajono mero potvarkis Nr. 336, 2006-02-21 raštas Nr. S-972-(8.46), 2006-06-09 priėmimo-perdavimo aktas bei įrašas viešame registre apie atsakovės  nuosavybės teises į minėtą turtą pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos, kadangi iš neteisės teisė atsirasti negali.

9. Kaip jau buvo minėta, ieškovė iki kreipimosi su ieškiniu į teismą bandė susidariusią situaciją išspręsti derybų keliu, pateikdama atsakovei dokumentus, patvirtinančiu, kad ieškovė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikiami dokumentai nėra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą apie tai, kad šis turtas priklausė ieškovei. Dėl tos priežasties ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą ir siekia apginti savo teises, prašydama pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į administracinį pastatą su garažu, esančius (duomenys neskelbtini).  LR CK 1.138 straipsnio 1 dalis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos pripažindamas tas teises.

10. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, visos kasacinio teismo nurodytos sąlygos šioje byloje, siekiant pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), egzistuoja.

11.    Ieškovę prašo patenkinti šiuos reikalavimus :

1. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995-10-04 Šiaulių rajono mero potvarkį Nr. 336 „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“, kurio pagrindu įregistruotos Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus, juridinio asmens kodas - 188733811, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2006-02-21 raštą Nr. S-972-(8.46) „Dėl teisinės registracijos pažymėjimų išdavimo“ bei 2006-06-09 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo-perdavimo aktą, kurių pagrindu įregistruotos atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti teisinę registraciją į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, vardu;

11.4 .Pripažinti ieškovės Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos, juridinio asmens kodas – 302726860, nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

11.5.Priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovės atstovas nurodė, kad atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę ir į šalies teisinę sistemą grąžinus privačios nuosavybės teisės institutą buvo pripažintas iki okupacijos turėtos nuosavybės teisės tęstinumas. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisių į išlikusį nekilnojamąjį atstatymą, buvo įtvirtinta nuostata vykdyti ribotą restituciją, t.y. ginti pažeistas nuosavybės teises įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip buvo atsižvelgta į per 50 okupacijos metų pakitusius socialinius santykius. Taigi buvusių savininkų neteisėtai nutrauktų nuosavybės teisių nebuvo galima ginti remiantis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 1 d. nutarimas).

13. Pažymime, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato galimybę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tik piliečiams ir religinėms bendruomenėms, vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu. Kadangi ieškovės nekilnojamas turtas buvo nacionalizuotas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą politinėms partijoms nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pasakęs, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką. Valstybės prisiimtiems įsipareigojimams įstatyme nustatytais būdais, sąlygomis ir tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą vykdyti, inler alia piniginėms kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėti, yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kiti valstybės ištekliai. Valstybės prisiimtų įsipareigojimų našta tenka visai visuomenei, kurios nariai yra ir tie asmenys, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teisės. Vadinasi, nustatydama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką valstybė negali prisiimti tokio dydžio finansinių bei kitų įsipareigojimų, kurie visuomenei ir valstybei būtų nepakeliami, uždėtų visuomenei neproporcingai didelę finansinę bei kitokią naštą, galėtų sukelti socialinę įtampą ir priešpriešą, kurie neleistų ar trukdytų valstybei užtikrinti kitas konstitucines vertybes, neleistų ar trukdytų valstybei vykdyti jai pagal Konstituciją tenkančias funkcijas. Valstybės prisiimti įsipareigojimai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti susieti su valstybės finansinėmis bei materialinėmis galimybėmis; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai turi būti realūs - jie turi būti tokie, kad valstybė galėtų iki nustatyto laiko tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamąjį įstatyme numatyta galimybė atkurti nuosavybę fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės nekilnojamojo turto atkūrimo tvarkos įstatyme nurodoma, kad jis reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas. Jokie kiti nekilnojamojo turto atstatymo normos juridinių asmenų atžvilgiu šiuo metu negalioja. Ieškovė neturi teisės atgauti nekilnojamąjį turtą –pastatus.

17. Ieškinį atmetus, iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidų valstybe (CPK 93 straipsnis).Iš ieškovės priteisiamos išlaidos už 11,21 Eurų procesinių dokumentų įteikimą. Taip pat panaikinamos laikinosios priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis), kurios galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

              Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškovės Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos ( juridinis asmens kodas 302726860) ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei (juridinio asmens kodas 111105174) atmesti.

              Priteisti iš ieškovės Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos ( juridinis asmens kodas 302726860)  11,21 Eur (11 eurų 21 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

              Nutarčiai įsiteisėjus, teismo sprendimui, panaikintini įrašą viešame registre dėl Šiaulių rajono savivaldybei (juridinio asmens kodas 111105174) nuosavybės teise priklausančių: pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centras, byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                                          Birutė Simonaitienė