VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,

dalyvaujant skundą padavusiai pareiškėjai S. J.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovui,

viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančios vaiko priežiūros atostogose (toliau tekste –pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau tekste - institucija) 2021 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-15-2021 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresniojo tyrėjo P. R. 2021 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-15-2021 S. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau tekste – Administracinių nusižengimų kodeksas, ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 500 eurų dydžio bauda. Nutarime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), nuo 14.00 iki 17 val., Vilniuje, V. K. aikštėje, vykusiame mitinge (duomenys neskelbtini) S. J., būdama renginio organizatore, neužtikrino, kad renginio metu būtų laikomasi ne mažiau kaip 1 metro atstumo tarp žiūrovų, taip pat neužtikrino, kad renginio dalyviai viso renginio metu dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), taip sukeldama pavojų išplisti COVID – 19 ligai. Nutarime konstatuota, kad tokiu būdu S. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. V-1921 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2 punkto reikalavimų (7 b. l.).

Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu pareiškėja S. J. teismui pateikė skundą, kuriame akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau tekste – Operacijų vadovas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau tekste – sprendimas, Operacijų vadovo sprendimas) įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl ji objektyviai negalėjo 2020 m. rugpjūčio 29 d. vykusiame mitinge šio sprendimo sąlygų pažeisti. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Operacijų vadovui įstatymu nėra suteikta kompetencija priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, kad skundžiamame nutarime nurodytas Operacijų vadovo sprendimas laikytinas neteisėtu sprendimu, kadangi jį priėmė asmuo, kuris Civilinės saugos įstatymu aptariamu laikotarpiu neturėjo teisinio pagrindo vykdyti valstybės operacijų vadovui priskirtų funkcijų. Be to, pareiškėja pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, mitingu yra laikomas taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Pareiškėja šiuo aspektu skunde pažymi, kad Operacijų vadovo sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 4.1.1 ir 4.1.2 papunkčiais, vadovaujantis kuriais Operacijų vadovui buvo pavesta nustatyti konkrečias ūkinės veiklos ribojimo paskelbimo“ 4.1.1 ir 4.1.2 papunkčiais, galėjo būti priimtas (ir buvo priimtas) kaip ūkinės veiklos ribojimo priemones nustatantis sprendimas, todėl, Pareiškėjos vertinimu, apskritai nėra teisinio pagrindo teigti, kad šis Operacijų vadovo sprendimas gali nustatyti (nustato) kokius nors reikalavimus mitingų, kurie nėra skirti ūkinei veiklai vykdyti, organizavimui ir jų vykdymui. Pareiškėja taip pat mano, kad Operacijų vadovo sprendimą priėmęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga apskritai neturėjo teisės veikti kaip valstybės operacijų vadovas, kadangi nuo 2020 m. gegužės 1 d. galiojanti Civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 4 d. 2 punkto redakcija nustatė, jog valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas asmuo, o sveikatos apsaugos ministras tuo metu tokiu asmeniu nebuvo. Pareiškėjos skunde taip pat nurodoma, kad mitingo metu Lietuvos Respublikos teritorija Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 20 straipsnio bei 21 straipsnio nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebuvo pripažinta bei paskelbta kaip užkrėsta teritorija, todėl skunde daroma išvada, kad mitingo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo nuolatinės grėsmės užsikrėsti COVID - 19 liga (2 – b. l.).

Atsiliepime į skundą Institucija nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-15-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje (17 b. l.) 

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. J. palaikė savo skunde išdėstytus argumentus ir prašė panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad visiems buvo aišku, jog Vyriausybė buvo neteisėta, visi priimti įstatymai ir jų pataisos buvo negaliojančios. Ji, kaip pagrindinė organizatorė, turėjo užtikrinti mitingo dalyvių saugumą, mitingo dalyviai buvo perspėti, kad reikia laikytis nurodymų. Tuo metu buvo pasakyta, kad turi būti atstumas ir veidą dengiančios priemonės. Dalyviams buvo pasakyta, kad privaloma laikytis atstumo reikalavimų. Mitingo dalyviai atstumo reikalavimo laikėsi, o vėliau prisijungusių pro šalį ėjusių žmonių ji sukontroliuoti negalėjo. Apie organizuojamą mitingą buvo pranešama viešoje Facebook socialinio tinklo paskyroje, ji turėjo savo sąrašą, kad žinotų, kiek maždaug bus žmonių. Iš savivaldybės buvo gautas leidimas 1000 žmonių mitingui, šį leidimą perskaitė, su savivaldybės įpareigojimais susipažino. Pareiškėja atsakė į papildomus teismo klausimus (24 – 25 b. l.). 

Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismui pateikti tokie duomenys:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjos B. T. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., nuo 14 val. iki 17 valandos, dirbant su tyrėju K. S. V. K. aikštėje S. J. organizuojamame mitinge (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog renginį organizavo D. L., M. B., V. J., G. L., S. J., V. R.. Minėti organizatoriai mitingo metu turėjo užtikrinti, kad visi dalyvavę asmenys dėvėtų veido apsaugines kaukes ir laikytųsi 1 metro atstumo, tačiau dalyviai viso renginio metu veidą dengiančių kaukių nedėvėjo, taip pat nesilaikė 1 metro atstumo (8 b. l.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. V-1462 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ ir išdėstytas nauja redakcija (9 – 10 b. l.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos ir visuomenės bei eismo užtikrinimo plane (toliau tekste - planas) numatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., nuo 14.00 val. iki 17.00 val., S. J. organizuoja mitingą V. K. aikštėje (duomenys neskelbtini), prieš pandemijos suvaržymus, numatoma iki 1000 dalyvių, nustatyta, kaip paskirstomos pajėgos viešajai tvarkai užtikrinti, pajėgoms suformuota užduotis užtikrinti viešąją tvarką, prireikus užtikrinti saugų eismą, užkardyti nusikalstamas veikas, dokumentuoti susirinkimo eigą, kontroliuoti apribojimus, susijusius su COVID-19 ligos plitimo grėsme. Plano pastabų 3 punktas numato, jog mitingo metu reikalavimų, susijusių su COVID – 19 ligos plitimo grėsme laikymąsi kontroliuos ir NVSC [Nacionalinio visuomenės sveikatos centro] specialistai (11 b. l.).

Teismui į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B. įsakymas dėl organizuojamo mitingo, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 40-354/19 (toliau tekste - įsakymas) 1.7 papunkčiu, suderintas S. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 13-20 val., šalia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato organizuojamo mitingo, skirto dėmesiui į pandemijos teisėtumą atkreipti, laikas, vieta ir forma (scena statoma ant šaligatvio; mitinge dalyvauja ne daugiau kaip 200 žmonių); įsakymo 2 punkte išdėstyti įpareigojimai organizatoriams (12 b. l.).

Lietuvos visuomenės tarybos interneto puslapyje www.lietuvosvisuomenestaryba.lt 2020 m. rugpjūčio 30 d. patalpinto pranešimo (duomenys neskelbtini) išklotinė (13 – 15 b. l.).

Skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Civilinės saugos įstatymo 3 straipsnyje pateikiamas baigtinis civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja S. J., pasinaudodama Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo suteikta teise, organizavo mitingą; šis renginys (susirinkimas) buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikiama jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi S. J. būtų atsakinga už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnyje numatyto nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį. Vien šiuo aspektu skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti naikinamas.

Sutiktina su pareiškėja, kad skundžiamame nutarime nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. V-1921 „Dėl kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų“ mitingo dieną – 2020 m. rugpjūčio 29 d. – nebuvo įsigaliojęs, todėl jo reikalavimų S. J. pažeisti negalėjo. Teismas atkreipia skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Kadangi skundžiamu nutarimu pareiškėja S. J. buvo nubausta pažeidusi priimto, bet galimo nusižengimo padarymą dieną dar neįsigaliojusio, teisės akto reikalavimus, toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir dėl šios priežasties taip pat turi būti naikinamas.

S. J. organizuoto mitingo dieną - – (duomenys neskelbtini) – galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. V-1462 dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų (toliau tekste – 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. V-1462), konkrečiai, nagrinėjamu atveju aktuali šio sprendimo 1.1 papunkčio redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kurioje buvo numatyta, jog kultūros, pramogų ir kitus renginius, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, uždarose ir atvirose erdvėse organizuojantys asmenys įpareigoti užtikrinti, kad „renginyje dalyvautų ne daugiau kaip 1000 žiūrovų ir (ar) dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo) ir būtų laikomasi ne mažesnio nei 1 m atstumo tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus, jei renginys organizuojamas atviroje erdvėje“. 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 2 punktas numatė, jog rekomenduojama renginio dalyviams, žiūrovams ir darbuotojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Skundą išnagrinėjęs teismas pažymi, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tyrimą atliko neišsamiai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą: pavyzdžiui, iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiais duomenimis institucija grindžia faktinę aplinkybę, kad S. J. organizuotame mitinge neužtikrino, jog dalyviai laikytųsi ne mažesnio nei 1 metro atstumo tarp dalyvių, iš esmės vienintelis šios faktinės aplinkybės įrodymas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjos B. T. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame minima, jog „dalyviai viso renginio metu veidą dengiančių kaukių nedėvėjo, taip pat nesilaikė 1 metro atstumo“. Byloje nėra pateikta jokios vaizdo medžiagos, liudytojų parodymų ar kitokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad renginio dalyviai iš tiesų tokio reikalavimo nesilaikė. Be kita ko, spręstina, jog, įvertinus mitingo dieną galiojusio 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. V-1462 1.1 papunkčio normą, ne mažesnis nei vieno metro atstumas nebuvo taikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams, todėl būtina buvo tirti ir aiškintis, ar tikrai mitinge dalyvavę asmenys, galimai nesilaikę nurodyto atstumo, nebuvo tie asmenys, kuriems ši taisyklė apskritai nebuvo taikoma. Iš paminėto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjos B. T. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo (8 b. l.) turinio matyti, kad mitingas policijos pareigūnų buvo filmuojamas tarnybiniame automobilyje (šaukinys V1935) įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir prie pareigūno sumontuota vaizdo kamera 1302, tačiau šių kamerų įrašų byloje nėra, nėra duomenų, kad jie iš viso buvo peržiūrimi, kokia informacija juose buvo užfiksuota. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtinto Viešosios tvarkos ir visuomenės bei eismo saugumo užtikrinimo plano matyti, kad saugų eismą ir viešąją tvarką prižiūrėti buvo pavesta vienuolikai pareigūnų, ekipažams buvo paskirtos konkrečios teritorijos, kurioje vyko mitingas, dalys, pavyzdžiui, dviejų pareigūnų ekipažui V1970 buvo pavesta kontroliuoti teritoriją V. K. aikštėje arčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato, ekipažui V1972 – teritoriją V. K. aikštėje arčiau Vilniaus gatvės (11 b. l.), ekipažams buvo suformuluotos aiškios ir labai konkrečios užduotys užtikrinti viešąją tvarką, prireikus užtikrinti saugų eismą, užkardyti nusikalstamas veikas, dokumentuoti susirinkimo eigą, kontroliuoti apribojimus, susijusius su COVID-19 ligos plitimo grėsme, todėl lieka neaišku, kodėl tiriant galimą S. J. padarytą nusižengimą organizuojant mitingą nebuvo apklausti renginyje patruliavę pareigūnai, nebuvo vertinami jų tarnybiniai pranešimai, kuriuos, tikėtina, pareigūnai buvo surašę, nebuvo tiriama, kokie nustatytos tvarkos pažeidimai objektyviai buvo fiksuoti, jei tokių pažeidimų buvo fiksuojama, neanalizuota, ar buvo nustatytų kitų asmenų (renginio dalyvių) nusižengimų. 

Paminėtame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos ir visuomenės bei eismo užtikrinimo plane, konkrečiai, plano pastabų 3 punkte numatyta, jog mitingo metu reikalavimų, susijusių su COVID – 19 ligos plitimo grėsme, laikymąsi kontroliuos ir NVSC [Nacionalinio visuomenės sveikatos centro] specialistai (11 b. l.). Administracinio nusižengimo byloje nėra jokios informacijos apie tai, ar mitinge iš tiesų dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, jeigu taip, kokius reikalavimų, susijusių su COVID – 19 ligos plitimo grėsme, laikymosi kontrolės įrankius ir/ ar metodus jie taikė, ar šie specialistai mitingo metu nustatė kokių nors COVID – 19 ligos plitimo grėsmių, jeigu taip, kaip tai buvo įforminama, kokių prevencinių veiksmų buvo imtasi ir pan. Teismo vertinimu, būtent mitinge dalyvavusių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų tarnybiniai pranešimai, jų apklausos galėtų būti objektyvus ir reikšmingas duomuo aiškinantis aplinkybę, ar tikrai mitingo metu ir ar tikrai dėl S. J. veikos buvo sukeltas pavojus išplisti COVID – 19 ligai, kaip tai konstatuota skundžiamame nutarime.

Teismas taip pat atkreipia institucijos dėmesį, kad į administracinio nusižengimo bylą yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B. įsakymas dėl S. J. organizuojamo mitingo, kurio nežinoma priėmimo data ir numeris, todėl lieka neaišku, ar į bylą pateikto įsakymo turinys iš tiesų atitinka realiai S. J. atžvilgiu priimto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo turinį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto puslapyje viešai prieinamoje dokumentų paieškos sistemoje yra skelbiami du įsakymai, priimti dėl aptariamo 2020 m. rugpjūčio 29 d. mitingo: 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakeistas 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.  (duomenys neskelbtini) [žr. prieiga internete (duomenys neskelbtini) ]; šiuose įsakymuose kaip mitingo organizatoriai įvardijami ir kiti asmenys: D. L., V. J., G. L., M. B. ir V. R., todėl lieka neaišku, kodėl administracinėn atsakomybėn yra patraukta tik S. J., spręstina, kad svarbu nustatyti, kaip organizatoriai tarpusavyje buvo pasidaliję renginio (mitingo) organizavimo funkcijas, už kokias sritis kuris organizatorius buvo atsakingas; šie duomenys, teismo vertinimu, reikšmingi tam, kad būtų objektyviai nustatyta, ar būtent S. J. buvo atsakinga už mitingo organizavimui reikšmingų taisyklių laikymąsi, ir jei taip, ar tai tikrai buvo jos vienos atsakomybė.

ANK nuostatos numato, jog institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju institucija nebuvo pakankamai objektyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi, protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka pačiai institucijai.

Dėl išvardintų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paminėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Skundą nagrinėjančiam teismui apsisprendus administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai tyrimui atlikti, teismas nebepasisako dėl S. J. skunde išdėstytų teiginių apie operacijų vadovo kompetenciją priimti civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo normų taikymo ir kitus skundo argumentus, kurie nebuvo aptarti šioje nutartyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

P. S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-15-2021 ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Viktorija Šelmienė