Civilinė byla Nr. e2-1567-464/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01449-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-4477-430/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl skolos už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Imstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Irdaiva“ 916 337,10 Eur skolą, 81 188,83 Eur delspinigius, 16 819,36 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o šio nesant pakankamai – ir piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą visai ieškinio sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės teigimu, ieškinyje yra išdėstytos visos faktinės aplinkybės, pateikti argumentai ir juos pagrindžiantis įrodymai. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta neįvykdytas prievoles ieškovės atžvilgiu, tarp šalių yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl skolos pripažinimo, kurio sąlygų atsakovė nesilaikė, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
4. Ieškovė, remdamasi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, teigė, kad nors atsakovės nepaskirstytas pelnas sudaro 3 278 155 Eur, tačiau atsakovė turi daugiau kaip 2 600 000 Eur per metus mokėtinų sumų. Ieškovės reikalavimo dydis, lyginant su atsakovės grynuoju pelnu ir atėmus mokėtinas sumas, sudaro ženklią sumą, todėl ieškinio reikalavimai atsakovei turi būti vertinami kaip dideli.
5. Atsakovė realiai neturi jokio materialaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, todėl turi būti imamasi visų reikalingų priemonių užtikrinanti, kad atsakovės likusios piniginės lėšos liktų įmonėje kol bus išspręstas šalių ginčas dėl skolos grąžinimo. Atsakovė yra statybos darbų įmonė, kuri pagal savo veiklos pobūdį, tikėtinai be ieškovės turi ir kitų kreditorių, todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą galės panaudoti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-08 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir ieškovės UAB „Imstata“, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui bendrai neviršijant 1 085 060,72 Eur sumos, areštavo atsakovei UAB „Irdaiva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 085 060,72 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgęs į kartu su ieškiniu pateiktą 2018-07-03 šalių rašytinį susitarimą dėl UAB „Imstata“ 2018-06-08 pretenzijoje nustatytų reikalavimų vykdymo, kuriame atsakovė patvirtino, kad pripažįsta skolos pagal pretenzijoje nurodytas sutartis faktą, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
8. Teismas sprendė, kad 1 014 345,29 Eur ieškinio reikalavimas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, laikytinas dideliu. Teismas, spręsdamas ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, vertino Juridinių asmenų registrui pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, 2018-08-02. Teismas nustatė, kad atsakovės turtas sudaro 7 052 334 Eur, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos - 825 204 Eur, atsakovei priklausančiam turtui yra įregistruotos hipotekos, atsakovė turi 3 278 155 Eur nepasiskirstyto pelno ir 2 605 424 Eur per metus mokėtinų sumų, o grynasis pelnas sudaro 1 215 343 Eur.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškinio reikalavimas sudaro itin didelę sumą, be to, ieškinio reikalavimo suma net kelis kartus viršija atsakovės įstatinį kapitalą (289 600 Eur), todėl ieškinio suma nagrinėjamu atveju atsakovei laikytina didele ir turi būti užtikrinta.
10. Teismas taip pat pripažino atsakovę nesąžininga, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi skolą grąžinti, suderinusi galutinius skolos dydį ar siūliusi ieškovei konstruktyvių skolos grąžinimo variantų iki susitarime nurodyto termino.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Irdaiva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė nepateikė visų dokumentų, kurie pagrindžia, kad ieškovė ir atsakovė derėjosi dėl 2018-06-08 pretenzijoje nurodytos sumos sumokėjimo. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytas 2018-07-05 susitarimas dėl skolos dydžio nustatymo ir galutinio susitarimo sudarymo, kuriame nurodyta ne ieškinio suma, o 320 000 Eur. Būtent šio susitarimo ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui. Minėtas susitarimas buvo pasirašytas ieškovės vadovo, patvirtinantis, kad ieškovė neketino reikalauti ieškinyje nurodytos sumos, bet susitarė dėl 320 000 Eur skolos sumokėjimo.
11.2. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų sutarčių vykdymu. Ieškinyje tiesiog yra išdėstyta dalinė informacija apie ieškinio sumą, nurodant tik mokėjimo dokumentus ir ieškovės suvestines, kurios nėra susijusios su atsakovei vykdytų paslaugų kokybe bei mokėtinomis sumomis. Ieškovės teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.
11.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovei yra laikytina didele. Atsakovės gerą finansinę padėtį pagrindžia UAB „Tezaurus“ 2017 m. audito išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovės nuosavas kapitalas 2017 m. buvo 3 596 715 Eur, iš kurio 289 600 Eur įstatinis kapitalas, 28 960 Eur rezervai, 3 278 155 Eur nepaskirstytas pelnas, o 2 630 415 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sukauptos sąnaudos ir pajamos sudaro 825 204 Eur.
11.4. Atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis ir lėšų srautai leidžia atsiskaityti su ieškove. Taip pat ieškovė nepateikė objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad atsakovė yra epizodiškai veikianti ar veiklos iš viso nevykdanti bendrovė. Atsakovė yra sudarius 28 sutartis su užsakovais dėl statybos darbų atlikimo, kurių vertė siekia 71 791 879,61 Eur.
11.5. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones suklaidino teismą, nes nebuvo pateikta visa informacija apie šalių susitarimus dėl skolos sumokėjimo, nepateikiant paskutinio šalių susirinkimo protokolo, kuriame nustatyta skolos suma, skolos sumokėjimo tvarka (terminai). 2018-07-05 įvykusio susitikimo metu ieškovė ir atsakovė sutarė, kad galutinė atsakovės skola sudaro 320 000 Eur, kurią ji privalės sumokėti pagal suderintą grafiką (per tris mokėjimus), kurį atsakovė 2018-07-09 pateikė elektroniniu paštu ieškovei. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekė ne šių priemonių taikymo tikslų, o susikurti pranašesnę poziciją prieš atsakovę.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Imstata“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra grindžiamas tik trimis sutartimis, tačiau šie argumentai nėra teisingi, nes neatitinka tikrosios tarp šalių susiklosčiusios situacijos. Tarp šalių iš viso buvo sudarytos penkios sutartis. Sutarčių, kurias ignoruoja atsakovė, pagrindu atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra atsakovės neapmokėta suma sudaro 294 675,18 Eur.
12.2. Ieškovės teigimu, atsakovė sąmoningai ignoruoja dalį sutarčių ir sąskaitų už atliktus ir priimtus darbus bei paslaugas, kurių pagrindu susidarė ieškovės reikalaujama priteisti suma. Tokiu būdu atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad skola ieškovei yra mažesnė.
12.3. Atsakovė iškraipo 2018-07-05 vykusių šalių derybų dėl skolos grąžinimo tvarkos bei terminų eigos. Ieškovė nurodo, kad šalims nepavyko susitarti dėl skolos grąžinimo iki 2018-07-14, nei vėliau. Atsakovė per visą laikotarpį neatliko jokių mokėjimų, nors nuolat žadėdavo tai padaryti. Atsakovė derybų metu nepasiūlė jokių konstruktyvių, ieškovei priimtinų skolos grąžinimo variantų ir nepateikė pakankamų prievoles grąžinti skolą užtikrinančių priemonių.
12.4. 2018-07-05 vykusiame susitikime šalys kalbėjo apie tai, kad dalį skolos atsakovė sumokės pati nustatytu grafiku, o likusią skolos dalį perims su atsakove susijusios kitos įmonės, t. y. iš visos 916 337,10 Eur skolos sumokėti 320 000 Eur siūlė pati atsakovė, o likusią skolos dalį paskirstyti dvylikai su ja susijusių įmonių. Po 2018-07-05 susitikimo atsakovė atsiuntė susitarimo projektą, kuriame buvo nurodytos tik tris šalių sudarytos sutartys, fiksuota 320 000 Eur skolos suma ir nebuvo nurodytos kitos įmonės, kurios pagal 2018-07-05 susitikimo aptartą skolos grąžinimo tvarką turėjo apmokėti dalį skolos.
12.5. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nurodo, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktos sutartis, kurių pagrindu susidarė atsakovės skola, PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos šių sutarčių pagrindu. Kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kurios sutarties pagrindu ji išrašyta, pasirašytos atsakovės atstovo. Ieškinyje yra nurodyta kokia sumą atsakovė yra apmokėjusi ir kiek dar skolinga.
12.6. Atsakovė nutyli su jos finansine padėtimi susijusias svarbias aplinkybes, t. y. 2018-12-20 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-11(2017) atsakovei paskirta 3 685 900 Eur bauda. 2018-08-13 Moore Stephens Vilnius, UAB konsultacijoje dėl atsakovės ir UAB „Statybos kodas“ finansinių ataskaitų 1 punkte nurodyta, jeigu atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų atsižvelgusį į Konkurencijos tarybos paskirtą baudą, tai atsakovės nuosavas kapitalas taptų neigiamas ir tai sudarytų nemokios įmonės būseną.
12.7. Nėra pagrindo vadovautis atsakovės argumentais, kad ji gauna pajamas pagal kitas su užsakovais sudarytas sutartis, nes atsakovė nepateikė įrodymų kokias sumas ji gaus iš užsakovų. Vien formalus sutarčių skaičius negali lemti išvados, kad nekyla grėsmė ieškovei galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui.
12.8. Atsakovės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka. Atsakovė yra statybos darbų įmonė, kuri pagal savo veiklos pobūdį, tikėtina ir be ieškovės, turi ir daugiau kitų kreditorių, todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą galės panaudoti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymui. Ieškovė, įvertinusi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, mano, kad atsakovė galimai ruošiasi įmonės tyčiniam bankrotui.
12.9. Atsakovė yra nesąžininga, nes nuolat vilkina derybas dėl skolos grąžinimo, iškraipė su jų eiga susijusias aplinkybes, nutylėjo apie dalį su ieškove sudarytų sutarčių, iš kurių kyla ginčo skola, atsakovės lėšos naudojamos sudaryti kreditorių interesams prieštaraujančius sandorius. Atsakovė iškraipo savo finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, siekdama pavaizduoti geresnę, nei faktiškai egzistuojanti, finansinę padėtį ir suklaidinti kreditorius. Atsakovė nesiekia grąžinti skolą, nederina galimo skolos atidėjimo ar išdėstymo, neteikė jokių skolos grąžinimo variantų iki susitarime nurodyto termino.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
15. Todėl preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Irdaiva“ dėl skolos už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas priteisimo. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tarp ieškovės ir UAB „Irdaiva“ 2016-12-01 rangos sutarties Nr. 2016/12/01, 2017-03-09 laikino įdarbinimo sutarties Nr. 2017/03/09-1, 2017-03-09 medžiagų tiekimo ir mechanizmų paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/03/09-2, 2017-06-20 paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/06/20-1 ir 2017-06-20 medžiagų tiekimo ir mechanizmų paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/06/20-2 ir pagal šias sudarytas sutartis atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Kartu su ieškiniu pateikti ieškinio argumentus grindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamoje byloje nebūtų galima priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo, nėra, vadinasi, ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą teismas išsprendė teisingai.
17. Pažymėtina, jog tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su skola, jos dydžiu, šalių susitarimais dėl skolos mokėjimo, turi būti nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant ginčą iš esmės, t. y. siekiant nustatyti, ar ieškovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui visos informacijos ir įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimo dydžiu, atmestini kaip šioje proceso stadijoje neaktualūs. Atitinkamai, sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neatsižvelgtina ir į kitus atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentus, kuriuose keliami klausimai, susiję su apeliantės prievole ieškovei ir / ar jos vykdymu.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad nebuvo įrodinėta ir įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei pagrįsdamas tokį savo vertinimą 2013 metais paskelbtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, padarė nepagrįstą ir aktualios teismų praktikos analogiškose bylose neatitinkančią išvadą, kad reikalavimo sumos absoliutus dydis, lyginant su apeliantės turtine padėtimi, teikia besąlyginį pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo konkrečiu atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo pastaraisiais metais priimtose nutartyse yra pažymėjęs ir kitų aplinkybių privalomo įrodinėjimo svarbą, šaliai, prašančiai tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, tvirtinant apie sprendimo neįvykdymo rizikos buvimą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Jokių kitų duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad apeliantė vengs įvykdyti teismo sprendimą ir tuo tikslu sieks paslėpti / perleisti kitiems asmenims savo turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, kad apeliantė jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė į bylą nėra pateikusi.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
21. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.
22. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esamam rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).
23. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pasikeitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).
24. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).
25. Atsižvelgiant į tokią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, daroma išvada, kad didelė ieškinio suma pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Jokių kitokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių apeliantės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti galbūt nepalankų apeliantei teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.).
26. Aplinkybė, kad pagal apeliantės balansą už 2017 metus jos turtas sudaro 7 052 334 Eur, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos – 825 204 Eur, jai priklausančiam turtui įregistruotos hipotekos, apeliantė turi 3 278 155 Eur nepasiskirstyto pelno ir 2 605 424 Eur per metus mokėtinų sumų, o grynasis pelnas sudaro 1 215 343 Eur, nėra reikšminga ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), apeliantės gautinos sumos neturi būti kaupiamos tam, kad ateityje iš jų būtų galima atsiskaityti su ieškove. Kitaip būtų vertinama, jeigu būtų nustatytas apeliantės nesąžiningas elgesys.
27. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu dar ir tai, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus vien pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka, galimi apeliantės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia. Tokia situacija neatitiktų ir pačios ieškovės interesų.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018-07-09 elektroninio laiško ir šalių susitarimo projekto kopiją, ilgalaikio turto sąrašą, UAB „Tezaurus“ 2017 m. audito ataskaitos kopiją. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ieškovės atstovo R. S. elektroninio laiško kopiją, Moore Stephens Vilnius, UAB 2018 m. rugpjūčio 13 d. konsultacijos kopiją, UAB „Irdaiva“ Juridinių asmenų registro išrašo nuorašą, UAB „Statybų kodas“ Juridinių asmenų registro išrašo nuorašą, UAB „Buhalterinės konsultacijos“ direktorės elektroninio laiško kopiją, sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo nuorašą.
31. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei apeliantė nepateikė prašymų priimti pateiktus įrodymus, i savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia, Be to, tokio turinio duomenų priėmimas ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imstata“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atžvilgiu.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Dalia Kačinskienė