Civilinė byla Nr. e2-2579-934/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ariui Damušiui,
atsakovo atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl nuomos sutarties sąlygų modifikavimo arba įpareigojimo priimti sprendimą išnuomoti negyvenamąsias patalpas viešo nuomos konkurso būdu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) modifikuoti 2008-10-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. S-581, sudarytos tarp atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovas) ir ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ (toliau – Nuomos sutartis), 6 punktą, išdėstant nurodytą punktą šia nauja redakcija: „Nuomos terminas nustatomas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Jeigu po nurodyto termino pasibaigimo, t. y. po 2018 m. rugsėjo 30 d., Nuomotojas neinicijuoja nuomos sutarties atnaujinimo procedūros, ši sutartis galioja maksimalų Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamą (nustatytą) terminą.“ arba 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą išnuomoti 61 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-11, 27-30):
2.1. Ieškovė nurodė, kad šalys 2008-10-06 sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei valdyti bei naudotis viešosios nuosavybės objektą, t. y. 61 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) vaistinės veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo už naudojimąsi Patalpomis kas mėnesį mokėti 4 899,89 Eur dydžio nuomos mokestį;
2.2. 2018-07-25 Prašymu Nr. SR-53 „Dėl 2008-10-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. S-581 atnaujinimo“ (toliau – 2018-07-25 Prašymas) ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūrą ir atnaujinti Nuomos sutartį. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2018-07-25 Prašymą, pateikė 2018-08-10 raštą Nr. (6.47-13)10-6064 „Dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. S-581“ (toliau – 2018-08-10 Atsakymas), kuriame nurodė, kad neturi nei teisės, nei pareigos atnaujinti su ieškove sudarytos nuomos sutarties, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (toliau – ir VSTVNDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintą Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas bendra valstybės ilgalaikio materialiojo turto trukmė negali viršyti maksimalaus 10 metų laikotarpio, o tokiu atveju, jeigu Nuomos sutartis būtų atnaujinta, nuomos terminas jau būtų ilgesnis nei 10 metų;
2.3. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio nuostata, teismo sprendimu šalių sudaryta sutartis gali būti pakeista, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba esant kitiems sutartyje ar įstatymuose nustatytiems sutarties pakeitimo pagrindams; 2) sutarties pakeitimu suinteresuota šalis išnaudojo galimybę su kita sutarties šalimi susitarti be teismo įsikišimo, t. y. pateikė kitai šaliai pasiūlymą atitinkamai pakeisti sutartį, tačiau ši šalis siūlomus pakeitimus atlikti atsisakė arba per 30 dienų terminą pasiūlymą pateikusiai šaliai nepateikė jokio atsakymo. Ieškovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abi aukščiau nurodytos sąlygos tam, jog ieškovė galėtų reikšti šį ieškinį bei, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis būtų atitinkamai modifikuota teismo sprendimu;
2.4. Nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ši sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties atnaujinimas yra tos pačios sutarties galiojimo (nuomos termino) pratęsimas, tai reiškia, kad, atnaujinant Nuomos sutartį, yra ne sudaroma nauja nuomos sutartis, o modifikuojama (pakeičiama) ta pati Nuomos sutartis, konkrečiai – inter alia modifikuojama sąlyga, kuri nustato Nuomos sutarties terminą. Taigi, Nuomos sutarties 14 punkte yra įtvirtintas Nuomos sutarties modifikavimo (pakeitimo) pagrindas. Nuomos sutarties 14 punkte yra įtvirtintos ir dvi šios sutarties modifikavimo sąlygos. Nuomos sutarties sąlyga, nustatanti Nuomos sutarties galiojimo, gali būti modifikuojama tik tokiu atveju, jeigu: 1) Nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs; 2) visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Abi aukščiau nurodytos Nuomos sutarties modifikavimo sąlygos yra pilnai tenkinamos, nes Nuomos sutarties 6 punkte yra nustatyta, kad Nuomos sutartis galioja iki 2018-09-30, kas reiškia tai, jog šiai dienai aptariama sutartis jau yra pasibaigusi, taigi, yra atsiradęs pagrindas spręsti dėl Nuomos sutarties termino modifikavimo, taip pat visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai ir sąžiningai vykdė visas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė iš atsakovės nėra gavusi visiškai jokių pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutarties ar konkrečios šios sutarties sąlygos vykdymo;
2.5. Remiantis VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktais, su viešosios nuosavybės – inter alia valstybės turto, naudojimu, valdymu ir disponavimu juo susiję sprendimai negali būti bet kokie, o privalo būti racionalūs ir orientuoti į visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalios įmanomos naudos visuomenei suteikimą. Ieškovės vertinimu, pagal ieškinio reikalavimą modifikavus Nuomos sutarties 6 punktą ir tokiu būdu sudarius ieškovei sąlygas Patalpose toliau vykdyti vaistinės veiklą, būtų užtikrintas VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktų įgyvendinimas. Ieškovei naudojantis Patalpomis, valstybė gauna ženklią finansinę naudą, ką patvirtina Nuomos sutarties nuostatos. Pagal Nuomos sutartį ieškovė yra įsipareigojusi mokėti bei iki šiol kiekvieną mėnesį moka 4 899,90 Eur (su PVM) dydžio nuomos mokestį. Pažymėjo, kad ieškovės mokamas nuompinigių dydis netgi ženkliai viršija įprastai už vaistinės patalpų nuomą gaunamas pajamas. Be to, ieškovė, naudodamasi Patalpomis, apmoka ir visus kitus su Patalpų išlaikymu susijusius mokesčius, atlieka Patalpų remontą, jas tvarko ir prižiūri. Taigi, tenkinus ieškovės ieškiniu reiškiamą reikalavimą ir teismo sprendimu modifikavus Nuomos sutarties 6 punktą, būtų įgyvendinti VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtinti principai. Kiek ieškovei žinoma, atsakovė neturi jokio tolesnio Patalpų panaudojimo plano, t. y., tikėtina, kad Patalpos, jas atlaisvinus ieškovei, stovėtų tuščios ir nenaudojamos. Atsakovei neturint jokio aiškaus tolimesnio Patalpų panaudojimo plano, yra pagrindo spręsti, kad Patalpos, iš jų išsikėlus ieškovei, galimai dar neapibrėžtą laikotarpį stovės tuščios ir visiškai nenaudojamos, dėl ko valstybė ne tik nebegaus pirmiau minėtų pajamų, kurias kas mėnesį gauna iš Patalpų nuomos, tačiau dar ir patirs papildomų, t. y. su Patalpų išlaikymu susijusių išlaidų, kurių, Patalpas naudojant ieškovei, iki šiol nepatirdavo ir nepatiria;
2.6. Pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų nustatytas pagrindas tenkinti reikalavimo dėl Nuomos sutarties 6 punkto modifikavimo, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti Patalpas viešo nuomos konkurso būdu, kas sudarytų sąlygas ieškovei sudalyvauti viešame konkurse, galimai jį laimėti ir toliau naudotis Patalpomis. Remiantis VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant situacijai, kai valstybės turtas nėra reikalingas nei šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, nei valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, valstybės turto valdytojui turint pareigą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo plotmėje įgyvendinti VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintus principus (tame tarpe užtikrinti, kad valstybės turtas neštų visuomenei realią naudą), dėl tokio turto privalo būti skelbiamas viešas nuomos konkursas. Sprendimą dėl konkretaus turto nuomos priima valstybės turto valdytojas. Viešasis turto nuomos konkursas gali būti inicijuojamas tik valstybės turto valdytojui priėmus sprendimą dėl turto nuomos. Ieškovė neturi duomenų dėl to, kad Patalpos būtų reikalingos šalies gynybai ar saugumui užtikrinti ar konkrečioms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti;
2.7. Pažymėjo, kad dėl Patalpų nuomos yra priimtas konkretus sprendimas, t. y. Nuomos sutarties su ieškove sudarymas bei vykdymas patvirtina, jog valstybės turto valdytojas yra priėmęs sprendimą Patalpas nuomoti. Jokio kito sprendimo, kuris būtų orientuotas į Patalpų nuomos nutraukimą ir panaudojimą kitoms aiškioms reikmėms, ieškovės žiniomis, nėra priimta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės vertinimu, atsakovė šiuo atveju aiškiai nevykdo savo, kaip Patalpų valdytojos, jai teisės aktų priskirtų pareigų ir visiškai nepagrįstai dėl Patalpų neskelbia naujo viešo nuomos konkurso. Atsakovei nevykdant jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su tinkamu valstybės turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, atsakovė turėtų būti teismo sprendimu įpareigojama įvykdyti savo pareigas, t. y. priimti sprendimą dėl Patalpų išnuomojimo viešo nuomos konkurso būdu;
2.8. Atsakovė nepakankamai atidžiai susipažino su ieškiniu, kadangi, priešingai nei atsiliepime teigia atsakovė, niekur ieškinyje nėra nurodyta, kad nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2A-519-196/2018 faktinių aplinkybių prasme yra labai panašios. Ieškinyje nurodyta ne, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2A-519-196/2018 faktinės aplinkybės yra labai panašios, o kad civilinės bylos Nr. e2A-519-196/2018 bei civilinės bylos Nr. e2-231-285/2019, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas atsakovės įpareigojimo atnaujinti su ieškove sudarytą Nuomos sutartį klausimas, faktinės aplinkybės yra labai panašios. Tiek civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018, tiek civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sprendžiami tapatūs ginčai – ginčai dėl sutarčių, sudarytų dėl valstybės materialiojo turto nuomos, atnaujinimo, o tuo tarpu iš esmės vienintelis nurodytų ginčų skirtumas – skirtingi ginčų objektai;
2.9. Visiškai nepagrįsti atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Nuomos sutarties 6 punkto modifikavimo, automatiškai būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra itin aiškiai išaiškinta, kad sutarties modifikavimas teismo sprendimu, kai modifikavimas atliekamas esant įstatyme arba sutartyje nustatytiems pagrindams, nėra laikomas sutarties laisvės principo pažeidimu ir yra išimtis iš sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų;
2.10. Kategoriškai nesutiko, kad atsakovei nusprendus Patalpų niekam daugiau nebenuomoti – toks sprendimas automatiškai sudaro pagrindą išvadai, kad nuomos teisiniai santykiai su ieškove daugiau nebegali būti tęsiami ir atsakovė negali būti įpareigojama skelbti naujo viešo Patalpų nuomos konkurso. Ieškovės vertinimu, atsakovės valia dėl tolimesnio Patalpų panaudojimo būtų absoliuti ir visiškai nekvestionuojama tik vienu vieninteliu atveju, t. y. jeigu šio ginčo objektas būtų privatus turtas, tačiau šiuo atveju ginčo objektas yra viešasis turtas, kuris turi būti naudojamas, valdomas ir disponuojamas teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka;
2.11. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Patalpos iš tiesų yra reikalingos Kauno klinikų reikmėms, nenurodo, kokia veikla bus vykdoma Patalpose, nepagrindžia sprendimo perduoti Patalpas Kauno klinikų reikmėms atitikimo VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintiems principams. Esant tokiai situacijai yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė vis tik neturi jokios tolimesnės Patalpų panaudojimo vizijos ir atitinkamai, kad atsakovės sprendimai, susiję su Patalpomis, neatitinka VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintų principų;
2.12. Kategoriškai nesutiko su atsakovės prašymu skirti ieškovei baudą. Pirma, ta aplinkybė, jog ieškovė pralaimėjo procesą, kuriame buvo sprendžiamas Nuomos sutarties atnaujinimo klausimas, bei tai, kad atsakovė pareiškė ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš Patalpų, niekaip nepatvirtina, kad ieškovė šioje byloje ieškinį pareiškė vien tik siekdama kuo ilgiau vykdyti veiklą Patalpose. Antra, ieškinys iš tiesų yra grindžiamas panašiomis aplinkybėmis, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019, kurioje buvo sprendžiamas Nuomos sutarties atnaujinimo klausimas, tačiau visiškai kitu teisiniu pagrindu – sutarties modifikavimo institutu. Be to, ieškiniu taip pat yra reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę skelbti naują Patalpų viešą nuomos konkursą. Šiais klausimais, t. y. pagrindo modifikuoti Nuomos sutarties 6 punkto klausimu bei atsakovės įpareigojimo išnuomoti Patalpas viešo nuomos konkurso būdu klausimu, teismai nėra priėmę jokių procesinių sprendimų, todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, neturėjo ir neturi absoliučiai jokio pagrindo galvoti, kad ieškinys bus atmestas. Trečia, atsakovės nesutikimas su ieškiniu ir jos, kaip procesinės oponentės, asmeninė nuomonė apie tai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra joks pagrindas išvadai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu ir dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 18-21, 33-35):
3.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-519-196/2018 faktinės aplinkybės labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Ieškovė nurodo, jog šios bylos faktinės aplinkybės neva panašios į vėlesnės Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-152-553/2019 (2019-03-28 nutartis) aplinkybes, o šia, kaip neva tapačia teismine praktika, iš esmės ir remiasi ieškovė. Atsakovės teigimu, valstybės turto nuomos teisinių santykių reglamentavimo aiškinimo prasme šios bylos yra reikšmingos, tačiau šios civilinės bylos aplinkybės iš esmės yra kitokios, negu apeliaciniame skunde nurodomų civilinių bylų. Atsakovė iki Nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos ieškovę informavo, taip pat viso ginčo metu ieškovei nurodė, kad Patalpų atsakovė daugiau nenuomos, todėl ieškovės pozicija, jog ji turi pirmumo teisę išsinuomoti patalpas, net ir tuo atveju, kai atsakovė daugiau nesiruošia jų nuomoti, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys, be kita ko, ir šio turto nuomos terminus, pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį papildomam terminui, laikytina, jog valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai ieškovei nenustato pareigos pratęsti (atnaujinti) Nuomos sutartį, kai šias Patalpas atsakovė nusprendžia naudoti kitu būdu ir kitam tikslui, t. y. toliau nenuomoti. Vertinant ieškovės nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo aiškinimą dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį, laikytina, kad pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ieškovė turėtų teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį, tik tokiu atveju, jeigu Patalpas ieškovė toliau nuspręstų nuomoti, o tai daryti nėra ketinama, todėl ieškovės prašymai laikytini nepagrįstais. Neturi reikšmės ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė visą nuomos laikotarpį nepriekaištingai vykdė nuomos sutartį, todėl tai nesuponuoja išvados, jog Nuomos sutartis su ja gali būti tęsiama (atnaujinama) net ir tuo atveju, jeigu atsakovė nusprendžia Patalpų daugiau nebenuomoti;
3.2. Atsakovė 2018-08-12 raštu Nr.(6.47-13)10-6064 informavo ieškovę, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, valdančias pastatą panaudos teise, kuriame yra Nuomos sutartimi išnuomotos Patalpos, dėl galimybės ir poreikio skelbti naują viešąjį šio turto nuomos konkursą, tačiau Kauno klinikos atsakovei pranešė, kad tokio poreikio nėra, todėl ieškovė buvo informuota, kad viešasis turto nuomos konkursas nebus skelbiamas, o Patalpas Kauno klinikos naudos savo steigimo dokumentuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą faktinę aplinkybę, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti Patalpas išnuomoti viešo konkurso būdu, kadangi tokiu atveju būtų paneigta valstybės ilgalaikio turto valdytojo teisė spręsti dėl šio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo, tokiu būdu apribojant bei pažeidžiant turto valdytojo teises;
3.3. Nurodė, kad Patalpos nebus nuomojamos, atitinkamai, Patalpos po Nuomos sutarties termino pabaigos – 2018-09-30 iki šiol nėra niekam kitam išnuomotos. Be to, pažymėjo, kad Patalpas iki šiol valdo ir naudoja ieškovė, kuri pagal perdavimo-priėmimo aktą nepagrįstai jų negrąžina. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje yra nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Būtent Konstitucijoje nustatytai valstybės pareigai užtikrinti ir yra siekiama toliau naudoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą, o būtent – patalpas naudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui vienoje didžiausių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje – Kauno klinikose;
3.4. Nurodė, kad 2018-10-01 Kauno apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl atsakovės sprendimo atsisakyti atnaujinti Nuomos sutartį. Kauno apygardos teismas 2019-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Atsakovė 2019-10-23 raštu Nr. (6.47-13)10-6448 paprašė ieškovės grąžinti Patalpas, tačiau ieškovė 2019-10-31 raštu Nr. SR-103 atsakė, jog Patalpų perduoti negali. Atsakovė 2019-11-18 pateikė ieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų civilinėje byloje Nr. e2-445-939/2020. Ieškovė iki šiol Patalpų dar neperdavė ir toliau jose vykdo veiklą. Atsakovės teigimu, ieškovė šioje byloje pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, kuriuo iš esmės siekia naudodamasi teise kreiptis į teismą, ir toliau nepagrįstai naudotis Patalpomis, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškinys šioje byloje iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias buvo įvertintos pirmiau minėtose civilinėse bylose ir kuriose sprendimai jau yra įsiteisėję. Visi ieškovės procesiniai veiksmai byloje atliekami ne tam, kad realiai būtų apgintos pažeistos subjektinės teisės, o vien tam, jog būtų galima palaikyti bylos nagrinėjimo procesą, siekiant sau naudingų tikslų, t. y. kaip įmanoma ilgiau nepagrįstai naudotis Patalpomis. Tokiu būdu ieškovė yra pareiškusi visiškai nepagrįstą ieškinį, taip iš esmės piktnaudžiauja procesu;
3.5. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nors klausimas dėl pagrindo atnaujinti 2008-10-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-581, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, (ne)buvimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019), tačiau klausimas dėl pagrindo ieškovei pasinaudoti sutarties modifikavimo institutu ir atitinkamai pagrindo modifikuoti tam tikras Nuomos sutarties sąlygas teisme dar nebuvo keliamas ir todėl vis dar yra atviras. Atsakovė pažymėjo, kad tiek Nuomos sutarties atnaujinimo, tiek keitimo (modifikavimo) atvejais, ieškovės siekiamas rezultatas tapatus – tebesitęsiantys nuomos teisiniai santykiai tarp Nuomos sutarties šalių, tačiau 2018-09-30 Nuomos sutartis pasibaigė.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 72-74):
4.1. Pažymėjo, kad Patalpos, kuriomis vis dar neteisėtai naudojasi ieškovė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomos atsakovės, o panaudos pagrindu – Kauno klinikų. Patalpos yra reikalingos Kauno klinikų įstatų numatytoms veikloms įgyvendinti – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
4.2. Atkreipė dėmesį, kad ginčo Patalpos yra didžiausias Lietuvoje ligoninės padalinys, teikiantis aukščiausio lygio akušerijos ir ginekologijos sveikatos priežiūros paslaugas. Šioje klinikoje veikia taip pat funkciniai centrai: Vaisiaus medicinos, Onkoginekologijos, Reprodukcinės medicinos, Akademija šeimai, kur nėščiosios, gimdyvės ir jų artimieji supažindinami su saugiai motinystei ir tėvystei skirta informacija. Ši klinika yra ir viena pagrindinių akušerijos ir ginekologijos mokymo bazių, kurioje vykdomos nuosekliosios bei tęstinės akušerijos ir ginekologijos studijos. Į Kauno klinikų Moterų konsultacijos skyrių atvyksta pacientės iš visų Lietuvos regionų su sudėtingiausiomis patologijomis (onkoginekologija, uroginekologija, rizikingų nėštumų priežiūra ir kt.). Pacienčių, apsilankančių Moterų konsultacijoje skaičius nuolatos auga. Pažymėjo, kad tose pačiose Moterų konsultacijos skyriaus patalpose yra konsultuojamos taip pat ir pacientės dėl krūtų ligų, atliekama atrankinė mamografijos patikra dėl galimų krūtų vėžinių susirgimų. Kauno klinikos, siekdamos gerinti Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacienčių paslaugų prieinamumą, mažinti laukimo ir patekimo pas specialistus eiles, kurios pas kai kurių sričių specialistus dėl prenatalinės chromosomų anomalijų patikros, onkologinių susirgimų siekia iki 30 – 60 dienų, taip pat plėtojant trečio lygio konsultacijas su manipuliacijomis, Patalpas numato pertvarkyti į konsultacijų kabinetus. Šiuo metu ieškovės vaistinės veiklai naudojamos 61 kv. m. Patalpos galėtų būti pertvarkomos į ne mažiau kaip tris pacienčių konsultavimo kabinetus, tokiu būdu pagerinant paslaugų prieinamumą ir ženkliai sumažinant laukimo pas specialistus eiles, užtikrinant greitesnę besikreipiančių pacienčių ligų diagnostiką, kas ypatingai svarbu tiek onkoginekologinių konsultacijų metu, tiek atliekant prenatalinės chromosomų anomalijų patikros procedūras, kurioms šiuo metu tenka laukti ilgiau kaip mėnesį. Ieškovės elgesys, t. y. naudojimasis Patalpomis pasibaigus Sutarties terminui iš jų neišsikraustant, preziumuotinas kaip nesąžiningas, pažeidžiantis viešąjį interesą ir pažeidžiantis principą pacta sunt servanda.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 101-102).
6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 101-102).
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
7. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuomos sutarties sąlygų modifikavimo arba įpareigojimo priimti sprendimą išnuomoti negyvenamąsias patalpas viešo nuomos konkurso būdu. Ieškovė iš esmės įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju yra pilna apimtini tenkintinos Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtintos sutarties modifikavimo sąlygos, t. y. Nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs ir visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Taip pat nurodė, kad atsakovė neturi jokios tolimesnės Patalpų panaudojimo vizijos, todėl pažeidžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtinti principai.
8. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai ieškovei nenustato pareigos pratęsti Nuomos sutartį, kai šias Patalpas atsakovė nusprendžia naudoti kitu būdu ir kitam tikslui, t. y. toliau nenuomoti. Nurodė, kad ieškovė turėtų teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį, tik tokiu atveju, jeigu Patalpas ieškovė toliau nuspręstų nuomoti, o tai daryti nėra ketinama, todėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 12, CBP-187), kad šalys 2008-10-06 sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei valdyti bei naudotis viešosios nuosavybės objektą, t. y. patalpomis vaistinės veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo už naudojimąsi patalpomis kas mėnesį mokėti 4 899,89 Eur (su PVM) dydžio nuomos mokestį (Nuomos sutarties 1-2 punktai). 2008-10-07 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 223 pagrindu patalpos buvo perduotos ieškovei. Nuomos sutarties 6 punkte nustatyta, kad nuomos terminas yra nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos iki 2018-09-30, tačiau ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Ieškovė su 2018-07-25 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti vykdyti Nuomos sutarties atnaujinimo procedūrą ir atnaujinti Nuomos sutartį. Atsakovė pateikė 2018-08-10 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos atnaujinti su ieškove sudarytos Nuomos sutarties, kadangi pagal VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatas bendra valstybės ilgalaikio materialiojo turto trukmė negali viršyti maksimalaus 10 metų laikotarpio, o tokiu atveju, jeigu Nuomos sutartis būtų atnaujinta, nuomos terminas jau būtų ilgesnis nei 10 metų. 2018-09-06 ieškovė pateikė atsakovei 2018-09-06 pasiūlymą, kuriame išdėstė savo poziciją pagrindo atnaujinti Nuomos sutartį klausimu ir dar kartą paprašė bendru sutarimu atnaujinti Nuomos sutartį iki 2024-09-30. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2018-09-06 pasiūlymą, pateikė 2018-09-24 raštą, kuriuo laikėsi 2018-08-10 atsakyme nurodytos pozicijos.
Dėl nuomos sutarties sąlygų modifikavimo
10. CK 6.223 straipsnis numato, jog teismo sprendimu šalių sudaryta sutartis gali būti pakeista, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba esant kitiems sutartyje ar įstatymuose nustatytiems sutarties pakeitimo pagrindams; 2) sutarties pakeitimu suinteresuota šalis išnaudojo galimybę su kita sutarties šalimi susitarti be teismo įsikišimo, t. y. pateikė kitai šaliai pasiūlymą atitinkamai pakeisti sutartį, tačiau ši šalis siūlomus pakeitimus atlikti atsisakė arba per 30 dienų terminą pasiūlymą pateikusiai šaliai nepateikė jokio atsakymo.
11. Ieškovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abi aukščiau nurodytos sąlygos tam, jog ieškovė galėtų reikšti šį ieškinį bei, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis būtų atitinkamai modifikuota teismo sprendimu. Be to, pažymėjo, kad pačiame Nuomos sutarties 14 punkte yra įtvirtintas Nuomos sutarties modifikavimo (pakeitimo) pagrindas. Ieškovės teigimu, Nuomos sutarties sąlyga, nustatanti Nuomos sutarties galiojimą, gali būti modifikuojama tokiu atveju, jeigu: 1) Nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs; 2) visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Teismo vertinimu, remiantis ieškovo nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.
12. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuo santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 8 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma negalima, kai turtą siekiama naudoti šalies gynybai ar saugumui užtikrinti bei valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
13. Nagrinėjamu atveju bylos esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčo patalpos, esančios Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos profilinės klinikos pastato Moterų konsultacijos skyriuje, reikalingos Kauno klinikoms. Šią aplinkybę įrodo Kauno klinikų 2020-06-04 raštas Nr. S-(120)-5200, kuriame nurodyta, kad dėl patalpų trūkumo šiame skyriuje konsultacijų siekiančios pacientės yra priverstos laukti ilgesnį laiką lyginant su tuo laiku, kuris būtų jeigu UAB „Apotheca vaistinė“ dabar naudojamos patalpos būtų pertvarkytos į konsultacijų kabinetus ir juose būtų teikiamos reikalingos paslaugos. Taip pat nurodė, kad ginekologo konsultacijai pacientės turi laukti ilgesnį laiką įtariant net ir onkologines ligas, kai laikas tampa ypatingai svarbiu faktoriumi, nes fiziškai trūksta patalpų konsultacijų teikimui. Ieškovės komercinės veiklos vykdymui naudojamas patalpas panaudojant gydymo paslaugų teikimui būtų suteikiama daugiau konsultacijų, didėtų tokių paslaugų prieinamumas, kas galimai prisidėtų prie mažinamo sergamumo ir mirštamumo (1 t. b. l. 47-48). Aplinkybę, jog ginčo patalpos reikalingos Kauno klinikų veiklai, taip pat įrodo ir Kauno klinikų 2020-06-25 atsiliepime Nr. S-(1.23)-5869 nurodytos aplinkybės dėl ginčo patalpų patalpų reikalingumo (1 t., b. l. 72-75). Taigi, byloje nustatyta, jog ginčo patalpos reikalingos valstybės funkcijų – sveikatos srityje – vykdymo užtikrinimui. Todėl pratęsus pasibaigusi nuomos sutarties terminą būtų pažeisti VSTVNDĮ 8 straipsnyje įtvirtinti visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai bei 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.
14. Kita vertus, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškęs savo poziciją, jog pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui neketina toliau nuomoti ginčo patalpų. Byloje nustatyta, kad atsakovė ne kartą (2018-08-10 atsakymu, 2018-09-24 raštu) informavo ieškovę apie tai, kad nesutinka atnaujinti Nuomos sutarties. Atsakovė 2018-08-10 atsakyme pažymėjo, kad kreipėsi į Kauno klinikas, valdančias pastatą panaudos teise, dėl galimybės ir poreikio skelbti naują viešąjį šio turto nuomos konkursą, tačiau Kauno klinikos atsakovei pranešė, kad poreikio skelbti viešo nuomos konkurso nėra, nes patalpos bus naudojamos valstybinėms funkcijoms atlikti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 12, CBP-187). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2019-04-26 sprendimu ieškinį atmetė (Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019). Šis Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 sprendimas Kauno apygardos teismo 2019-10-17 nutartimi paliktas nepakeistu (Kauno apygardos teismo 2019-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas yra pateikęs ieškinį dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo patalpų. Taigi, šių byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovas neketina ieškovui toliau nuomoti ginčo patalpų, o planuoja jas pritaikyti Kauno klinikų vykdomai veiklai. Pažymėtina tai, kad tiek teismui, tiek ieškovui nėra priskirta kompetencija spręsti dėl patalpų išnuomavimo tikslingumo, naudingumo. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės samprotavimai dėl patalpų išnuomavimo ekonominio naudingumo, tikslingumo, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus bei spręsti dėl tolimesnės patalpų nuomos tikslingumo.
15. Ieškovės samprotavimai, jog patalpos bus tuščios, nenaudojamos, jų neefektyvaus tolimesnio panaudojimo, neturėjimo jų panaudojimo plano, Kauno klinikų byloje pateikto kabinetų užimtumo grafiko (1 t. b. l. 79-88), nagrinėjamu atveju teisiniu požiūriu nėra reikšmingi, kadangi kaip minėta, teismui nėra priskirta kompetencija spręsti patalpų panaudojimo tikslingumo, ekonominio naudingumo klausimus, o objektyvių duomenų, jog atsakovo atsisakymas tęsti nuomos sutartį pažeistų teisės aktų reikalavimus ar ieškovo teises, byloje nenustatyta. Priešingai, ieškovės atsisakymas atnaujinti nuomos sutarties terminą pripažintas pagrįstu ir teisėtu (Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019; Kauno apygardos teismo 2019-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1388-555/2019). Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Kauno klinikų išreikšto poreikio naudotis ginčo patalpomis, o iš esmės iškelia savo asmeninį interesą nuomotis ginčo patalpas, ignoruojant valstybės interesą ginčo patalpas naudoti valstybės funkcijoms. Tačiau tai savaime nėra pagrindas ieškinį tenkinti bei konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą, atsisakant pratęsti nuomos sutarties terminą, priešingai, tokie ieškovo argumentai neatitinka įstatymo nuostatų (žr., 13 punktą).
16. Ieškovė, kaip pagrindu atnaujinti Nuomos sutarties terminą, remėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018, kurioje teismas išaiškino, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri nustatė, kad bendras nuomos sutarties, sudarytos dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, terminas negali būti ilgesnis nei 10 metų, į šį terminą taip pat įskaičiuojant nuomos sutarties termino pratęsimą, įsigaliojo tik nuo 2014-10-01, kas reiškia, jog nuomos terminas nuo nuomos sutarties sudarymo iki nurodytos datos, remiantis lex retro non agit principu, negali būti įskaičiuojamas į bendrą nuomos terminą. Ieškovės teigimu, šis teismo išaiškinimas yra aktualus ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi abi bylos faktinėmis aplinkybėmis labai panašios. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.
17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015-002-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovo cituojama teismų praktika (žr., 16 punktą) nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi šioje byloje, priešingai nei ieškovo nurodytoje civilinėje byloje, atsakovas neketina toliau nuomoti patalpas, kadangi jas ketina panaudoti valstybės funkcijų vykdymui. Todėl atmestinas ieškovės argumentas dėl jo pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį.
19. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo remiantis CK 6.223 straipsniu modifikuoti nuomos sutartį, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo skelbti viešą nuomos konkursą
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teismui netenkinus reikalavimo dėl Nuomos sutarties 6 punkto modifikavimo, prašė įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti patalpas viešo nuomos konkurso būdu, kas sudarytų sąlygas ieškovei sudalyvauti viešame konkurse, galimai jį laimėti ir toliau naudotis ginčo patalpomis. Pažymėjo, kad vadovaujantis VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant situacijai, kai valstybės turtas nėra reikalingas nei šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, nei valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, valstybės turto valdytojui turint pareigą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo plotmėje įgyvendinti VSTVNDĮ 9 straipsnio 1-4 punktuose įtvirtintus principus, dėl tokio turto privalo būti skelbiamas viešas nuomos konkursas.
21. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, ieškovo samprotavimai apie tai, kad ginčo patalpos nereikalingos valstybės funkcijų vykdymui, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei teisiniu požiūriu nagrinėjamo ginčo kontekste yra nereikšmingi (žr., 13, 15 punktai). Kita vertus, sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis), t. y. teismui nėra priskirta kompetencija spręsti valstybės turto išnuomavimo klausimą. Todėl ieškovo suformuluotas alternatyvus ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę išnuomoti jai priklausantį turtą viešo konkurso būdu, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, byla dalyje dėl įpareigoti atsakovę priimti sprendimą išnuomoti ginčo patalpas viešo paskelbimo būdu, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
22. Atsakovė prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės teigimu, ieškovė šioje byloje pateikė nepagrįstą ieškinį, kuriuo iš esmės siekia naudodamasi teise kreiptis į teismą, ir toliau nepagrįstai naudotis patalpomis. Nurodė, kad ieškinys šioje byloje iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos pirmiau minėtose civilinėse bylose ir kuriose sprendimai jau yra įsiteisėję. Visi ieškovės procesiniai veiksmai byloje atliekami ne tam, kad realiai būtų apgintos pažeistos subjektinės teisės, o vien tam, jog būtų galima palaikyti bylos nagrinėjimo procesą, siekiant sau naudingų tikslų, t. y. kaip įmanoma ilgiau nepagrįstai naudotis patalpomis.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
24. Teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-231-285/2019, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nors abiejose bylose ieškiniai grindžiami panašiomis aplinkybėmis, tačiau skiriasi abiejų ieškinių reikalavimai, t. y. nagrinėjamu atveju reikalaujama modifikuoti sutarties sąlygas, o Kauno apylinkės teisme pareikšto ieškinio reikalavimas – pripažinti neteisėtu sprendimą atsisakyti atnaujinti Nuomos sutartį. Aplinkybė, jog ieškinys atmestas, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo ir trečio asmens pozicija, jog sisteminis nepagrįstų ieškinių teikimas bei patalpų neatlaisvinimas, nepratęsus sutarties galiojimo termino, nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimais, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovei jos nurodytos 2 268,75 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
26. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą išnuomoti 61 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso būdu.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza