Baudž. byla Nr. 1-26-530/2017

Proceso Nr. 1-01-1-06248-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.1.; 1.2.3.1.2.9; 1.2.3.1.2.2.;

1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.7.2.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Laimai Grėbliūnienei ir Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiems: D. K. ir jos atstovui advokatui Remigijui Uckui, S. P. ir jo atstovui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajam M. P. ir jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, J. Z. ir jo gynėjai advokatei Audronei Neniškienei ir S. K. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, teistas: 2011-03-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.- 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį. 2011-09-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą ir neatliktą 48 val. viešųjų darbų bausmės dalį pakeisti į 8 paras arešto, bausmę atliko 2012-07-18, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180str. 2d.,BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu,

J. Z. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, teistas:  2012-10-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį- 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nebendrauti su R. R. ir A. M. G. bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2013-05-13 bausmę atliko, teistumas neišnykęs;

2015-02-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.- 60 ( šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje. J. Z. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.2d., 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu,

S. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.2d., 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

M. P., J. Z. ir S. K. 2015-01-28 d., apie 21.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui,  veikdami bendrai iš anksto susitarusių asmenų grupėje tikslu apiplėšti, dėl savanaudiškų paskatų- siekdami užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į O. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur veikdami išankstinio susitarimo pagrindu S. K. jėga pastūmė ir pargriovė  nukentėjusiąją O. P., gim. (duomenys neskelbtini) ant grindų, M. P. surišo O. P. lipnia juosta ir tuo atėmus galimybę priešintis, tyčia S. K., J. Z. ir M. P. sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais ir kojomis O. P. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdas nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, dešinio riešo  sumušimą, daugybinius veido sumušimus, krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžius, po ko bendrai pagrobė svetimą- O. P. priklausantį turtą: 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 c“, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2600 c“, bendros 13, 50 eurų vertės 9 cigarečių „ Fest“ pakelius, 8 eurus monetomis po 20 euro centų, 150 eurų monetomis- viso pagrobė svetimo turto už 241, 50 eurų, ir taip dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. P., kadangi nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko  pastaroji (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio  2 dalies 9 punkte.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai, kaltinamasis J. Z. bei S. K. kaltais prisipažino iš dalies. Pasiūlius jiems duoti paaiškinimus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamieji sutiko paaiškinti aplinkybes po to, kai bus apklausti nukentėjusieji ir liudytojai.

Kaltinamasis M. P. paaiškino, jog jam kilo mintis apiplėšti netoliese gyvenančią moteriškę, kuri visą gyvenimą prekiavo cigaretėmis. Jis ir pats yra ne kartą iš ten nusipirkęs cigarečių. Pradžioje galvojo eiti vienas, bet būdamas išgėręs alkoholinių gėrimų pasiūlė ir S. K. bei J. Z.. Pastarieji sutiko, nes reikėjo pinigų. Prie sodybos atvažiavo automobiliu, pastatė automobilį ant kelio, netoli kryžiaus ir visi trys pėsčiomis nuėjo iki sodybos.  Eidami nekalbėjo kuris ką darys, galvojo tik pastums, o mušti nesitarė. Pagal susitarimą, moterį turėjo pastumti S. K., po to užeiti į namą ir apieškoti, tikslu surasti pinigus. Nepamena ar verandos durys buvo atidarytos, ar ne, tačiau pasibeldė į antras duris, ji jas atidarė tik po to kai pasiteiravo kas atėjo. Galimai jis pasakė, jog atėjo pirkti cigarečių ir nukentėjusioji atidarė duris, jie ją pastūmė, tik nepamena ar jis pastūmė ar S. K.. Užėjo vidun ir jis pradėjo mušti nukentėjusiąją, bei klausti kur pinigai. J. Z. liko verandoje, o S. K. nuėjo toliau į kambarius ieškoti pinigų. Nežino, kas jam užėjo, bet sudavė smūgius rankomis, kojomis nukentėjusiajai į galvą, į šoną. Nukentėjusioji buvo nukritusi ant žemės, tada jis koja kelis kartus įspyrė galimai į krūtinę. Palikęs sumuštą nukentėjusiąją gulėti ant grindų, nuėjo ieškoti pinigų. Beieškant pinigų, atėjo nukentėjusios dukra vardu D.. Įėjo į verandą, koridorių, ir jis su S. K. pro ją prabėgo, o nukentėjusioji su D. liko namo viduje. Dviese nubėgo iki mašinos, bet jau J. Z. nebuvo. Sėdo dviese į automobilį, nuvažiavo iki jo namų ir nesulaukę J. Z. išvažiavo su S. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten gėrė alkoholinius gėrimus. Nuvažiavo su S. K. pas J. Z. ir grįžę tęsė alkoholio gėrimą. Iš nukentėjusios O. P. namų paėmė du telefonus, cigarečių gal septynis pakelius ir kažkiek pinigų. Pinigus rado S. K., galėjo būti virš šimto eurų monetomis. Žudyti O. P. nebuvo tokios minties. Neigia rišęs ir vilkęs nukentėjusiąją į lauką. Gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Mano, jog jeigu dėl jo kaltės mirė O. P., tai prikelti jos jis negali. Sutinka atlyginti žalą, bet šiuo metu neturi galimybės, niekur nedirba, negauna pajamų. Pateiktas ieškinys yra absurdiškai didelis, bet būdamas įkalinimo įstaigoje jeigu turės darbą, gaus atlyginimą, tai pasižada mokėti.

              Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ( Tomas 3, b.l. 58, 60-61, 65,75), M. P. paaiškino, kad jis iš pradžių visai neprisipažino. Vėliau davė iš dalies teisingus parodymus, tačiau jo parodymai yra neteisingi dėl to, kad O. P. mušė visi ir tai, kad nukentėjusiąją buvo surišę lipnia juosta, kurią jis buvo pasiėmęs iš namų. Neneigė, kad bandė nukentėjusiajai užklijuoti burną, bet nepavyko. Iš namų buvo paėmę ne tik lipnią juostą, bet ir pjūkliuką metalui pjauti. Be to jie į lauką nukentėjusios O. P. nevilko ir jos ant sniego nepaliko. Tyrėjos užrašytus jo parodymus neskaitė, tačiau pasirašė, nes patikėjo tyrėja, kuri sakė, kad taip bus greičiau ir jis galės eiti į namus. Kai pakeitė kaltinimą į nužudymą, tai atnešė užpildytus lapus ir liepė pasirašyti, jis neskaitęs, juos pasirašė, o ar gynėja skaitė, jis nežino.

              Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2015-08-03 įtariamasis M. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė (duomenys neskelbtini) kaime vietą, kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, kaip pateko į O. P. gyvenamąjį namą, panaudojant manekeną parodė kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats bei kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko J. Z. bei S. K., kaip paliko namą, kur bandė sudeginti kepurę ir pirštines ( t. 3, b. l. 62- 63. 64- 70).

              Kaltinamasis J. Z. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Viskas prasidėjo nuo pirmo bandymo apiplėšti, kuris nepavyko. Prieš kelias dienas buvo nuėję į nukentėjusios O. P. namus. Jis su S. K. nuėjo pas O. P. į namus, o M. P. liko lauke. Nukentėjusioji O. P. į namus neįsileido, cigarečių nepardavė, todėl išvažiavo iš to kiemo. Praėjus kelioms dienoms, susitiko visi trys eiliniame baliuje, paneles paliko, o jie trise, nuvažiavo daryti plėšimą. Apie žmogžudystę niekas negalvojo. Jis liko priestate, lauke, nes norint patekti į namo vidų reikia dar praeiti pro šarvuotas duris. M. P. su S. K. dviese įėjo vidun ir tada pasigirdo riksmai. Jis likęs prie durų saugojo, kad kas neateitų. Nekilo tokių minčių eiti vidun, pasižiūrėti kas ten vyksta, nes buvo gėręs, nerūpėjo, ar kas daužo nukentėjusiąją ar ne. Jam stovint, įlėkė nukentėjusiosios dukra, sušuko „ką čia veiki?“, jis atsakė „nieko, teta“ ir jis pabėgo. Dar girdėjo, kaip ji kvietė pagalbą, tai yra šaukė „S. ar P.“. Jis bėgo mišku į namus, bijojo kad kas jo nepagautų. Rado sodybą, davė jam telefoną, jis išsikvietė “Taksi“ ir grįžo namo. Persirengė, nes buvo išsipurvinęs drabužius. Pripažįsta žinojęs, kad dalyvauja plėšime, nes buvo antrą kartą, bet nepripažįsta, kad nukentėjusiąją mušė ar rišo.

              Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ( Tomas 4, b.l.41, 43, 45), J. Z. paaiškino, kad pirminiai parodymai buvo melagingi, antri parodymai buvo neteisingi ta prasme, kad jis save apkalbėjo teigdamas jog buvo namo viduje ir mušė nukentėjusiąją. Tyrėja patarė prisipažinti visiems vienodai ir žadėjo sutrumpinti bylą. Tardė ne tik tyrėja, bet ir kriminalistai. Melavo norėdamas gauti mažesnę bausmę, nes tuo metu negalvojo, kad nukentėjusios gyvybei gresia pavojus, neįsivaizdavo, jog žmogus gali būti taip sumuštas. Jau būnant Lukiškių kalėjime, sužinojo, kad moteris mirė ir tada norėjo keisti, duoti, normalius parodymus, kaip viskas iš tiesų buvo. Jis supranta, kad juo niekas netiki. Tyrėja ir tada jam patarė tylėti, nes gali blogiau būti ir jis pagalvojęs, kad teisme viską ramiai galės papasakoti be jokio psichologinio spaudimo, taip ir padarė. Apie daromą spaudimą gynėjai nesakė.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis J. Z., dalyvaujant jo gynėjai, (duomenys neskelbtini) kaime parodė vietą, kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, parodė kaip pateko į O. P. gyvenamąjį namą, panaudojant manekeną parodė, kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats, kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko S. K. ir M. P., parodė, kaip jis palaikė nukentėjusios kojas, kai S. K. ar M. P. rišo rankas ir kojas lipnia juosta, kur jis konkrečiai ieškojo pinigų. Parodė, kaip M. P. ar S. K. paliepus jis nuėjo link durų pažiūrėti ar kas neateina ir pamatė moterį. Viską palikęs teigė, pabėgęs ( t. 4, b.l. 45- 46, 47- 51).

              Kaltinamasis S. K. teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis kartu su M. P. ir J. Z. bei panelėmis gėrė alkoholinius gėrimus. Gerdami nieko nesitarė, paskui pritrūkus pinigų nusprendė, kad reikia „nuvaryti pas O. P., paimti pinigus jeigu ras ir bėgti iš ten“. Paėmė pjūkliuką, M. P. turėjo lipnią juostelę, atvažiavo automobiliu iki kryžiaus, ten paliko automobilį ir pėsčiomis ėjo į nukentėjusiosios namą. Manė, kad nukentėjusioji gali turėti pinigų, nes jis prekiavo cigaretėmis. Praėjo pro vartelius į kiemą, priėjo prie namo, pirmosios durys buvo užkabintos kabliuku, jis jas atkabino atsineštu metaliniu pjūkleliu. Įėjo į vidų visi trys. O ten yra antros durys, į jas pabeldė, atidarė duris senyva moteris, jis patraukė duris ir kartu su M. P. įėjo į vidų. Įsiveržę, jis iš karto nubėgo toliau į gretimą kambarį, kur yra televizorius ir pradėjo ieškoti daiktų. Rado bloką rusiškų cigarečių, telefoną, maišiuką su pinigais, kuriame buvo apie 20 eurų. Oranžinę tūtelę, kurioje buvo suvyniota po 20 ar 50 centų, viso apie 8 eurus monetomis, viską pasiėmė, išvartė daiktus beieškodamas pinigų. Grįžo atgal, M. P. buvo kambaryje, moteris gulėjo ant grindų, o kur buvo J. Z. jis nežino. Kambaryje buvo tamsu, tik sklido šviesa nuo televizoriaus. Pasakė „M., einam iš ten“ ir matė, kaip M. P. gal ten sudavė smūgį, bet neatsimena kur. Lauke išgirdo moters ir J. balsą. J. sakė tai moteriškei, kad atėjom cigarečių pirkti, jis stovėjo tarpdurį ir ta moteris pamačiusi jį pradėjusi rėkti, išbėgo. Sakau, „M., bėgam iš čia, viskas“. Jie prabėgo pro tą moterį  ir nubėgo link mašinos. J. Z. tuo metu jau buvo kažkur dingęs. Ėjo apiplėšti dėl to, kad trūko pinigų automobilio degalams, be to norėjosi išgerti, o pinigų alkoholiui nebeturėjo. Iki to įvykio, kažkurią dieną norėjo nusipirkti rūkyti, nes taip pat trise gėrė, buvo nuvažiavę iki nukentėjusios namų, bet ji tuo metu cigarečių nepardavė.

              Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus S. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ( Tomas 4, b.l.119,121,124-128,133), S. K. nurodė, kad jo tokius pirminius parodymus sąlygojo tai, kad prieš jį buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Parodymai iš dalies teisingi. Neteisinga, tik tai, kad jis prisipažino sudavęs nukentėjusiajai smūgius.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis S. K. (duomenys neskelbtini) kaime parodė vietą, kur pasiliko automobilį „ Alfa Romeo“, parodė kaip pateko į O. P. gyvenamąjį namą, panaudojant manekeną parodė, kokius smurto veiksmus atliko O. P. atžvilgiu jis pats, kokius smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko J. Z. ir M. P.. Parodė, kaip jis palaikė nukentėjusiajai kojas, kol M. P. rišo jai rankas ir kojas lipnia juostele, kad nejudėtų. Parodė kur jis du kartus spyrė nukentėjusiajai, M. P. smūgiavo ranka, o J. Z. spyrė koja ir reikalavo pinigų. Parodė, kur rado pinigus ir kitus daiktus ( t. 4, b. l. 124- 125, 126- 129).

Be kaltinamųjų paaiškinimų duotų teisme, jų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ir šiais teisme ištirtais įrodymais:

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti  nukentėjusiosios O. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. O. P. buvo nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame sklype, tik kitame name gyvena jos sūnus S. P. ir dukra D. K.. 2015-01-28, apie 21.00 val. ji su sūnumi ir dukra grįžo namo, šie nuėjo į savo namus, o ji į savo namą. Jai priėjus prie durų, prie jos pripuolė keturi jaunuoliai, įvedė į vidų, užklijavo burną lipnia juosta, kad nešauktų. Taip pat surišo kojas ir rankas bei surištą paliko gulėti ant grindų ir gulinčią mušė į galvą, į veidą, į kitas kūno vietas, smaugė, kankino, reikalavo atiduoti pinigus. Ji išsigandusi nesakė, kur yra pinigai, pasakė, kad yra lauke, jie netikėjo. Ją mušė ir kankino apie valandą laiko, tačiau tiksliai negali pasakyti kiek, nes buvo praradusi sąmonę. Kiek pamena, ją mušė dviese, o kiti ieškojo pinigų. Tuo metu į namus atėjo dukra D., todėl užpuolikai dingo. Namo duris ji atidarė pati reikalaujant užpuolikams. Prieš ją buvo panaudotas smurtas, mušė į veidą, į kitas kūno vietas. Jie visi buvo apsirengę tamsiais rūbais, reikalavo atiduoti pinigus, tačiau ji nesakė, kur yra jos pinigai. Mano jog ją mušė K., K. ir dar du asmenys. Juos visus atpažinti galėtų. Teigė jog jos dukra pažįsta užpuolikus( t. 1, b.l. 54- 55). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nukentėjusioji O. P. atpažino S. K., kuris prieš dieną ar dvi iki įvykio buvo atėjęs pas ją į namus dar su vienu vaikinu, klausdami kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestą kirvį ir paklausė, kam tas kirvukas, bet vaikinai nenurodė, iš kur jis atsirado ( t. 1, b.l. 58- 59, 60). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nukentėjusioji O. P. atpažino J. Z., kuris prieš dieną ar dvi iki įvykio buvo atėjęs pas ją į namus dar su vienu vaikinu, klausdami kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestą kirvį, tačiau tas kirvis buvo ne jos ( t. 1, b.l. 61- 62, 63); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nukentėjusioji O. P. atpažino M. P., kuris 2015-01-28 galėjo būti pas ją namuose įvykio metu ir suduoti jai smūgius ( t. 1, b.l. 64- 65, 66).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji O. P. buvo jos mama. Įvykio vakarą, ji kartu su mama ir broliu S. P. apie 21 val. grįžo taksi automobiliu iš miesto, nes sugedo jų automobilis. Kadangi jų visų namai yra ant to pačio sklypo, tai išsiskirstė, ir kiekvienas nuėjo į savo namus, nes lauke buvo šalta, reikėjo kurti pečių. Buvo sutarę po to kaip pašildys namus susirinks pas ją namuose ir nuspręsti ką darys su sugedusiu automobiliu. Užkūrė pečių, bet mama ilgą laiką nesirodė, todėl pamačiusi praviras mamos namo duris ir kilus įtarimui, kad nedega šviesa, ji nuėjo iki mamos namų. J. Z. stovėjo lauke, o S. K. stovėjo tik įėjus pro duris. Ji žengė žingsnį į vidų, paklausė S. K. kur O., atsakė, kad nuėjo atnešti cigarečių. Ji išgirdo tarsi gargaliavimą ir suprato, kad kažkas negerai. Trečio asmens nematė. Ji išėjo atbula, atatupsta. Jai nieko jie nedarė, tik J. Z. lyg kėlė ranką, bet ji staiga nubėgo pas brolį ir liepė kviesti policiją. Brolis iškvietė policiją. Apie 15 minučių laukė policijos ir kai viskas nurimo, nuėjo pas mamą, jos ieškojo ir rado prie garažo. Rankos buvo priklijuotos prie kojų, užklijuotos akys, matėsi tik nosis ir burna. Buvo be kojinių. Buvo ištinusi visa galva. Ant sniego vilkimo žymių nesimatė. Rankomis surištomis ir pririštomis prie kojų, ji pati neatėjo niekaip. Mama pasakojo, kad ji atsinešė malkų ir ją užpuolė iš nugaros, du tikrai ją mušė, bet asmenų galėjo būti ir daugiau. Vienas iš jų šokinėjo jai ant nugaros ir krūtinės. Tik pradžioje mama buvo sumaišiusi pavardes, sakė kad vienas iš užpuolikų tai K.. Mama buvo gydoma Kauno klinikose, o vėliau pervežta į Marijampolės ligoninę, kur po kelių dienų mirė. Iki šio įvykio mama buvo sveika, daug dirbo. Ji su mama bendraudavo kiekvieną dieną. Mama sąmoninga buvo iki pat mirties. Ji pasakojo, kad užpuolikams sakiusi jog pinigai yra lauke, taip sakydama tikėjosi, kad jeigu ją išneš į lauką, gal kas pamatys ir taip ją išgelbės. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. teisme patvirtino, kad jis, mama O. P. ir sesuo D. K. grįžo iš miesto. Visi trys nuėjo į savo namus, esančius ant to pačio kiemo. Visi ėjo kurti pečius, kadangi lauke buvo šalta. Kaip sakė mama, ji taip pat buvo nuėjusi atsinešti malkų, ir ją užpuolė iš nugaros. Atbėgo sesuo D., pasakė, kad muša mamą, norėjo eiti apginti, bet sesuo neleido. Jis paskambino policijai.  Po to nubėgo pas mamą, rado ją lauke prie garažo ant sniego kalniuko. Nuėjęs į namus atsinešė peilį, nupjaustė lipnias juostas nuo mamos rankų ir kojų. Buvo užklijuota burna, nulupo juostą. Mama sakė, kad šalta, tai iš garažo atnešė kaldrą, užklojo. Į kambarį nenešė, nes mama prašė jos neliesti, sakė skauda. Mama buvo apsirengusi tik su tais rūbais su kuriais būna namuose, be striukės ir be batų. Nuo grįžimo į namus iki užpuolimo galėjo praeiti 15-20 minučių. Jis pažinojo P., kartu dirbo, pastarasis yra buvęs jo namuose. Mama sakė, kad ją užpuolė V. vaikas, R. K. ir K.. K. mamą vadino „smirde“, todėl mama ir galvojo, kad čia jis. Mama sakė, kad veidų jų nematė, tačiau tvirtino, kad ją mušė dviese, šokinėjo jai ant krūtinės todėl ji pasakė, kad pinigai sniege prie garažo. Tai jie ją išvilko prie garažo. Mama tikėjosi, kad kas nors išgirs ir ją išlaisvins. Mama pasigedo 150 eurų, cigarečių, ir dviejų telefonų. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja B. Š. teisme parodė, kad geriausiai pažįsta M. P.. Įvykio vakarą ji kartu su kaltinamaisiais bei draugėmis V. ir Ž. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Visi kartu išgėrė apie tris butelius šampano, kuriuos buvo nupirkęs M. P.. Po kurio laiko vaikinai išvažiavo M. P. vairuojamu automobiliu ir maždaug po valandos grįžo atgal dviese: M. P. ir S. K.. Pastarieji sakė, kad susimušė su bernais. Kur liko J. Z. ji neklausė. Ant vaikinų rūbų matėsi kraujo dėmės. Bevažiuojant pasiimti J. Z. sustojo prie bendrabučio, tai vaikinai kažką išmetė ir bandė uždegti. Jau po to, kai buvo atliekamos kratos namuose, joms pasidarė įdomu, ką jie ten bandė uždegti, ir rado kruviną darbinę pirštinę ir tokią kaip kepurę. Dar prieš kratą, ji M. P. davė persirengti, o rūbus bandė išskalbti, bet nepavykus, išmetė. Tą dieną ji pas vaikinus matė lipnią juostą. Be to jie grįžę, rūkė kontrabandines cigaretes, pavadinimu „Fest“. Cigarečių pakeliai buvo padėti automobilyje.  S. K. turėjo metalinių pinigų, kurie buvo supakuoti į popierių. Koks jų buvo kiekis, nežino. Rastą kepurę ir pirštinę su V. išmetė į konteinerį. Tuo metu dar nežinojo, ką jie padarė. Kai pasiėmė iš namų J. Z., pastarasis jau buvo persirengęs. Tą vakarą jos buvo trys merginos ir visi trys kaltinamieji, jokių kitų žmonių nebuvo.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2015-01-28 dieną pas ją atvažiavo kaltinamieji M., J., S. bei merginos B. ir Ž.. Visi kartu nuvažiavo prie automobilių aikštelės, kur visi išgėrė tris ar keturis butelius šampano. Po to, ją su B. parvežė į jos namus, o Ž. nuvežė namo. Vaikinai nepasakė kur išvažiavo, sakė turi reikalų, žadėjo grįžti. Jiems skambino paklausti ką veikia, kada grįš ir M. atsakė, kad neužilgo. Grįžo S. ir M., o J. nebuvo. Jie buvo labai susijaudinę, nervingi, pasimetę. Klausinėjo kur dingo J., neatsakė nieko, sėdo visi į mašiną ir važiavo jo ieškoti. Nuvažiavo iki degalinės, po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Ir J. atsiuntė žinutę, kad jis namuose. Važiavo į K. ir ten sutiko J.. Jis įsėdo į automobilį ir važiavo atgal. Vaikinai sakė, kad buvo muštynės, sakė mušėsi su vaikinais. J. sakė, kad pabėgo nuo tų vaikinų, su kuriais mušėsi. Iš aprangos matėsi, kad jie dalyvavo muštynėse. M. kelnės buvo kruvinos, S. neatsimena ar buvo kruvinos, o J. buvo persirengęs. Kai išlipo iš automobilio, tai išmetė kažkokį gumulėlį į šoną. Iš pradžių gumulėlį bandė padegti žiebtuvėliu, bet nesudegino. Po įvykio praėjus dienai nuėjo ir pažiūrėjo, ką jie ten bandė sudeginti. Ten buvo pirštinės ir kepurė su iškirptomis akimis. Ji pirštines išmetė, o B. - kepurę. Nenorėjo, kad ten mėtytųsi. Visi vaikinai rūkė „ Fest“ cigaretes, nors prieš tai rūkė „ Winston“. Ji 2015 01 29  matė, kaip automobilyje „ Alfa Romeo“ B. Š. su Ž. J. rado praimtą rudos lipnios juostos ritinį.

Liudytoja Ž. J. teisme parodė, kad ji ir B. Š. susitarė susitikti su J. Z., S. K., M. P. ir visi važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti draugės V. A.. Pasiėmę ją, sustojome (duomenys neskelbtini) aikštelėje, ten buvome ilgą laiko tarpą, kelis kartus važiavome į parduotuvę, gėrė alkoholinį šampaną, jautė apsvaigimą. Kai atėjo vakaras M. P., S. K., J. Z. pasakė, kad turi išvažiuoti su reikalais. Ją išleido paleido (duomenys neskelbtini), o V. ir B. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Po to, kai jie grįžo, ji su B. Š. ir V. A. susitiko (duomenys neskelbtini). Grįžo tik M. P. ir S. K.. Pastebėjo, kad jų rūbai buvo kruvini, S. K. striukė, o M. P. kelnės. Matė, kaip išmetė kažkokį susuktą gumulėlį. Liepė sėsti į mašiną ir važiavo pasiimti J. Z.. Nuvažiavo beveik iki sankryžos sukti į (duomenys neskelbtini)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         ir paskambino J. Z., pasakė, kad jis namuose. J. Z. jau buvo persirengęs. Grįžo į aikštelę, kurį laiką buvo ten. Matė, kaip vaikinai išmetė lipnią juostą ir peilį. Vaikinai sakė, kad susimušė su kitais vaikinais. Vaikinams grįžus matė kontrabandines cigaretes, pavadinimu „Fest“. Gal dar telefonas buvo kažkoks, tačiau tiksliai negali pasakyti buvo vienas telefonas ar du. Gumulėlyje buvo kepurė kaip kaukė padaryta ir darbinė kraujuota pirštinė. Tuos daiktus V. A. ir B. Š. išmetė į konteinerį, o ji buvo šalia. S. K. sakė, kad jo striukė labai smirda krauju, o M. nieko nesakė.

Liudytojas V. P. teisme patvirtino, kad jis vakare kai jau buvo sutemę ėjo iš kaimyno į namus. Laukuose užsimanė gamtinių reikalų ir pamatė, kaip trys išėjo iš kaimynės O. P. namų. Kur jie ėjo nežino, bet judėjo link pagrindinio kelio. Atbėgusi D. P., tai yra nukentėjusios dukra kvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas V. K. parodė, kad E. K. yra jo sūnėnas. Šiuo metu jis dirba užsienyje. Tuo metu, kai jį apklausinėjo pareigūnai, jis prisiminė girdėjęs pravažiuojančią mašiną, tik atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis buvo be šviesų. Patvirtino, jog sūnėnas E. K. visą vakarą buvo kartu su juo.

Liudytojas R. K. parodė, kad pažinojo O. P., nes ji gyveno gretimame kaime. Ji gyveno viena, tačiau prie jos namų kitame name gyvena jos sūnus ir dukra. Šių metų sausio mėnesį, tikslios dienos  neprisimena, iš A. G. sužinojo, kad O. P. buvo apiplėšta. A. G. pasakė, kad dėl šio nusikaltimo yra ieškomas M. P.. Kiek pamena, A. G. sakė jam, kad M. P. jam siūlė eiti kartu plėšti O. P., tačiau šis atsisakęs. Jis pats buvo sulaikytas dėl šio nusikaltimo padarymo, tačiau jis prie jo niekaip neprisidėjo, todėl jokių aplinkybių nežino. 

Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojo A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino M. P., kurio MRT numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris klausė, ar jis eitų kartu su jais bambinti „ P.““. Jis suprato, kad M. P. jam siūlė eiti apiplėšti O. P.. Tačiau jis nesutiko ir M. P. pasakė, kad jis nedalyvaus jų plėšime. Dar M. P. minėjo, kad su juo turi kartu eiti S. K., kurio MRT numeris yra (duomenys neskelbtini). Jam 2015-01-28 vėl paskambino M. P. ir vėl klausė, ar jis nepersigalvojo dėl O. P. plėšimo, tačiau jis šiam pasakė, jog neis to daryti ir jie atsisveikino. Dar M. P. jam sakė, jog šie šiąnakt eis plėšti O. P.. Tą pačia dieną- 2015-01-28, apie 18.00 val., jam vėl skambino M. P., kuris klausė, ar jis jau grįžo iš darbo, tačiau apie plėšimą nieko nekalbėjo. Vėliau tos pačios dienos vakare, 22.17 val. vėl skambino M. P., kuris jo klausė, ar jis nematė J. Z., nes šie pasimetė. Tada jis klausė, ar jie tai padarė ir ar jie ką „ pešė“ iš to, tai M. P. jam pasakė, jog jie apiplėšė O. P. ir nieko gero iš to negavo, bet kad juos jau ims „ mentai“ ir „ greitukė“. Kai kalbėjosi su M. P. telefonu, iš jo balso suprato, jog šis buvo išgėręs alkoholio. Daugiau nieko nekalbėjo, kadangi jis padėjo ragelį. 2015-01-29, apie 12.00 val. ar 13.00 val. jam skambino M. P., kuris jo klausė, kas vyksta kaime, ką kalba žmonės. Jis šiam pasakė, kad žmonės kalba, jog  „ P.“ Kaune ligoninėje guli. Kaip suprato iš M. P., kad šis vakar buvo pas savo draugę B. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) raj. Dar šis sakė, kad vakare grįš į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime Apie J. Z. ir S. K. su M. P. nekalbėjo, todėl tikrai nežino, kur jie tuo metu galėjo būti. Daugiau nieko su M. P. nekalbėjo. Gal prieš savaitę laiko, gal 2015-01-26, jis buvo nuėjęs pas M. P. į namus, su M. P. kalbėjo apie „ P.“ plėšimą. M. P. pasakė, kad kartu su J. Z. ir S. K. buvo nuvažiavę pas O. P. į namus pirkti cigarečių. O. P. ankščiau prekiaudavo kontrabandinėmis cigaretėmis. Tuomet M. P. pats nėjo pas O. P. į namus, o S. K. su J. Z. buvo nuėję pirkti cigarečių tikslu apžiūrėti namus. Tačiau jis vis tiek M. P. pasakė, kad su jais kartu neis plėšti O. P.. Kiek suprato iš M. P., tai jis norėjo pagrobti O. P. pinigus, bet, kaip sakė jau ankščiau, ar O. P. turėjo kiek nors pinigų, jis nežinojo ( t. 1, b.l. 115- 116, 117).

Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra tyrėja ir šioje byloje atliko pirminius tyrimo veiksmus, pareiškė pirminius įtarimus ir apklausė įtariamaisiais. Jokio nei psichologinio, nei fizinio smurto kaltinamųjų atžvilgiu ji nevartojo. Prisimena tik tai, kad kai S. K. pradėjo apklausinėti, tai jis pradėjo verkti. Sakė, kas jam dabar bus ir kad susigriovė gyvenimą. Apie jokį psichologinį ar fizinį smurtą tuo metu nei vienas nekalbėjo. M. P. gal buvo labiausiai ramus, o J. Z. taip pat labai pergyveno. Ji apklausinėjo ir liudytoją A. G., leido jam susipažinti su protokolu. Jis perskaitė ir pasirašė. Pastabų neturėjo. Jau tuo metu liudytojas kalbėjo, jog ketina išvykti į užsienį. Ji surašė sulaikymo protokolus, nutarimą. Kas vyko toliau ji nežino. Buvo penktadienis 16 ar 17 valanda ir ji buvo baigusi darbą, tik laukė, kol įtariamuosius praveš.

Liudytoja N. G. parodė, kad ji yra pareigūnė ir vyko į įvykio vietą. Kiek prisimena, įvykis buvo kaimo vietovėje, sodyboje, tamsiu paros metu. Įvykio vieta buvo ir patalpoje, ir lauke. Dirbo kartu su ekspertu gana ilgai. Sunkino oro sąlygos, šaltis, sniegas, įvykio vietoje buvę daiktai. Kai atvyko nebuvo nei greitosios, nei pačios nukentėjusiosios. Buvo dukra, kuri pasakė kas atsitiko, ten, berods, senolė buvo sumušta. Ji rašė protokolą, bet įvykio vietą apžiūrinėjo kartu su ekspertu. Rado daiktų: kažką iš rūbų, lipnios juostos rado, kraujo buvo viską fotografavo ir visi daiktai yra fiksuoti kas buvo rasta, tiek lauke, tiek viduje. Lipnios juostos buvo atskiros  naudotos detalės.

Liudytojas A. L., kad jis su kolega patruliu važiavo į iškvietimą, buvo nurodyta, kad įvykdytas plėšimas. Atvyko paskui greitąją pagalbą, nukentėjusioji buvo senyvo amžiaus moteris. Padėjo ją įkelti į greitąją. Iš karto pranešė į komisariatą, kad iškviestų grupę. Pagal kompetenciją, tai jie galėjo saugoti vietą.

Liudytoja A. J. parodė, kad tuo metu dirbo policijoje. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas apie įvykį, ir ji kartu su tyrėja N. G. ir ekspertu nuvyko nurodytu adresu. Nukentėjusiosios jau nebuvo, nes medikai ją buvo išsivežę. Rado sūnų ir dukrą, kurie minėjo, kad rado mamą surištą, sumuštą, kieme. Jie buvo namuose ir išgirdo kažką kieme, triukšmą ar tai šunį, išėjo ir rado mamą.

Liudytojas T. B. parodė, kad tuo metu dirbo ekspertu. Kai atvyko į įvykio vietą nukentėjusiosios nebuvo. Niekas neparodė įvykio vietos, tik žiūrėjo įkalčius. Jis tik fiksavo kur kraujas, kur pėdsakai. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, fotolenteles, matyti kas yra rasta ir užfiksuota.

Liudytojas R. P. parodė, kad dirbant su kolega, buvo gautas iškvietimas, kad link (duomenys neskelbtini) padarytas apiplėšimas ir privalo nuvykti. Atvyko beveik tuo pačiu metu su medicininės pagalbos automobiliu. Nuvažiavę į sodybą, rado lauke ant sniego gulinčią moterį, apklotą paltu. Su medikais įkėlė ją į greitąją ir išvažiavo. Jie liko iki atvažiavo tyrimo grupė. Ieškojo kas galėjo įvykdyti nusikaltimą. Pati nukentėjusioji buvo apklota paltu. Buvo kraujo šalia jos, ji nekalbėjo. Dar ten lyg buvo dukra, teko su ja bendrauti. Ji buvo lyg išgėrusi.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos felčere. Įvykio vakarą atvažiavo pagal iškvietimą, nukentėjusiąją rado lauke gulinčią ant žemės, ji buvo užklota kažkokia antklode. Policininkai padėjo ją įkelti į greitąją. Kai ji gulėjo, negali pasakyti kokia jos būklė buvo. Kortelėje viskas parašyta. Pamena, kad moteris buvo sumušta ir labai kruvina. Nukentėjusiosios artimieji sakė, kad moterį kažkas užpuolė. Nesiteiravo artimųjų kodėl ji palikta ant sniego ir užklota. Ją nuvežė į Marijampolės ligoninės priėmimą ir ten paliko. Iš kortelės duomenų matyti, kad ji ją į Kauną, į klinikas vežė. Pirma vežė į Marijampolę, o paskui buvo išsiųsta į Kauno klinikas. Slaugos ligoninėje sekama žmogaus būklė. Slaugoje kaip ir ligoninėje yra gydytojas, yra med. seserys, slaugės.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis tuo metu buvo greitosios pagalbos vairuotojas – paramedikas. Rado močiutę lauke, gulinčią ant sniego, užklotą antklode. Ją užkėlė ant neštuvų ir vežė į gydymo įstaigą. Nuvežė į Marijampolės ligoninę, priėmimo skyrių. Neatsimena ar ji ką kalbėjo, bet buvo gyva.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba pagalbiniu darbuotoju greitosios pagalbos brigadoje. Buvo gautas kvietimas, išvyko ir rado močiutę lauke, sniege, užklotą patalais. Ją padėjo ant neštuvų ir nuvežė į priėmimą. Neprisimena ar ji buvo surišta. Buvo atėjęs kažkoks artimas žmogus, minėjo, kad močiutė buvo užpulta.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba Kauno klinikose gydytoju- krūtinės chirurgu. Jis gydė O. P.. Turi išrašą iš ligos istorijos ir tuo pasirems. O. P. buvo stacionarizuota į Kauno klinikas 2015-01-29 į neurochirurgijos skyrių, t.y. į kitą skyrių nei jis dirba, galvos smegenų chirurgijos. Jai buvo nustatyta diagnozė - galvos smegenų sutrenkimas, nosies kaulų lūžimas, nosies muštinė žaizda, veido kaulų skruostikaulių lūžimas, nosies pertvaros lūžimas, mušta dešinio voko, viršutinio ir apatinio voko žaizdos, dešinės akies kraujosruva, dešinio riešo sumušimas, krūtinės sumušimas, dešinės pusės 7-11 šonkaulių lūžimas ir kraujo išsiliejimas į pleuros ertmę. Ji buvo gydyta neurochirurgijos skyriuje iki vasario 2 d. ir vasario 2 d. dėl kraujo išsiliejimo į pleuros ertmę, perkelta į krūtinės chirurgijos skyrių. Tą pačią dieną buvo atlikta chirurginė intervencija, drenuota kairė pleuros ertmė, gauta apie 500 ml. kraujo. Buvo gydoma iki vasario 10 d. pleuros ertmės drenažu, buvo taikytas papildomas gydymas. Nesant chirurginių komplikacijų ir nesant parodymų gydyti krūtinės chirurgijos skyriuje, buvo perkelta tolimesniam gydymui pagal gyvenamąją vietą. Jai buvo sumušta krūtinė ir lūžę dešinės pusės šonkauliai, nuo 7 iki 11 ir komplikacija įvykusi – kraujo išsiliejimas į pleuros ertmę. Dėl šios komplikacijos ji buvo gydyta krūtinės chirurgijos skyriuje. Išrašant jos būklę vertino kaip stabilią, tačiau gydymas nebuvo baigtas, tik tiek, kad nereikėjo gydymo krūtinės chirurgijos skyriuje. Reikėjo tolimesnio gydymo kituose skyriuose. Ji buvo perkelta gydymui pagal gyvenamąją vietą, tai pagal jos gyvenamąją vietą į Marijampolės ligoninę. Ji buvo išrašyta iš skyriaus be plaučių uždegimo simptomų. C reaktyvinis baltymas, kuris yra 28, rodė, kad aktyvaus uždegimo nėra. Nebuvo požymių, kad patekimo į klinikas metu P. sirgtų plaučių uždegimu. Kaip šios srities gydytojas nemano, kad O. P. galėjo kilti komplikacijų dėl to, kad buvo nesilaikoma jo rekomendacijų. Komplikacijas sąlygojo šita trauma. Išvengti tokių pasekmių po tokios traumos, vargu ar buvo galima. Tai yra sunkiausia komplikacija nuo kurių žmonės miršta. Ar galėjo kitos priežastys šias komplikacijas sukelti, tai turbūt galėtų atsakyti Marijampolėje gydęs gydytojas. Teoriškai galbūt, praktiškai labai aiški priežastis. Tokio amžiaus žmonėms su tokio pobūdžio sužalojimu, šonkaulių lūžiais, dažnai kyla komplikacijos.

Ekspertas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis duotas išvadas palaiko. Nurodė, kad pagrindinė nukentėjusiosios mirties priežastis buvo krūtinės sumušimas, su plaučių sumušimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę ir dėl to nevyko pilnavertis kvėpavimas, nesiventiliavo plaučiai ir vystėsi plaučių uždegimas. Buvo ir galva sumušta, sirgo visas organizmas. Tai sunkino gydymo procesą. Pacientė buvo 84 metų ir ji mirė nuo sužalojimų išsivysčiusios komplikacijos. Buvo sumušta krūtinės ląsta, sumušti šonkauliai, plaučiai sumušti, išsiliejo kraujas. Vyko nekokybiškas kvėpavimas. Duomenų, kad nuo ko nors kito ji susirgo plaučių uždegimu, neturėjo.

Ekspertas L. G. posėdžio metu palaikė duotas išvadas ir nurodė, kad O. P. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Kas būtų buvę jeigu P. nebūtų išrašyta iš ligoninės, o būtų toliau gydoma ligoninėje,  atsakyti gali tik torakalinės chirurgijos specialistas. Nei vienas gydytojas negali numatyti kokios bus pasekmės. Ekspertizės akto išvados 2 punkte išvardinti sužalojimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tik tie sužalojimai privedė prie komplikacijų. Sužalojimai nekėlė gyvybei pavojaus, nebuvo tokių reiškinių. Tai, kad nukentėjusioji gulėjo lauke, buvo šalta, netiesioginės įtakos jos būklei galėjo turėti, bet tiesioginė priežastis buvo patirta trauma.

Kaltinamųjų kaltė įrodoma ir byloje surinkta bei teisme ištirta rašytine medžiaga:

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinės matyti , kad 2015-01-28 , 21.50 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į namus įsilaužė  trys jaunuoliai, buvo užpulta ir prismaugta senolė, užpuolikai pasišalino, bet iš matymo yra pažįstami. Į Marijampolės centrinės ligoninės priėmimo skyrių pristatyta sumušta O. P. gim. (duomenys neskelbtini) ( t.7, b.l.27). 

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą buvo apžiūrėti ir aprašyti lauke esantys objektai ir rasti nusikalstamos veikos pėdsakai. Lauke rasta kojinė ant takelio vedančio iš verandos link kiemo, aplink ją fiksuotos raudonos spalvos dėmės. Netoli garažo ant sniego rasta pagalvė, drabužiai, lipnios juostos gabalai, dėmės raudonos spalvos. Apžiūrėtas  sodyboje esantis gyvenamasis namas. Nustatyta, kad dėmės primenančios kraują intensyviausiai yra išsidėstę virtuvėje ant įvairių daiktų- šaldytuvo, spintelių, taburetės, grindų. Šalia šaldytuvo rasta lipnios juostelės gabalai. Svetainėje daiktai išvartyti ir išmėtyti. Įvykio vieta aprašyta ir nufotografuota ( t. 1, b.l. 11- 15, 16- 34, 38, 39- 42).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad dalyvaujant liudytojai B. Š., apžiūrėta (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esanti teritorija bei joje esantys šiukšlių konteineriai, kuriuose rasta ir išimta juodos spalvos kepurė bei balta medvilninė pirštinė, kurios viena pusė padengta lateksu( t. 1, b.l. 126, 127- 128).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant liudytojai B. Š. apžiūrėtas viešasis tualetas, esantis prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame rastos mėlyno spalvos džinsinės kelnės ,, Longin jeans“ su rudos spalvos dėmėmis ( t. 1, b.l. 132- 133, 134, 135- 138).

Iš byloje esančio dokumento - administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07- 15- 9048689 protokolo matyti, kad 2015 01 28, 23:30 val. Vilkaviškio raj. savivaldybėje, magistraliniame kelyje Marijampolė- Kybartai- Kaliningradas stacionariu greičio matuokliu MultaRadar S580, 593- 072/ 71010 užfiksuota 132 km./ val. greičiu važiavęs automobilis ,, Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir pateikta šio automobilio fotonuotrauka ( t. 1, b.l. 185, 186).

Automobilio apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,, Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo rasti daiktai, tarp kurių- MRT ,, Nokia 2700c“, metalinis strypas, kurio vienas galas apsukta mėlynos spalvos izoliacine juosta, kirvis ( t. 1, b.l. 187, 188). Papildomai apžiūrint automobilį bei panaudojant spec. priemones kraujo pėdsakams surasti ,, Bluestar forensic“ tirpalą, automobilio salono priekyje keleivio pusėje ant grindų guminio kilimėlio aptikta ovalo formos 10 x 8 cm. silpnai išreikšta dėmė, ant vairuotojo durelių porankio vidinės pusės, šone, rasta silpnai išreikšta ovalo formos 7 x 5 cm. dėmė ( t. 1, b.l. 189- 190, 191- 193).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2490)-IS1-5063  ant pateiktos tirti pagalvės, paimtos 2015-01-28 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant pateiktų tirti O. P. striukės, kraujo nerasta. Ant jos kelnių, pažymėtų nr.1 ir Nr.2, blauzdinės, rasta kraujo kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant tirti pateiktų lipnių juostų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, paimtų 2015-01-28 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant tirti pateiktų septynių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-01-28 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu.

Ant pateiktos tirti M. P. striukės, paimtos 2015-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, mėg. Nr. 42, Nr. 43 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ( tarp jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, vieno asmens genotipas sutampa su O. P. genotipu, kito- su M. P. genotipu; ant pateiktos tirti M. P. batų poros, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2015-02-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, ant dešiniojo bato rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. P. genotipu. Ant kairiojo bato kraujo nerasta.

Ant pateiktos tirti pirštinės, paimtos 2015-02-04 apžiūrint įvykio vietoje konteinerį, (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su O. P. genotipu ( t. 2., b. l. 9-21).

2015-09-07 tarnybinio pranešimo duomenimis, iš kurių matyti kad analizuojant S. K., J. Z. ir M. P. naudotų telefonų numerių išklotines laikotarpiu nuo 2015-01-27 iki 2015-01-30, buvo nustatyta, kad kaltinamieji bendravo tarpusavyje telefonais( t. 2, b.l. 89- 91).

O. P. gimė (duomenys neskelbtini) ir įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ( t.1.b.l. 46).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 32/15(09) nurodoma, kad  O. P. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimais kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumušimu, kraujo išsiliejimu į kairiąją krūtinplėvės ertmę ( kliniškai). Tai komplikavosi abiejų plaučių apatinių skilčių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. O. P. mirtis įvyko prieš 20- 26 val. iki jos kūno teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-02-17 1130 val., t.y., galimai (duomenys neskelbtini). O. P. klinikiniais duomenimis konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, nosies muštos žaizdos, etmoidalinio sinuso lūžimas, muštinės žaizdos dešinės akies vokuose, dešinės akies pojunginė kraujosruva, dešinės plaštakos srities sumušimas, daugybinės kraujosruvos veide, VII, VIII, IX, X begyjantys šonkaulių lūžimai kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, plaučių sumušimas, kraujo išsiliejimas į kairiąją krūtinplėvės ertmę. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2015-01-28, ir, tiek paėmus sužalojimus galvoje , tiek krūtinėje, vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. O. P. po sužalojimų padarymo gyveno devyniolika parų, t.y. tol, kol dėl padarytų sužalojimų krūtinės srityje išsivystė su gyvybe nesuderinamas abiejų plaučių apatinių skilčių uždegimas bei progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. O. P. kūne konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes jos pasekoje lūžo kaulai. O. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 1, b.l. 92- 94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus  ekspertizės akte nurodoma, kad O. P. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tai komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. O. P. padaryti šie sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, dešinio riešo  sumušimas, daugybiniai veido sumušimai, krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiai. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ar panašiai. Išvardinti sužalojimai  O. P. padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje. O. P. stacionare buvo gydoma penkiolika parų, slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigoje gydėsi tris paras( t. 6, b.l. 181-182).

Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais padarė plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė O. P..

Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuojant šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro. Pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą. Jeigu asmuo nužudomas plėšimo metu, kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo sutaptis, tai yra pagal abu baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nusikalstamos veikos padarytos idialioje sutaptyje, todėl tokiais atvejais nusikalstama veika aprašoma kaip viena, tačiau nurodant abu baudžiamojo įstatymo straipsnius.

Nagrinėjamu atveju, visi trys kaltinamieji teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, jie visi trys bendrai veikdami ėjo į nukentėjusios namus, turėjo tikslą pastarąją apiplėšti, tikėjosi rasti pinigų, kadangi jiems buvo žinoma, kad O. P. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir dėl to manė jog pastaroji turi pinigų. Kad tikslas buvo apiplėšti nukentėjusiąją byloje neginčijama. Tikslą įrodo ir tai, kad visi trys pas nukentėjusiąją ėjo prieš kelias dienas iki šio įvykio, tačiau  jų teigimu nukentėjusioji į namus neįsileido, cigarečių nepardavė, todėl išvažiavo iš to kiemo ( S. K., J. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme). Tokius kaltinamųjų teiginius patvirtina nukentėjusios O. P. teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamieji tam ruošėsi iš anksto, nes prieš keletą dienų iki įvykio, jie buvo atėję iki to paties namo. Ji nurodė, kad S. K. ir J. Z. teiravosi kažkokio kaimyno. Tuo metu ji matė sniege numestą kirvį ir paklausė, kam tas kirvukas, bet vaikinai nenurodė, iš kur jis atsirado ( t. 1, b.l. 58- 59, 60). Be to ji atpažino M. P. kaip asmenį dalyvavusį apiplėšime. Iš įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji apiplėšimui ruošėsi iš anksto, apžiūrėjo įvykio vietą, įvertino nukentėjusios elgesį, numatė visas galimas situacijas, jeigu nukentėjusioji neįsileistų į namus, tuo tikslu pasiėmė nusikaltimo darymo įrankius; metalinį pjūkliuką, lipnią juostelę, pasirinko laiką- tamsų paros metą. Automobilį kuriuo atvažiavo, paliko atokiau sodybos. Šių byloje nustatytų aplinkybių iš esmės kaltinamieji neginčijo. Nustatyta ir tai, kad S. K. atsineštu pjūkliuku atkabino pirmąsias duris vedančias iš lauko į verandą, atidarė duris ir ten stovėjusią O. P. pastūmė, taip parversdamas ant žemės, visi trys kaltinamieji laikė O. P., kad pastaroji nejudėtų ir nesipriešintų, M. P. užklijavo burną ir veidą atsinešta lipnia juostele, vėliau surišo rankas ir kojas ir visi trys bendrai nukentėjusios atžvilgiu vartojo smurtą, suduodami smūgius rankomis ir kojomis O. P. į įvairias kūno vietas, reikalaudami parodyti, kur yra pinigai. Nukentėjusios teigimu, gulinčią mušė į galvą, į veidą, į kitas kūno vietas, smaugė, kankino, reikalavo atiduoti pinigus. Ji išsigandusi nesakė, kur yra pinigai, pasakė, kad yra lauke, jie netikėjo. Ją mušė ir kankino apie valandą laiko, tačiau tiksliai negali pasakyti kiek, nes buvo praradusi sąmonę. Kiek pamena, ją mušė dviese, o kiti ieškojo pinigų. Teismo vertinimu, šiais nukentėjusios  nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, kur jie neneigė jog M. P. rišant nukentėjusiąją S. K. ir J. Z. laikė nukentėjusiąją už rankų ir kojų, po to gulinčiai įspyrė ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, reikalavo parodyti kur yra pinigai, o po to nuėjo ir kambariuose ieškojo paslėptų pinigų. Ir tik po to J. Z., M. P. ar S. K. paliepus nuėjo link durų pažiūrėti ar kas neateina ir pamatė moterį ( t. 4, b.l. 45- 46, 47- 51, 124- 125, 126- 129). Nukentėjusiųjų D. K. ir S. P. teigimu, jų mama būdama ligoninėje pasakojo, kad ji užpuolikams tvirtino, jog pinigai paslėpti lauke, todėl įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamieji sumuštą moterį išnešė į lauką ir surištą paliko ant sniego. Policijos pareigūnai pirmieji atvykę į įvykio vietą ir medicinos darbuotojai, kurie išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, apklausti teisme patvirtino, kad moteris gulėjo lauke, ant sniego ji buvo apklota rūbais ir antklode. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji po to, kai juos pastebėjo nukentėjusios dukra D. K. ir nubėgo pas brolį S. P. kviestis pagalbos, surištą ir sumuštą moterį išnešė į lauką, turėdami viltį, kad parodys kur yra paslėpusi pinigus. Tačiau supratę, kad gali būti užklupti policijos, pabėgo. Kaltinamieji savo veiksmais sukėlė pasekmes: užvaldė svetimą jiems nepriklausantį turtą: 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 c“, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2600 c“, bendros 13, 50 eurų vertės 9 cigarečių „ Fest“ pakelius, 8 eurus monetomis po 20 euro centų, 150 eurų monetomis, tai yra bendrais veiksmais pagrobė svetimo turto už 241, 50 eurų; bei suduodami ne mažiau nei penkis kartus rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdas nosyje ir abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pojunginės kraujosruvos abiejose akyse, dešinio riešo  sumušimą, daugybinius veido sumušimus, krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžius, dėl ko nukentėjusioji O. P. buvo gydoma ligoninėje, kur nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio krūtinės kairės pusės VII-X šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, komplikavosi abiejų plaučių pūliniu- fibrininiu uždegimu, sepsiniu šoku ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko  pastaroji (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė ( ( t. 1.b.l. 92-94, t.6.b.l. 181-182). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiąją gydęs gydytojas V. P. teisme patvirtino, kad O. P. komplikacijas sąlygojo įvykio metu patirta trauma. Išvengti tokių pasekmių po tokios traumos, vargu ar buvo galima. Tai yra sunkiausia komplikacija nuo kurių žmonės miršta. Tokio amžiaus žmonėms su tokio pobūdžio sužalojimu, šonkaulių lūžiais, dažnai kyla komplikacijos.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas , tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji O. P. iš karto po įvykio nedelsiant buvo išvežta į ligoninę ir visą laiką iki mirties ji buvo gydoma ligoninėje. Įvykio metu O. P. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji patyrė didžiulį išgąstį, patyrė daugybinius sužalojimus, buvo mušama, kankinama ir visus šiuos veiksmus atliko bendrai veikdami M. P., S. K. ir J.Z.. Visi jie O. P. prieš įvykį buvo matę, ją pažinojo, žinojo, kad moteris gyvena viena ir yra senyvo amžiaus. Tokio pobūdžio veiksmai prieš senyvo amžiaus moterį, rodė, kad kaltinamieji veikdami tyčia, sukeldami nukentėjusiajai fizines kančias, išgąstį, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, nuo kurių lūžo šonkauliai, smūgių pasekoje į galvą padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kas patvirtina jog kažkurį laiką O. P. buvo praradusi sąmonę, rodo, kad jie suvokė galimas pasekmes, tačiau pasekmių – nukentėjusios mirties, atžvilgiu jiems buvo tas pats. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik esant tyčinei kaltei, tai yra tada, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet numatęs tokių padarinių kilimą, sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamieji veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Tarp M. P., J. Z. ir S. K. atliktų bendrų veiksmų ir nukentėjusios mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusios mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininkų veikos padarinys. Todėl kaltinamųjų ir jų gynėjų abejonės, kad nukentėjusioji galėjo mirti dėl netinkamo gydymo, jos perkėlimo iš vienos ligoninės į kitą, yra visiškai nereikšmingos ir įtakos veiksmų kvalifikacijai šiuo konkrečiu atveju nedaro.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko tik M. P., kad susitarimo nužudyti O. P. jie neturėjo, visi kartu ėjo tik apiplėšti, už ką ir turėtų būti teisiami. Su tokia kaltinamųjų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 str. taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Apie kaltininko(ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-68-942/2016 ir kt.).

Kaip jau nurodyta, šioje byloje nustatyta, kad tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją O. P. naudojo visi trys kaltinamieji, jie visi yra bendravykdytojai nužudymo ir plėšimo padaryme, todėl privalo atsakyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad susitarimas smurtauti prieš nukentėjusįjį ar jį nužudyti gali būti išreikštas bet kokia forma- žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti, bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje. Byloje nėra duomenų, kad kuris iš jų matydamas rišamą nukentėjusiąją būtų išreiškęs prieštaravimą, bandęs apginti nukentėjusiąją. Priešingai, veikė pagal susitarimą, visi trys bendrais veiksmais : S. K. ir J. Z. laikant, o M. P. rišant lipnia juostele nukentėjusiajai rankas ir kojas, apvyniojant veidą, akis, taip atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, jie veikė bendrai ir siekė tų pačių tikslų. Kaltinamųjų  pozicijos pasikeitimą teisminio nagrinėjimo metu ir J. Z. bei S. K. neigimą kaltės dėl smurto ir kitų veiksmų lėmusių O. P. nužudymą, teismas vertina, kaip siekį palengvinti savo padėtį teisine prasme. Kaltinamieji parodymų keitimą argumentavo fizinio ir psichologinio smurto naudojimą jų atžvilgiu, kai buvo sulaikyti ir laikomi areštinėje. Teigė, kad tokį smurtą naudojo tyrėjai, policijos pareigūnai. Tačiau objektyvių duomenų kad jų atžvilgiu būtų naudotas bet koks smurtas nėra. Teisme apklausti policijos pareigūnai, tyrėjos tokių aplinkybių nenurodė, o ir kaltinamieji jiems tokių klausimų neuždavė. Procesas buvo atliekamas vadovaujantis BPK normomis, kviečiami gynėjai, todėl pagrindo tikėti tokia pateikta kaltinamųjų versija nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad kaltinamųjų parodymai užrašant protokoluose sutampa, paaiškinama tuo, kad jie visi įvykyje buvo ir aplinkybes nurodė panašiai.

Kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaltinant juos bejėgiškos būklės O. P. nužudymu. Kaltinime nurodoma, kad tokia nukentėjusios būklė buvo dėl amžiaus  ir sveikatos būklės. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, duomenų apie O. P. ligą, dėl kurios ji negalėtų suvokti grėsmės savo gyvybei ar aktyviai pasipriešinti byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad O. P. buvo gimusi (duomenys neskelbtini) ( t.1.b.l.46). Taigi nusikalstamos veikos metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė kad jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai nesudaro pagrindo teigti jog ji buvo bejėgiškos būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad O. P. nors ir būdama tokio amžiaus, gyveno savarankišką gyvenimą, ji rūpinosi savo buitimi. Įvykio dieną ji grįžo kartu su sūnumi ir dukra iš miesto, ėjo atsinešti malkų, kūrė krosnį. D. K. teisme patvirtino, kad mama iki įvykio buvo sveika, daug dirbo. Ji net ir sužalota bandė apgauti užpuolikus sakydama, kad pinigai lauke, taip tikėdamasi, kad ją išsitemps į lauką ir galbūt kas nors ją pamatys ir išgelbės. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji O. P. nors ir buvo garbingo amžiaus, tačiau ji buvo fiziškai pajėgi atlikti visus namų ruošos darbus, gyventi  viena ir pasirūpinti savimi. Apibendrinant tai kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija kaltinamiesiems M. P., J. Z. ir S. K. iš kaltinimo šalina kvalifikuojančią aplinkybę – bejėgišką nukentėjusios būklę, kaip neįrodytą.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji padarė plėšimą ir nužudė O. P. dėl savanaudiškų paskatų, už ką ir privalo atsakyti. 

Bausmių skyrimo klausimai:

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 5d.), o veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 yra labai sunkus nusikaltimas. Nusikaltimais sukeltos labai sunkios ir neatstatomos pasekmės: atimta nukentėjusiajai gyvybė ir pagrobta jos turto už 241,50 Eur. Kaltinamųjų veiksmais padaryta neatitaisoma žala visuomenei, nusikaltimas baigtas. Turtinė žala neatlyginta. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui ( BK 60 str. 1d. 1 ir 9 punktai). Nors kaltinamasis M. P. ir teigė prisipažįstąs dėl nusikaltimo padarymo, o J. Z. ir S. K. dėl plėšimo padarymo, tačiau iš jų parodymų akivaizdu, kad jie parodymus koreguoja sau palankesne linkme, todėl toks prisipažinimas nelaikomas nuoširdžiu įvykio aplinkybių pripažinimu ir gailėjimusi.

Kaltinamasis M. P. praeityje kartą teistas, teistumas neišnykęs( t.3.b.l. 31). Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos t. 3, b. l. 36- 39). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas ( t. 3, b.l. 40- 41). Jo turimas išsilavinimas aštuonios klasės,  nedirbantis, šiuo metu mokosi, jo teigimu  iki suėmimo dirbo užsienyje, apie tai oficialių duomenų byloje nėra.

Kaltinamasis J. Z. praeityje teistas du kartus, turintis vieną neišnykusį teistumą( t.4.b.l. 1-3,6-15). Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos t. 4, b. l.23). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas ( t. 4, b.l. 24-26). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, su šeima negyvenantis ir ja nesirūpinantis ( t.4.b.l.28). Jo paties teigimu iki suėmimo  dirbo Lietuvoje ir užsienyje, tačiau apie tai oficialių duomenų byloje nėra. Po šios veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, paskirta arešto bausmė, kuri atlikta. Tačiau vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio reikalavimais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos ( arešto bausmę pakeičiant į terminuotą laisvės atėmimą) apėmimo būdu ir į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis S. K. praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo penkios nuobaudos t. 4, b. l. 99-101). Psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas ( t. 4, b.l.102-104). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas  kaip gyvenantis su močiute, motina išvykusi į užsienį, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi ( t.4.b.l.106). Jo paties teigimu iki suėmimo  dirbo  užsienyje, tačiau apie tai oficialių duomenų byloje nėra.

Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje, tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus: smurto, tai yra smūgių sudavimo nukentėjusiajai metu kaltinamieji veikė bendrai, nukentėjusiąją surišant iniciatyvesnis buvo M. P., jis surišo nukentėjusiąją lipnia juostele, užlipdė jai veidą, o J. Z. ir S. K. ją laikė. Vertintina ir tai, kad plėšimo iniciatoriumi buvo M. P., nes jis pažinojo nukentėjusios sūnų, jis yra buvęs šioje sodyboje, nes jo teigimu su S. P. yra kartu dirbęs. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė. S. K. nors ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau praeityje neteistas ir tai daro įtaką parenkant jam bausmės trukmę.

M. P. sulaikytas 2015 01 30, 14.15 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 3, b.l. 48- 49), jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( dešimties) dienų terminui, suėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki šiol. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

J. Z. sulaikytas 2015 01 30, 16:00 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 4, b.l. 31- 32), jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( dešimties) dienų terminui, suėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki šiol. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

S. K. sulaikytas 2015 01 30, 14:15 val. ( faktinis sulaikymas) ( t. 4, b.l. 109- 110) jam Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2015-02-01 nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 ( dešimties) dienų terminui, suėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-02-01; vėlesnėmis teismų nutartimis kardomasis kalinimas suėmimas tęsiamas iki šiol. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

Civiliniai ieškiniai.

Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems M. P., J. Z. ir S. K. pareiškė 3994,04 eurų civilinį ieškinį O. P. gydymo išlaidoms atlyginti( t. 1, b.l. 97-107) ir prašė ieškinį priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Ieškinį palaikė ir prašė jį nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji yra kalti dėl nukentėjusios nužudymo, nukentėjusioji  O. P. nuo 2015-01-28 iki 2015-02-16 (iki mirties), buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose, tai yra LSMU ligoninėje, Kauno klinikose, VšĮ Marijampolės ligoninėje ir VšĮ Marijampolės PSPC Priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius patirtų gydymo išlaidų dydį ( t.5 b.l. 145-149). Kadangi ieškovas gydydamas nukentėjusiąją patyrė išlaidas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir patirtos išlaidos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. K. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 820 Eurų turtinei žalai atlyginti (t. 5, b.l.154-159).

D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dėl įvykio naktį matyto vaizdo, kaip kaltinamieji buvo mamos namuose, vienas jų stovėjo lauke, kitas verandoje, o trečiasis buvo viduje, patyrė didžiulį išgąstį. Vėliau išsigando kai nuėjusi su broliu į namą, neberado mamos. Tik paskui pamatė, kad mama išvilkta į kiemą, surištomis kojomis ir rankomis, užklijuotu veidu ir ištinusia galva. Šie matyti vaizdai jai sukėlė neigiamus didžiulius dvasinius išgyvenimus. Teigė, jog su mama gyveno ant to pačio kiemo, todėl jos matydavosi kiekvieną dieną. Patirti išgyvenimai yra sunkiai apsakomi, prireikė jai raminamųjų vaistų. Turtinę žalą sudaro kapavietės sutvarkymas, paminklo pastatymas. Paaiškino, kad už paslaugas atsiskaitė jos dukra E. B., pateikė giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Nukentėjusysis S. P. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1105,42 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 5, b.l.137-144).

Teisiamojo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad jis kaip ir sesuo D. su mama O. P. gyveno ant to pačio kiemo, tik skirtinguose pastatuose. Dėl to su mama matydavosi kasdieną. Įvykio vakarą jis patyrė didžiulį išgąstį, kuomet sesuo pasakė, kad mamą užpuolė. Jis iškvietė policiją, o paskui kieme pamatė ant sniego, netoli garažo gulinčią mamą, kuri buvo surišta, sumušta. Mama prašė nejudinti, dėl to nešė dėjo visokius rūbus ant jos, kad nesušaltų iki atvyks medikai. Matyti vaizdai išliko, patyrė didžiulį stresą, dėl to pasinėrė į alkoholio vartojimą, kad galėtų ramiau užmigti. Turtinę žalą sudaro išlaidos susijusios su mamos O. P. laidojimu: šarvojimo rūbai, šarvojimo paslaugos, gėlės ir vainikai, duobės kasimas. gedulingi pietūs. Nurodė, kad valstybė ir savivaldybė skyrė pašalpas, tačiau ieškinyje jos nėra nurodytos.

Teismas įvertinęs kaltinamųjų poziciją, pateiktus įrodymus dėl civilinių ieškinių dydžio, išklausęs nukentėjusiųjų parodymus daro išvadą, kad ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo D. K. tenkintinas visiškai, o S. P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, palaidojus nukentėjusiąją O. P. sutvarkyti jos kapavietę buvo būtina. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo užsakytos ir atliktos  paslaugos- pirktas paminklas, akmeninė tvorelė ir liejimo montavimo darbai už kuriuos D. K. dukra E. B. 2015-10-19 sumokėjo 820 eurų. Šiuos kvitus į bylą pateikė nukentėjusioji D. K. ir paaiškino, kad ji už paslaugas pinigus davė, tačiau apmokėjo jos dukra E. B.. Atsižvelgiant į sumokėjimo datą, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atliktų darbų vertę, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusios D. K. parodymais, jog pinigai kuriuos sumokėjo jos dukra buvo jos. Kadangi nukentėjusioji patyrė išlaidas, jas privalo atlyginti asmenys kurie yra kalti dėl O. P. mirties ir tuo pačiu atsiradusių išlaidų, sutvarkant kapavietę ir įamžinant atminimą. S. P. į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius, kad mamos laidojimo reikmenimis, apeigomis ir jos laidojimu rūpinosi jis, sumokėjo išlaidas iš savo lėšų (t. 5, b.l. 138-144). Nukentėjusiojo S. P. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 805,42 eurų turtinei žalai atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad jis laidojo mamą, turėjo išlaidas ir teismui pateikė rašytinius įrodymus- kvitus, sąskaitas faktūras įrodančias kad būtent tuo metu buvo suteiktos paslaugos ir sumokėti pinigai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš Valstybės ir savivaldybės buvo skirta laidojimo pašalpa, tačiau ji ieškinyje nebuvo nurodyta ir civilinis ieškinys šia suma nebuvo sumažintas. Todėl įvertinus tai, kad laidojimo pašalpą sudaro-  300 eurai, šia suma mažintinas civilinio ieškinio dydis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Tai - vaikai, tėvai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl motinos netekties abu vaikai patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, kurie tęsis visą jų likusį gyvenimą. Byloje nustatyta, kad nužudytoji ir nukentėjusieji nors ir gyveno atskiruose pastatuose, turėjo savarankiškus gyvenimus, tačiau jų gyvenamieji pastatai buvo ant to pačio kiemo ir tai reiškia, kad jie kiekvieną dieną matydavosi, glaudžiai bendraudavo, rūpindavosi vieni kitais. Abu nukentėjusieji įvykio vakarą patyrė stresą, išgąstį, pavojų saugumui. O vėliau ir sužalotos mamos mirtį. Tai įtakojo jų gyvenimo kokybei, poilsiui, išgyvena prarastą artimą bendravimą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad nužudytoji buvo garbingo amžiaus, o jos vaikai jau suaugę, turintys savo atskiras šeimas, savo vaikus, todėl į tai atsižvelgtina priteisiant neturtinės žalos dydį.

Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji turto neturi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji, nėra. Dirbdami įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistieji per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas po 20 000 Eurų kiekvienam. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 5000 iki 140 000 Eur neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, Nr. 2K-641/2012 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-165 /2014), tai reiškia, kad priteistų sumų dydis atitinka formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Proceso išlaidos.

Proceso metu abu nukentėjusieji naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtų advokatų, kurie nukentėjusiuosius atstovavo teisme, paslaugomis, ir, kaip matyti iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų dokumentų, Valstybė sumokėjo advokatams - 617,44 eurus. Tai patvirtina 2016-11-16 pažyma – 347,40 Eur sumai ( t.7.b.l. 50) ir  2016-12-29 pažyma – 270,04 Eur sumai ( t.7, b.l. 84). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl būtinosios antrinės teisinės pagalbos suteikimo kaltinamiesiems M. P., kurį gynė advokatas  Algirdas Girdutis Šalavka ir S. K., kurį gynė advokatė Loreta Daukšienė  ( t.7.b.l.101, tomas 8, b.l. 17). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.  Pagal formuojamą teismų praktiką, Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su prašymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji tokio turto turi. Byloje yra duomenys, kad M. P. ir iki šio nusikaltimo turėjo įsiskolinimų. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie nuteisiami terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 51 str. 1d.5p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kurioje gali būti skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas, nei atstovaujant nukentėjusiuosius, nei juos ginant teisme.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Daiktų paėmimo ir apžiūros protokolais iš įvykio vietos paimti: pagalvė, O. P. striukė, dvejos O. P. kelnės, O. P. blauzdinė ( kojinė), O. P. bliuzonas, O. P. kelnės, esant nukentėjusiosios D. K. arba S. P. prašymui gražintini jiems, o nepateikus tokio prašymo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Lipnios juostos, septyni tamponai su nuoplovomis, 4 marlės gabaliukai galimai su krauju, O. P. rankų nagai su panagių turiniu, dvi kepurės, pirštinė, popierinis maišas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Lyginamieji pavyzdžiai: sausas kraujas; rankų pirštų ir delnų nuoplovos, seilių ėminiai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, daiktų pridavimo saugoti kvitu Nr. 0000677, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčiai daiktai.

Rūbai ir daiktai, kurie pakvitavimais buvo grąžinti patiems savininkams arba jų artimiems šeimos nariams, nelaikytini daiktiniais įrodymais šioje byloje. 

M. P. striukė, batai, odinių pirštinių pora saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esant jo prašymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jam arba jo nurodytam asmeniui.

J. Z. batų pora „ Nike“- saugoma Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esant jo prašymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jam arba jo nurodytam asmeniui.

Automobilyje rasti ir paimti guminis kilimėlis, automobilio durelių vidinė dalis, kartu su automobiliu „ Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikaltimo darymo priemonė sutinkamai su LR BK 72 str. konfiskuotina ir perduotina Valstybės nuosavybėn tikslu realizuoti. Gautos lėšos panaudotinos civilinių ieškinių atlyginimui.

Automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti daiktai:  kirvis, metalinis strypas, mobiliojo ryšio telefonas Samsung 3050, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 2700c“, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6300“ šių daiktų savininkams, o nesant raštiško prašymo (saugojimo kvitas Nr. 0000677) sunaikintini , kaip menkaverčius.

Du kompaktiniai diskai su mobiliojo ryšio operatorių celių išklotinėmis- saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Medicininius dokumentus, kurie buvo išreikalauti ekspertizės atlikimui grąžinti gydymo įstaigoms, t.y. VšĮ Marijampolės ligoninei ir VšĮ Kauno klinikoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

M. P. g. (duomenys neskelbtini) m.  pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmę

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 4 (ketveriems ) metams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų. 

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

M. P. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. P. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2015-01-30 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam M. P. įskaityti į bausmės laiką.

J. Z., g. (duomenys neskelbtini) m. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmę

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 3 (trejiems ) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimą trylikai (13) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtas bausmes šiuo nuosprendžiu ir 2015-02-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Baudžiamąjį įsakymą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

J. Z. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. Z. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo 2015-01-30 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką.

S. K., g. (duomenys neskelbtini) m. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir skirti bausmę

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 3 ( trejiems ) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. 

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

S. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti S. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 3994,04 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 04 centrus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš  kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovei 820 Eur ( aštuonis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur ( dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš  kaltinamųjų M. P., J. Z. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 805,42 Eur ( aštuonis šimtus penkis eurus 42 centus) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur ( dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti proceso išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu automobilį „ Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais: guminiu kilimėliu, automobilio durelių vidine dalimi, kuris nuosavybės teise J. Z. pripažinti nusikaltimo padarymo priemone, konfiskuoti ir realizavus gautas pinigines lėšas panaudoti civilinių ieškinių atlyginimui.

Daiktus: pagalvę, O. P. striukę, dvejas O. P. kelnes, O. P. blauzdinę ( kojinę), O. P. bliuzoną, O. P. kelnes, esant nukentėjusiosios D. K. arba S. P. prašymui gražintini jiems, o nepateikus tokio prašymo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčius daiktus;

lipnias juostas, tamponus su nuoplovomis, marlės gabaliukus, O. P. nagus su panagių turiniu, dvi kepures, pirštinę, popierinį maišą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčius daiktus;

lyginamuosius pavyzdžius sausą kraują; rankų pirštų ir delnų nuoplovas, seilių ėminius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus;

rūbai ir daiktai, kurie pakvitavimais buvo grąžinti savininkams arba jų artimiems šeimos nariams, nelaikytini daiktiniais įrodymais šioje byloje ir paliktini jų nuosavybėn;

M. P. striukė, batai, esant jo prašymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jam arba jo nurodytam asmeniui;

J. Z. batų pora „ Nike“, odinių pirštinių pora ( rasta automobilyje) esant jo prašymui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jam arba jo nurodytam asmeniui.

Automobilyje rasti ir paimti daiktai:  kirvis, metalinis strypas, mobiliojo ryšio telefonas Samsung 3050, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 2700c“, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6300“ gražintini šių daiktų savininkams, o nesant raštiško prašymo (saugojimo kvitas Nr. 0000677) sunaikinti, kaip menkaverčius.

Du kompaktiniai diskai su mobiliojo ryšio operatorių celių išklotinėmis- saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Medicininius dokumentus, kurie buvo išreikalauti ekspertizės atlikimui grąžinti gydymo įstaigoms, t.y. VšĮ Marijampolės ligoninei ir VšĮ Kauno klinikoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė  teisėja                                                                     Danutė Giačaitė

Teisėjai                                                                                                       Jurgis Kiškis

                                                                                                                    Valdas Vitunskas