Administracinė byla Nr. eA-489-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03080-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Rietavo savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovas) 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) arba iki minimumo sumažinti netinkamų finansuoti išlaidų sumą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įgyvendina projektą „Rietavo miesto Pamiškės gatvės techninių parametrų gerinimas“, projekto Nr. 06.2.l-TID-R-511-81-0003 (toliau – ir Projektas), kuris iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo vertė iš viso – 675 913,74 Eur.
3. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, 2018 m. rugsėjo 11 d. paskelbė ir vėliau atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimas“ Nr. 399245.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, įvertinus tiekėjų pateiktų dokumentų kvalifikacinius ir Pirkimo sąlygų reikalavimus, išrenkant ekonomiškai naudingą pasiūlymą, buvo sudaryta pasiūlymų eilė – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilutės automobilių keliai“ – 703 947,69 Eur su PVM; UAB „Žilinskis ir Co“ – 749 797,02 Eur su PVM; UAB „Plungės lagūna“ – 763 776,50 Eur su PVM; ir kt. Laimėtoju buvo pripažinta UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau – ir Rangovas).
4. Pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. su Rangovu sudarė Rangos sutartį Nr. R8-253 (toliau – ir Sutartis), kurios kaina 703 947,69 Eur su PVM. Vėliau pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai, kurios metu buvo nustatytos įtarimą sukėlusios aplinkybės, susijusios su tuo, kad pagal techninę dokumentaciją ir Pirkimo sąlygas vietoje šviestuvų su natrio lempomis turėjo būti numatyti LED tipo šviestuvai.
5. Pareiškėjas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, 2018 m. spalio 15 d. UAB „Šilutės automobilių keliai“ pateikė paklausimą, ar šis Tiekėjas savo pasiūlymo kainoje įsivertino LED tipo šviestuvus. Rangovas 2018 m. spalio 15 d. atsakyme nurodė, kad pasiūlymo kainoje LED šviestuvai nebuvo įvertinti ir pateikė užklausimą, kuriame prašė patvirtinti, kad pasirašius sutartį ir atlikus projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo) bus galima įsivertinti papildomus darbus dėl LED šviestuvų įrengimo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 18 d. atsisakė tai leisti. Po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad Rangovo darbuotojas netinkamai suformulavo lokalinę sąmatą, kurioje įvertino gatvės šviestuvus su LED šviestuvų įrengimo kainomis ir medžiagomis, tačiau lokalinės sąmatos darbų ir išlaidų aprašyme darbą įvardijo kaip šviestuvus su „natrio“ lempa. Pareiškėjo nuomone, tai techninė klaida, o ne alternatyvus pasiūlymas.
6. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. CPVA el. paštu pateikė paaiškinimą, kad Rietavo savivaldybės administracija papildomų lėšų neskirs, kadangi rangovas, teikdamas pasiūlymą, patvirtino, jog į siūlomą kainą įskaičiuotos visos sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai ir, kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Kadangi Rangovas prisiima riziką už visas išlaidas, pateiktas pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingas, kainų skirtumas tarp Rangovo pasiūlymo ir antros vietos pasiūlymo - 45 849,33 Eur.
7. Pareiškėjas teigė, kad įvertinęs pirkimo objekto svarbą, sudarė vienodas galimybes pirkime dalyvauti visiems tiekėjams. Atsakovo pritaikyta 10 proc. netinkamų finansuoti išlaidų suma yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, vadovavosi VPĮ reikalavimais, rekomendacijomis, savo nuožiūra nustatė būtinus ir pirkimo objekto svarbą atitinkančius reikalavimus Projekto kokybei ir tiekėjams, nepagrįstai neapribojo konkurencijos (gavo penkis pasiūlymus), taikė vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai. Sėkmingai įvykdo projektą, taip visas projektui skirtas lėšas naudodamas pagal paskirtį.
8. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos, patvirtintos CPVA direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2017/8-164 „Dėl finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 11.2 papunkčiu, fiksuotos normos finansinės pataisos gali būti supaprastintų viešųjų pirkimų atveju - 2, 5, 10, 25, 50 ir 100 procentų. Metodikoje numatyta, kad finansinės pataisos dydis nustatomas vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį poveikį. Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamai išleistos sumos nustatymui. Nustatant finansinės pataisos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, jo finansinį poveikį biudžetui. Taip pat Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) 2.2. lentelės 16 punkte nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, atitinkamos finansinių pataisų normos – 25 proc. pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į finansavimo šaltinius ir Sutartį prie projekto įgyvendinimo iš Savivaldybės biudžeto turi prisidėti 383 977, 21 Eur, papildomai kitoms išlaidoms 28 033,69 Eur ir jeigu būtų pritaikyta atsakovo išskaičiuota korekcija 10 proc., tai papildomai sudarytų 67 591,37 Eur, iš viso - 479 602,27 Eur, tai labai didelė finansinė našta pareiškėjui, o lėšų trūkumas turės įtakos kitų projektų įgyvendinimui.
9. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, 2018 m. rugsėjo- spalio mėnesiais atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbų pirkimas“. Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 sausio 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d., nuostatos. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir sudaryta Rangos sutartis Nr. R S-253.
11. 2019 m. kovo mėnesį pareiškėjas pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad „Pirkimo objektas Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai ir projektavimo paslaugos. Darbai vykdomi pagal parengtų Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo techninį projektą (4 priedas). Teikėjas pagal patelktą techninę specifikacijų (5 priedas) parengia techninio projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo). Rengiant gatvės apšvietimo darbo projektų vietoje šviestuvų su natrio lempomis numatyti LED tipo šviestuvus, užtikrinančius ne prastesnį gatvės apšviestumą. Pirkimo sąlygų 5 priede „Techninio projekto „Rietavo miesto Pamiškės gatvės rekonstravimo darbai“ dalies „elektrotechnika“ korektūros techninė specifikacija“ nurodyta, kad Rangovas savo lėšomis parengia techninio projekto dalies „Elektrotechnika“ korektūrą (šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo), darbo projektą, atlieka projekte numatytus darbus, parengia išpildomąją dokumentaciją ir inventorinę bylą“.
12. Skelbime apie Pirkimą Pirkimo objekto aprašymuose taip pat yra pažymėta, kad numatoma šviestuvus su natrio lempomis keisti į LED tipo. Laimėtojo pasiūlyme ir kartu pateiktuose dokumentuose nebuvo pažymėta, kad jis įsivertino ir numatė natrio šviestuvų pakeitimą LED tipo šviestuvais. Pareiškėjas vertindamas tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2018 spalio 10 d. pateikė Tiekėjui paklausimą, ar jis savo pasiūlymo kainoje įsivertino LED tipo šviestuvus. Tiekėjas 2018 m. spalio 15 d. atsakyme nurodė, kad pasiūlymo kainoje LED šviestuvai nebuvo įvertinti.
13. Pareiškėjas, vadovaudamasis tuo, kad Tiekėjas teikdamas pasiūlymą patvirtino, jog į siūlomą kainą įskaičiuotos visos sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai ir, kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju. Projekte 2019 gegužės 6 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. 1T01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas nustatė Pirkimo laimėtoją pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
14. CPVA nurodė, kad neginčija, jog perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateikusių, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju perkančioji organizacija neužtikrina sąžiningos ir lygiavertės konkurencijos bei vienodų galimybių visiems tiekėjams konkuruoti vienodomis viešai paskelbtomis sąlygomis, tokiais veiksmais pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. CPVA taip pat neginčijo fakto, kad pareiškėjas skelbdama Pirkimą, sudarė vienodas galimybes Pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, tačiau pažymėjo tai, kad minėtas VPĮ normas pažeidė jau pasiūlymų vertinimo etape sudarydamas vienam iš visų tiekėjų išskirtines sąlygas. Vienodos galimybės ir reikalavimai visiems tiekėjams turi būti užtikrinami visuose pirkimo etapuose. Perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkinio procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Pažeidus viešųjų pirkimų principus, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą konkurenciją viešajame pirkime, negalima teigti, kad sudaryta pirkimo sutartis leidžia perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir taip pasiekti viešųjų pirkimų tikslą.
15. Atsakovas pažymėjo, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 spalio 8 d. įsakymu Nr. IK-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gairėmis, o taip pat atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui.
16. Atsakovas nurodė, kad Gairių 1.3 punkte nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. CPVA nenaudojo griežtesnių standartų, priešingai - nenustatė didžiausio galimo taikyti procento, bet atsižvelgusi į su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikė iš galimų pasirinkti mažesnių. Pareiškėjas savo veiksmais (pripažindamas pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, laimėjusiu) apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes sudarė išskirtines galimybes/sąlygas vienam tiekėjui Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai, nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas, sudarytos išskirtinės galimybės vienam tiekėjui), kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, o šis atvejis tokiu nėra.
17. CPVA pažymėjo, kad pareiškėjas nei pažeidimo tyrimo metu, nei su skundu nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti finansinę korekciją, todėl finansinės korekcijos dydis parinktas tinkamai ir yra proporcingas padarytiems pažeidimams. Pareiškėjo skunde nurodyta Metodika yra taikoma 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos, Vidaus saugumo fondo projektų bei Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir telekomunikacijų sektorių projektų įgyvenimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų nesilaikymu, tyrimui, ir jokios įtakos CPVA Sprendimui neturi.
18. Nurodė, kad Projekto finansavimą sudaro Perkančiosios organizacijos ir Europos sąjungos fondų lėšos, todėl net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjui būtų neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo Europos sąjungos fondų lėšomis finansuojamos dalies, tuo tarpu pareiškėjas turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne. Pareiškėjas skunde neteisingai nurodo sumą, kuria padidėja jo paties finansavimo dydis. Nagrinėjamu atveju Sprendimu netinkamomis finansuoti lėšomis yra pripažinta 10 proc. Sutarties vertės, t. y. 67 591,37 Eur, tačiau tik mažesnė sumos dalis yra finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis. Pareiškėjas bet kokiu atveju Projektą didžiąja dalimi finansuoja savo lėšomis, o Sprendimo pripažinimo atveju jo finansinė našta padidėtų tik 24 124,30 Eur. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu, todėl tai, kad nustatant pažeidimą pareiškėjui padidėja finansinė našta, CPVA nuomone, nėra pagrindas mažinti finansinę korekciją.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės automobilių keliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad teikdamas viešojo pirkimo konkurso pasiūlymą, įsivertino visas išlaidas, nurodytas perkančiosios organizacijos skelbto konkurso techniniuose dokumentuose, o taip pat ir pirkimo sąlygų paaiškinimuose.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą 2018 m. rugsėjo –spalio mėnesiais atliko supaprastintą pirkimą Nr.399245. Pasiūlymus pateikė penki dalyviai. Laimėtoju buvo pripažinta UAB „Šilutės automobilių keliai“, su kuria pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. sudarė Rangos sutartį Nr. RS-253.
22. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai CPVA, kuri, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo dokumentus, ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas Pirkimo laimėtoją nustatė pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
23. Teismas nurodė, kad Sprendime dėl pažeidimo yra nurodyta, jog Tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, t. y. pasiūlytas ne visos apimties pirkimo objektas; Tiekėjo pateiktą pasiūlymą traktuojant kaip alternatyvų, jis turėtų būti atmestas, nes Konkurso sąlygose nustatyta, kad alternatyvūs pasiūlymai nepriimami; Tiekėjas pateikdamas paaiškinimą, iš esmės nesutiko su Konkurso sąlygų 17 punktu, teikdamas, kad dalies darbų neįsivertino. CPVA sprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, nes sudarė nevienodas sąlygas visiems Konkurso dalyviams; VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes laimėjusiu paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. CPVA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir vadovaudamasi Taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gairių 2.2 lentelės 16 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios Projektui (nuo 675 913,74 Eur), preliminari netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 67 591,37 Eur.
24. Teismas, remdamasis VPĮ nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjas, skelbdamas Pirkimą, sudarė galimybes Pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, tačiau pasiūlymų vertinimo etape sudarė vienam iš tiekėjų (UAB „Šilutės automobilių keliai“) išskirtines sąlygas, nors vienodos galimybės ir reikalavimai visiems tiekėjams turi būti užtikrinami visuose pirkimo etapuose. Perkančioji organizacija turi aiškiai nurodyti savo poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų savybes viešai, visiems suinteresuotiems subjektams prieinamu būdu , paskelbtose pirkimo sąlygose. Šio Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjas, laimėjęs konkursą, įsipareigoja esamus šviestuvus su natrio lempomis pakeisti į LED šviestuvus. Ši sąlyga buvo konkreti bei privaloma visiems Konkurso dalyviams. Pareiškėjas, gavęs Tiekėjo atsakymą, kad savo pasiūlyme LED šviestuvų neįsivertino, turėjo tokį pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį aiškių ir visiems iš anksto paskelbtų Pirkimo sąlygų. Tiekėjas LED šviestuvų neįsivertino, pats patvirtino, kad reikalaujamų, Konkurso sąlygose nurodytų LED šviestuvų Rangovas neįsivertino ir taip išreiškė valią jų nenaudoti. Pareiškėjo Pirkimo sąlygų 56.3 punkte nurodyta, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų arba tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų.
25. Tokiu būdu pareiškėjas, priimdamas Pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, pažeidė paties parengtas privalomas Konkurso sąlygas, kurios nenumato galimybės teikėjams teikti alternatyvius pasiūlymus (24 p.). Teismas vertino, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes laimėjusiu paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Pareiškėjas, priimdamas Tiekėjo pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam Tiekėjui dalyvauti Konkurse išskirtinėmis sąlygomis negu kiti tiekėjai ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo principus, nes visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas.
26. Teismas nurodė, kad CPVA finansinės korekcijos dydį nustatė pagal tinkamus teisės aktus, o taip pat atsižvelgė į konkurso tipą (buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, nereikšmingas ES vidaus rinkai), buvo kitų dalyvių, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais, į pažeistas VPĮ normas bei pareiškėjo veiksmus. Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 23 punkte nurodyta sankcijos taikymo formuluotė 10 proc. Sutarties sumos. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Tokiu būdu šios korekcijos dydžio sumažinimas (iki 5 proc.) yra galimas, tačiau jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą.
27. Teismas pažymėjo, kad CPVA nenaudojo griežtesnių standartų, priešingai – nenustatė didžiausio galimo taikyti procento, atsižvelgė į su pažeidimu susijusias aplinkybes ir vadovaudamasi proporcingumo principu pritaikė pareiškėjui 10 proc. dydžio finansinę korekciją. Pareiškėjas savo veiksmais – pripažindamas pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, laimėjusiu, apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes sudarė išskirtines galimybes/sąlygas vienam tiekėjui. Kadangi ginčo atveju buvo apribota tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai, nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas, sudarytos išskirtinės galimybės vienam tiekėjui, atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjo atžvilgiu 10 proc. finansinę korekciją, proporcingą padarytam pažeidimui. Projekto finansavimą sudaro Perkančiosios organizacijos ir Europos Sąjungos fondų lėšos, todėl, nustačius pažeidimą, kaip tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjui neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies, pareiškėjas turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas nustatytas, ar ne. Ginčo atveju Sprendimu netinkamomis finansuoti lėšomis yra pripažinta 10 proc. Sutarties vertės, t. y. 67 591,37 Eur, tačiau tik mažesnė sumos dalis yra finansuojama ES fondų lėšomis ir nebus mokama pareiškėjui iš šių fondų, sudaro 24 124,30 Eur.
28. Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas taikė finansinę korekciją. Teismas sprendė, kad CPVA Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. todėl pareiškėjo skundą atmetė, netenkinęs ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
30. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėjo prie neteisingų išvadų ir neteisingai išsprendė bylą.
31. Pareiškėjas paaiškina, kad su Rangovu sudarė Rangos sutartį dėl Pamiškės g., Rietave rekonstravimo darbų pirkimo. Darbų kaina su PVM – 703 947,69 Eur. Parenkant laimėtoją, pagrindiniu kriterijumi buvo pasirinkta mažiausia kaina (ekonomiškumas). Pagal šią sutartį Rangovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti joje numatytus darbus ir teikdamas pasiūlymą patvirtino, kad į siūlomą kainą įskaičiuotos visos Sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai, ir kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdamas pasiūlymą ir laikydamasis pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Šis pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingas, kainų skirtumas tarp Rangovo pasiūlymo ir antros vietos pasiūlymo - 45 849,33 Eur.
32. Nurodo, kad tiekėjo darbuotojas teikdamas paaiškinimą buvo neatidus, neįsigilinęs į visas pirkimo dokumentų sąlygas ir pateikė neapgalvotą atsakymą. Perkančiajai organizacijai dar nepriėmus sprendimo dėl galutinio pasiūlymo vertinimo, 2018 m. spalio 22 d. per CVPIS pateikė likusius trūkstamus dokumentus dėl kvalifikacinių reikalavimų ir pašalinimo pagrindų nebuvimo. Šie tiekėjo pateikti dokumentai ir tolimesni tiekėjo veiksmai, pagal nutylėjimą, perkančiajai organizacijai leido suprasti, kad tiekėjas išsamiai susipažino ir galutinai sutiko su pirkimo ir skelbimo sąlygomis ir pasirašys rangos darbų sutartį, jeigu bus paskelbtas konkurso nugalėtoju.
33. Įvertinęs situaciją, rangovo darbuotojas netinkamai suformulavo lokalinę sąmatą, kuri pridėta prie pasiūlymo. Lokalinėje sąmatoje įvertino gatvės šviestuvus su LED šviestuvų įrengimo kainomis ir medžiagomis, tačiau lokalinėje sąmatoje darbų ir išlaidų aprašyme darbą įvardijo kaip šviestuvus su „natrio“ lempa. Pagal rinkos kainą šviestuvo LED kaina yra analogiška šviestuvo įrengimui su natrio lempa. Pareiškėjo nuomone, tai techninė klaida, o ne alternatyvus pasiūlymas, nes alternatyvus pasiūlymas - pasiūlymas, kuriame siūlomos kitokios, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo sąlygos. Tiekėjo pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, kadangi pasiūlytas visos apimties pirkimo objektas. Tiekėjo pateiktas pasiūlymas negali būti traktuojamas kaip alternatyvus, nes neturi alternatyvaus pasiūlymo požymių.
34. Pareiškėjas pažymi, kad nesulaukė nei vienos pretenzijos iš tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus ir buvo įtraukti į pasiūlymų eilę, niekas iš konkurentų nesikreipė, atsižvelgiant į tai neapribojo sąžiningos tiekėjų konkurencijos, sudarė visiems vienodas sąlygas, apskundimo teise nepasinaudojo nė vienas tiekėjas.
35. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytais vietos savivaldos principais, kuriais grindžiama vietos savivalda (demokratijos, savarankiškumo ir veiklos laisvės, teisėtumo, veiklos skaidrumo, veiklos planingumo, viešumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių) atsižvelgiant į viešąjį interesą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų.
36. Atsižvelgdamas į finansavimo šaltinius ir sutartį prie projekto įgyvendinimo iš savivaldybės biudžeto savivaldybė turi prisidėti 383 977, 21 Eur, papildomai kitoms išlaidoms – 28 033,69 Eur, o jeigu būtų pritaikyta atsakovo išskaičiuota 10 proc. korekcija, tai papildomai sudarytų 24 124,30 Eur, iš viso – 436 135, 20 Eur. Tai labai didelė finansinė našta Rietavo savivaldybei, o lėšų trūkumas turės įtakos kitų projektų įgyvendinimui ir palies didžiąją dalį Rietavo savivaldybės gyventojų. Finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas galbūt padarytam procedūriniam pažeidimui.
37. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog tiekėjas patvirtino, kad į siūlomą kainą įskaičiuotos visos sutarties vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai ir, kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias, teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą yra nurodomas ir naudojamas visose vykdomų viešųjų pirkimų pasiūlymų formose, o keisti pasiūlymo formos tiekėjai neturi teisės, todėl standartinės pasiūlymo formos pasirašymas nepatvirtina tiekėjų realaus ketinimo ir įsipareigojimo ir negali būti vertinamas atsietai nuo visų kitų laimėtojo pateiktų dokumentų visumos. Būtent dėl to pareiškėjas ir teikė laimėtojui paklausimus, ar laimėtojas įsivertino LED šviestuvus, numatytus Pirkimo dokumentuose.
39. Pareiškėjo teiginys, kad tiekėjo darbuotojas teikdamas paaiškinimą buvo neatidus, neįsigilinęs į visas pirkimo dokumentų sąlygas ir pateikė neapgalvotą atsakymą negali būti laikomas tinkama priežastimi pripažinti laimėtojo pasiūlymą, neatitinkantį Pirkimo dokumentų, laimėjusiu. Kiekvienas tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, turi būti atidus, įsigilinęs į pirkimo dokumentų sąlygas ir teikti apgalvotus pasiūlymus bei atsakymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas veikė aktyviai Pirkimo vykdymo ir pasiūlymų vertinimo metu, net kelis kartus prašė laimėtojo patikslinti aktualų klausimą, todėl nesuprantama jo pozicija, kodėl gavus neigiamus laimėtojo atsakymus, buvo nuspręsta jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir remtis laimėtojo darbuotojo neatidumu.
40. Atsakovas pažymi, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, privalo vadovautis VPĮ, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvius ir skaidrius viešuosius pirkimus, lėšas panaudoti racionaliai. Skaidrumas yra veiklos principas, susijęs su informacijos atvirumu, viešumu, pagrįstumu ir aiškumu. Skaidrumas gali būti užtikrinamas tik tuomet, kai vadovaujamasi įstatymu. VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laimėjusiu pasiūlymu gali būti nustatomas tik toks pasiūlymas, kuris atitinka skelbime apie pirkimą <...> ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus. Vadinasi perkančiosioms organizacijoms nėra suteikiama galimybė laimėtoju nustatyti pasiūlymą, kuris yra mažiausios kainos, tačiau neatitinka visų pirkimui keliamų reikalavimų ar sąlygų.
41. Akcentuoja, kad viešuosiuose pirkimuose vyrauja lygiaverčių standartų doktrina, visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, nediskriminuojantys reikalavimai ir užtikrinama lygiateisiška tiekėjų padėtis. Nepakankamas skaidrumo lygis kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.
42. CPVA nuomone, pareiškėjas laimėtojo pasiūlymą turėjo atmesti, o pareiškėjo teiginys dėl laimėtojo ir antros vietos pasiūlymų kainų skirtumo nėra pagrindas pripažinti neatitinkantį Pirkimo dokumentų pasiūlymą laimėjusiu. Pareiškėjas, neatmetęs laimėtojo pasiūlymo, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
43. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nebuvo gauta pretenzijų, nurodo, jog pretenzijų nebuvimas nepatvirtina fakto, kad pasiūlymai buvo vertinami vienodai ir pareiškėjas veikė teisėtai. CPVA, kaip įgyvendinančiai institucijai, yra priskiria funkcija įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir, kad perkančiųjų organizacijų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, t. y. CPVA, kaip viena iš institucijų, įgyvendinančių Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, prižiūri, kaip yra laikomasi teisės aktų, šiuo atveju VPĮ (VPĮ 92 straipsnio 3 dalis). Pretenzijų nepateikimas nereiškia, kad pareiškėjo atliktas pasiūlymo įvertinimas ir laimėtojo nustatymas yra pats savaime teisėtas ir negali apriboti CPVA teisės pradėti pažeidimo tyrimą ir ginčyti pareiškėjo veiksmų atitikimo VPĮ nuostatoms, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai nebūtų galima pradėti pažeidimo tyrimo dėl nelygiaverčio vertinimo, nes dėl jo nebuvo teiktos tiekėjų pretenzijos. Be to, pareiškėjo ir laimėtojo užklausimai ir atsakymai yra ne vieša informacija (vyksta tik tarp pareiškėjo ir laimėtojo), jos nemato ir nežino nei vienas tiekėjas, todėl nežino situacijos ir negali jos įvertinti ar ja remtis.
44. CPVA dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su viešuoju interesu, nurodo, kad neginčija, jog pareiškėjo vykdytas Pirkimas ir projektas yra susiję su viešuoju interesu, tačiau tai nepaneigia padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo. Pareiškėjas ne tik neužtikrino viešojo intereso apsaugos, o priešingai, jį pažeidė. Pareiškėjo vertinimas (o tiksliau - neatitinkančio Pirkimo sąlygų pasiūlymo pripažinimas laimėtoju) apribojo tiekėjų sąžiningą konkurenciją, kuri taip pat yra viešasis interesas, todėl nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Nepasiekus viešųjų pirkimų tikslo buvo pažeistas visuomenės interesas, kad racionaliai naudojant lėšas būtų įsigyti reikalingi ir tinkami darbai.
45. CPVA nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
46. Ginčas byloje kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo, kuriuo Rietavo savivaldybės administracija pripažinta pažeidusia viešųjų pirkimų procedūras ir jai pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija , pagrįstumo ir teisėtumo.
47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pritaikyta finansinė korekcija nėra neproporcinga.
48. Pareiškėjas apeliacinį skundą motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pradiniame skunde, papildomai apsiribodamas nurodymu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė aktualias ginčui teisės normas bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.
49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aktualias teisės normas, neatsižvelgė į vietos savivaldos principus ir į viešojo intereso įgyvendinimą.
51. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija ir pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę; Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai užtikrinti, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šis įstatymas aiškintinas ir taikytinas taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).
54. Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas perkančiajai organizacijai, vadovaujantis šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, nustatyti laimėjusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu, inter alia, pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas pasirinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tačiau šis pasiūlymas ne visai atitiko pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Tokiu būdu pareiškėjas pasiūlymų vertinimo etape vienam iš tiekėjų sudarė išskirtines sąlygas, nors galėjo arba visiems tiekėjams pasiūlyti papildyti pasiūlymus, arba pripažinti Rangovo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo salygų ir jo nevertinti. Tokie pareiškėjo veiksmai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešojo pirkimo principus ir negali būti pateisinami vien ekonomine nauda.
55. Pripažintina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė aktualias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nėra pagrįsti.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
57. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
58. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.
59. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentus, pareiškėjo ir Rangovo susirašinėjimą, pagrįstai pripažino, kad Rangovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, o jo įsipareigojimas prisiimti riziką už visas išlaidas yra standartinis visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad galimai Rangovo darbuotojas, rengdamas lokalinę sąmatą padarė klaidą. Tokios klaidos rizika turėtų tekti Rangovui, kurio pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju šią riziką iš esmės prisiėmė pareiškėjas, vertinęs pasiūlymą ir jį neteisėtai pripažinęs laimėjusiu.
60. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad pasiūlymų vertinimas yra teisėtas ir dėl to, jog vykdant Pirkimą nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų, nes tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, jog jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.
61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).
62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir pareiškėjo argumentų dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio. Teisėjų kolegija šiam apelianto argumentui nepritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl atsakovo sprendimo šiuo aspektu, bet ir patikrino, ar atsakovas sprendime tinkamai taikė finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 buvo pažymėta, kad Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.).
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendime nustatytą pareiškėjo padarytą viešųjų pirkimų pažeidimą, tai, kad šiuo pažeidimu taip pat buvo pažeistas viešasis interesas, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta 10 procentų finansinės korekcijos norma, kuri atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį, proporcingumo principą. Pareiškėjo padarytam pažeidimui Metodikoje ir Gairėse nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri galėjo būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Atsakovas tai padarė. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją dar labiau sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas.
64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
65. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Rietavo savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė