Administracinė byla Nr. eAS-753-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03791-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

             Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) pateikti 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

            Pareiškėjas paaiškino, jog atstovaudamas klientės J. M. interesus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsniu kreipėsi į NŽT dėl informacijos ir dokumentų jam pateikimo. NŽT pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo klientė J. M. ir kiti pretendentai siekia, kad didžioji dalis žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nepatenkanti į valstybės išperkamos žemės kategoriją, būtų atkurta pretendentams natūra. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip esamų dokumentų pateikimas susijęs su teikiamomis paslaugomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. B. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat, veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamojoje nutartyje cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Akcentavo, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai: jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir kt., tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys.

Teismas nustatė, kad NŽT į pareiškėjo prašymą atsakė nurodžiusi, kad pareiškėjo prašomų dokumentų nepateiks, nes pareiškėjas nepagrindė kaip šių dokumentų pateikimas yra susijęs su teikiamomis paslaugomis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti jam prašomus dokumentus ir informaciją nėra nagrinėtinas teisme, o teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl ir neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, tik įpareigoja iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą pažymėjo, kad šis nedaro jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

   Pareiškėjas P. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

               Pareiškėjas nurodo, jog pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl ko jis nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo, yra tas, kad pareiškėjo prašymo dalykas tariamai neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms. Pareiškėjas teigia pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde paaiškinęs, kad atstovauja klientės J. M. interesus, kuri siekia, kad tam tikra žemės sklypų dalis būtų atkurta natūra. Todėl vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu kreipėsi į NŽT dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. NŽT atsisakius tokią informaciją ir dokumentus pateikti, pareiškėjas negali tinkamai atstovauti savo klientės, todėl yra pažeidžiamos tiek pareiškėjo, tiek jo klientės teisės.

             Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NŽT sprendimas atsisakyti pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus ir informaciją turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, todėl gali būti skundžiamas teisme, o pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atitinka ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jeigu teismas manė, kad skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, jis negalėjo tuo pagrindu atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, o turėjo skundą išnagrinėjęs iš esmės, atmesti jį kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad šis skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundo dalykas (pareiškėjo prašymas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus) nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skunde suformuluotas reikalavimas atitinka ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje ir 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas priešingai, turėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir atmesti tokį pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, bet ne skundo priėmimo stadijoje atsisakyti jį priimti nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat, dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas P. B. 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi su prašymu į NŽT dėl dokumentų ir informacijos jam pateikimo. NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 49SD-8696-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus, kadangi jis nepagrindė, jog prašoma pateikti informacija ir dokumentai yra reikalingi teisinėms paslaugos teikti. Pareiškėjas NŽT sprendimo neskundė, tačiau kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, t. y. pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka turėtų reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto panaikinimo. Tokiu atveju skunde teismui pareikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, iš esmės nesutiko su NŽT priimtu sprendimu atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau šio sprendimo panaikinti neprašė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgusi į aukščiau aptartą teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei joje padarytomis išvadomis: pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti pareiškėjui galimybę, pasinaudojant skundo trūkumų šalinimo institutu, patikslinti skundo reikalavimą ir atlikti kitus reikiamus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismui numatyta pareiga nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, prieš tai nesudaręs pareiškėjui galimybės pašalinti skundo trūkumus, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas: pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti

skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan