Bylos Nr. 1S-2045-175/2014;

Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00008-2014-5;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria bylos dalis dėl A. P. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti,

n u s t a t ė :

R. P. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš A. P., kaltindamas jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-10-02 nutartimi bylos dalį dėl A. P. pareikštų kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 str. 1 d. nurodytas sąlygas, t. y., kad padaryta veika turi visuomeninę reikšmę.

Prokurorė skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nutartį panaikinti dėl teisėjo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nutartį: grąžinti skundą nagrinėti teismui privataus kaltinimo proceso tvarka. Prokurorės nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, teismo išsakyta pozicija dėl BPK 409 str. 1 d. taikymo sąlygos, neargumentuota. Ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo savo kaltės nepripažino ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat tai, kad į posėdį neatvyko kviesta liudytoja, o kitas liudytojas yra išvykęs gyventi į užsienį, neįrodo, kad paaiškėjo minėtos BPK 409 str. 1 d. taikymo sąlygos. Byloje objektyvių duomenų, kad liudytoja G. B. neatvyko į teismą dėl to, kad bijo kaltinamojo, nėra, o liudytojas B. P., kaltinamojo brolis, aiškiai nurodė, kad negali būti liudytoju dėl to, ko jis pats nematė ir nedalyvavo.

Prokurorės vertinimu, šiuo atveju teismas netinkamai taikė BPK 409 str. numatytas nuostatas, kadangi privataus kaltinimo procese prokuroras nenustatė aplinkybių, dėl kurių veika būtų priskirtina visuomeninę reikšmė turinčioms veikoms ir nepateikė pareiškimo, kad byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Jei nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso, todėl byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti perduota nepagrįstai.

Skundas tenkinamas.

A. P. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Ši veika patenka į privataus kaltinimo bylų kategoriją (BPK 407 str. 1 d.), dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu šio Kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. P. skundą, nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, reikalinga bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. Teismas nutartyje nurodė, kad šiuo atveju nepakanka vien privataus kaltinamojo pastangų apginti savo teises, nežiūrint, kad buvo pradėta byla privataus kaltinimo tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vertinant kaltinamojo poziciją, kad jis nemano esant tikslinga skirti ekspertizę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalinga rinkti papildomus įrodymus – nustatyti ir apklausti kitus asmenis, gyvenančius netoliese kaltinamojo dėl jo elgesio, tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą, o ne skaidyti į atskirus veiksmus.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo ir skundžiamos nutarties motyvus, pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nepritaria ir mano, kad šiuo konkrečiu atveju nutarties dalis dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti yra nepagrįsta.

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamą bylą perdavė prokurorui nustatęs, kad galimai padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, t. y. nustatęs vieną iš BPK 409 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Baudžiamojo proceso įstatymas neapibrėžia, kokios veikos laikytinos turinčiomis visuomeninę reikšmę, tačiau šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 196 d. nutarimo „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ III skyriaus 15.2 p. nurodyta, kad BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra labai talpi. Ji yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokios aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad A. P. galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskirtina prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad konfliktas įvyko tarp kaimynų, A. P. iš asmeninių paskatų R. P. kieme jam sugriebė už žasto, stipriai suspaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dėl kurių buvo nežymiai sutrikdyta R. P. sveikata. Kaltinamasis pripažino, kad stūmė nukentėjusįjį, tačiau nepripažino padaręs jam sužalojimus, taikytis su nukentėjusiuoju sutiko, tačiau nesutiko atlyginti žalos nukentėjusiajam. Sunkių padarinių nei nukentėjusiajam, nei valstybei, visuomenei ar teisingumo sistemai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nekilo, galimai padaryta nusikalstama veika didelio visuomenės susidomėjimo nesukėlė, veikos pobūdis, padarymo aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ši veika priskirtina prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.

Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamajam tikslinga skirti ekspertizę, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat, kad reikalinga nustatyti ir apklausti netoliese kaltinamojo gyvenančius asmenis, nesudaro pagrindo nutraukti privataus kaltinimo procesą ir bylos medžiagą perduoti prokurorui, kadangi procesinių kliūčių paskirti tiek stacionarią, tiek ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, kviesti liudytojus šaukimais ar juos atvesdinti, nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka nėra. BPK 415 str. nurodyta, kad privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su šio Kodekso 415-417 str. numatytomis išimtimis. Iš šios normos turinio darytina išvada, kad teismas nagrinėdamas bylą privataus kaltinimo tvarka, turi tokias pačias teises, kaip ir bendra tvarka bylas nagrinėjantys teismai, t. y. teismas gali savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu paskirti ekspertizę (BPK 286 str.), atvesdinti į posėdį be pateisinamos priežasties neatvykusius asmenis (BPK 142 str.) tai pat atlikti bet kokį proceso veiksmą pats arba pavesti jį atlikti ar organizuoti prokurorui (BPK 287 str.). Atsižvelgiant į tai, kad  bylą privataus kaltinimo tvarka nagrinėjantis teismas turi pakankamai BPK numatytų procesinių galimybių užtikrinti operatyvų ir efektyvų baudžiamosios bylos išnagrinėjimą teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju duomenų, pagrindžiančių BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą, nėra, apylinkės teismas nepagrįstai privataus kaltinimo procesą nutraukė ir bylą perdavė prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

n u t a r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl bylos, kurioje A. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 str. 1 d., perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti panaikinti ir A. P. bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                        Algerdas Urbšys