Civilinė byla Nr. e2A-17-459/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00735-2022-2

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 19 d.

   Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. (A. B.).

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 889,16 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės apdraustas turtas (butas), esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl per namo bloko siūles prasiveržusio vandens. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės. Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 889,16 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, taip pat ir atlyginti padarytą žalą.

2.       Ieškovė nurodė, jog iš nuotraukų matyti, kad pūslės yra būtent prie lango esančioje virtuvės dalyje. Taip pat drėgmė fiksuota ir ant lubų. Žala už šiuos pažeidimus klientui ir buvo atlyginta, tą patvirtina dokumentas „pastatų nuostolis tiesioginei išmokai“. Nors įvykio data 2021 m. lapkričio 15 d., o apžiūra atlikta 2021 m. lapkričio 17 d., vadinasi, klientei buvo toks patogus laikas atlikti apžiūrą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad hermetizavo namo siūles. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kokiame daugiabutyje buvo atliekama apžiūra, taip pat matyti, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas pranešimas apie įvykį, tai atsakovė ginčija. (duomenys neskelbtini) bute buvo atlikta apžiūra, jokių pažeidimų nenustatyta. Ieškovė taip pat padarė laiptinės nuotraukas, iš kurių matyti prasta sienų būklė, įtrūkimai. Atsakovė turėjo vykdyti bendrųjų namo konstrukcijų priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti bendrąsias namo konstrukcijas. Atsakovė neginčija, kad buto užliejimo metu ji buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrųjų namo konstrukcijų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie namo išorės sienų būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo namo išorės sienų, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorės sienomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. 

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. surašytame defektų akte nurodyta, kad už pakabinamų virtuvinių spintelių ant sienos matosi vandens pūslės, tačiau kyla klausimas, kaip siena buvo apžiūrėta neišmontavus spintelių. 2021 m. lapkričio 22 d. surašyto defektų akto priede Nr. 1 nurodyta, kad apžiūros metu negalima nustatyti, ar virtuvinės spintelės apgadintos, tačiau kitas teiginys prieštarauja pirmajam, t. y. nurodoma, kad virtuvinės spintelės apgadintos, būtina jas nuimti. Ieškovės pateikti dokumentai prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirma, ieškinyje nurodyta įvykio data 2021 m. lapkričio 15 d. nesutampa su pirminiame apžiūros akte nurodyta įvykio data 2021 m. lapkričio 17 d. Antra, ieškinyje nurodyta įvykio priežastis – per namo bloko siūles prasiveržęs vanduo, o apžiūros akte nurodyta įvykio priežastis – užliejimas iš viršaus. Ieškovė neturi aiškios pozicijos dėl įvykio priežasties, tai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė netyrė buto užliejimo aplinkybių, bet vadovavosi prielaidomis, kad vanduo pateko per namo bloko siūles. Ieškovė nenustatė užpylimo priežasties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas iš kaimynų, t. y. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, gavo pretenziją dėl padarytos žalos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas el. laiške, adresuotame ieškovei, nurodė, kad nesutinka su kaimynų pretenzija. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad buto savininkui yra žinoma, kad namo siūlės buvo hermetizuotos. Iš to paties el. laiško turinio matyti, kad minėto buto savininkas prašė ieškovo darbuotojo atvykti apžiūrėti butą. Draudimo įmonės atstovas žalų tyrimo ekspertas E. A. 2021 n. lapkričio 30 d. apžiūrėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė defektų aktą, kuriame nurodė, kad vandens prabėgimo ir vamzdyno defektų pažeidimų nenustatyta, tačiau ieškovė  bylai nepateikė nė vienos nuotraukos, patvirtinančios šiuos teiginius. Ieškovės pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, nėra aišku, kokiam turtui ir kokio dydžio žala padaryta. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų nėra galimybės identifikuoti, kad jose yra ginčo daugiabutis. Be to, ieškovas bylai nepateikė nuotraukų apie ginčo buto būklę po įvykio, todėl kyla abejonių dėl žalos pagrįstumo. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas atsakovei nepranešė apie įvykusį įvykį, todėl atsakovė neturėjo registruotų duomenų apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) patirtus nuostolius, avarijos šaltinius. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, atliko įvykio tyrimą. Į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patekti nepavyko, kadangi buto savininkas kategoriškai nesutiko įleisti į butą be savo advokato, tačiau uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“ darbuotojai pateko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (virš buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas savo el. laiške nurodė, kad draudimo žalų tyrimo ekspertas nebuvo atvykęs į šį butą  ir nepaliko pranešimo / prašymo dėl šio buto apžiūros. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė papasakojo apie 2021 m. lapkričio 15 d. įvykusi įvykį. Buto savininkė nurodė, kad bute vanduo bėgo per lubas koridoriuje iki buto durų, vonioje per lubas, virtuvėje prie dujų skaitiklio. Buto koridoriuje vanduo buvo patekęs ant grindų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė parodė atšokusias nuo lubų apdailines plokštes. Atlikus tyrimą buvo padarytos išvados, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl per namo bloko siūles prasiveržusio vandens. Įvykio dieną kritulių nebuvo, buvo sausa, oro temperatūra buvo apie 4 laipsnius, tačiau net ir buvus neįprastai dideliam kritulių kiekiui, tokios žalos nebūtų galima tikėtis. Nėra duomenų, kad būtų užpilta per pastato bendrąsias konstrukcijas, nebuvo užfiksuota gedimų. Be to, 2020 m. sausio 8 d. tarp atsakovės ir rangovės UAB „Sobo sistemos“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ginčo daugiabutyje buvo atlikti karšto, šalto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdynų keitimai. Taigi namo pagrindiniai vamzdynai pakeisti. Po draudžiamojo įvykio ne kartą buvo dienų, kurių metu iškrito gausus kritulių kiekis, tačiau atsakovė nesulaukė pranešimų iš gyventojų. Ieškovas, būdamas draudikas, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos, o išmokėdamas draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis, t. y. neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismo pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Teismas nustatė, kad atsakovė analizuojamo įvykio metu atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizavo nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021, 2022 metais), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), sienų tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai.

4.2.                      Teismas nustatė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindiniai vamzdynai (karšto, šalto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų) buvo pakeisti, 2021 m. lapkričio mėn. bendrojo naudojimo vamzdynų avarijų, gedimų nebuvo fiksuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusio buto savininkė (draudėja N. D.) kreipėsi į ieškovę, pranešdama, jog kaimynai iš ketvirto aukšto užtvindė butą. Ieškovės pateiktoje įvykio išklotinėje užfiksuotas įvykio aprašymas: kaimynai užpylė iš 4 aukšto; ieškovės pateiktame defektų akte, draudžiamojo įvykio tyrimo akte įvykio priežastis nurodyta užpylimas iš viršaus; apie pažeistas namo sienų siūles informacija nebuvo fiksuota. Kaip liudytojas apklaustas E. A., kuris tyrė įvykį, patvirtino, kad statybos techninio išsilavinimo neturi, teigia kvalifikaciją įgijęs iš praktikos ir patirties, tai kelia abejonių dėl ieškovės pasitelkto žalų tyrimo eksperto kvalifikacijos. E. A. įvykį tyrė vizualiai apžiūrėdamas patalpas, drėgmės matavimo prietaisu išmatuodamas drėgmę, be to, nuo draudėjos nurodyto įvykio praėjus 7 dienoms. Taip pat pažymėta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame namo aukšte. Nukentėjęs asmuo pranešė, kad šis butas buvo užlietas iš ketvirto aukšto (buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuos butus skiriantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovų apžiūrėtas nebuvo, aplinkybių apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimą aiškintasi tinkamai nebuvo. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovo buvo apžiūrėtas tik 2021 m. lapkričio 30 d. (po draudėjos pranešimo apie įvykį praėjus net 15 dienų), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios apžiūros metu fiksuotų aplinkybių objektyvumo (atitikimo įvykio metu buvusiai faktinei situacijai). Pati nukentėjusio buto savininkė N. D. patvirtino, kad apie įvykį namo administratoriui (atsakovei) nepranešė, o šio atstovams vėliau norėjus apžiūrėti butą, jų neįsileido. Apklausta teisme N. D. nurodė, kad pranešdama apie įvykį draudikui galbūt „sutirštino spalvas“ (dėl užtvindytos virtuvės, kiaurai bėgusio vandens). Ieškovės jau bylos nagrinėjimo metu pateikta UAB „Infranet“ („Remeks“) 2023 m. balandžio 6 d. pažyma dėl įvykio aplinkybių ir priežasties patikslinimo vertinta kritiškai, kadangi ji sudaryta su ieškove susijusios įmonės ir jų specialistų, taigi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, be to, po analizuojamo įvykio praėjus beveik pusantrų metų. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš tiesų neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos / sudrėko draudėjos patalpos, ir vandens / drėgmės patekimo į draudėjos patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) priežasties.

4.3.                      Nurodė, kad nors namo apžiūros aktais fiksuoti namo siūlių mikroįtrūkimai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir liudytoju apklausto P. B. parodymų, periodiškai buvo atliekami namo sienų tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai. Kaip minėta, dėl 2021 m. lapkričio 15 d. įvykio į atsakovę niekas nesikreipė. Apie įvykį atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovės pretenziją, todėl atsakovė negalėjo laiku įvertinti butų būklės ir nustatyti žalos atsiradimo priežasčių. Atsakovė neneigia, kad namo siūlių būklė nebuvo gera, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad dar iki 2021 m. lapkričio 15 d. įvykio atsakovė namo siūlių būklę galėjo vertinti kaip avarinę ir atlikti viso namo sienų remonto, atnaujinimo darbus be bendraturčių sutikimo. Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros ar vykdė ją netinkamai, nėra pagrindo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

5.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

5.1.                      Nurodo, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, todėl būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrųjų namo konstrukcijų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie namo išorės sienų būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimą raštu.

5.2.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinu, kad atsakovė tinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas, nes iki įvykio buvo pakeitusi pagrindinius vamzdynus. Mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams ir CK 1.5 str. įtvirtintiems principams, nes įvykio priežastis – išorinių sienų skilimas ir vandens prasiskverbimas – yra niekaip nesusijusi su vamzdžiais ir jų keitimu. 

5.3.                      Nurodo, kad ieškovės atstovas E. A. nedalyvavo nustatant įvykio priežastį – išorinių atitvarų (sienų) skilimas ir nesandarumas, ilgalaikės kapiliarinės ir kondensacinės drėgmės prasiskverbimas. Įvykio priežastį nustatė specialistai L. L. ir J. G. pateikę savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie neleidžia suabejoti jų galimybe ir teise teikti išvadas.

5.4.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pareiškimus dėl avarijos, kilusios (duomenys neskelbtini) bute, vertino kaip patikimesnius, nors nebuvo pateikta objektyvių įrodymų šiai įvykio versijai nustatyti.

5.5.                      Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė namo administratoriaus pareigas, funkcijas ir atsakomybes, pripažindamas, kad namo administratoriaus pareiga yra rinkti iš namo savininkų pinigus už namo administravimą, o atsitikus žalai dėl netinkamos namo priežiūros, apkaltinti gyventojus, kad jie netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Tokios išvados prieštarauja teismų praktikai Klaipėdos apygardos teismo 2022 kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-151-459/2022; 2021 kovo 22 d. nutartis c. b. Nr. e2A-225-642/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis c. b. Nr. e2A-760-459/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis c. b. Nr. e2A-974-1092/2021; 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis c. b. Nr. e2A- 785-513/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. Nr. e2A-167-430/2019; 2021 m. kovo 23 d. nutartis Nr. e2A-579- 619/2021.

6.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Nurodo, kad atsakovės bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021, 2022 metais), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), sienų tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai.

6.2.                      Nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad 2021 m. lapkričio 15–17 d. jokių atmosferos kritulių nebuvo užfiksuota Klaipėdos mieste, todėl atmestinas ieškovės teiginys, kad trečiojo asmens patalpa galėjo būti aplieta kritulių vandeniui prasiskverbus pro namo siūles.

6.3.                      Pažymi, kad UAB „Infranet“ (,,Remeks“) 2023 m. balandžio 6 d. pažyma dėl įvykio aplinkybių ir priežasties patikslinimo yra šališka, nes ji sudaryta su ieškove susijusios įmonės ir jų specialistų.

6.4.                      Nurodo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus, funkcijas, šią aplinkybę patvirtina bylai pateikti rašytiniai įrodymai.

6.5.                      Nurodo, kad apeliantė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjos patalpos, ir vandens patekimo į draudėjos patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) priežasties.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

            Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvo apdraudusi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu ((duomenys neskelbtini) gyventojų turto draudimo liudijimas, draudėja N. D.). 2021 m. lapkričio 15 d. 17.30 val. draudėja N. D. pranešė ieškovui apie įvykį, nurodydama aplinkybes, kad kaimynai iš viršaus (4 aukšto) užtvindė virtuvę jos bute, adresu (duomenys neskelbtini); virtuvės komplekto galinė senelė sugėrė visą vandenį ir išsipūtė; palietus ji visa šlapia ir minkšta nuo vandens; pastebėjus nuėjo pas kaimynus (3 aukštas) ir sužinojo, kad vieną dieną vanduo bėgo kiaurai per jų butą iš 4 aukšto. Ieškovės pasitelkto žalų tyrimo eksperto E. A. 2021 m. lapkričio 22 d. surašytame defektų akte, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvykio priežastis nurodyta užliejimas iš viršaus. 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovės sudarytame draudžiamojo įvykio tyrimo akte, grafoje „Įvykio aprašymas“ taip pat nurodyta: „Vanduo. Užpylė kaimynai iš 4 aukšto“. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir 2021 m. lapkričio 23 d. išmokėjo draudėjai N. D. 889,16 Eur draudimo išmoką ir 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl sumokėtos sumos (889,16 Eur) atlyginimo. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. sausio 8 d. tarp atsakovės ir rangovės UAB „Sobo sistemos“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti karšto, šalto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdynų keitimo darbai. 2019 m. balandžio 22 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2022 m. balandžio 25 d. statinio (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktuose fiksuota, jog galinių sienų blokuose matosi daugybė mikroįtrūkimų, sandūros sutrūkinėjusios, rekomenduojama sandūras hermetizuoti. Iš 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktų matyti, jog be kitų darbų buvo atliekami ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų, tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą, apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą

11.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

12.       Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

13.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarbą sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). 

14.       Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. 

15.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įstatyme nustatytas sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

16.       Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

17.       Apeliantė nurodo, kad jos klientės butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, todėl būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Mano, kad atsakovė taip pat nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrųjų namo konstrukcijų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie namo išorės sienų būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimą raštu.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, išklausęs pirmosios instancijos teisme duotus liudytojų parodymus, negali pritarti tokiems apeliantėms argumentams. Pažymėtina, jog statinių techninė priežiūra atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ vykdant statinių techninę priežiūrą, atliekamas šis darbas: nuolatinis statinių būklės stebėjimas; statinių periodinės ir specializuotos apžiūros. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo stebimas, tai patvirtina bylai pateikti duomenys, t. y. statinio apžiūros aktai, atliktų darbų aktai, sąskaitos už atliktus darbus, statybos rangos sutartis, lokalinė sąmata. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizavo nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovėsbylai pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021, 2022 metais), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), sienų tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai, todėl apeliantės teiginys, jog atsakovė bylai nepateikė duomenų, kad savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku, atmestinas kaip nepagrįstas.

19.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinu, kad atsakovė tinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas, nes iki įvykio buvo pakeitusi pagrindinius vamzdynus. Mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams ir CK 1.5 str. įtvirtintiems principams, nes įvykio priežastis – išorinių sienų skilimas ir vandens prasiskverbimas – yra niekaip nesusijusi su vamzdžiais ir jų keitimu. 

20.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusio buto savininkė, t. y. draudėja N. D., kreipėsi į ieškovę, pranešdama, jog kaimynai iš ketvirto aukšto užpylė butą. Ieškovės pateiktoje įvykio išklotinėje taip pat užfiksuotas įvykio aprašymas: kaimynai užpylė iš 4 aukšto; ieškovės pateiktuose defektų akte ir draudžiamojo įvykio tyrimo akte įvykio priežastis nurodyta užpylimas iš viršaus. Taigi apie pažeistas namo sienų siūles informacija net nebuvo fiksuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pozicija dėl įvykio yra prieštaringa, jos pačios bylai pateiktuose dokumentuose yra fiksuota, kad užpylimas įvyko iš viršaus, tačiau ieškinyje bei pirmosios instancijos teismo vykusio posėdžio metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad vanduo prasiskverbė pro namo siūles. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir atsakovės argumentams, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad 2021 m. lapkričio 15–17 d. jokių atmosferos kritulių Klaipėdos mieste nebuvo užfiksuota (I tomas, b l. 116–117), todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad trečiojo asmens patalpa galėjo būti aplieta kritulių vandeniui prasiskverbus pro namo siūles. Vandens pratekėjimas nebuvo sąlygotas atmosferinių kritulių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad iki draudžiamojo įvykio, buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai būtų pranešę apie drėgmę jų bute, nors dar iki draudžiamojo įvykio buvo kritulių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog 2021 m. lapkričio 15 d. galėjo įvykti staigus vandens pratekėjimas pro siūles ir taip padaryti žalą net keliems butams, nes remiantis bylos duomenimis kritulių tą dieną tiesiog nebuvo. Pritartina ir atsakovės nuomonei, kad jeigu namo siūlės būtų nesandarios, tokiu atveju, kaskart esant lietingiems orams, gyventojų turtui būtų daroma žala, tačiau tokių duomenų byloje pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas, nes apeliantė neįrodė, jog įvykio priežastis – išorinių sienų skilimas ir vandens prasiskverbimas.

21.       Apeliantė nurodo, kad ieškovės atstovas E. A. nedalyvavo nustatant įvykio priežastį – išorinių atitvarų (sienų) skilimas ir nesandarumas, ilgalaikės kapiliarinės ir kondensacinės drėgmės prasiskverbimas. Įvykio priežastį nustatė specialistai L. L. ir J. G. pateikę savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurie neleidžia suabejoti jų galimybe ir teise teikti išvadas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas, ar apeliantės nurodyti specialistai turi teisę teikti išvadas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu pateikta UAB „Infranet“ („Remeks“) 2023 m. balandžio 6 d. pažyma dėl įvykio aplinkybių ir priežasties patikslinimo vertintina kritiškai, kadangi ji sudaryta su ieškove susijusios įmonės ir jų specialistų, taigi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, be to, po analizuojamo įvykio praėjus beveik pusantrų metų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš tiesų neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos / sudrėko draudėjos patalpos, ir vandens / drėgmės patekimo į draudėjos patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) priežasties.

23.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė namo administratoriaus pareigas, funkcijas ir atsakomybes, pripažindamas, kad namo administratoriaus pareiga yra rinkti iš namo savininkų pinigus už namo administravimą, o atsitikus žalai dėl netinkamos namo priežiūros, apkaltinti gyventojus, kad jie netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Tokios išvados prieštarauja nurodomai teismų praktikai  – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-151-459/2022; 2021 m. kovo 22 d. nutartis c. b. Nr. e2A-225-642/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis c. b. Nr. e2A-760-459/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis c. b. Nr. e2A-974-1092/2021; 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis c. b. Nr. e2A-785-513/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. Nr. e2A-167-430/2019; 2021 m. kovo 23 d. nutartis Nr. e2A-579-619/2021.

24.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantėms teiginiams. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusius visus įvykius. Be to, atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus, funkcijas, šią aplinkybę patvirtina bylai pateikti rašytiniai įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjos patalpos, ir vandens patekimo į draudėjos patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) priežasties.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys savo aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, kad jose buvo akivaizdžiai nustatyta, jog namo administratorius netinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas (buvo nustatyti akivaizdūs pažeidimai – sutrūkę vamzdynai, vamzdžiai pažeisti korozijos ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kokios konkrečios, tikslios pastato vietos buvo užpiltos / sudrėko draudėjos patalpos, taigi nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (nukentėjusio asmens buto apliejimo). Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis apeliantės nurodytomis kitų teismų nutartimis. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliantė nenurodė.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas bei dėl to pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės prašomos priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos atsakovei iš ieškovės priteistinos (CPK 93 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“, juridinio asmens kodas 140525035, 1 210,00 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                     Raimonda Andrulienė