Civilinė byla Nr. e2A-919-614/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13086-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3.; 3.4.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 2 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „BMK“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas BUAB „BMK“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 515,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ieškovas, kaip rangovas, ir atsakovas, kaip užsakovas, sudarė 4 rangos darbų sutartis (toliau – Sutartys). Darbai pagal Sutartis ieškovo buvo atlikti tinkamai, atsakovui perduoti ir atsakovo priimti. Atsakovas pasinaudojo Sutartyse įtvirtinta teise ir sulaikė 12 515,12 Eur mokėjimą už ieškovo atliktus darbus iki Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.5. ir 9.7. punktuose numatytos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijos pateikimo. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, ieškovo bankroto administratorius 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į atsakovą su priminimu dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutartys toliau vykdomos nebus ir yra laikomos pasibaigusiomis, todėl atsakovas privalo sumokėti visas sulaikytas pinigines lėšas, kurios priklauso ieškovui už pagal Sutartis atliktus darbus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Remiantis 2018 m. sausio 18 d. atsakymu Nr. SR18-0003, atsakovas savo turimą įsiskolinimą už ieškovo atliktus darbus pagal Sutartis Nr. 1601-VV0038, Nr. 6337-VV0019, Nr. 6321-VV0088, Nr. 6321-VV0092 pripažino, tačiau, atsakovas sulaikytas sumas išmokėti atsisakė ir iki šios dienos ieškovui už atliktus darbus liko skolingas 12 515,12 Eur. Ieškovas darbus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir juos perdavė atsakovui, atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė, tuo pripažindamas, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

2.       Atsakovas UAB „Merko statyba“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidingai traktuoja, jog atsakovas naudojasi Sutartyse numatyta pinigų sulaikymo teise, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Atsakovas savo 2018 m. sausio 18 d. pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovą apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio pagrindu, o ne sulaiko pinigus kaip prievolių užtikrinimo priemonę. Sutartimis ieškovas įsipareigojo ne tik atlikti sutartus statybos darbus, bet ir prisiėmė kitus įsipareigojimus, kurių tinkamas atlikimas yra prielaida reikalauti sumokėti visą Sutartimi šalių sutartą kainą. Šalys, be darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarties kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti draudimo bendrovės garantijas, jų kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymo kainą ir tai atsispindi galutinėje Sutarties kainoje. Į kainą ieškovas įskaičiuoja ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą bendrąja prasme. Atlikti statybos darbai, kurių garantinio laikotarpio įsipareigojimai yra užtikrinti garantija, yra ženkliai vertingesni nei tokie, kurių garantinis laikotarpis nėra papildomai užtikrintas, nes, rangovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo garantinius įsipareigojimus, užsakovas patiria papildomų išlaidų, šių išlaidų išsiieškojimas iš rangovo užima ir laiko ir papildomų lėšų. Jei atsakovui nebūtų reikėję turėti garantinio laikotarpio užtikrinimo garantijos, jis būtų galėjęs rinktis kitų rangovų pasiūlymus ar su ieškovu susitarti dėl mažesnių Sutarčių kainų. Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu ar po darbų atlikimo kokie nors defektai faktiškai buvo nustatyti – šalys dėl kainos tarėsi dar prieš darbų atlikimą, ir prisiėmė atitinkamas rizikas, kurios, nors įtakoja pačią kainą, kartu automatiškai nereiškia, kad pvz. darbų trūkumai būtinai atsiras. Atsakovas, turėjęs pareigą įvykdyti prievolę pirmas, ją ir įvykdė (t. y. priėmė pagal Sutartis atliktus statybos darbus bei apmokėjo pateiktas sąskaitas Sutartyse nustatyta tvarka), ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nepateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemonių. Taigi, faktas, kad atsakovas priėmė tarpinius darbų rezultatus pagal Sutartis ir tuo pagrindu ieškovas įgijo teisę pateikti sąskaitas apmokėjimui, neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovas turi teisę į pilną Sutartyse nustatytos darbų kainos gavimą už įsipareigojimų visumos pagal Sutartis įvykdymą. Atsakovo skola ieškovui atsiranda ne nuo atskirų darbų pagal Sutartis priėmimo, o nuo ieškovo visų įsipareigojimų, susijusių su darbais ir numatytų Sutartyse, įvykdymo, todėl ieškovas klaidingai teigia, kad atsakovas yra skolingas visą ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ieškovo BUAB „BMK“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, naudai 12 515,10 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 12 515,10 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju dėl iškelto bankroto ieškovas garantijos nepateiks, kadangi prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, o užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties. Taigi, sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso ieškovui, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), nesuteikia atsakovui teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.       Atsakovo argumentai, jog jis atsisakė vykdyti priešpriešines prievoles tiek, kiek jų neįvykdė ieškovas (CK 6.58 straipsnis), bei tai, kad realizavo savigynos priemonę – atsisakymą vykdyti prievolę (b. l. 61-62), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimai nebuvo išspręsti iki bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą, taikytinos specialaus įstatymo nuostatos, kurios nenumato tokio priešpriešinio prievolių įvykdymo bei atsakovo minimų savigynos priemonių naudojimo.

6.       Priešingai nei teigia atsakovas, iki bankroto bylos iškėlimo šalių susitarimu nebuvo išspręsti Sutarčių vykdymo klausimai, o tai, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas pareiškė, jog nereikalauja iš ieškovo nieko įvykdyti, tuo pačiu atsisakydamas sumokėti už atliktus darbus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo prievolės (iki bankroto bylos iškėlimo) pateikti garantinį raštą pasibaigimo.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo pateikti garantijas bei šalims iki bankroto bylos iškėlimo neišsprendus Sutarčių įvykdymo klausimų, po bankroto bylos iškėlimo ieškovas prievolė pateikti garantinius raštus pasibaigė, atitinkamai atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise, todėl privalo apmokėti darbus, kurie buvo atsakovo priimti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Apeliantas nuosekliai laikėsi ir pagrindė savo poziciją, kad ieškovo reikalaujama sumokėti suma nėra dalis už atliktus darbus mokėtinos sumos – ji yra už kitus ieškovo prisiimtus bet taip ir neįvykdytus įsipareigojimus pagal su apeliantu sudarytas sutartis.

8.2.                      Šalys Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkte aiškiai susitarė, kad garantinių įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas, ir aiškiai identifikavo šių įsipareigojimų vertę sutartinėje kainoje, t. y. sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma.

8.3.                      Atsakovas šiuo metu nesinaudoja pinigų sulaikymo teise kaip garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone. Atsakovas dar 2018 m. sausio 18 d. atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir informavo apie tai ieškovą.

8.4.                      Teismas neišskyrė ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų dalies ir sutapatino juos su rangos darbais, konstatuodamas kad tai, ko ieškovas neįvykdė ir nepateikė, vis tiek priklauso ieškovui.

8.5.                      Konstatavus, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į apeliantą savo neįvykdytų įsipareigojimų sumai, nėra pagrindo teigti kad apeliantas pažeidė ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas, t. y. įskaitė kokius nors finansinius reikalavimus.

9.       Ieškovas BUAB „BMK“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Teismų praktikoje akcentuojama, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso rangovui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.).

9.2.                      Atsakovo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo santykius, kadangi atsakovas nebuvo sulaikęs jokių ieškovui mokėtinų sumų, o ieškinio reikalavimo sumos, t. y. 12 515,10 Eur, ieškovui yra nesumokėjęs, nes ieškovas tokio reikalavimo neturi, laikytini visiškai nepagrįstais bei prieštaraujančiais objektyvioms bylos aplinkybėms.

9.3.                      Bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus atsakovo atstovas nurodė, jog ieškovas yra skolingas atsakovui 5 proc. sumą (už nepateiktus garantinius raštus) nuo Sutarčių kainos, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pagal kiekvieną sutartį sulaikyta suma vienu atveju viršija 5 proc. dydį, o kitu atveju jo nesiekia.

9.4.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso ieškovui, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), atsakovui nesuteikiama teisė valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus.

9.5.                      Nors atsakovas teigia, jog šalys Sutarčių 7.2 punktuose buvo aiškiai apsibrėžusios garantinių įsipareigojimų vertę Sutarčių kainoje, atsakovas teismo posėdžių metu taip pat nepagrindė aplinkybės, jog ieškovo prašomas sumokėti skolos dydis sudaro būtent atsakovo akcentuojamus 5 proc. už garantinius įsipareigojimus, kuriuos, atsakovo įsitikinimu, ieškovas yra skolingas atsakovui, t. y. atsakovo nurodytos sulaikytos sumos nesutapo su atitinkamuose Sutarčių punktuose paminėtais dydžiais.

9.6.                      Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir atsakovui netekus teisės į ieškovui mokėtinų sumų sulaikymą, atsakovas nepraranda teisės ginti savo interesus, jeigu jie būtų pažeisti, kitais įstatymuose numatytais teisių gynimo būdais - pareiškiant finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 4 rangos darbų sutartys: 2016 m. lapkričio 14 d. Statybos rangos sutartis Nr. 6321-VV0088, 2017 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartis Nr. 6321-VV0092, 2017 m. kovo 20 d. Statybos rangos sutartis Nr. 6337-VV0019, 2017 m. liepos 7 d. Statybos rangos sutartis Nr. 1601-VV0038 (e. b. l . 6-18, 22-52). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 8 d., ieškovui iškelta bankroto byla (e. b. l. 4-5). 

13.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl atliktų rangos darbų kiekio ir kokybės, ginčas kilo dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Atsakovo teigimu, pats ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi, nes nepateikė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, todėl atsakovas turi teisę nemokėti iki 5 proc. nuo sutarties kainos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus pasibaigė, atitinkamai atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise, todėl privalo apmokėti darbus, kurie buvo atsakovo priimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

14.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas bendras draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės. Pagal tos pačios Įstatymo straipsnio dalies 4 punktą, jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

15.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo reikalaujama sumokėti suma yra dalis už atliktus darbus mokėtinos sumos. Pasak apelianto, ši suma yra už kitus ieškovo prisiimtus bet taip ir neįvykdytus įsipareigojimus pagal su apeliantu sudarytas sutartis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso rangovui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas, priimtas c. b. Nr. 2A-478/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso ieškovui, todėl atsakovas neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus.

16.       Apeliantas skunde tvirtina, kad šiuo metu nesinaudoja pinigų sulaikymo teise kaip garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone. Apelianto teigimu, jis dar 2018 m. sausio 18 d. atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir informavo apie tai ieškovą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Iš atsakovo 2018 m. sausio 18 d. ieškovo bankroto administratoriui pateikto atsakymo turinio matyti, kad jame atsakovas nurodė, jog pranešimo dienai pagal Sutartis yra sulaikęs 12 515,12 Eur sumą. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kadangi priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimai nebuvo išspręsti iki bankroto bylos iškėlimo, iškėlus bankroto bylą, taikytinos specialaus įstatymo nuostatos, kurios nenumato tokio priešpriešinio prievolių įvykdymo bei atsakovo minimų savigynos priemonių naudojimo. Taigi, ieškovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas neteko teisės naudoti tokią savo teisių gynimo priemonę ir atsisakyti vykdyti savo priešpriešinę prievolę.

17.       Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, jog šalys Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkte susitarė, kad garantinių įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas, ir aiškiai identifikavo šių įsipareigojimų vertę sutartinėje kainoje, t. y. sutarties specialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma (procentinė išraiška nuo sutarties kainos). Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinas specialus bankroto procesą reglamentuojantis įstatymas – ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ imperatyviai numato, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Taigi, atsakovas savo galimai pažeistas teises dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo galėtų ginti reikšdamas reikalavimus ieškovo bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnis).

18.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą patyrė 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 118-119). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog byloje nėra keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ginčas nėra itin sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, atsižvelgusi pateikto atsiliepimo apimtį ir jo turinį, taip pat vadovaudamasi Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtintais užmokesčio dydžiais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a : 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Merko statyba“, juridinio asmens kodas 111610080, ieškovo BUAB „BMK“, juridinio asmens kodas 302646542, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, juridinio asmens kodas 154194969, naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                         Andrutė Kalinauskienė

                                                                                    Eglė Surgailienė

                                                                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė