Administracinė byla Nr. eA-690-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08941-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Agnės Širinskienės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dainius Kepenis ir Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė), dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narė Agnė Širinskienė (toliau – ir pareiškėja, Seimo narė) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. išvados Nr. 101-I-28 (toliau – ir Išvada) dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ 2023 m. kovo 14 d. paskelbtame įraše paskleidė faktais nepagrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Š. einamas pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo, ir dalį, kuria pareiškėjai rekomenduota: 1) savo pasisakymuose remtis patikrintais faktais ir vengti nurodyti tikėtinas aplinkybes; 2) socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai atsiprašyti Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės (toliau – ir Ministrė Pirmininkė) ir jos patarėjų dėl viešai paskleistų visuomenę klaidinančių teiginių.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Komisija pažeidė pareiškėjos teisę į saviraiškos laisvę, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Komisija neatribojo humoro forma reiškiamos subjektyvios nuomonės apie Seime įvykusius įvykius nuo žinios, nevertino pasisakymo konteksto, tikslo ir aplinkybių, dėl kurių buvo paskelbtas pareiškėjos įrašas.
2.2. Komisija nevertino visų žodžio „patarėjas“ reikšmių. Naudodama sąvoką „Premjerės patarėjas“, pareiškėja pirmiausia siekė apibūdinti asmenį pirmine šios sąvokos reikšme, t. y. kaip apibrėžiama Lietuvių kalbos žodyne – „kas pataria, pamoko“, o ne kita nurodoma reikšme – „tam tikro rango pareigūnas su patariamuoju balsu“. Vartodama sąvoką „patarėjas“, pareiškėja naudojosi saviraiškos ir įsitikinimų laisve apibūdinti asmenį taip, kaip jai pagrįstai tuo metu atrodė, t. y. kaip asmenį, galbūt duodantį patarimus Ministrei Pirmininkei. Toks asmens įvardijimas buvo vartotas ironijos forma ir nesudaro pagrindo išvadai, kad minėtas asmuo buvo įvardintas kaip oficialus Ministrės Pirmininkės patarėjas. Komisija nepagrindė, kas lėmė išvadą, jog sąvoka „patarėjas“ ginčo įraše reiškia oficialias asmens einamas pareigas.
2.3. Komisija nenurodė asmenų, kurių garbę pareiškėja savo įrašu įžeidė. Sąvoka „Premjerės patarėjas“ nėra įžeidžiamo pobūdžio, nes žodis „patarėjas“ nėra žeminantis ar šmeižiantis. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu būdu asmens pavadinimas „Premjerės patarėju“ gali įžeisti oficialiuosius premjerės patarėjus, kurių atsiprašyti pareiškėjai buvo rekomenduota.
2.4. Komisija padarė klaidingą žinios ir su humoru reiškiamos nuomonės skirtį, nepagrindė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo nesilaikymo, ši Išvados dalis yra nemotyvuota ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
2.5. Sprendimo rekomendacijos yra nelogiškos, prieštaringos, neįgyvendinamos ir pažeidžia pareiškėjos teisę į saviraiškos laisvę.
2.6. Komisija pažeidė trijų mėnesių tyrimo laikotarpį, nustatytą Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje.
2.7. Skundžiamą Išvadą priėmė šališka Komisija.
3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Komisija, atlikdama tyrimą, vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutu (toliau – ir Seimo statutas), Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu (toliau – ir Valstybės politikų elgesio kodeksas), Komisijos darbo tvarkos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Rekomendacija vengti visuomenę klaidinančios, faktais nepagrįstos informacijos skleidimo nelaikytina konstitucinės saviraiškos laisvės ribojimu.
4.2. Pareiškėjos viešai paskelbto įrašo frazės – „Premjerės patarėjas šiandien įsijautė į savo pareigas ir ėmėsi daryti tvarką Seime: rėkavo iš antro aukšto balkono ir buvo pirmininkaujančio R. iš ten išprašytas (R. pakvietė apsaugą), trukdė Seimo narių slaptam balsavimui, tad galiausiai buvo išmestas ir iš Seimo“ – lingvistinė formuluotė leidžia teigti, kad žodžių junginys „Premjerės patarėjas“ buvo pavartotas siekiant konstatuoti faktą, o ne humoro forma išreikšti savo subjektyvią nuomonę, kaip teigia pareiškėja. Frazėje „Premjerės patarėjas šiandien įsijautė į savo pareigas ir ėmėsi daryti tvarką Seime <...>“ nebuvo modalumą ar abejonę reiškiančių žodžių, taip pat nebuvo pateikta nuorodų į žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose vartojamus O. Š., kaip tariamo patarėjo, humoristinius ar pašaipius apibūdinimus.
4.3. Frazė „Premjerės patarėjas šiandien įsijautė į savo pareigas <...>“ buvo pateikta kaip faktas ir galėjo turėti įtakos klaidingam visuomenės įsitikinimui, kad O. Š. eina oficialias Ministrės Pirmininkės patarėjo pareigas arba yra jos visuomeninis patarėjas (konsultantas). Šiame pasisakyme pareiškėja vartojo žodį „pareigos“.
4.4. Viešas faktų, neatitinkančios informacijos, pateikimas visuomenei laikytinas jos klaidinimu. Seimo narių, kaip Tautos atstovų, elgesys skleidžiant visuomenę klaidinančią arba dviprasmišką informaciją, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis, priešingai – toks elgesys menkina Seimo narių ir Seimo, kaip Tautos atstovybės, įvaizdį.
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialioje interneto svetainėje, Ministro Pirmininko rubrikoje nurodyti asmenys, einantys Ministrės Pirmininkės patarėjų, visuomeninių konsultantų pareigas. O. Š. nėra nurodytas nei kaip Ministrės Pirmininkės patarėjas, nei kaip jos visuomeninis konsultantas. Asmens, neinančio nei Ministrės Pirmininkės patarėjo, nei jos visuomeninio konsultanto pareigų, įvardijimas kaip patarėjo, juo labiau, kai visas įrašo kontekstas neleidžia teigti, kad įrašas pateiktas humoro forma, laikytinas visuomenės klaidinimu.
4.6. Pareiškėjos sąmoningas sąsajų su O. Š. implikavimas, teigiant, kad jis yra Ministrės Pirmininkės patarėjas, po to, kai šis asmuo dėl netinkamo elgesio Seimo rūmuose buvo apsaugos darbuotojų iš jų pašalintas, galėjo sukelti reputacinę žalą Ministrei Pirmininkei ir jos patarėjams.
4.7. Išdėstytos aplinkybės lėmė Komisijos sprendimą, kad buvo pažeistas Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas. Todėl Komisija ir rekomendavo pareiškėjai remtis patikrintais faktais ir vengti nurodyti tikėtinas aplinkybes. Komisija taip pat rekomendavo pareiškėjai socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai atsiprašyti Ministrės Pirmininkės ir jos patarėjų dėl viešai paskleistų visuomenę klaidinančių teiginių.
4.8. Komisija nurodė, kad nustatytas tyrimo terminas pažeistas nebuvo, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo naujai pradėto tyrimo, kuris yra prijungtas prie ankstesnio tyrimo, pradžios, šiuo atveju – nuo 2023 m. gegužės 17 d.
4.9. Dėl Komisijos šališkumo nurodė, kad kiekvienas Komisijos narys balsavo laisva valia, pagal savo sąžinę ir nevaržomas jokių mandatų. Komitetų (taip pat ir komisijų) sprendimai priimami atviru balsavimu, paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavo 10 Komisijos narių (iš 11), 6 Komisijos nariai balsavo už Išvadoje nurodytą sprendimą, 1 Komisijos narys balsavime nedalyvavo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, rėmėsi atsakovo nurodytais argumentais.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministrė Pirmininkė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
6.1. Pareiškėjos įrašas, grindžiamas Seimo salės prieigose nugirstu pokalbiu, kad O. Š. esąs Ministrės Pirmininkės patarėjas, neatitinka tikrovės. Jeigu pareiškėja savo įraše po žodžio „patarėjas“ būtų nurodžiusi O. Š., skundas Komisijai nebūtų pateiktas net ir tuo atveju, jeigu žodis „patarėjas“ nebūtų išskirtas kabutėmis, nes skaitančiam įrašą žmogui būtų aišku, apie kokį konkrečiai žmogų kalbama ir toliau nurodytos aplinkybės būtų vertinamos atitinkamame kontekste.
6.2. Pareiškėja įraše konkretaus žmogaus neįvardino, todėl suprasti šį įrašą galima ir tokiu būdu, kad kalbama apie kurį nors etatinį ar visuomeninį Ministrės Pirmininkės patarėją, kurių nė vienas tą dieną Seime nebuvo ir kurie, juo labiau, niekada nėra triukšmavę Seimo balkone.
6.3. Komisija sudaroma lygiomis dalimis iš valdančiajai daugumai ir opozicijai bei mišriai grupei priklausančių Seimo narių. Komisijos pirmininku paprastai renkamas opozicijos atstovas, taip yra ir šios kadencijos metu. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai lemia Komisijos pirmininko balsas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog Komisija buvo šališka opozicijai ir palanki valdančiosios daugumos politikams.
II
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir Išvados dalį panaikino. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:
7.1. Pareiškėja 2023 m. kovo 14 d. savo paskyroje „Facebook“ paskelbė įrašą (toliau – ir ginčo įrašas), iliustruotą O. Š. nuotrauka: „Premjerės patarėjas šiandien įsijautė į savo pareigas ir ėmėsi daryti tvarką Seime: rėkavo iš antro aukšto balkono ir buvo pirmininkaujančio R. iš ten išprašytas (R. pakvietė apsaugą), trukdė Seimo narių slaptam balsavimui, tad galiausiai buvo išmestas ir iš Seimo. Suprantu, kad rinkimai. Manau, kad pinigai. Ir liberalams su konservatoriais reikia verkiant laimėti Vilniuje. Bet man kitas dar klausimas. LRT direktorei, kuri laisvalaikiu užsiima mobingu. Ką patvirtina ir Lietuvos žurnalistų sąjunga vakarykščiame kreipimesi. O Jūs, LRT, neplanuojat priimti sprendimų dėl valstybės kūrėjo statuso? Viskas tvarkoj, kai jūsų apdovanotas kūrėjas kalba keiksmais ir bliauna Seimo posėdžių salėje? Ar čia tokia nauja politinė kultūra, kurią sistemingai kuriate patapę propagandiniu kanalu su „labas rytas, ministre“ lygio laidomis? Ne gėda nacionaliniam transliuotojui?“.
7.2. Ministrė Pirmininkė 2023 m. kovo 14 d. pateikė skundą Komisijai, nurodydama, kad pareiškėja savo „Facebook“ paskyros įraše, paskelbtame 2023 m. kovo 13 d. (skunde nuodyta įrašo klaidinga data), teigė, jog Seimo plenarinio posėdžio metu įraše neįvardytas premjerės patarėjas neva „rėkavo iš antro aukšto balkono ir buvo pirmininkaujančio R. iš ten išprašytas“. Ministrė Pirmininkė savo kreipimesi tvirtino, kad nei vienas patarėjas balkone nebuvo ir dėl to negalėjo būti iš ten išprašytas. Ministrė Pirmininkė prašė įvertinti, ar pareiškėja, paskelbdama tikrovės neatitinkantį įrašą apie Ministrės Pirmininkės patarėjus, nepažeidė Seimo nario etikos principų.
7.3. Komisija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė Išvadą, kurioje (be kita ko) konstatavo, kad: pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pavartojo žodžių junginį „Premjerės patarėjas“, kalbėdama apie O. Š., kuris 2023 m. kovo 14 d. lankėsi Seimo rūmuose; pagal Vyriausybės oficialioje interneto svetainėje pateiktą informaciją, O. Š. neužima Ministrės Pirmininkės patarėjo pareigų, taip pat nėra jos visuomeninis konsultantas. Pareiškėjos teiginiai, kad O. Š. yra „Premjerės patarėjas“ galėjo suklaidinti visuomenę dėl O. Š. einamų pareigų.
7.4. Komisija nusprendė, kad pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtuose įrašuose paskleidusi faktais nepagrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Š. einamas pareigas, nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo. Komisija taip pat nusprendė rekomenduoti pareiškėjai savo pasisakymuose remtis patikrintais faktais ir vengti nurodyti tikėtinas aplinkybes, socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėse paskyroje viešai atsiprašyti Ministrės Pirmininkės ir jos patarėjų dėl viešai paskleistų visuomenę klaidinančių teiginių.
8. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Konstitucijos (76 str.), Seimo statuto (78 str. 1 d. 2–3, 8 p.), Valstybės politikų elgesio kodekso (2 str. 6 d., 6 str. 1–2 d., 7 str. 2 d.) nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl šių nuostatų taikymo.
9. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų pagrindas konstatuoti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų principų pažeidimą, visų pirma turi būti nustatyta, ar nagrinėjami politiko veiksmai ir elgesys viešajame gyvenime yra susiję su jo, kaip politiko, veikla.
10. Teismas nustatė, kad Komisijos analizuojamą įrašą pareiškėja paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje. Teismas pažymėjo, kad Komisija nepateikė vertinimo, kaip socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbtas įrašas yra susijęs su pareiškėjos, kaip Seimo narės, veikla, nurodyta Seimo statuto Antrajame skirsnyje, ir kodėl socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbtą įrašą Komisija laikė pareiškėjos veikla. Kokiu konkrečiu Seimo statuto straipsniu rėmėsi Komisija, priimdama Išvadą ir nagrinėjamą jos dalį, šiuo aspektu nėra aišku. Komisija Išvadoje nenurodė, kokius teisės aktus, reglamentuojančius Seimo narių veiklą, pareiškėja pažeidė, paskelbdama ginčo įrašą socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje.
11. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl motyvuotumo reikalavimų administraciniam aktui, įvertinęs ginčijamos Išvados turinį, darė išvadą, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Išvadoje nenurodyti teisės aktai, reglamentuojantys Seimo narių veiklą, kuriuos pareiškėja pažeidė, paskelbdama ginčo įrašą socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje. Išvadoje nepateiktas pareiškėjos, kaip Seimo narės, veiklos teisinis vertinimas. Todėl teismas sprendė, kad valstybės politikų elgesio principo – pagarbos žmogui ir valstybei, įtvirtinto Kodekso 4 straipsnio 1 punkte, pažeidimas, yra nemotyvuotas.
12. Teismas pažymėjo, kad Valstybės politikų elgesio kodekse 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama politiko teisė skųsti Komisijos sprendimus, priimtus dėl Komisijos teisinių vertinimų iš esmės, kaip sukeliančius politikui teisinius padarinius. Todėl Komisijos kelta abejonė dėl bylos priskyrimo administracinių teismų kompetencijai yra nepagrįsta.
13. Teismas pabrėžė, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jų, kaip jokios reikšmės bylos baigčiai neturinčių ir nekeičiančių šiame sprendime padarytos išvados, nenagrinėja.
III
14. Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nemotyvavo, kodėl Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų principų pažeidimą galima konstatuoti tik nustačius, kad nagrinėjami politiko veiksmai ir elgesys viešajame gyvenime yra susiję su jo, kaip politiko veikla ir būtent veikla, kuri nurodyta Seimo statuto Antrajame skirsnyje.
15.2. Pareiškėjos paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ yra vieša, t. y. prieinama neapibrėžtam asmenų ratui. Ji pati turi beveik 5 tūkstančius draugų. Pareiškėja savo paskyroje yra pateikusi informaciją, jog eina Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas. Su šioje paskyroje skelbiamais įrašais ir komentarais visi to pageidaujantys asmenys gali laisvai susipažinti. Šioje paskyroje dažnai skelbiama informacija ir vertinimai apie įvykius Seime, Lietuvos politiniame ir socialiniame gyvenime, kurie yra susiję su Seimo narės politine veikla. Ginčo įrašas yra susijęs su institucija, kurioje pareiškėja eina pareigas, todėl tokio pobūdžio įrašas, kuriame aprašomas ir vertinamas minėtas įvykis, turėtų būti laikomas jos dalyvavimo viešajame gyvenime dalimi. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas valstybės politiko viešuoju gyvenimu, be politinės veiklos, laikomas ir valstybės politiko elgesys, nesusijęs su jo privačiu gyvenimu. Seimo nariai, kaip ir kiti valstybės politikai, yra vieši asmenys. Seimo narys nepraranda savo, kaip Seimo nario, konstitucinio teisinio statuso ir nedalyvaudamas Seimo veikloje, o dalyvaudamas viešajame gyvenime.
15.3. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies nuostatą Komisijai yra suteikti įgaliojimai atlikti valstybės politikų elgesio, kuriuo galbūt buvo pažeisti Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principai ir nuostatos, tyrimą. Gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio ir pradėjusi tyrimą, Komisija vadovavosi šia nuostata.
15.4. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT37-I2/2024 konstatavo, kad tam tikru Seimo nario elgesiu (įrašais savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), nenurodant jokios konkrečios Seimo statuto Antrajame skirsnyje numatytos Seimo nario veiklos, buvo pažeistas vienas iš Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytų principų.
15.5. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad teismo teiginiai dėl Komisijos Išvados teisinio nepagrįstumo, nenurodant konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, pažeidimo yra neteisingi ir atmestini, o pats teismo sprendimas – neteisėtas.
15.6. Komisija taip pat nėra viešojo administravimo subjektas ir jai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Nors Komisijos sprendimai Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnyje nustatytais atvejais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, tačiau Komisijos, kaip ne viešojo administravimo subjekto, sprendimai negali būti vertinami minėtų nuostatų pagrindu, todėl teismo motyvai dėl Išvados neatitikimo Viešojo administravimo įstatymui, yra nepagrįsti.
16. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas pirmiausiai konstatavo esminį Išvados trūkumą – Išvada buvo parengta ir Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimas konstatuotas atsakovui neišsprendus esminio klausimo, ar skundas dėl pareiškėjos įrašo yra iš viso nagrinėtinas Komisijai pagal jai Valstybės politikų elgesio kodekso suteiktą kompetenciją. Pareiškėjos įrašas buvo paskelbtas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, kur pareiškėja, priešingai, nei tvirtina atsakovas, skelbia ir savo privataus gyvenimo faktus, nesusijusius su viešuoju gyvenimu, jos politine veikla. Taip pat ginčo įrašas savo turinio nėra susijęs su tiesioginiu Seimo nario funkcijų vykdymu, bet yra humoristinė dienos įvykių refleksija, paremta pačios Ministrės Pirmininkės pajuokavimu.
17.2. Valstybės politikų elgesio kodeksas nereglamentuoja asmens privataus gyvenimo aspektų, todėl Komisija negali tirti atvejų, kurie susiję su privačiu asmens gyvenimu. Privačiu asmens gyvenimu laikytina ir „<...> veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas.“ Būtent tokiai veiklai prilygintina ir pareiškėjos veikla jos asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kai ji nesidalina mintimis apie tiesiogines savo pareigas, tačiau apžvelgia dienos įvykius bei pateikia dėl jų savo asmeninę nuomonę (kaip ir nutiko ginčo atveju).
17.3. Išvadai turėjo būti taikomi bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui, kurie nustatyti Viešojo administravimo įstatyme, nes atsakovas Išvadoje konstatuodamas, kad pareiškėja pažeidė teisės aktą, iš esmės veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Apeliaciniame skunde cituojami teismų sprendimai šio vertinimo nepaneigia.
17.4. Net jei būtų paneigta prievolė Komisijai taikyti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus administraciniam sprendimui, kaltinančio subjekto prievolė kaltinamam asmeniui nurodyti priimto apkaltinančio sprendimo teisinius pagrindus bei tokio sprendimo motyvus kyla iš teisės viršenybės, teisinio aiškumo principų, kurie užtikrina žmogaus teisių apsaugą, o taip pat – ir asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tai patvirtina nuosekli Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kitų teismų jurisprudencija.
17.5. Komisija nepagrįstai remiasi teismų praktika, kurioje buvo analizuojama kitos komisijos, t. y. Seimo peticijų komisijos, veikla, kadangi šios komisijos turi skirtingas funkcijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamos bylos dalykas – Komisijos Išvados pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė padaręs išvadą, jog Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų dėl administracinio sprendimo motyvavimo, o būtent: Išvadoje nenurodyti teisės aktai, reglamentuojantys Seimo narių veiklą, kuriuos Seimo narė A. Širinskienė pažeidė paskelbdama ginčo įrašą socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 32 – 38 p.); Išvadoje nepateiktas A. Širinskienės, kaip Seimo narės, veiklos teisinis vertinimas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 29, 31 ir 38 p.).
20. Komisija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų taikymo Komisijos Išvadai
22. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog skundžiamos Išvados priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis be kita ko įtvirtino, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
23. Visgi pabrėžtina, jog minėto įstatymo taikymo sritis nėra universali. VAĮ 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. VAĮ 10 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal VAĮ 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
24. Iš to, kas pacituota, matyti VAĮ taikymo sritis – reikalavimai viešojo administravimo subjektams, vykdantiems viešojo administravimo funkcijas.
25. Taigi, siekiant nustatyti, ar VAĮ normos taikytinos Komisijai, būtina išanalizuoti jos teisinį statusą ir funkcijas.
26. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, jog Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią.
27. Seimo statuto 77-78 straipsniai įtvirtina Komisijos sudarymą, veiklos kryptis ir įgaliojimus. Iš minėtų nuostatų matyti, jog Komisija yra Seimo struktūrinis padalinys, iš esmės vykdantis Seimo vidaus veiklos kontrolės ir parlamentinės etikos priežiūros funkcijas. Tad akivaizdu, jog Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir jos funkcijos nėra susijusios su viešuoju administravimu.
28. Ta aplinkybė, jog Komisijos sprendimai pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, institucijai viešojo administravimo funkcijų nesuteikia ir dėl to ji netampa viešojo administravimo subjektu. LVAT yra išaiškinęs, jog „viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-11-822/2023, Administracinė jurisprudencija. 2023, 46, p. 54-81).
29. Taigi, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Komisijos veiklai netaikytinos VAĮ normos, tame tarpe ir dėl priimamų sprendimų (išvadų) motyvavimo. Kita vertus, tai nepaneigia reikalavimo Komisijai, kaip valdžios institucijai, pagrįsti savo sprendimus faktinėmis aplinkybėmis ir juos tinkamai motyvuoti. Tačiau tokia pareiga kyla ne iš VAĮ, o iš pačios Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
30. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis skelbia - valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tai yra konstitucinis principas, iš kurio Konstitucinis Teismas yra kildinęs ir tokius reikalavimus: valdžios institucijos turi veikti skaidriai, atsakingai ir motyvuotai (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą).
31. Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintas teisinės valstybės principas, iš kurio kyla atsakingo valdymo reikalavimas, reiškiantis, jog visos valstybės institucijos turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi teise, priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti (žr., pvz., KT 2018 m. kovo 8 d. nutarimą).
32. Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog Etikos ir procedūrų komisija apsvarsto kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikia motyvuotą atsakymą.
33. Taigi, iš to kas nustatyta, darytina išvada, jog paminėti atsakingo valdymo ir valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principai, Seimo statuto nuostatos ir yra tie konstituciškai ir įstatymiškai įtvirtinti pagrindai, iš kurių pirmiausia kyla Komisijos pareiga motyvuoti savo sprendimus.
Dėl Išvados motyvuotumo ir Seimo narės Agnės Širinskienės veiksmų vertinimo
34. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog iš pačios Išvados matyti, jog ji priimta vadovaujantis Seimo statuto 78 straipsnio „Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys ir įgaliojimai“ 1 dalies 3 punktu. Šioje nuostatoje įtvirtinta, jog viena iš Komisijos veiklos krypčių – „prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ir Seimo valdybai“.
35. Taigi, minėtame punkte nurodyta Komisijos tyrimo apimtis – Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, laikymosi priežiūra; nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus; svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas – neapsiriboja vien Seimo statuto nuostatų, ir būtent Seimo statuto Antrojo skirsnio, laikymosi priežiūra, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas.
36. Išvados nusprendžiamosios dalies 1 punkte Komisija aiškiai įvardijo, jog Seimo narė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše paskleidusi faktais nepagrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Š. einamas pareigas nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo.
37. Šis principas, įtvirtintas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje, reiškia, kad valstybės politikas viešajame gyvenime laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Aplinkybė, jog Išvadoje cituojant minėtą kodeksą ir konstatuojant šio principo pažeidimą, nebuvo aiškiai įvardintas konkretus straipsnis, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad Išvada nemotyvuota.
38. Priešingai, Išvados vertinamojoje dalyje aiškiai nurodyti teisės aktai (Konstitucijos 25 str., Seimo statuto 22 str., Civilinio kodekso 2.24 str., Baudžiamojo proceso kodekso 154 str., Valstybės politikų kodeksas), pateikta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys) ir kitų institucijų išaiškinimai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai), kuriais remiantis Komisija vertino ginčo situaciją. Tad iš Išvados seka, jog pagarbos žmogui ir valstybei principas buvo pažeistas pareiškėjai netinkamai įgyvendinat Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę - paskleidžiant faktais nepagrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius.
39. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai Išvados turinys kliūčių veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą nesudarė. Todėl pirmosios instancijos teismo cituojama teismų praktika dėl nemotyvuotų sprendimų, kaip neaiškių, apsunkinančių tiek suinteresuotam asmeniui pasirinkti gynybos būdą ir priemones, tiek teismui atliekant tokio akto teisėtumo kontrolę ir pan., šiai bylai neaktuali ir netaikytina.
40. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog tam, kad būtų pagrindas konstatuoti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų principų pažeidimą, „visų pirma turi būti nustatyta, ar nagrinėjami politiko veiksmai ir elgesys viešajame gyvenime yra susiję su jo kaip politiko veikla“, taip pabrėždamas tokios veiklos politinį pobūdį (pirmosios instancijos teismo sprendimo 28 - 30 p.).
41. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog Valstybės politikų elgesio kodekso 1 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. To paties akto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 8 dalis numato, jog viešasis gyvenimas – valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, nesusiję su jo privačiu gyvenimu. To paties kodekso 2 straipsnio 4 dalis apibrėžė, jog privatus gyvenimas – valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas, taip pat veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas. Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi. Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad politinė veikla – valstybės politiko veiksmai, elgesys ir dalyvavimas atstovaujamųjų bei vykdomųjų institucijų veikloje jo įgaliojimų laikotarpiu.
42. Iš to, kas pacituota matyti, jog Valstybės politikų elgesio kodekse aiškiai daroma skirtis tarp valstybės politiko politinės veiklos ir kitokios valstybės politiko veiklos, nesusijusios su jo privačiu gyvenimu. Komisija įgaliota tirti abejose srityse pasireiškusį valstybės politiko elgesį (Valstybės politikų elgesio kodekso 6 str. 1 d. 1 p., Seimo statuto 78 str.), tačiau teismui nepriskirtini nagrinėti valstybės politikų skundai dėl Komisijos sprendimų, kuriuose vertinta (tirta) valstybės politiko politinė veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1871-492/2021).
43. Ginčo dėl to, jog aktualiu byloje laikotarpiu Agnė Širinskienė buvo Seimo narė, valstybės politikė, nėra. Įvertinus pacituotas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas darytina išvada, jog valstybės politiko elgesys viešajame gyvenime apima ne tik Seimo nario veiklą betarpiškai vykdant savo funkcijas (politinė veikla), bet ir kitą politiko elgesį viešajame gyvenime. Toks aiškinimas buvo pateiktas ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1871-492/2021).
44. Pareiškėja atsiliepime į skundą pabrėžia, jog ginčo įrašas buvo paskelbtas socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, kur ji dalijasi ir privataus gyvenimo faktais, neturinčiais nieko bendra su viešuoju gyvenimu. Jos teigimu, įrašas savo turiniu nėra susijęs su tiesioginiu Seimo narės funkcijų vykdymu, o tik yra humoristinė dienos įvykių refleksija.
45. Su tokia ginčo įrašo interpretacija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, šiuo atveju Komisija netyrė pareiškėjos politinės veiklos, todėl įrašo sąsaja su tiesioginėmis Seimo narės funkcijomis nebuvo ir neturėjo būti nustatinėjama. Komisija vertino Seimo narės elgesį viešajame gyvenime, nesusijusiame su privačiu gyvenimu, t. y. veiksmus, atliekant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ apie Seimo (institucija, kurioje valstybės politikas ėjo pareigas) posėdyje vykusį incidentą.
46. Aplinkybė, kad toje pačioje paskyroje pareiškėja viešina ir privataus gyvenimo detales, nepaneigia jos paskyros viešo pobūdžio. Paskyra laisvai prieinama, tad ji vertintina kaip vieša komunikacijos platforma, kurioje darant įrašus asmuo turi suvokti, kad jie taps prieinami visiems, net ir tiems, kurie neturi „Facebook“ paskyros.
47. Pareiškėja darydama ginčo įrašą apie institucijoje, kurioje pati ėjo pareigas, nutikusius įvykius, aptarinėjo viešus reikalus, sąmoningai siekdama paskleisti tokią informaciją. Ginčo įraše su pridėta nuotrauka paskleista klaidinga, tikrovės neatitinkanti informacija (ginčo dėl to nėra) apie konkretų asmenį, kuriam priskirtos pareigos („premjerės patarėjas“), kurių jis neturėjo, taip susiejant jo neteisėtą ir nederamą elgesį („rėkavo“, „trukdė balsavimui“, „galiausiai išmestas“) su tuo metu ėjusios pareigas Ministrės Pirmininkės komanda. Pareiškėja neneigė, jog žinojo, kad prie jos įrašo nuotraukoje pavaizduotas asmuo nėra premjerės patarėjas, todėl akivaizdu, kad klaidingas įrašas paskelbtas tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neabejoja, kad toks įrašas galėjo netiesiogiai žeisti tiek pačią premjerę, tiek jos komandą, galėjo pakenkti jų bei institucijos reputacijai ir pažeisti visuomenės teisę gauti teisingą informaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog į Komisiją dėl ginčo įrašo buvo pasikreipusi ne tik pati premjerė, bet ir privatus asmuo T. B.
48. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos paskelbtas įrašas negali būti laikomas nereikšmingu ar „humoristine refleksija“ be pasekmių. Politikas, net ir socialiniuose tinkluose, lieka viešas asmuo ir atsako už savo pasisakymus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas saviraiškos laisvės pažeidimus, yra pažymėjęs, kad politikų vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, paprastai vertinami griežčiau, nes jie pasiekia platesnę auditoriją, o politiko statusas suponuoja ir didesnę atsakomybę (žr., pvz., 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Sanchez prieš Prancūziją).
49. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad Seimo nario konstitucinis statusas lemia ypatingą atsakomybę: jo veiksmai, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų teisės ar laisvės, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su parlamentine veikla, gali būti vertinami kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas. Toks elgesys žemina Seimo – Tautos atstovybės – reputaciją ir autoritetą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. išvadą). Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją kontekste pažymėta, kad naudojimasis informacijos laisve (kaip ir įsitikinimų raiškos laisve) sietinas su pareigomis ir atsakomybe. O Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, ypatumai, inter alia jo žinomumas, galimybė daryti įtaką rinkėjams, jų pažiūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti juos atlikti kokius nors veiksmus, įpareigoja Seimo narį itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve. Reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus, skleisdamas informaciją turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai ir jos saugomoms bei ginamoms vertybėms, inter alia nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, neskatinti visuomenės nesantaikos, tarpusavio nepakantumo ir netolerancijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 25 d. išvadą).
50. Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje, aiškindamas valstybės politikų elgesio principus, įtvirtintus Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje, nurodė, kad Seimo narys, vykdydamas savo funkcijas, savo veikloje, nesusijusioje su jo privačiu gyvenimu, privalo, be kita ko, vadovautis Konstitucija ir teise, gerbti žmogaus teises ir laisves bei jas užtikrinti (inter alia gerbti žmogaus orumą), didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, kai Seimo nario elgesys kenktų jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
51. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pareiškėjos paskyros pobūdis, tiek ginčo įrašo turinys leidžia laikyti jį viešu pasisakymu, neatitinkančiu valstybės politiko etikos principo - pagarbos žmogui ir valstybei principo.
52. Pareiškėja taip pat akcentavo, jog Išvadoje jai suformuluotos rekomendacijos remtis patikrintais faktais ir atsiprašyti Ministrės Pirmininkės bei jos patarėjų yra nelogiškos, prieštaringos ir neįgyvendinamos, pažeidžiančios jos teisę į saviraiškos laisvę. Nurodo, jog jei buvo suklaidinta visuomenė (su kuo ji nesutinka), neaišku, kodėl ji turi atsiprašyti premjerės patarėjų.
53. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog Komisija Išvadoje nurodė, kad Seimo narės atitinkami žodžiai galėjo suklaidinti visuomenę. Komisijos funkcija šiuo atveju buvo įvertinti, ar politiko elgesys atitinka valstybės politiko etikos standartus, o ne nustatinėti, kas galėjo dėl netinkamo elgesio nukentėti. Veikdama pagal Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei vadovaudamasi savo patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos darbo tvarkos taisyklėmis, Komisija turi teisę teikti rekomendacijas siekdama užtikrinti Seimo narių etikos principų laikymąsi viešojoje erdvėje. Komisijos tyrimo objektas ne asmens garbė, o politinė etika, kurios pažeidimą konstatavus logiškai seka atitinkamos rekomendacijos, nepaisant to, ar konkretus asmuo jautėsi įžeistas ar ne. Rekomendacijos nėra priverstinės sankcijos, o tiesiog moralinio pobūdžio priemonės atkurti pažeistą principą, viešosios diskusijos kultūrą ir Seimo autoritetą visuomenės akyse. Rekomendacija „remtis faktais“ nėra saviraiškos laisvės ribojimas, o tiesiog priminimas apie pareigą naudotis šia laisve atsakingai, kaip to reikalauja Konstitucija ir Valstybės politikų elgesio kodeksas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai nėra pagrįsti.
54. Apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, kas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Agnės Širinskienės skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo dalies panaikinimo atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius