Civilinė byla Nr. 3K-3-255/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02788-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8;
(S)
42.10; 44.2; 89; 114.11; 123.7; 123.9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miesto energija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Miesto energija“ ieškinį atsakovui J. A. K. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nekonkuravimo susitarimo, sudaryto darbdavio ir atleidžiamo darbuotojo, nuostatų aiškinimo, pažeidimo ir šiuo pagrindu atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo J. A. K. 264 625 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas, atleidžiant šį iš direktoriaus pareigų ieškovo įmonėje, sudarė nekonkuravimo susitarimą (toliau – Susitarimas). Šio Susitarimo 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui be išankstinio jo sutikimo savarankiškai, kaip partneris, įmonių valdymo organų narys, jų įgaliotinis ar darbuotojas, neužsiimti jokia konkuruojančia veikla ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba civilinės teisės reguliuojamas sutartis su konkuruojančia veikla užsiimančiu asmeniu Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. su vietos savivaldos institucijomis ir jų kontroliuojamomis įmonėmis, vienerius kalendorinius metus nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimo 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo be ieškovo išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių kitų trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti šios informacijos kitiems asmenims vienerius kalendorinius metus nuo darbo santykių pasibaigimo momento (konfidenciali informacija reiškia su darbdaviu susijusią informaciją, kuri savo esme yra nevieša, konfidenciali ir priklauso darbdaviui, taip pat visa raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu pateikta informacija, susijusi su darbdavio vykdoma veikla, jos eiga ir rezultatais). Ieškovo manymu, atsakovas, dalyvaudamas Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiais sudarytose komisijose dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties su SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“, UAB „Šventupė“ nutraukimo reikalingiems veiksmams atlikti, dėl išnuomoto ir naujai sukurto turto perėmimo bei atstovaudamas UAB „Ukmergės šiluma“ priimant iš ieškovo išnuomotą ir naujai sukurtą turtą, pažeidė įsipareigojimą nekonkuruoti, atskleidė ieškovo konfidencialią informaciją, elgėsi neteisėtai bei nesąžiningai, veikė prieš ieškovo teisėtus interesus, t. y. pažeidė konfidencialumo susitarimą, todėl ieškovui turi būti atlyginama nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai (Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiai, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir UAB „Ukmergės šiluma“ įgaliojimas „Dėl turto priėmimo“) patvirtina faktą, kad atsakovas, kaip inžinierius ir šilumos ūkio specialistas, buvo paskirtas potvarkiais sudarytų komisijų nariu bei įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nepateikta jokių duomenų apie tai, kokius konkrečius nekonkuravimo įsipareigojimą pažeidžiančius veiksmus atsakovas atliko ir ar apskritai juos atliko, ar dalyvavo šių komisijų darbe. Byloje pateikti duomenys, teismo sprendimu, neįrodo ieškovo teiginių, kad atsakovas teikė konsultavimo, atstovavimo, tarpininkavimo paslaugas Ukmergės rajono savivaldybei bei UAB „Ukmergės šiluma“ dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“, UAB „Šventupė“ ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties nutraukimui reikalingų veiksmų atlikimo (katilinių užgesinimo, turto perdavimo ir kt.), tikrino ieškovo perduodamo turto sąrašus ar būklę, techninę ir kitą dokumentaciją, perėmė ieškovo turtą. Teismo nuomone, atsakovas nepažeidė nekonkuravimo įsipareigojimo (Susitarimo 3.2 punktas) bei Susitarimo 3.3 punkto – neatskleisti konfidencialios informacijos (savivaldybės mero potvarkiai, tarybos sprendimai ir ieškovo pateikta vaizdo medžiaga neįrodo konfidencialios ieškovo informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims fakto). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo paskyrimas į savivaldybės sudarytas komisijas ir kiti ieškinyje nurodyti veiksmai nėra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodoma patirta žala, nes galimybės vykdyti licencijuojamą šilumos energijos tiekimo veiklą bei gauti iš tokios veiklos pajamų ieškovui buvo suvaržytos dar iki atsakovo įtraukimo į savivaldybės sudarytas komisijas. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su žala, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinės atsakomybės institutą. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovas netinkamai apskaičiuoja negautas pajamas, nes tai turi būti jo grynasis pelnas, o 2010 metų birželio–liepos mėnesiais ieškovas galėjo vykdyti tik karšto vandens tiekimo veiklą (ne šildymo sezonas), kuri, bylos duomenimis, buvo nuostolinga, todėl ieškovo teiginiai apie jam nagrinėjamu laikotarpiu padarytą žalą – negautas pajamas pagal CK 6.249 straipsnį, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo priteisti 17 700 Lt ieškovo atsakovui išmokėtos kompensacijos už nekonkuravimo veiksmus, nes neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat konstatuota, kad ieškovo teiginiai dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo nepagrįsti ir neįrodyti pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip inžinierius ir šilumos ūkio specialistas, buvo paskirtas Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiais sudarytų komisijų nariu bei įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau atsakovas nėra pasirašęs turto priėmimo–perdavimo aktų ar kitų dokumentų, kurie liudytų atsakovo realų dalyvavimą šių komisijų veikloje. Taip pat teismas įvertino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo pastebėtas prie ieškovo turto (katilinės), tačiau neaišku, ar atsakovas atvyko perimti ieškovo turto, ėmėsi kitokių konkrečių veiksmų ieškovo turto atžvilgiu, todėl teiginį, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir taip pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą, pripažino neįrodytu. Teismas konstatavo, kad, nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, nes ieškovo veikla nurodomu laikotarpiu buvo sustabdyta, ieškovas objektyviai neturėjo gauti pajamų, t. y. pajamų negavo ne dėl atsakovo veiksmų. Be to, 2010 metų birželio–liepos mėnesiais ieškovas galėjo vykdyti tik karšto vandens tiekimą, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti nuostolių už šilumos tiekimo paslaugas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neturi vidaus aktų, kuriuose būtų konkrečiai įvardyta, kas laikytina konfidencialia ieškovo informacija, bei laikė neįrodytais ieškovo teiginius, kad atsakovas atskleidė informaciją apie ieškovo veiklos specifiką, katilinių gesinimo procedūrą, nes savivaldybės mero potvarkiai ir tarybos sprendimas, ieškovo pateikti vaizdo įrašai neįrodo konfidencialios ieškovo informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims fakto.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasatorius UAB „Miesto energija“ kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
- Dėl CK 6.193–6.195 straipsniuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, sudarytas nekonkuravimo susitarimas buvo privalomas šalims ir turėjo būti tinkamai vykdomas (CK 6.189 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007), jo nuostatos turi būti aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193-6.195 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB „ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011; kt.). Kasatoriaus teigimu, teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nesiaiškino ieškovo ir atsakovo sudaryto Susitarimo tikslo. Atsakovas įsipareigojo jokia forma, nei formaliai, nei neformaliai nekonkuruoti su ieškovu, už ką jam buvo sumokėta kompensacija. Uždraustų veiksmų apimtis pagal Susitarimą, kasatoriaus teigimu, apėmė bet kokią atsakovo veiklą, bet kokia forma atliekamą prieš ieškovą atitinkamoje rinkoje, todėl teismai nepagrįstai jo veiksmus siejo tik su realiu dalyvavimu Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiais suformuotų komisijų veikloje ir nevertino, kad veikla pas kitą ūkio subjektą ar kito subjekto naudai savaime laikytina Susitarimo pažeidimu. Taip pat nepagrįstai nevertinti ieškovo pateikti įrodymai (rašytiniai ir vaizdo įrašas), pagrindę atsakovo atliktus Susitarimo pažeidimus. Kasatorius pažymėjo, kad atsakovas – buvęs įmonės vadovas, ypatingą statusą turėjęs darbuotojas, todėl bet kokie jo veiksmai, nepaisant jų formalios išraiškos ar teisinio atlikimo pagrindo, laikytini Susitarimo pažeidimu, nes nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nesuformuota nuostatų, kokia konkrečia forma objektyviai išreikšta informacija gali būti komercinę paslaptį sudaranti informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Informacija, kurios naudojimas komercinėje – ūkinėje veikloje suteikia subjektui pranašumą dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, yra intelektinės veiklos rezultatas, kuris gali būti vertingas pats savaime tik dėl to, kad viešai žinomą informaciją buvo sumanyta panaudoti, pritaikyti kitomis aplinkybėmis, nustatant tam tikrą įprastai atliekamų veiksmų ir procedūrų eiliškumą, tačiau nebūtina parengti ir grafiškai išdėstyti šios informacijos, kad ji taptų komercine paslaptimi, ji gali būti saugoma žmogaus minčių forma ir nebūti išdėstyta grafiškai, tačiau būti komerciškai naudinga. Atsakovas žinojo apie ieškovo valdomą turtą (komercinė paslaptis), todėl tokios informacijos be jo žinios negalėjo atskleisti. Teismai, nurodydami, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie atskleistą konfidencialią informaciją, nepagrįstai susiaurino CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje bei Susitarime įtvirtintą atsakovo pareigą jos neatskleisti.
- Dėl CK 6.247 straipsnio netinkamo taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl priežastinio ryšio taisyklių. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nes rėmėsi būtinoje ar tiesioginio priežastinio ryšio teorija, nors konstatuoti priežastinį ryšį šiuo atveju pakanka nustačius, kad atsakingo asmens elgesys, nors yra ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis (adekvatus, pakankamas priežastinis ryšys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. D. N., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Taigi, teismai, anot kasatoriaus, neteisingai taikė būtinojo priežastinio ryšio taisyklę, nes dėl negautų pajamų ir žalos dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo turėjo būti taikoma adekvataus (pakankamo) priežastinio ryšio taisyklė, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002). Pakankamas priežastinis ryšys turėjo būti konstatuotas tiek tarp atsakovo atliktų veiksmų dalyvaujant konkuruojančių subjektų veikloje, tiek dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, nes ieškovo dalyvavimas mero potvarkiu sudarytose komisijose ir ieškovo konfidencialios informacijos atskleidimas pakankamai prisidėjo prie to, kad ieškovo turtas buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei pagal neteisėtai nutrauktą šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį, todėl ieškovas nebegalėjo tiekti šilumos ir karšto vandens Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams. Teismai taip pat nepagrįstai nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti patirtų tiesioginių išlaidų – sumokėtos kompensacijos už konkuravimo veiklos draudimą, nes, atsakovui atlikus Susitarimu uždraustus veiksmu, iš šio pažeidimo tiesiogiai kilo atsakovo pareiga grąžinti ieškovo išmokėtą kompensaciją.
- Dėl CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė įrodymų pusiausvyros ir tikėtinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilnamisa” v. AB „Šeškinės Širvinta”, bylos Nr. 3K-3-613/2001; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. D. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2009; kt.), nes privalėjo nustatyti ir paaiškinti, kokius veiksmus atliko atsakovas, kaip tie veiksmai kvalifikuotini, ar jie pažeidžia ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą, tačiau konstatavo tik tam tikro atsakovo dalyvavimo prieš ieškovą nukreiptoje veikoje aspektus, bet neįvertino jo masto ir reikšmės. Išvadas, kasatoriaus nuomone, teismai grindė tik dalimi selektyviai parinktų byloje esančių įrodymų, likusių ieškovo pateiktų įrodymų nevertino (2010 m. gegužės 31 d. įgaliojimo „Dėl turto perėmimo“ ir juo suteikto įgalinimo atsakovui atstovauti UAB „Ukmergės šiluma“ perimant ieškovo turtą, 2010 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkių, taip pat fakto, kad atsakovas atsiliepime pripažino, jog teikė paslaugas konkuruojančia veikla užsiimantiems asmenims Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir kt.), nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo ir neįvertino jų visumos. Anot kasatoriaus, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose ypač didelę reikšmę įgyja netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas visų byloje esančių įrodymų kontekste, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-432/2010). Teismai tinkamai nevertino netiesioginių įrodymų, jų viseto, kėlė nepagrįstai aukštus įrodymų pakankamumo reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, teismai formaliai tyrė pateiktus įrodymus ir nepagrįstai ieškojo įformintų rašytinių atsakovo konkurencingos veiklos įrodymų, tokių kaip atsakovo parašas turto perdavimo aktuose, nors iš įrodymų viseto neturėjo kilti abejonių, kad atsakovas faktiškai dalyvavo savivaldybės sudarytų komisijų veikloje, o esminę reikšmę turi pažeidimo faktas, o ne faktinis veiklos vykdymas ar nevykdymas, todėl neteisėtų veiksmų buvimas nepagrįstai sietas su kokiu nors tų veiksmų padarinių atsiradimu ar objektyvia išraiška. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepasisakė dėl visų įrodymų įrodomosios reikšmės ir įtakos ginčo santykių kvalifikavimui, nepagrįstai kėlė reikalavimus konfidencialios informacijos formaliam įvardijimui ir įforminimui, nes teisės aktuose ir teismų praktikoje neįvardyta, kokia konkrečia forma objektyviai išreikšta informacija pripažintina komercine paslaptimi, neįvertino atsakovo darbo pas ieškovą direktoriumi laiko, per kurį jis neabejotinai buvo sukaupęs didelį kiekį tokios objektyviai neišreikštos konfidencialios ieškovo informacijos (apie veiklos specifiką, turimo ir valdomo turto sudėtį, turto pagerinimus, kuro atsargas, materialiai atsakingus asmenis, įrenginių ir technikos veikimo specifiką, katilinių gesinimo procedūras ir kt.), kurios bent jau dalį, pagal pateiktus įrodymus, atskleidė tretiesiems asmenims.
Atsakovas J. A. K. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais teismų procesiniuose sprendimuose nurodytiems, papildomai nurodoma:
- Atsakovo teigimu, ieškovas ieškinyje tinkamai nekvalifikavo atsakovo veiksmų ir nepriskyrė jų konkuruojančios veiklos sampratoms pagal Susitarimą. Be to, konkurencija su ieškovu nuo 2010 m. gegužės 31 d. (priėmus Ukmergės rajono apylinkės teismo skubiai vykdytiną nutartį, kuria ieškovas neteko teisės verstis Ukmergės šilumos ūkio eksploatavimo veikla, gauti iš šio verslo pajamų) tapo nebeįmanoma, nes ieškovas buvo pašalintas iš Ukmergės šilumos ūkio eksploatavimo verslo srities. Atsakovas, paskyrus jį, kaip inžinierių ir šilumos ūkio specialistą, Ukmergės rajono savivaldybės komisijų, kurių darbas išimtinai techninio pobūdžio, nariu neįgijo tapataus ieškovui verslo, neturi jo nuosavybės teise, nevaldo, nekontroliuoja, neprižiūri ir nedalyvauja. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad komisijų darbe nedalyvauja ir niekada netikrino ieškovo perduodamo turto sąrašų ir jų būklės, techninės ir kitos dokumentacijos, neperėmė ieškovo turto, neteikė konsultavimo, atstovavimo, tarpininkavimo paslaugų. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Susitarimas buvo parengtas ieškovo (darbdavio) iniciatyva, todėl aiškinti jo 3.2 punktą plečiamai, neapibrėžtai, atleidžiant ieškovą nuo bet kokios įrodinėjimo pareigos, yra nepagrįsta ir neteisėta.
- Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kokią konkrečią informaciją atsakovas perdavė (atskleidė) Ukmergės rajono savivaldybei bei UAB „Ukmergės šiluma“, todėl neįmanoma jos įvertinti ir kvalifikuoti kaip konfidencialios informacijos Susitarimo prasme. Ieškovo pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota ieškovo atstovo iniciatyva pradėta diskusija dėl to, kaip turėtų būti vykdoma Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, kokiu būdu turi būti perduodamos katilinės ir kad jos turi būti perduotos sustabdytos, nes veikiančių įrenginių perduoti neįmanoma, o atsakovas pasisakė tik tiek, kad katilinės turi būti perduotos užgesintos nustatyta tvarka ir techniškai bei kad turtą perduoti turėtų materialiai už ieškovo turtą atsakingi penki asmenys. Ieškovas nevykdė įrodinėjimo pareigos ir konkrečiai nenurodė, kokios informacijos atskleidimas šiuose vaizdo įrašuose laikomas konfidencialios informacijos atskleidimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų ir būtinumo peržengti kasacinio skundo ribas. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo ieškinį, netinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo, CPK 176, 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei CK 6.247 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos – priežastinio ryšio nustatymą, tai lėmė ieškovo patirtų nuostolių nepagrįstą neatlyginimą.
Byloje iš esmės ginčas kilo dėl nekonkuravimo susitarimo, sudaryto darbdavio ir atleidžiamo iš darbo darbuotojo, nuostatų aiškinimo, jų pažeidimo ir šiuo pagrindu atsiradusios ieškovo turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, turtinės žalos priteisimo
Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė įrodymų pusiausvyros ir tikėtinumo taisykles, neįvertino atsakovo dalyvavimo Ukmergės rajono savivaldybės sudarytose komisijose masto ir reikšmės. Dėl šių aplinkybių, anot kasatoriaus, nepagrįstai buvo atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).
Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įstatymų nustatyta tvarka tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, o tam tikrų ieškovo nurodytų aplinkybių nekonstatavimas, byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu, nėra įrodinėjimo taisyklių netinkamas taikymas.
Ieškovo manymu, atsakovas dalyvaudamas Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiais sudarytose komisijose: veiksmams dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties su SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“, UAB „Šventupė“ nutraukimo atlikti, taip pat dėl Ukmergės rajono šilumos ūkio išnuomoto ir naujai sukurto turto, pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“, UAB „Šventupė“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutartį, perėmimo, bei atstovaudamas UAB „Ukmergės šiluma“ perimant ieškovo turtą, pažeidė įsipareigojimą nekonkuruoti, atskleidė ieškovo konfidencialią informaciją, elgėsi neteisėtai bei nesąžiningai, veikė prieš ieškovo teisėtus interesus, t. y. pažeidė konfidencialumo susitarimą, todėl ieškovui turi būti atlyginama nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žala. Ieškovas prašė atlyginti 264 625 Lt žalą, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos, kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Pagal CK 6.247 straipsnį privalo būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neteisėtu veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinės atsakomybės atsiradimą, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį yra skolininko veiksmų (neteisėto veikimo ar neveikimo) rezultatas. Ieškovo nuomone, jo patirtą žalą sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytos patirtos žalos. Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės Taryba 2010 metų balandžio 20 d. sprendimu Nr. 7-82 „Dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašališko nutraukimo“ nuo 2010 m. gegužės 30 d. vienašališkai nutraukė 2000 m. gruodžio 30 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu. Šiuo sprendimu savivaldybės Taryba taip pat pavedė savavaldybės merui teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais atlikti reikiamas procedūras, susijusias su tinkamu ir teisės aktų nustatyta tvarka atliktu sutarties nutraukimu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo (kasatoriaus) galimybė vykdyti licencijuotą šilumos energijos tiekimo veiklą bei gauti iš šios veiklos pajamas ateityje, buvo suvaržyta ne atsakovo ar jo atliktų veiksmų, o Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu. Atsakovas ar tam tikri jo veiksmai neturėjo įtakos tokio savivaldybės Tarybos sprendimo priėmimui. Taigi, tik įgyvendinant šį Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, atsakovas savivaldybės mero 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 26 d. potvarkiais, kaip inžinierius ir šilumos ūkio specialistas, buvo įtrauktas į komisijas, skirtas atlikti reikalingus veiksmus, susijusius su šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties nutraukimu, jos pagrindu sukurto ir išnuomoto turto perėmimu. Ieškovas nenurodo, o bylą nagrinėję teismai, pabrėžtina, tinkamai laikydamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių bei ištyrę ir įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, taip pat nenustatė, dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų būtų galima konstatuoti nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktą nagrinėjamu atveju. Tiek byloje, tiek pateiktame kasaciniame skunde ieškovas bendro pobūdžio samprotavimais teigia, kad veikla pas kitą ūkio (šilumos tiekimo) subjektą ar kito ūkio subjekto naudai savaime laikytina nekonkuravimo susitarimo pažeidimu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu formaliu nekonkuravimo susitarimo sąlygų aiškinimu bendrąja prasme, tačiau, kita vertus, pabrėžia, kad teismai byloje nustatė ir konstatavo, jog atsakovas, kaip UAB „Ukmergės šiluma“ atstovas, nėra pasirašęs jokių turto priėmimo–perdavimo aktų, ar kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realų (aktyviais veiksmais) atsakovo dalyvavimą savivaldybės mero potvarkiais sudarytų komisijų veikloje, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir teigti, kad aptarti atsakovo veiksmai – vien jo įtraukimas į mero potvarkiais sudarytų komisijų sudėtį, lėmė ieškovo prašomos priteisti žalos (negautų pajamų) atsiradimą.
Dėl šių nurodytų ir teismų nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad nėra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo tam tikrų veiksmų, kurių neteisėtumas taip pat neįrodytas, ir ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimo fakto, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą dėl žalos, kurią sudaro negautos ieškovo pajamos, priteisimo.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir išmokos už nekonkuravimo laikotarpį
Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 28 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl 2001 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. 45 nutraukimo – nekonkuravimo susitarimą (toliau – Susitarimas). Be kitų darbo sutarties nutraukimo sąlygų, Susitarimo 3.2 punkte šalys susitarė, kad: darbuotojas įsipareigoja be išankstinio darbdavio rašytinio sutikimo savarankiškai, kaip partneris, įmonių valdymo organų narys, jų įgaliotinis ar darbuotojas neužsiimti jokia Konkuruojančia veikla ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba pagal civilinės teisės reguliuojamas sutartis su Konkuruojančia veikla užsiimančiu asmeniu Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, o būtent su vietos savivaldos institucijomis bei jų kontroliuojamomis įmonėmis 1 (vienerius) kalendorinius metus nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimo 3.3 punktu darbuotojas taip pat įsipareigojo be darbdavio išankstinio rašytinio sutikimo nenaudoti Konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti šios informacijos kitiems asmenims 1 (vienerius) kalendorinius metus nuo darbo santykių pasibaigimo momento. Šio susitarimo tikslais šalys apibrėžė sąvokos reikšmę, kad: konkuruojanti veikla – tai veikla: verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio verslą; įsigijimas, turėjimas nuosavybės teise, valdymas, kontrolė, priežiūra, dalyvavimas ir (ar) investavimas (tiesiogiai ar netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis). Susitarimo 2.2 punkte susitarta, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys už šiame Susitarime numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi įsipareigoja ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėti darbuotojui 17 700 Lt dydžio kompensaciją už visą 3.2 punkte nurodytą nekonkuravimo laikotarpį. Byloje taip pat nustatyta, kad įsipareigojimą darbdavys įvykdė, t. y. išmokėjo atsakovui sutartą 17 700 Lt kompensaciją. Kasatoriaus teigimu, atsakovas, sutikdamas dirbti Ukmergės rajono savivaldybės mero sudarytose komisijose, pažeidė nurodytas Susitarimo sąlygas, nes ši veikla pas kitą ūkio subjektą ar kito subjekto naudai savaime laikytina nekonkuravimo Susitarimo pažeidimu. Dėl šių aplinkybių išmokėtus 17 700 Lt, esant Susitarimo pažeidimo faktui, ieškovas laikė jam padaryta žala ir prašė ją priteisti. Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal nekonkuravimo susitarimo prigimtį, pobūdį ir esmę šis susitarimas vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, kad jis buvo sudarytas darbo sutarties šalių. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų, be kurio neįmanoma privačia iniciatyva grindžiama rinkos ekonomika, yra sutarčių laisvės principas. Sutarties šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Tai reiškia, kad darbo sutartyje inkorporuotas (sudarytas darbo teisinių santykių šalių) nekonkuravimo susitarimas gali būti vertinamas kaip galiojantis civilinis teisinis susitarimas, sukuriantis jo šalims civilines teises ir pareigas. DK normos nekonkuravimo susitarimų nereglamentuoja. Nekonkuravimo susitarimas yra sudarytas jo šalims veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams, todėl šio susitarimo pagrindu tarp šalių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kuriems DK netaikytinas (DK 1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007). Taigi, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl nekonkuravimo susitarimo vykdymo ar jo sąlygų pažeidimo turi būti vadovaujamasi bendraisiais sutarčių aiškinimo principais ir taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.
Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra išaiškintos ir suformuotos taip: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju nekonkuravimo Susitarimo 3.2 punkte ginčo šalys susitarė, kad darbuotojas įsipareigoja be išankstinio darbdavio rašytinio sutikimo savarankiškai, kaip partneris, įmonių valdymo organų narys, jų įgaliotinis ar darbuotojas, neužsiimti jokia konkuruojančia veikla ir neatlikti darbų bei neteikti kitų paslaugų pagal darbo sutartis arba pagal civilinės teisės reguliuojamas sutartis su konkuruojančia veikla užsiimančiu asmeniu Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, būtent su vietos savivaldos institucijomis bei jų kontroliuojamomis įmonėmis vienerius kalendorinius metus nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimo 2.2 punktu darbdavys įsipareigojo už 3.2 punkte nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėti atsakovui 17 700 Lt dydžio kompensaciją už visą nekonkuravimo laikotarpį (vienerius metus).
CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad sudaryta sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos ją taip pat privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Vadovaujantis lingvistiniu sudarytos sutarties (Susitarimo) sąlygų aiškinimo metodu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, sutikdamas dalyvauti Ukmergės rajono savivaldybės mero sudaromų komisijų veikloje dėl šilumos ūkių modernizavimo ir renovavimo sutarties nutraukimo padarinių ir jų įgyvendinimo bei ieškovo valdomo turto perdavimo–priėmimo UAB „Ukmergės šiluma“ procese, vien šiais savo veiksmais (nevertinant šių veiksmų padarinių, kas jau buvo aptarta šios nutarties motyvuose) pažeidė ginčo šalių sudaryto nekonkuravimo Susitarimo 3.2 punkte įtvirtintą nuostatą – be išankstinio darbdavio rašytinio sutikimo savarankiškai neužsiimti jokia konkuruojančia veikla ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų konkuruojančia veikla užsiimančiam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, būtent vietos savivaldoms institucijos bei jų kontroliuojamoms įmonėms.
CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteistus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos (t. y. civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, esant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetui), todėl kasatoriaus teiginiai, kad dėl atsakovo dalyvavimo Ukmergės savivaldybės mero potvarkiais sudarytose komisijose bei įgaliojimų jam atstovauti UAB „Ukmergės šiluma“ perimant kasatoriaus turtą suteikimo, jis patyrė nuostolių – atsakovui išmokėtos kompensacijos pagal Susitarimo 2.2 punktą dydžio, pagrįsti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas dėl 17 700 Lt atsakovui pagal nekonkuravimo Susitarimą išmokėtos kompensacijos bei 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo, naikinti ir dėl šios ieškinio dalies priimtinas naujas teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas): ieškovui iš atsakovo priteistina 17 700 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 700 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo
Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis ir priimant naują teismo sprendimą dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl atsakovui išmokėtos 17 700 Lt kompensacijos pagal nekonkuravimo susitarimą priteisimo, tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinus kasacinį skundą iš dalies, pagal proporciją patenkinta – 6,7 proc. ieškovo reikalavimų, o atmesta – 93,3 proc. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, mažintinos iš ieškovo atsakovo naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistos bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovo J. A. K. naudai 5578,37 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 898,37 Lt apeliacinės instancijos teisme (šios sumos gautos atlikus įskaitymą, nes ieškovui iš atsakovo, pagal jo patenkintų reikalavimų dalį taip pat priteistinos jo prašymu pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Taip pat atsakovas A. J. K. prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą) ir pateikia jas patvirtinančius įrodymus, todėl iš atsakovo A. J. K. kasatoriaus UAB „Miesto energija“ naudai proporcingai patekintų kasatoriaus reikalavimų daliai priteistina 421,63 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų kasacijoje. Taigi, atlikus galutinį įskaitymą tarp šalių, atsakovo A. J. K. naudai iš kasatoriaus UAB „Miesto energija“ priteistina 6055,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų viso bylos nagrinėjimo proceso metu.
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 17,25 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių 16,09 Lt atlyginimo, patenkinus tik 6,7 proc. kasacinio skundo, priteistina iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neperskirstomos, paliekant teismų procesiniais sprendimais priteistus išlaidų dydžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovo UAB „Miesto energija“ reikalavimas dėl 17 700 Lt kompensacijos ir 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo iš atsakovo J. A. K., ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimti naują teismo sprendimą: priteisti ieškovo UAB „Miesto energija“ (į. k. 183204042) naudai iš atsakovo J. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 700 (septyniolika tūkstančių septynis šimtus) Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovo A. J. K. naudai iš viso 6055,11 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt penkis litus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų per visą šios bylos nagrinėjimo procesą.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ 16,09 Lt (šešiolika litų 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas