Civilinė byla Nr. eB2-129-252-2018
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00416-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.4.3.7.2.;3.4.3.7.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus G. A. skundą dėl BIĮ (duomenys neskelbtini) 2018-02-12 kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir
n u s t a t ė :
kreditorius prašo panaikinti 2018-02-12 bankrutuojančios IĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo Nr. 3 nutarimus; atstatydinti bankroto administratorių A. K.. Skundas grindžiamas tuo: kad būtent tą pačią dieną Panevėžio apygardos teismas turėjo paskelbti sprendimą dėl jo ankstesnio skundo ir administratorius nelaukdamas teismo sprendimo paskelbė apie trečio kreditorių susirinkimo sušaukimą būtent tą pačią dieną. Anksčiau buvo paskelbęs, kad susirinkimas nebus šaukiamas iki nebus išspręstas ginčas tarp jo ir administratoriaus. Susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir administratorius galimai pateikė suklastotą vertinimą. Todėl atskiru pareiškimu, pareiškėjas prašo išduoti leidimą patekti į įmonės savininko namus, kad galėtų atlikti vertinimą. Nurodo, kad kreditorių susirinkime priimta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir vertė pažeidžia jo kaip kreditoriaus interesus, nes pažeistos kreditorių susirinkimą reglamentuojančios procedūros. Taip pat prašo atstatydinti bankroto administratorių A. K., kadangi administratorius nesiima jokių veiksmų, išskyrus galimą nesąžiningą nekilnojamojo turto realizavimą. Mano, kad iš pateiktų dokumentų galima būtų spręsti dėl tyčinio bankroto, tačiau administratorius šios galimybės nesvarsto.
Gavęs teismo leidimą atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, kreditorius pateikė atliktą turto vertinimą, kuris skiriasi nuo administratoriaus atlikto vertinimo. Todėl kreditorius pateikė prašymą skirti savininko V. G. nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, nes V. G. nėra teisiškai įregistravęs atliktus nekilnojamojo turto pakeitimus. Sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas.
Atsiliepimu į skundą kreditorius VSDFV prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Nurodo, kad kreditorius balsavo už administratoriaus pateiktą pasiūlymą pardavinėti nekilnojamąjį turtą, o pateiktas skundas remiasi tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų. Pagrindo atstatydinti administratorių nėra.
Atsiliepimu į skundą bankroto administratorius su juo taip pat nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes. Apie trečiojo susirinkimo sušaukimą administratorius informavo kreditorius 2018-02-01 pranešimais. Įstatymas nedraudžia šaukti sekantį susirinkimą, jei buvo apskųstas ankstesnis susirinkimas ir jo nutarimai. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko turto vertintojas ir pareiškėjas, teigdamas, kad ataskaita yra suklastota nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Gavus kreditoriaus atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, bankroto administratorius atsiliepimu į pateiktą kreditoriaus prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertinimo nurodė, kad jo užsakymu turto vertinimą atliko kvalifikuoti turto vertintojai, todėl abejoti jų kompetencija ir vertinimo teisingumu jis neturi pagrindo. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo kompetencijoje yra spręsti nekilnojamojo turto pardavimo klausimus ir pradinės turto vertės nustatymas. Todėl teismas iš esmės negali nurodyti kreditoriams už kokią kainą reikia pardavinėti nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad bankroto paskirtis yra kuo operatyviau baigti bankroto procedūras ir ginti visų kreditorių interesus, o ne vieno kreditoriaus. Todėl mano, kad ekspertizės paskyrimas šiame etape būtų neproporcingas, kadangi tai yra brangus ir ilgai trunkantis procesas. Todėl administratorius siūlo panaikinti kreditorių nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta pardavinėti turtą pagal jo atliktą vertinimą ir klausimą kreditorių susirinkimui perduoti nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenimis nustatyta: Panevėžio apygardos teismas 2017-01-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą IĮ (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi paskyrė A. K., kreditoriams nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti kreditorinius reikalavimus. Kreditorių sąrašas patvirtintas 2017-03-31 nutartimi, vėlesnėmis nutartimis kreditorių sąrašas tikslintas. Pirmas kreditorių susirinkimas sušauktas laiku, t.y. 2017-05-02, susirinkimo protokolas teismui pateiktas 2017-05-05. Antras kreditorių susirinkimas sušauktas 2017-11-20, kurio nutarimai taip pat palikti galioti, nors kreditorius G. A. jo nutarimus buvo apskundęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-04-12 nutartimi paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2018-02-12 nutartį, kuria pareiškėjo G. A. skundas dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo buvo atmestas. Taip pat buvo netenkintas prašymas atstatydinti bankroto administratorių ir Lietuvos apeliacinis teismas toje dalyje nutraukė apeliacinį procesą konstatuodamas, kad šioje dalyje teismo nutartys nėra skundžiamos apeliacine tvarka.
Teismas sutinka su bankroto administratoriaus teiginiu, kad turto pardavimo kaina, jo tvarka yra išimtinai kreditorių susirinkimui deleguota teisė, todėl tik kreditorių susirinkimas gali spręsti už kokią kainą ir kokia tvarka bus pardavinėjamas įmonės savininko turtas. Akivaizdu, kad kreditoriaus atliktas nekilnojamojo turto vertinimas yra aukštesne kaina tik todėl, kad vertintoja į turto vertę įtraukė priestatą, kuris nėra teisiškai įregistruotas ir sudaryti sandorį dėl teisiškai neįregistruoto nekilnojamojo turto nėra sąlygų, nes notarine tvarka galima parduoti tik teisiškai registruotą nekilnojamąjį turtą ar nebaigtą statybą. Todėl kreditoriai turėtų spręsti šį klausimą pakartotinai ir nutarti kokia verte turtas gali būti parduotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia šiuo klausimu turėtų pasisakyti šio nekilnojamojo turto hipotekos turėtojas, t.y. bankas, kuris šiuo atveju yra visiškai neaktyvus.
Taip pat teismas sutinka su administratoriaus teiginiu, kad ekspertizės skyrimas būtų neracionalus ir neproporcingas veiksmas. Bankroto administratorius neginčija, kad turto vertė gali būti didesnė įvertinus ir priestatą ir kad turtas gali būti pardavinėjamas pagal kreditoriaus nustatytą vertę. Todėl visiškai neaišku ką šiuo atveju duotų ekspertizės atlikimas, kai ginčo dėl turto vertės iš esmės nėra. Galima būtų suprasti, kad kreditorius pats abejoja atliktu jo užsakymu vertinimu ir tik todėl prašo ekspertizės. Kitu atveju ekspertizės paskyrimas nepagrįstai užvilkintų bankroto procedūrų vedimą, nes įmonė jokio turto neturi, vienintelis turtas į kurį galima nukreipti išieškojimą yra savininko turtas ir tas pats yra įkeistas bankui. Todėl teismas nemato pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo ir skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, nes tuo būtų pažeisti kitų kreditorių interesai ir jų teisės, būtų vilkinamas bankroto procesas ir didinamos administravimo išlaidos.
Tokiu būdu, įvertinus aptartas aplinkybes, naikintinas 2018-02-12 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl V. G. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo už 67 000 Eur patvirtinta tvarka ir šis klausimas perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, įvertinus kreditoriaus G. A. pateiktą to paties nekilnojamojo turto vertinimą.
Kitu prašymu kreditorius prašo atstatydinti administratorių, nes mano, kad administratorius nesiima jokių veiksmų, išskyrus nesąžiningą nekilnojamojo turto realizavimą. Kreditorius beveik tuo pačiu pagrindu kelia reikalavimą atstatydinti bankroto administratorių, kuris jau teismo yra išspręstas 2018-02-12 nutartimi. Todėl teismas dar kartą pažymi, kad bankroto administratorius yra subjektas, atstovaujantis bei ginantis tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. ĮBĮ yra įtvirtintos bankroto administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos. Bet kokie bankroto administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti į bankroto proceso tikslų pasiekimą. Tačiau sprendžiant klausimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos bet kuriuo atveju pagrindinis subjektas šiuo atveju yra kreditoriai, kadangi būtent jų finansinius reikalavimus siekiama patenkinti iš bendrovės parduoto turto. Todėl jokio bankroto administratoriaus nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo turimomis teisėmis teismas nenustatė, jų nepateikė ir pats pareiškėjas. Deklaratyvūs ir subjektyvūs teiginiai ar pamąstymai, nėra pagrindas abejoti bankroto administratoriaus veiksmais, vykdant bankroto procedūras bankrutuojančioje IĮ (duomenys neskelbtini). Kreditorius šį klausimą gali kelti kreditorių susirinkime bei teikti įrodymus apie jo manymu administratoriaus neveikimą kreditorių naudai ar tyčinius veiksmus. Tačiau tais pačiais pagrindais vėl teikti teismui skundą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nėra pagrindo. Nors bankroto administratorius prašo konstatuoti kreditoriaus piktnaudžiavimą procesu, tačiau teismas mano, kad kreditorius turi teisę skųsti susirinkimo nutarimus, jei mano, kad nustatyta turto vertė yra kitokia nei pateiktas administratoriaus vertinimas. Todėl teismas nemato šioje dalyje kreditoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Vadovaudamasis ĮBĮ 24 str. CPK 290-291 straipsniu teismas
n u t a r i a :
skundą dėl 2018-02-12 BIĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti ir panaikinti 2018-02-12 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įmonės savininkui V. G. priklausančio nekilnojamojo turto vertės bei pardavimo procedūrų ir perduoti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir jo pardavimo tvarkos nustatymo klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos, dalyje dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė