Civilinė byla Nr. e2A-379-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08904-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 

2.4.2.12.2; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longrent“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,Longrent“ (toliau – ir atsakovė) įsiteisėjus teismo sprendimui per 5 kalendorines dienas perduoti ieškovei raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadinių, bendro naudojimo durų, kurios plane pažymėtos apačioje.

2.       Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuo 1995 m. birželio 29 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ji jame neturi galimybės gyventi dėl demontuoto šilumos punkto sistemos ir dėl to, kad bendraturtė UAB ,,Longrent“ 2016 m. lapkričio 23 d. įsigijusi namo dalį, pakeitė bendro įėjimo į pastatą durų užraktus, o raktų kopijos nesuteikia. Su atsakove ir jos atstovu buvo ne kartą bendrauta žodžiu, telefonu. Gauti raktus išnaudojus visas galimybes, nuspręsta su atsakove, jos atstovu bendraujant raštu, tačiau raktai neperduoti, ignoruoti ieškovės žodiniai prašymai. Specialistų pagalba durys iš svetainės kambario į terasą sutvarkytos, pakeista spyna, todėl ieškovė gali naudotis vienu įėjimu į pastatą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad namų valdos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 65/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 65/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 489/752 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 263/752 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą atsakovė įsigijo 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Nekilnojamasis turtas pirktas su nuo 1993 m. spalio 21 d. nustatyta naudojimosi tvarka. Namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu namas buvo negyvenamas, namo būklė buvo avarinė (išpjaustyti ir išvogti vamzdynai, name gyveno benamiai), ieškovei priklausančios patalpos buvo užrakintos. Gyvenamajame name yra du bendro naudojimo įėjimai. Nors ieškovė teigia, kad užraktai pakeisti, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančią šią aplinkybę. Atsakovė durų užraktų nekeitė, ieškovė turėjo raktus nuo visų bendro naudojimo įėjimų, galimai juos turi ir dabar. Jeigu ieškovė raktus prarado (pametė, perdavė ar pan.), ieškovė turėtų pakeisti durų užraktą dėl saugumo, kad raktais nepasinaudotų pašaliniai asmenys. Atsakovė pasirengusi suderintu laiku meistrui sudaryti sąlygas pakeisti durų užraktą ir padengti dalį išlaidų, proporcingai nuosavybės teise valdomoms patalpoms. Ieškovė teigia, kad dėl raktų neturėjimo negali patekti į namo bendro naudojimo patalpas. Namo išplanavimo dokumentai įrodo, jog ieškovė gali patekti į jos individualiam naudojimui priskirtas patalpas ir į bendrojo naudojimo patalpas tiesiogiai iš jai priklausančių patalpų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės I. G. ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę UAB ,,Longrent“ įsiteisėjus teismo sprendimui per 5 kalendorines dienas perduoti ieškovei I. G. raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įėjimo į namą durų spynos, priteisė ieškovei iš atsakovės 294 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir gyvenamasis namas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Ieškovei priklauso 35/100 dalys gyvenamojo namo pagal 1995 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovei priklauso 65/100 dalys gyvenamojo namo pagal 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

5.2.                      Tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Pagal nustatytą tvarką ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis: 1/2 koridoriaus a-8/2,25 kv. m.; 1/2 dalimi a-7/7,83 kv. m.; 1/2 prieškambario 1-3/1,63 kv. m.; virtuve 1-1/15,78 kv. m.; WC 1-5/1,30 kv. m.; vonia 1-2/4,34 kv. m.; kambariu 1-6/22,21 k. m. Pagal nustatytą tvarką atsakovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis: 1/2 dalimi a-8/2,25 kv. m.; 1/2 dalimi a-7/7,83 kv. m.; 2-8/18,79 kv. m.; 2-7/7,15 kv. m.; 2-1/5,18 kv. m.; 2-2/11,33 kv. m.; 2-3/ 19,02 kv. m.; 2-4/21,70 kv. m.; 2-5/1,70 kv. m.; 2-6/2,73 kv. m.; 1/2 dalimi 1-3/1,63 kv. m.; rūsio patalpa R-5/3,00 kv. m ir bendrai su bendraturte naudojasi rūsio patalpomis R-6/4,31 kv. m.; R-1/8,71 kv. m.; R-2/4,27 kv. m.; R-3/11,46 kv. m.

5.3.                      Ieškovė tam, kad patektų į gyvenamąjį namą, turi teisę naudotis: 1) terasos durimis, vedančiomis į tik jos naudojamą kambarį, plane pažymėtą 1-6, 2) durimis, vedančiomis į kartu su atsakove naudojamą prieškambarį, plane pažymėtą 1-3, ir 3) pagrindinėmis durimis (toliau – ir bendro naudojimo durys), gyvenamojo namo plane pažymėtomis apačioje dešinėje pusėje ir vedančiomis į kartu su atsakove naudojamą patalpą (patalpos žymėjimo indeksas plane neįskaitomas).

6.       Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas, 1995 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis, gyvenamojo namo planas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys gyvenamojo namo ir ieškovė turi teisę naudotis kartu su bendraturte bendro naudojimo durimis. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė pirmą sąlygą, jog ji yra turto bendrasavininkė, taip pat, kad pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ji turi teisę naudotis bendro naudojimo durimis.

7.       Dėl antrosios sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė nurodo, jog ji negali patekti į gyvenamąjį namą per bendro naudojimo duris, dėl to, kad atsakovė pakeitė šių durų spyną ir neduoda ieškovei rakto, nesudaro galimybių pasidaryti rakto kopijos. Atsakovė neigia, kad keitė durų spyną, nurodo, kad ieškovė pametė raktus, todėl siūlo ieškovei pačiai pakeisti spyną dėl saugumo, t. y. atsakovė neigia, kad ji suvaržė ieškovės teises.

8.       Ieškovė paaiškino, kad nuo 2016 m. pabaigos – 2017 m. pradžios negali atrakinti gyvenamojo namo bendro naudojimo durų. Ieškovės atstovė nuo 2020 m. kovo 13 d. ne kartą raštu kreipėsi į atsakovės atstovą dėl rakto nuo minėtų durų gavimo. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, kurio metu ieškovė teigė, kad atsakovė pakeitė spyną ir prašė suteikti raktą, o atsakovė teigė, kad ieškovė pametė raktą, siūlė ieškovei pasikeisti spyną. Į bylą yra pateiktos 2018 m. lapkričio 22 d. Konsultacinė išvada dėl nuomos rinkos vertės ir 2019 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Išvadoje yra nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad gyvenamojo namo apžiūros metu (2018 m. spalio 19 d.) bendro naudojimo durys yra uždarytos, o durys iš terasos į ieškovės naudojamą kambarį yra atidarytos. Ataskaitoje yra tokios pačios nuotraukos kaip ir išvadoje. Tai patvirtina, kad gyvenamojo namo apžiūros metu (2018 m. spalio 19 d.) ieškovė nesinaudojo bendro naudojimo durimis, o su eksperte į gyvenamąjį namą pateko per terasos duris. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir ieškovė. Įvertinęs ieškovės, šalių atstovų paaiškinimus, minėtą šalių susirašinėjimą, 2018 m. lapkričio 22 d. Konsultacinėje išvadoje dėl nuomos rinkos vertės esančias nuotraukas, teismas darė išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovė neturi raktų nuo gyvenamojo namo bendro naudojimo durų.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė gyvenamojo namo bendraturte tapo 2016 m. lapkričio 23 d. Tuo metu ieškovė gyvenamajame name negyveno, ji jame negyveno nuo 2009 m. gruodžio 24 d., į gyvenamąjį namą ieškovė kartais atvyksta jo apžiūrėti. Kai atsakovė įsigijo dalį gyvenamojo namo, bendro naudojimo durys buvo nerakinamos, gyvenamajame name apsigyveno benamiai. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės atstovo paaiškinimai, pateiktos nuotraukos, atsakovės atstovo raštai dėl užrakto įrengimo aplinkybių, taip pat aplinkybė, kad ieškovė tuo metu gyvenamajame name negyveno beveik septynerius metu. Dėl to atsakovės atstovai (darbuotojai) siekė užtikrinti saugumą gyvenamajame name. Šį siekį patvirtina tai, kad atsakovės atstovas siūlė ieškovei keisti spyną, nes gyvenamajame name nesaugu, kad atsakovė pati pakeitė bendro naudojimo durų rankeną, įrengė ant šių durų užraktą – skląstį, kuria užrakinamos bendro naudojimo durys. Tai, kad pakeista gyvenamojo namo bendro naudojimo durų rankena, teismas sprendė, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo paaiškinimus ir palyginęs byloje esančias nuotraukas. 2018 m. spalio 19 d. ekspertė Giedrė Bagdonienė apžiūrėjo gyvenamąjį namą, apžiūros metu padaryta bendro naudojimo durų nuotrauka, kurioje matyti, kad durų rankena iš lauko pusės yra tamsi. Atsakovės atstovas pateikė į bylą nuotrauką rankenos, kuri jo teigimu, buvo bendro naudojimo duryse ir kuri pakeista. Ši rankena taip pat yra tamsi. Atsakovės atstovas taip pat pateikė bendro naudojimo durų nuotraukas, kurios jo teigimu darytos po rankenos keitimo ir kuriose durų rankena yra šviesi. Tai patvirtina, kad bendro naudojimo durų rankena yra pakeista.

10.       Atsakovės atstovas tiek iki šios civilinės bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nesutiko su rakto davimu ieškovei. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovei priklausančio bendro naudojimo durų rakto pateikti ieškovei pasidaryti kopiją negali, nes jei jį gaus ieškovė, tai neaišku, kas ten (gyvenamajame name) vaikščios ir kas ten bus. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo paaiškinimai ir atsakovės atstovų veiksmai (saugumo klausimo akcentavimas, užrakto – skląsties įrengimas) rodo atsakovės siekį ir kryptingą veikimą, kad apriboti patekimą į gyvenamąjį namą. Toks apribojimas yra nukreiptas prieš visus asmenis, įskaitant ir bendraturtę – ieškovę, nes skląsties panaudojimas riboja naudojimąsi bendro naudojimo durimis ne tik pašaliniams asmenims, bet ir ieškovei. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neturi bendro naudojimo durų rakto, dėl ko ne kartą kreipėsi į atsakovės atstovą dėl rakto gavimo, kad atsakovės atstovai atlieka veiksmus, apribojančius ieškovei galimybę naudotis bendro naudojimo durimis ir nesutinka suteikti savo rakto kopijos gamybai tam, kad bus neaišku, kas gyvenamajame name vaikščios ir jame bus, į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir jie nebendradarbiauja kaip bendraturčiai, teismas darė išvadą, kad bendro naudojimo durų spyna yra pakeista, o ją pakeitė atsakovė.

11.       Į bylą ieškovė ir atsakovės atstovas pateikė daiktinius įrodymus – raktus. Atsakovės atstovo pateiktas raktas yra nuo bendro naudojimo durų spynos, šiuo raktu naudojasi atsakovės atstovai, ieškovė to neginčijo. Ieškovė paaiškino, kad jos pateiktas raktas yra nuo bendro naudojimo durų spynos, buvusios iki jos pakeitimo. Nors atsakovės atstovas iškėlė abejonę, kad nėra aišku, nuo kokių durų yra ieškovės pateiktas raktas, tačiau teismas sprendė, kad ieškovės raktas kaip daiktinis įrodymas neprieštarauja kitiems, prieš tai aptartiems įrodymams, jų visumai, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą apie bendro naudojimo durų spynos pakeitimo faktą. Ieškovės paaiškinimus dėl daiktinio įrodymo – jos pateikto rakto, teismas vertino kaip patikimus, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs ir detalūs. Apžiūrėjęs raktus, juos palyginęs, teismas darė išvadą, kad raktai yra skirtingi, skiriasi jų ilgiai ir graviravimas. Teismo posėdžio metu raktus parodžius dalyvaujantiems byloje asmenims, jie patvirtino, kad raktai yra akivaizdžiai skirtingi. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės atstovo pateikti raktai taip pat patvirtina aplinkybę, kad bendro naudojimo durų spyna yra pakeista.

12.       Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė negali naudotis bendro naudojimo durimis, nes stringa spyna, tačiau palyginus ieškovės ir atsakovės atstovo pateiktus raktus, įvertinus jų skirtumus, teismas darė išvadą, kad ieškovės turimu raktu negalima atrakinti tų durų, kurios rakinamos su atsakovei priklausančiu raktu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo argumentas dėl spynos strigimo laikytas nepagrįstu.

13.       Nors atsakovės atstovas nepripažino, kad atsakovės atstovai pakeitė bendro naudojimo durų spyną, savo veiksmus, nukreiptus prieš asmenų patekimą į gyvenamąjį namą grindė siekiu užtikrinti saugumą gyvenamajame name, tačiau rūpinimasis gyvenamojo namo saugumu negali apriboti bendraturtės (ieškovės) laisvo patekimo į bendro naudojimo bei jos asmeniškai naudojamas patalpas, jos galimybės turėti bendro naudojimo durų raktus. Teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama gyvenamojo namo bendraturte, be teisinio pagrindo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neturi galimybės į šį gyvenamąjį namą patekti per bendro naudojimo duris. Raktų turėjimas yra būsto savininko teisės naudotis nuosavybe išraiška ir įgyvendinimo būdas. Teismas sprendė, kad ieškovės daiktinės teisės yra pažeidžiamos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Longrent“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių įrodymus, nepagrįstai teikė prioritetą ieškovės paaiškinimams, ignoravo atsakovės paaiškinimus bei vertindamas įrodymų visumą padarė neteisingą, nepagrįstą išvadą dėl faktinių aplinkybių.

14.2.                      Byloje nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovė pakeitė bendro naudojimo durų užraktą. Atitinkamai, visi kiti ieškovės teikiami įrodymai turėjo būti vertinami kritiškai, su atsakovės pateiktais priešingais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą raktą vertino kaip tiesioginį įrodymą, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovės pateiktas raktas neva yra senasis bendro naudojimo durų raktas ir jo neatitikimas atsakovės pateiktam raktui reiškia, kad atsakovė yra pakeitusi bendro naudojimo durų užraktą.

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės argumentų, kad objektyviai neįmanoma nustatyti, kokio pastato durų raktą ieškovė pateikė į bylą. Ieškovė tiek tyčia, siekdama savo ieškinio patenkinimo, tiek per apsirikimą galėjo pateikti bet kokio namo durų raktą ir teigti, kad tai neva senasis bendro naudojimo durų raktas. Taip pat ieškovė, siekdama savo ieškinio patenkinimo, galėjo nuslėpti, kad iš tiesų turi bendro naudojimo durų raktą. Ieškovės paaiškinimai ir tokių daiktinių įrodymų teikimas yra objektyviai nepatikrinami ir priklauso išimtinai nuo ieškovės valios, todėl neturi būti lemiantys sprendimo priėmimui.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad neva tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, todėl atsakovė dėl kažkokių priežasčių suinteresuota kliudyti ieškovei kaip bendraturtei naudotis turtu. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia faktinės aplinkybės. Priešiškumas ir konfliktai visų pirma yra inicijuojami ieškovės, o ne atsakovės. Atsakovė pirma nepradėjo jokios civilinės bylos ieškovės atžvilgiu – visi teisminiai ginčai yra inicijuojami ieškovės.

14.5.                      Dar iki atsakovei įsigyjant pastatą šiluminis mazgas buvo visiškai suardytas, todėl jo eksploatacija buvo visiškai neįmanoma, ir pastatas buvo nešildomas. Ieškovė, pati netvarkydama šiluminio mazgo, kaltę vertė buvusiam savininkui ir atsakovei, todėl inicijavo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ir centrinio šildymo įvedimo, tačiau ieškovės ieškinys buvo atmestas tiek pirmojoje instancijoje (Kauno apylinkės teismo 2021 m. Spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-180-1041/2021), tiek apeliacinėje instancijoje (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-143-413/2022).

14.6.                      Ieškovė kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl neva neteisėto atsakovės dujų katilo įrengimo, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažeidimų dėl dujų katilo pastatymo nenustatė.

14.7.                      Taip pat net ir vykstant šios bylos dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, nagrinėjimui ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu prieš atsakovę dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme. Policija ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu nepradėjo.

14.8.                      Atsakovė visą laiką siekė geranoriškai kalbėtis su ieškove, tartis visais namo priežiūros klausimais, tačiau ieškovė nebendradarbiavo ir nebendravo nei žodžiu, nei raštu. Šios aplinkybės išsamiai aptartos Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-143-431/2022. Minėtos nutarties 73 punkte nurodyta, kad atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę dėl namo konstrukcijų įvertinimo ir remonto, tačiau į atsakovės raštus atsakyta nebuvo. Tos pačios nutarties 76 punkte konstatuota, kad nuo pastato avarinės būklės konstatavimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, atsižvelgdama į atsakovės iniciatyvą imtis pastato bendrųjų konstrukcijų remonto ir į ieškovės pasyvų elgesį, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės neveikimas, nesiimant priemonių bendrųjų namo konstrukcijų remontui, yra neteisėtas. Nepateisinamai ilgai besitęsiantis ieškovės neveikimas padaro kitą bendraturtį „situacijos įkaitu“, o tai neatitinka sąžiningo civilinių teisių įgyvendinimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

14.9.                       Ieškovės nebendradarbiavimą parodo ir tokios situacijos, kaip ieškovei priklausančios sklypo dalies netvarkymas, nors išvešėję augalai išėjo už sklypo ribų, trukdė kloti naują šaligatvį, o esantis nudžiūvęs beržas gali lūžti ir užkristi ant praeivių ar gatvėje stovinčių automobilių, taip pat ieškovės atsisakymas leisti demontuoti avarinę tvorą, nors atsakovė tą siūlė daryti savo lėšomis.

14.10.                       Jeigu atsakovė būtų turėjusi interesą kliudyti ieškovei naudotis turtu, atsakovė nebūtų siūliusi keisti durų užraktą, padengti proporcingai išlaidas, kurių didžioji dalis tenka pačiai atsakovei ir abiem šalims pasiimti naujus raktus. Šis pasiūlymas buvo pateiktas dar iki ieškinio padavimo ir iškomunikuotas jau atsakovės atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės pasiūlymą nepagrįstai vertino tik kaip norą rūpintis savo turto saugumu, kuriam neturėtų būtų teikiamas prioritetas prieš savininko teisių gynimą, ir šį pasiūlymą traktavo irgi kaip siekį kliudyti ieškovei naudotis turtu. Pažymėtina, kad atsakovė vienodai rūpinasi tiek savo, tiek ieškovės turto saugumu, nes dėl neteisėto įsibrovimo į pastatą taip pat nukentėtų ir ieškovės turtas.

14.11.                       Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pažeidžiamos ieškovės kaip bendrasavininkės teisės, neva trukdant ieškovei naudotis turtu, nepagrįsta. Ieškovė tiesiogiai iš jai priklausančių ir jos individualiam naudojimui priskirtų patalpų gali patekti tiek į bendro naudojimo rūsio patalpas, tiek į bendro naudojimo koridorių/laiptinę. Taip pat ieškovė turi tik jos vienos naudojamas duris patekti iš lauko į jos individualiai naudojamas patalpas. Tai reiškia, kad ieškovė gali laisvai vaikščioti po jai individualiai priklausančias namo dalis ir po bendrai su atsakove naudojamas namo dalis.

14.12.                       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šalių interesų balansą ir prioritetą suteikė ieškovės norams, kurie neturi racionalaus pagrindimo, tuo pačiu ignoruodamas atsakovės interesus dėl bendro saugumo. Atsakovės interesas nėra kliudyti ieškovei vaikščioti per bendro naudojimo duris – atsakovės interesas yra, kad ieškovei naudojantis namo bendro naudojimosi durimis būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

14.13.                      Atsakovė įstatė durų rankeną ir šios aplinkybės neginčija, tačiau pats užraktas keičiamas nebuvo, durų rankena gali būti įstatyta nekeičiant užrakto. Aplinkybė, kad nuotraukoje matyti uždarytos bendro naudojimo durys, niekaip negali įrodyti ieškovės teigiamų aplinkybių, kad ieškovė neturi rakto ir kad durų užraktas yra pakeistas. Pirmosios instancijos teismas vertino ir darė išvadas ieškovės įrodymų, kurie objektyviai vertinant negali įrodyti ieškovės teigiamų aplinkybių buvimo, todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, jog ji neturi bendro naudojimo durų rakto, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. G. prašo atmesti atsakovės UAB „Longrent“ apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Longrent“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas atidžiai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovė UAB „Longrent“ negali apriboti bendraturtės (ieškovės) laisvo patekimo į bendro naudojimo bei jos asmeniškai naudojamas patalpas, jos galimybės turėti bendro naudojimo durų raktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo perduoti ieškovei raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo įėjimo į namą durų spynos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus: atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ projektų vadovės 2022 m. spalio 6 d. paaiškinimą dėl įvairių ginčų su namo bendraturte (ieškove), adresuotą policijai, bei duomenis apie jo išsiuntimą elektroniniu paštu. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2010, 2011 metų  raštus iš įvairių asmenų (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros paslaugos“, akcinės bendrovės „Kauno energija“) dėl šildymo sistemos, ieškovės 2007 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl atsisakymo pirmumo teise pirkti turtą.

19.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20.       Kadangi nei apeliantė (atsakovė), nei ieškovė nepateikė prašymo priimti aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų ir nepagrindė objektyvaus negalėjimo pateikti minėtų įrodymų į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe juos pateikti, arba šių įrodymų savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu juos priimti, todėl šie įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos šalių apeliacinėje instancijoje pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl ir dėl šios priežasties nebūtų pagrindo jų priimti.

Dėl nuosavybės teisės pažeidimo bei jos gynimo

21.       Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; ir kt.).

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių 35/100 dalių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimų. Taigi, ieškovė įrodė pirmąją aplinkybę – kad ji yra turto – gyvenamojo namo, į kurį, kaip teigia ieškovė, negali patekti per bendro naudojimo įėjimą dėl rakto nuo durų spynos neturėjimo, savininkė.

23.       Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

24.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

25.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi 65/100 dalis gyvenamojo namo, pakeitė bendro naudojimo durų spyną ir neperduoda ieškovei raktų nuo pakeistos durų spynos bei nesudaro galimybės pasidaryti rakto kopiją, dėl ko ji negali naudotis pagrindiniu įėjimu į namą (bendro naudojimo durimis).

26.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja ieškovės teisių pažeidimas, dėl kurio apribota ieškovės galimybė patekti į gyvenamąjį namą per bendro naudojimo duris, taip pat, kad ieškovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė ir toliau pažeidinėja būtent atsakovė. 

27.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju yra įrodytas ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

28.       Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, turi teisę naudotis įėjimu į gyvenamąjį namą, kuriuo naudojasi kita bendraturtė (atsakovė) bei kuri turi raktus nuo šio įėjimo durų spynos. Nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės teiginiais, kad ji raktų nuo įėjimo į namą durų neturi, atsakovė jokių šias ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė galimybių naudotis šiuo ginčo įėjimu neturi. Atsakovė taip pat neginčijo tos aplinkybės, jog ieškovė į ją kreipėsi dėl raktų nuo durų spynos pateikimo ar galimybių pasidaryti rakto kopiją sudarymo, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, ką patvirtina ir byloje atsakovės išreikšta pozicija. Nors atsakovė nurodo, kad dėl saugumo siūlė ieškovei bendromis lėšomis pakeisti durų spyną ir abiem šalims pasiimti naujus raktus, tačiau nurodomi tokie jos argumentai stokoja logikos bei yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovė neginčija to, jog turi raktus nuo esamos durų spynos, taip pat jai žinoma, kad ieškovė jau daugiau kaip prieš vienerius metus kreipėsi į ją dėl raktų perdavimo, nurodant, kad ji raktų neturi, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl saugumo (jeigu ji mano, kad ieškovės turėtu raktu gali pasinaudoti tretieji asmenys) būtų pakeista durų spyna. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam byloje esančių įrodymų viseto įvertinimui, padarant išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė 2016 m. pabaigoje įsigijusi ginčo namo dalį, siekdama užtikrinti gyvenamojo namo saugumą (atsakovės teigimu, namas tuo metu buvo negyvenamas, name išpjaustyti ir išvogti vamzdynai, lankėsi benamiai), bendro naudojimo durų spyną pakeitė, tačiau ieškovei raktus nuo šių durų spynos nepagrįstai iki šiol atsisako perduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio atsakovės elgesio nėra pagrindo vertinti kaip atitinkančio teisės aktų reikalavimus. Nors byloje nekilo ginčo, kad ieškovė į namą gali patekti tiesiogiai iš jai priklausančių ir jos naudojimui priskirtų patalpų (per terasą), tačiau tai nereiškia, jog neegzistuoja ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, dėl kurio apribota ieškovės galimybė patekti į gyvenamąjį namą per bendro naudojimo duris, kuriomis šiuo metu naudojasi tik atsakovė, nes tik ji turi raktus nuo šių durų spynos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė galimybės naudotis gyvenamuoju namu apribojimą, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą ir taikyti ieškovės prašomą tokių teisių gynimo priemonę.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

30.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33.       Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai ar kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas

                                                     Edvardas Paliokas

             Jurgita Sujetienė