Civilinė byla Nr. e2A-221-855/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03387-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.1.1.2.21.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ ir (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Frezijų puokštė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frezijų puokštė“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teikonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Frezijų puokštė“ 13 285,17 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą už augalą Bucida Buceras, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       2020 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta augalo tiekimo ir sodinimo darbų sutartis Nr. TKN-B-BNS-20-09-054-IT (20/08-03) (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė dėl dekoratyvinių augalų įsigijimo, laistymo sistemos įrengimo, augalo įrengimo darbų ir medžiagos bei vienerių metų augalo priežiūros. Sutarties pagrindu 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ieškovės objekte, esančiame adresu Šeimyniškių g. 19, Vilniuje (Verslo centras Business Stadium North), pasodino augalą Bucida Buceras (toliau – ir Augalas) ir buvo atsakinga bei kurį laiką vykdė augalo sutartinę priežiūrą.

1.2.       Ieškovė 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 6 d. raštais bei pretenzijomis informavo atsakovę, jog esama augalo būklė yra kritinė, augalas netinkamai vegetuoja, nuolat meta lapus, ir pareikalavo, kad atsakovė nedelsiant vykdytų savo sutartines prievoles tinkamai ir imtųsi reikalingų ir būtinų veiksmų, kad augalo būklė būtų atstatyta, o augalo būklei negerėjant - augalą pakeistų kitu, tinkamos kokybės augalu. 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenzijas, nurodė, jog ieškovė augalui neužtikrina tinkamai vegetacijai reikalingų sąlygų, t. y. nėra palaikoma reikiama 20 laipsnių Celsijaus temperatūra (toliau - ?C), nėra užtikrinamas tinkamas 8 valandų apšvietimas, todėl dėl šių priežasčių augalas negali tinkamai vegetuoti, kyla nurodytos pasekmės. 2020 m. gruodžio 28 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad nuo pirmosios pateiktos pretenzijos dėl augalo netinkamos būklės ir vegetavimo jau praėjo 2 mėnesiai, tačiau atsakovės veiksmai, kurių ji ėmėsi, augalo būklės nepagerino, t. y. atsakovė netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtas prievoles.

1.3.       Siekdama išsiaiškinti augalo žuvimo tikslą, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertą Dr. J. B. ir paprašė pateikti ekspertinę išvadą augalo būklei ir tokios būklės priežastims įvertinti. 2021 m. sausio 13 d. dendrologas Dr. J. B. ieškovei pateikė ekspertinę išvadą, kuri vienareikšmiškai paneigia bet kokius atsakovės teiginius apie netinkamų augalo vystymuisi sudarytų sąlygų pas ieškovę ir tiesiogiai paaiškino bei patvirtino, kad medžio žūtį lėmė šaknų perdžiūvimas augalą transportuojant iš augalo augimo vietos ir (ar) drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po augalo pasodinimo. Be to, dar 2021 m. sausio 7 d. ieškovė, pasitelkusi antstolį M. D., įvykdė faktinių aplinkybių konstatavimą augalo buvimo vietoje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai patvirtino dendrologo ekspertinėje išvadoje aprašytą ir vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotą augalo būklę.

1.4.       2021 m. sausio 14 d. galutinėje pretenzijoje ieškovė dar suteikė atsakovei pakartotinį ir galutinį 3 darbo dienų terminą alternatyviai atsakovės pasirinkimu įvykdyti tokius ieškovės reikalavimus: neatlygintinai pašalinti netinkamos kokybės augalą ir savo lėšomis pakeisti pašalintą nekokybišką augalą kitu, tinkamos kokybės augalu; arba atlyginti ieškovės minimalius nuostolius 13 285,17 Eur sumai. Atsakovės pasodintas negyvas augalas buvo ieškovės darbuotojų nupjautas ir pašalintas 2021 m. sausio 21 d.

1.5.       Ieškovės teigimu, atsakovė ne tik neužtikrino tinkamos augalo drėkinimo (laistymo) priežiūros, tačiau net ir nesugebėjo, būdama augalų apželdinimo profesionale, įvertinti ir nustatyti, kad atsakovės pagal Sutartį sodinamas augalas dar iki Sutarties vykdymo (sodinimo darbų) pradžios jau buvo negyvas ir, kaip įvertino ekspertas dr. J. B., buvo parduotas ieškovei ir sodinamas jau nudžiūvusiomis šaknimis.

1.6.       Ieškovės tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, yra: 1) ieškovės pagal Sutartį sumokėta kaina už atsakovės parduotą ir pasodintą žuvusį augalą – 12 801,17 Eur pagal atsakovės 2020 m. spalio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija FRP Nr. 0006550 ir 2) ieškovės pagal Sutartį sumokėta kaina už atsakovės pasodinto žuvusio augalo priežiūrą – 484 Eur pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija FRP Nr. 0006596. 

2.       Atsakovė UAB „Frezijų puokštė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       2020 m. spalio 16 d. atsakovė ir ieškovė sudarė atliktų darbų aktą Nr. 20/10-16 (toliau – ir Aktas), kuriuo ieškovė priėmė darbus ir patvirtino, kad pastarajai buvo perduotas tinkamos kokybės augalas bei Sutartyje numatyti darbai yra atlikti tinkamai. Atsakovė prieš sudarydama Sutartį ir atlikusi Sutartyje sulygtus darbus kelis kartus informavo apie augalo priežiūrą žodžiu, raštu ir ieškovei pateikė augalo priežiūros rekomendacijas. Pagal Sutartį nuo Akto sudarymo nuolatinę augalo priežiūrą atlieka ieškovė pagal atsakovės pastabas ir rekomendacijas, o atsakovė atlieka periodinę augalo priežiūrą pirmuosius metus. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos, reikalingos augalo nuolatinės priežiūros vykdymui.

2.2.       Atsakovė vykdydama periodinę augalo priežiūrą nustatė, kad ieškovė neatlieka nuolatinės augalo priežiūros pagal augalo priežiūros rekomendacijas ir tai lemia augalo lapų kritimą. Ieškovė nesilaikė augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų, t. y. augalas turi būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta ir augalui yra reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra. Atitinkamai 2020 m. spalio 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu Nr. 10/29, nurodydama, kad ieškovė nesilaiko augalo priežiūros rekomendacijų ir neužtikrina tinkamo mikroklimato augalo vystymuisi. Tačiau ieškovė nesilaikė augalo priežiūros rekomendacijų ir nesiėmė jokių veiksmų augalo mikroklimatui pagerinti. Priešingai, ieškovė vienašališkai augalą apsodino kitais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį per ieškovės (su atsakove nesuderintą) papildomai įrengtą laistymo sistemą, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą. Atsakovė nedavė sutikimo augalą apsodinti kitais augalais ir keisti augalui teikiamo vandens kiekio.

2.3.       Ieškovės pažeidimai yra užfiksuoti antstolio atliktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose - 2020 m. gruodžio 17 d. antstolis Donatas Kisielius sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/123, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą, o augalo apšvieta pamatavus du kartus yra užfiksuota 141,3 lux ir 246,6 lux. Užfiksuotas ieškovės vykdomos augalo nuolatinės priežiūros pažeidimas susijęs su temperatūra ir apšvietos lygiu; 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis Donatas Kisielius sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/122, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą. Pakartotinai užfiksuotas ieškovės vykdomos augalo nuolatinės priežiūros pažeidimas susijęs su temperatūra.

2.4.       Atsakovė kreipėsi į kelis specialistus dėl augalo ekspertizės atlikimo. 2021 m. sausio 15 d. ekspertizę atliko botanikė, uždaro grunto augalų specialistė T. J., ir buvo prieita prie išvados, kad augalas žuvo dėl nepalankių augimo sąlygų, kurios susidarė, kai vienoje talpoje augančių augalų priežiūrą organizavo mažiausiai dvi organizacijos, kurių darbai ieškovės nebuvo suderinti; augalui pakenkė ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalo šaknų kaklelis buvo užpiltas 10 cm storio substrato sluoksniu ir šaknys užlietos dideliu šalto 10-12 °C vandens kiekiu, kuris nenutekėjo, užsilaikė ilgesniam laikui; užsilaikęs vanduo nesušilo dėl vėsaus 17 °C temperatūros patalpos oro ir per varstomas duris patenkančio pažeme slenkančio šalto oro; kadangi tiriamas medis yra kilęs iš atogrąžų, kur temperatūra (oro ir substrato) nebūna žemesnė, negu 19 °C, toks šaknų mirkimas šaltame vandenyje nulėmė greitą jo žūtį per 1-5 dienas. Atsakovės teigimu, pirmosios ekspertizės išvada patvirtina, kad ieškovei buvo pristatytas tinkamos kokybės augalas, kuris iki vienašališkų ieškovės veiksmų pradėjo adaptuotis ieškovės aplinkoje. Vis dėlto, augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir atitinkamos temperatūros pagal atsakovės pateiktas rekomendacijas nesilaikymas. 

2.5.       2021 m. sausio 16 d. augalo ekspertizę atliko dvi ekspertės – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docente dr. E. S.-R.. Atlikus augalo ekspertizę buvo prieita prie išvados, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Atsakovės vertinimu, antrosios ekspertizės išvadoje taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atsakovė tinkamai atliko darbus ir pristatė tinkamos kokybės augalą, o augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir vienašališki ieškovės veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais.

3.       Ieškovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad:

3.1.       2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 20/10-16 niekaip nepatvirtino tinkamos augalo kokybės, kadangi minėtas Aktas fiksavo išskirtinai pasodintų augalų kiekį ir kainas bei konkrečių atliktų darbų pagal Sutartį kiekius ir kainas.

3.2.       Vadovaujantis Sutarties 4.1.10 punktu, atsakovė privalėjo augalo priežiūros instrukciją perduoti ieškovei perduodant pasodintą augalą ir visais atvejais iki sodinimo darbų pagal Sutartį pabaigos. Šią sutartinę pareigą atsakovė grubiai pažeidė, kadangi ieškovei atsakovės rekomendacijos dėl augalo buvo pateiktos tik 2020 m. spalio 22 d., t. y. po to, kai augalas jau buvo faktiškai pasodintas (2020 m. spalio 16 d.) ir jokių kitokių augalo laikymo sąlygų ieškovė suteikti/ jas pakeisti neturėjo galimybės.

3.3.       Atsakovė dar ikisutartiniuose santykiuose žinojo, kad ieškovės apšvietimo sąlygos yra tokios, kokios buvo pristatytos ir raštu ir vaizdu (fotonuotraukose) bei nebus keičiamos. Tačiau atsakovė, turėdama ieškovės pateiktą informaciją, vis vien pateikė pasiūlymą, sudarė Sutartį ir pasodino augalą aiškiai žinodama augalo sodinimo terpę ir aplinką. Ieškovė jokių sutartinių prievolių, susijusių su augalo apšvietimo keitimu niekada nebuvo prisiėmusi, o atsakovė, žinodama egzistuojančias apšvietimo sąlygas ir būdama apželdinimo verslo rinkos dalyvė profesionalė, Sutartį vis vien sudarė. 

3.4.       Patalpoje, kurioje augalas buvo pasodintas, atsakovės pasamdytų antstolių pagalba buvo fiksuota du kartus 17 ?C temperatūra. Ieškovė su ieškiniu pateikiamais įrodymais – foto fiksacijomis – patvirtino, kad patalpoje buvo nuolat palaikoma 20 °C temperatūra. Tokią temperatūrą fiksavo taip pat ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taigi, net jei ir keletą kartų temperatūra buvo 1 °C mažesnė, nei atsakovės pagal jos rekomendacijas nurodyta 18 °C temperatūra, tai niekaip negalėjo lemti augalo žuvimo. Tai, jog tokie nereikšmingi temperatūros pokyčiai negalėjo turėti reikšmingesnės įtakos augalo vegetacijai, patvirtino ir ekspertas J. B..  

4.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dubliku ir palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad:

4.1.       2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 20/10-16 yra patvirtintas ieškovės ir atsakovės parašais. Ieškovė tik deklaratyviais nieko neparemtais teiginiais klaidingai aiškina Akto reikšmę. Ieškovė turėjo visas galimybes Akto nepasirašyti arba jame pažymėti nustatytus trūkumus, bet to nepadarė nei pasirašydama aktą, nei gavusi sąskaitą apmokėjimui. Pretenzijas atsakovei ieškovė pradėjo reikšti tik po to, kai iš atsakovės gaudavo nuolatines pastabas žodžiu dėl netinkamai vykdomos nuolatinės augalo priežiūros. Atsakovė pristatė ieškovei tinkamos kokybės augalą ir tinkamai atliko kitus Sutartyje numatytus darbus, ką ir patvirtina sudarytas ir šalių pasirašytas Aktas ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos apmokėjimas.

4.2.       Ieškovė buvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą, jam būtinas sudaryti sąlygas, būtiną apšvietimą bei ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos šiam apšvietimui įsirengti. Augalo žūtį išimtinai lėmė ieškovės veiksmai, kuriais buvo šiurkščiai pažeidinėjamos augalo priežiūros rekomendacijos.

4.3.       Atsakovė, vykdydama periodinę augalo priežiūrą Sutartyje numatytais intervalais, ieškovės patalpose negalėjo užtikrinti tinkamo mikroklimato augalui. Šias sąlygas išimtinai turėjo užtikrinti ieškovė ir būtent dėl šios aplinkybės ieškovė yra gavusi augalo priežiūros rekomendacijas bei pastarajai buvo teikiamos nuolatinės pastabos dėl šių rekomendacijų laikymosi. Ieškovės vykdoma nuolatinė priežiūra susideda iš augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų laikymosi, nes atsakovė atvykdama periodiškai negali užtikrinti, kad bus laikomasi temperatūros, laistymo, apšvietimo ir kitų reikalavimų, kurie išimtinai susiję su ieškovės patalpomis. Atitinkamai ieškovė reguliuoja savo patalpų temperatūrą, apšvietimą ir kitus parametrus, kurie ir sudaro augalo mikroklimatą. Tinkamų sąlygų augalui sudarymas ir yra nuolatinė priežiūra, kuri yra ieškovės pareiga. Kadangi augalo nuolatinę priežiūrą turėjo atlikti ieškovė, o periodinę priežiūrą atsakovė, ieškovei nesilaikant pareigos atlikti nuolatinę augalo priežiūrą, buvo apsunkinama arba visiškai ribojamos atsakovės galimybės atlikti augalo periodinę priežiūrą.

4.4.       Augalas buvo vežamas keturias dienas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 16 d. Kadangi augalui yra būtina atitinkama temperatūra bei paruošimas prieš transportavimą – šie veiksmai buvo atlikti, o pati transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta augalo pervežimui. Transportavimo metu yra sudaromos tinkamos sąlygos augalui ir po transportavimo jis sėkmingai prigyja kai jam yra sukuriamas tinkamas mikroklimatas. Taigi, ieškovės teiginys, kad augalas buvo pažeistas transportavimo metu, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Teikonta“ atsakovės UAB „Frezijų puokštė“ naudai 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes:

6.1.       2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Teikonta“ ir atsakovė UAB „Frezijų puokštė“ sudarė Augalo tiekimo ir sodinimo darbų sutartį Nr. TKN-B-BSN-20-09-054-IT (20/08-03), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovės vidaus patalpose, adresu Šeimyniškų g. 19, Vilnius, pasodinti augalą Bucida Buceras ir įrengti automatinę laistymo sistemą pagal pateiktą specifikaciją. Atitinkamai ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus iš atsakovės ir su pastarąja atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutartimi, 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ieškovės objekte pasodino augalą ir šalys sudarė atliktų darbų aktą Nr. 20/10-16, kuriuo ieškovė priėmė darbus ir patvirtino, kad pastarajai buvo perduotas tinkamos kokybės augalas bei Sutartyje numatyti darbai yra atlikti tinkamai.

6.2.       Remiantis Sutarties 4.2.6 punktu, ieškovė įsipareigojo atsakingai ir profesionaliai vykdyti augalo priežiūrą po darbų pridavimo, o atsakovė atlikti periodinę augalo priežiūrą pirmuosius metus. Atsakovės atliekama periodinė augalo priežiūra apima augalų priežiūros specialisto darbą vietoje vieną kartą per savaitę pirmus 6 mėnesius ir nuo vieno iki dviejų kartų per mėnesį paskutinius 6 mėnesius, priežiūros konsultacijas ieškovei (įskaitant, bet neapsiribojant pastabas dėl ieškovės atliekamos nuolatinės augalo priežiūros), savalaikį, periodinį augalo tręšimą, periodinį laistymą, augalo lapijos valymą, augalo gydymą (jei tai yra būtina), augalo ravėjimą, retinimą, genėjimą bei formavimą.

6.3.       2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 21 raštais, bei 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 6 d. raštais ir pretenzijomis ieškovė informavo atsakovę, jog esama augalo būklė yra kritinė, kadangi augalas netinkamai vegetuoja, nuolat meta lapus. Ieškovė minėtais raštais ir pretenzijomis reikalavo, kad atsakovė nedelsiant vykdytų savo sutartines prievoles ir imtųsi būtinų veiksmų, kad augalo būklė būtų atstatyta, o augalo būklei negerėjant – augalą pakeistų kitu, tinkamos kokybės augalu. 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymu atsakovė nurodė, jog ieškovė nesilaiko augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų, t. y. augalas turi būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta, augalui yra reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra. Dėl šių priežasčių augalas negali tinkamai vegetuoti, todėl augalas yra apmiręs, nuolat meta lapus.

6.4.       2020 m. gruodžio 17 d. antstolis Donatas Kisielius sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/123, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą, o augalo apšvieta pamatavus du kartus yra užfiksuota 141,3 lux ir 246,6 lux. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio 15 d. 13 val. 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis Donatas Kisielius sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/122, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą. Augalo apšvieta nebuvo matuojama, kadangi ieškovės vidaus patalpų apšvietimas liko nepakitęs. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio 21 d. 10 val. Antstolis Donatas Kisielius konstatuodamas faktines aplinkybes, taip pat nustatė, kad ieškovės vidaus patalpose yra vykdomi remonto darbai bei iš atliktų fotonuotraukų matyti, kad augalas yra apsodintas kitais augalais.

6.5.       2020 m. gruodžio 29 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Pranešime buvo nurodyta, kad Sutartis dalyje, susijusioje su atsakovės teikiama augalo periodine priežiūra, yra vienašališkai nutraukiama dėl ieškovės kaltės po trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo ieškovei dienos. Ieškovės kaltė pasireiškė nuolatinės augalo priežiūros neatlikimu pagal augalo priežiūros rekomendacijas ir atsakovės nurodymus bei ieškovės vienašališkais, su atsakove nesuderintais veiksmais, kurie kenkia augalo būklei.

6.6.       Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertas J. B. ,ištyręs augalą Bucida buceras, dendrologo ekspertinėje išvadoje konstatavo, jog labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – šaknų apdžiovinimas jį transportuojant iš auginimo vietos ar/ir drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po pasodinimo.

6.7.       Botanikė ir uždaro grunto augalų specialistė T. J., atlikusi augalo ekspertizę, priėjo išvadą, kad augalas žuvo dėl nepalankių augimo sąlygų, kurios susidarė, kai vienoje talpoje augančių augalų priežiūrą organizavo mažiausiai dvi organizacijos, kurių darbai ieškovės nebuvo suderinti. Augalas po pasodinimo buvo tik prisitaikęs augti naujomis sąlygomis – sausesniame negu natūraliose augavietėse aplinkos santykiniame oro drėgnyje, mažesniame šviesos kiekyje – tai rodo atsakovės užfiksuoti pradedantys augti jauni ūgliai su naujais lapais. Augalui pakenkė ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalo šaknų kaklelis buvo užpiltas 10 cm storio substrato sluoksniu ir šaknys užlietos dideliu šalto 10-12 °C vandens kiekiu, kuris nenutekėjo, užsilaikė ilgesniam laikui. Užsilaikęs vanduo nesušilo dėl vėsaus 17 °C temperatūros patalpos oro ir per varstomas duris patenkančio pažeme slenkančio šalto oro. Kadangi tiriamas medis yra kilęs iš atogrąžų, kur temperatūra (oro ir substrato) nebūna žemesnė, negu 19 °C, toks šaknų mirkimas šaltame vandenyje nulėmė greitą jo žūtį per 1-5 dienas.

6.8.       VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. E. S.-R., atlikusios augalo Bucida buceras vertinimą, padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį yra žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

6.9.       2021 m. sausio 29 d. Sutarties dalis, susijusi su atsakovės teikiama augalo periodine priežiūra, atsakovės buvo vienašališkai nutraukta.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei įrodymus („Botanic international“ atstovo el. laiškus, kuriais ieškovė buvo informuota apie reikalingą papildomą specialiai augalui skirtą apšvietimą, ir nurodyti apšvietimo tiekėjai; ieškovei pateiktas augalo priežiūros rekomendacijas ir atsakovės informavimus (pranešimus, raštus) apie augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų – apšvietimo ir temperatūros nesilaikymą; ieškovės iniciatyva dėl tiekėjų, galinčių įrengti reikiamą apšvietimą, paieškos veiksmus), teismo posėdžio metu šalių bei liudytojų duotus parodymus, sprendė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą, jam būtinas sudaryti sąlygas, būtiną apšvietimą ir temperatūrą bei buvo sudarytos visos sąlygos tinkamam apšvietimui įrengti, tačiau temperatūros ir apšvietimo reikalavimų, nurodytų augalo rekomendacijose, ieškovė nesilaikė - apšvietos lygis ieškovės patalpose, kuriose buvo pasodintas ir augo augalas, nesiekė nei pusės reikalaujamo apšvietos lygio (įjungus visą pastato, kuriame yra augalas, apšvietimą, tebuvo pasiekta 451 lux dydžio apšvieta, kai augalo rekomendacijose numatyta ne mažesnė nei 1000 lux dydžio apšvieta). Atitinkamai, apšvietimo ir temperatūros reikalavimų nesilaikymas buvo užfiksuotas ir antstoliui konstatavus faktines aplinkybes (t. y. 2020 m. gruodžio 17 d. antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/20/123, 2020 m. gruodžio 22 d. antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nr. 174/20/122).

8.       Teismas pažymėjo, jog ieškovės patalpose užtikrinti tinkamo mikroklimato augalui sąlygas yra išimtinai ieškovės pareiga, dėl ko ieškovei buvo pateiktos augalo priežiūros rekomendacijos. Todėl ieškovei nesilaikant pareigos atlikti nuolatinę augalo priežiūrą yra apsunkinama arba visiškai ribojama atsakovės galimybė atlikti augalo periodinę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl ieškovei nuolat teikiamų pastabų dėl rekomendacijų nesilaikymo (temperatūros, apšvietimo ar kitų reikalavimų), kuris išimtinai susijęs su ieškovės patalpomis, ieškovės teiginius, jog pirmuosius metus ieškovė apskritai nevykdė jokios augalo priežiūros, kadangi pagal Sutartį pirmus metus visi augalo priežiūros aspektai priklausė atsakovei, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek specialistės T. J., tiek ir specialisčių S. K. ir E. S.-R. atliktų ekspertizių išvadas, tiek jų parodymus teismo posėdžiuose, sprendė, kad išvadose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog atsakovė tinkamai atliko darbus ir pristatė tinkamos kokybės augalą, o augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir vienašališki ieškovės veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais.

10.       Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad ginčo augalą apsodinimas kitais augalais (gulsčiąja solerolija) negalėjo pakenkti augalui, kadangi atitinkamą pasiūlymą dėl augalo apsodinimo kitais augalais buvo pateikusi ir pati atsakovė. Byloje nekilo ginčo, jog pati atsakovė buvo pateikusi ieškovei pasiūlymą apsodinti augalą kitais papildomais augalais, tačiau teismas pažymėjo, jog prie nurodyto atsakovės pasiūlymo buvo pateiktas augalų plano išdėstymas, kuriame atitinkamai buvo pažymėtas ir pats pagrindinis ginčo augalas, ir atitinkamai išdėstyti plane ir kiti papildomi augalai, kurie nebūtų sodinti ant augalo Bucida Buceras šaknų, o šių augalų šaknys ir laistymas būtų atskirtas nuo pagrindinio augalo. Tuo tarpu šiuo atveju augalas be atsakovės sutikimo ir leidimo buvo apsodintas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio, todėl, užpilus augalo šaknies kaklelį, augalas ir jo šaknys negavo oro, todėl žuvo.

11.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog talpoje, kurioje pasodintas augalas ir kuriame jau buvo pačios atsakovės įrengta automatinė laistymo sistema, papildomai buvo įrengta kapiliarinė laistymo sistema ant pačių augalo šaknų, kuri buvo valdoma rankiniu būdu, t. y. papildoma kapiliarinė laistymo sistema buvo netinkamai išvedžiota, kadangi ji buvo sumontuota pačiame substrate, o ne vazono šonuose, taip pat tai, kad augalo apsodinimas kitais papildomais augalais buvo atliktas netinkamai, t. y. papildomi augalai (gulsčioji soleirolija) buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei kaklelio, sprendė, kad augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, bet ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos (kapiliarinės) laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti. Atitinkamai, tai galėjo lemti augalo perlaistymą.

12.       Teismas taip pat nesutiko ir su ieškovės atstovės argumentu, jog talpoje, kurioje augo medis, buvo įrengtas drenažas, iš kurio vandens perteklius turėdavo nubėgti į kanalizaciją, todėl nėra jokios tikimybės, kad vazono apačioje būtų susikaupęs vanduo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos konstatavo, jog ieškovei savo iniciatyva įsirengus papildomą kapiliarinę laistymo sistemą, buvo išleidžiamas itin didelis vandens kiekis, kuris užsilaikydavo vazono apačioje, nespėdavo drenuotis, kas, tikėtina, lėmė augalo šaknų užmirkimą. Teismas pažymėjo, kad specialisčių išvadose buvo konstatuota, jog augalas žuvo dėl perlaistymo, t. y. kad jeigu talpą, kurioje pasodintas augalas būtų laistę tik UAB „Frezijų puokštė“ darbuotojai, augalas tikrai nebūtų žuvęs.

13.       Taip pat teismas, įvertinęs specialistų išvadų turinį, aplinkybes, jog ekspertas J. B. neturi patirties dirbant su uždaro grunto bei atogrąžų augalais (pats ekspertas nurodė teismo posėdyje), kad jis nebuvo atkasęs augalo šaknų, taip pat kitų specialisčių parodymus, jog jeigu augalo šaknys būtų buvusios jau negyvos, vargu, ar tokioje agresyvioje aplinkoje, kai aplinkos santykinis oro drėgnis žymiai mažesnis, nei natūraliose augavietėse, būtų auginęs lapus, sprendė, kad priešingai nei teigia ekspertas J. B., kurio išvadomis remiasi ieškovė, iš augalo tiekėjo buvo gautas gyvas augalas, kuris pasibaigus jo adaptaciniam laikotarpiui, buvo prigijęs bei pradėjęs leisti naujus lapelius, todėl teiginį, kad augalas buvo atvežtas negyvas, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo Bucida buceras žūtį – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Augalas pasibaigus jo adaptaciniam laikotarpiui pradėjo leisti naujus lapelius, tačiau ieškovės vienašališki, su atsakove nesuderinti veiksmai, susiję su augalo augimo sąlygų keitimu, t. y. augalo apsodinimas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio, bei papildomos kapiliarinės laistymo sistemos įrengimas, lėmė tai, jog augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, bet ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos (kapiliarinės) laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti. Atitinkamai vanduo kaupėsi talpos dugne, iš jos neištekėjo, o jautrūs šakniaplaukiai dėl žemės temperatūros ir oro stygiaus užduso ir labai greitai žuvo, dėl ko augalas negalėjo paimti vandens iš substrato. Dėl sauso patalpos oro ir karščio saulėtomis dienomis per lapus intensyviai išgarino vandenį, todėl lapų, šakų ir kamieno džiūvimo procesas vyko labai greitai, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą ir žūtį.

15.       Nors atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės iš viso 21 134,23 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgęs į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovės atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį bei apimtį, taip pat vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 8 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

I.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Teikonta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.       Teismas nepagrįstai palaikė atsakovės poziciją, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą, jam būtinas sudaryti sąlygas (būtiną apšvietimą ir temperatūrą) tariamai 2020 m. liepos 28 – 29 d. el. laiškais, kadangi nebuvo atsižvelgta į faktinę aplinkybę (neteisingai ištyrė įrodymus ir padarė klaidingą išvadą), kad minėtomis dienomis vykęs susirašinėjimas el. laiškais buvo ne dėl Bucida Buceras medžio (ginčo augalo), o dėl Ficus lyrata ir jam reikalingų sąlygų tinkamumo ieškovės patalpose sudarymo. Ieškovė 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi ne dėl ginčo augalo (o dėl Ficus lyrata ) įsigijimo ir jam reikalingų sąlygų sudarymo. Tačiau jų negalint ieškovei užtikrinti (nes statinio projekte nebuvo numatyta keisti didinti apšvietimo galimybes), būtent atsakovė pasiūlė kitą augalą, tariamai tinkamą ieškovės nurodytomis sąlygomis augti – Bucida Buceras. Iki Sutarties faktinio pasirašymo dėl Bucida Buceras atsakovė jokia forma neinformavo ieškovės, kad šiam ginčo augalo normaliam vegetavimui bus būtinos (privalomos) papildomos investicijos, be kurių augalas neišgyventų ar netinkamai vegetuotų. Jokia forma iki ieškovės apsisprendimo sudaryti Sutartį dėl Bucida Buceras pirkimo atsakovė nesuteikė ieškovei informacijos apie tai, kad augalas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe ar būtinomis jam užtikrintinomis sąlygomis patalpose, kurių nesant augalas žus (neišgyvens). Šios augalo savybės sukėlė ieškovei itin daug nepatogumų, dėl kurių augalo naudingumas sumažėjo ieškovei ir kurį, jeigu būtų žinojusi, augalo nebūtų pirkusi. Augalo augimo savybių neatskleidimas iki pasirašant Sutartį laikomas atsakovės nesąžiningumu. Dėl šių teisinių pagrindų - atsakovės nesąžiningumo dėl daikto kokybės savybių neatskleidimo iki Sutarties pasirašymo laikoma, kad pardavėjas (atsakovė) pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200  straipsnį ir 6.333 straipsnio 6 punktą, dėl ko ieškovė įgijo teisę reikalauti žalos už netinkamos kokybės (su paslėptais trūkumais) daikto – augalo - pardavimą.

16.2.       Augalas žuvo dėl to, jog jis buvo atsakovės netinkamai prižiūrimas – nepakankamai laistytas ir dėl to išdžiūvęs. Atsakovė, gavusi ieškovės pirmąsias 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 18 d. pretenzijas, visiškai nesiėmė jokių priežiūros ir (ar) gydymo priemonių: nesiėmė veiksmų augalo nykimo (džiūvimo) priežastims nustatyti (prisidengiant Augalo adaptaciniu periodu), neteikė konkrečių konsultacijų ir kitaip nesiėmė jokių veiksmų, kad augalas nesunyktų. Pasibaigus augalo adaptaciniam periodui (po 2020 m. lapkričio 13 d.) atsakovė, matydama ieškovės nurodytus augalo nykimo, o ne adaptacijos, požymius (masinį tolesnį lapų metimą, šakų džiūvimą) nesiėmė jokių veiksmų, kad augalo būklė gerėtų: jo negydė, netikrino augalo būklės blogėjimo priežasčių (šaknų būklės, galimo per mažo laistymo parinkimo), kitaip netyrė augalo lapų metimo priežasčių, kurios pasak pačios ieškovės parengtų rekomendacijų, po 2020 m. lapkričio 13 d. nebeturėjo kristi, tuo tarpu ėmė aiškinti ieškovei, kad neva augalas žuvo dėl tariamos ieškovės kaltės: netinkamos temperatūros patalpose, oro sąlygų ir perlaistymo ir pan.

16.3.       Augalo teikėjas buvo pateikęs nurodymus, kokių augalo gydymo ir priežiūros priemonių reikia/reikėjo imtis, kad augalas būtų išsaugotas. O kadangi augalo priežiūra ir gydymo funkcijos pagal Sutartį buvo pavestos atlikti išimtinai atsakovei, todėl būtent ji turėjo pareigą vykdyti augalo tiekėjo nurodytas gydymo (priežiūros) rekomendacijas: ištraukti vandenį iš vazono (jeigu būtų mačiusi jo perteklių), po 10-14 dienų pakeisti vandenį kitu ir gydyti su specialia tiekėjo nurodyta priemone „Alitis“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė net neketino imtis jokių veiksmų, kad augalas būtų išgydytas ar kitaip prižiūrimas tinkamai. Neteikė konsultacijų ieškovei, ką turėtų atlikti atsakovė – tik nutraukė Sutartį tariamai dėl ieškovės kaltės.

16.4.       Atsakovė beveik visą mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 13 d. ir vėliau nesprendė su augalo lapų džiūvimu susijusių problemų, netikrino medžio šaknų būklės, netikrino vazone esančios drenavimo sistemos veikimo ar sugedimo, taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad po pasibaigusio adaptacinio periodo (2020 m. lapkričio 13 d. dienos) augalo lapų metimo priežastys būtų nedelsiant nustatytos ir pašalintos. Kapiliarinė sistema buvo įrengta ir pajungta laistyti tik 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po 2020 m. lapkričio 13 d. pasibaigusio augalo adaptacinio periodo, todėl akivaizdu, kad augalo nykimas periodu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. (beveik visą mėnesį pasibaigus adaptaciniam periodui) vyko būtent dėl atsakovės kaltės, tiksliau neveikimo nesiimant jokių veiksmų augalo priežiūrai tinkamai užtikrinti, t. y. kad būtų nustatyta lapų metimo ir (ar) šakų išdžiūvimo priežastys. Ekspertės apklausos metu minėjo, kad augalą dar būtų galima išgebėti per 3-4 dienas, jeigu būtų imtasi reikalingų gydymo priemonių (kurias pagal Sutartį vykdė ir turėjo vykdyti išimtinai tik atsakovė).

16.5.       Į atsakovės pareigas įėjo tiek konsultacijų teikimas ieškovei, tiek augalo gydymas. Taigi, konsultuoti, kas gali pakenkti augalui atsakovė pareigą turėjo pagal Sutarties Priedo Nr. 1 sąlygas. Todėl atsakovė, matydama ir žinodama, kad augalas apsodintas kitais augalais, privalėjo pateikti informaciją, pastabas, teikti konsultacijas ieškovei, ar papildomas apsodinimas augalais nepakenks augalui, ir jeigu pakenks, tai suteikti Sutartyje numatytas konsultacijas augalo priežiūros ir išsaugojimo (gydymo) klausimais. Tačiau to atsakovė nepadarė, nei 2020 m. gruodžio 15 d. pastebėjus esant augalų papildomam apsodinimui ir kapiliarinės sistemos įrengimui, nei vėliau. Galiausiai, vietoj gydymo, atsakovė tik nutraukė Sutartį 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimu. Be to, atsakovės parengtose 2020 m. spalio 22 d. ieškovei pateiktose augalo priežiūros rekomendacijose iš viso nėra nurodyta draudimas papildomai apsodinti augalą. Taip pat nėra nurodyta ieškovei, koks kiekis vandens gali būti išliejamas ant augalo į vazoną vienu kartu ar per savaitę. Konkretus vandens kiekis litrais iš viso nėra nurodytas jokiuose rašytiniuose dokumentuose ir juo labiau nebuvo pateiktas ieškovei. Nesant byloje įrodymų, kad būtent 120 litrų ir ne daugiau galėjo būti išleidžiamas augalui laistyti vandens kiekis, ir esant pačios atsakovės patvirtinimui, kad 250 litrų vandens kiekis gali pasišalinti - ir de facto pasišalino - iš vazono vos per 3 valandas, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad augalo apžiūros metu 2020 m. gruodžio 15 d. ar vėliau (2021 m. sausio 2 d.), kai fiksuotas vandens pakilimo lygis) vanduo nepasišalimo po 3 valandų iš vazono. Be to, nustačius, jog vandens matuoklis vazone pakilęs, atsakovė nė karto netikrino, ar veikia vazone įrengta drenavimo sistema, netikrino, ar ji neužsikimšo, netgi nebandė įsitikinti ar vis dar ji veikia tokiu pačiu režimu kaip tikrino prieš pasodinant medį ir nustatant, kiek laiko vanduo išbėga iš vazono. Maža to, atsakovė nevykdė 2021 m. sausio 4 d. augalo tiekėjo nurodytos rekomendacijos vandenį pašalinti (išsiurbti) iš vazono, jeigu jis nenusidrenuoja. Tai yra akivaizdus atsakovės prievolės prižiūrėti Augalą pažeidimas. Nesant įrodymų, jog vanduo neva neištekėjo per vazone įrengtą drenavimo sistemą, kuri teoriškai turėjo pasišalinti per 3 valandas, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad vanduo užsilaikė vazone ilgą laiką, iš jo neištekėjo, ar kad tai įvyko būtent dėl ieškovės kaltės. Taigi, vertinant augalo žuvimo požymius laike, nėra jokio priežastinio ryšio tarp augalo žuvimo požymių, kurie atsirado jau 2020 m. spalio 28 d. ir tęsėsi net po augalo adaptacinio periodo pabaigos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki papildomos laistymo sistemos įrengimo sukeltų pasekmių (2020 m. gruodžio 15 d.). Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą, kad pagrindinė priežastis sukėlusi augalo Bucida Buceras žūtį – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

16.6.       Ieškovė pagal 2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 20/10-16 privalėjo priimti ne augalą, o tik darbus, kurių sąvoka aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta Sutarties 1.1 punkte. Tuo tarpu Sutarties punkte yra aiškiai nurodyta, kokios augalo kokybės savybės turi būti vertinamos tik išoriškai ir vizualiai – pristatytas augalas turi atitikti fotofiksacijoje nurodytą augalą. Sistemiškai aiškinant Sutarties 1.1, 4.2.4 ir 5.1 punkte nurodytas sąlygas, ieškovė turėjo viso labo tik vizualiai įvertinti, ar prie sutarties pridėtoje nuotraukoje faktiškai pristatytas augalas atrodo panašiai į sutarties priede – nuotraukoje nurodytą augalą. Nagrinėjamu atveju augalo šaknų kokybė ieškovės nebuvo ir pagal Sutartį neturėjo būti vertinama pasirašant 2020 m. spalio 16 d. darbų perdavimo aktą.

17.       Atsakovė UAB „Frezijų puokštė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) apeliacinį skundą (atsakovės kaltę) grindžia nauja aplinkybe, kurios neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atsakovė augalo Bucida Buceras negydė, dėl ko galimai augalas žuvo. Šį argumentą ieškovė turėjo teisę naudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jei jis buvo svarbus atsakovės kaltei įrodyti. Todėl šiai apeliaciniame skunde naujai iškeltai aplinkybei yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalies nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas.

17.2.       Ieškovė nepagrįstai nurodo aplinkybę, jog atsakovė neįrodė arba apskritai neįrodinėjo, jog vanduo iš vazono nepasišalina. Jeigu vazone, kuriame buvo pasodintas augalas, drenavimo sistema būtų neveikianti ar veikianti netinkamai, vanduo būtų ėmęs bėgti per vazono kraštus. Tačiau atsakovei yra žinoma, kad vanduo nė karto nebėgo per vazono kraštus. Taigi, drenavimo sistema tinkamai veikė ir tiko atsakovei bei jos išleidžiamo vandens kiekiui, t. y. iki 240 litrų vandens per savaitę, o ne po apytiksliai 1 000 litrų per savaitę. Taigi, ieškovės keliamos abejonės dėl ant augalo išliejamo vandens kiekio yra absoliučiai nepagrįstos, o automatinę laistymo sistemą valdė išimtinai atsakovės darbuotojas, kuris turi patirties su tokiomis laistymo sistemos ir žino, koks vandens kiekis buvo išliejamas laistant augalą 1-2 kartus, o ieškovės papildomai įrengtos sistemos atsakovė nevaldė, ją išimtinai valdė ir naudojo ieškovė.

17.3.       Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais, kad augalas žuvo dėl perdžiūvimo. Pagrindinė ir neabejotina augalo žuvimo priežastis – perlaistymas, nulemtas būtent ieškovės veiksmų – papildomos kapiliarinės laistymo sistemos įrengimo. Ieškovės teiginys, kad kapiliarinės laistymo sistemos dalis buvo suderinta su atsakove, yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi ieškovė su atsakove tik konsultavosi (tolimesni vienašaliai ieškovės veiksmai nebuvo derinami su atsakove), ar yra galimybė kapiliarinę laistymo sistemą prijungti prie atsakovės valdomos automatinės sistemos, tačiau leidimo, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde, duota nebuvo, o jeigu ir būtų, tai būtų daryta raštu, o ne žodžiu. Ieškovė įsirengė kapiliarinę laistymo sistemą savo nuožiūra, ją valdė išimtinai tik ieškovės darbuotojai ir jokių veiksmų su atsakove nederino, informacijos apie kapiliarinę sistemą neteikė. Apie 2020 m. gruodžio 15 d. (galbūt ir anksčiau) papildomas kapiliarinis laistymas buvo įjungtas, o atsakovės darbuotojai atvykę atlikti augalo priežiūros, jį rankiniu būdu išjungė, kadangi vandens matuoklis, buvęs vazone, parodė vandens perteklių, t. y. buvo iškilęs. Atsakovė iškilusią vandens plūdę nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. sausio mėn. vidurio rado net 5 kartus. Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių augalo žūti - nepagrįsta ieškovės intervencija į vazoną – įrengus papildomą kapiliarinę laistymo sistemą, kuriame augo augalas ir kurį turėjo prižiūrėti ir laistyti išimtinai tik atsakovė. 

17.4.       Atsakovė neturėjo galimybės išleisti vandens pertekliaus iš vazono, kaip nurodė augalo tiekėjas, kadangi norint patekti iki drenavimo sistemos, reikia iškasti visą augalą, dėl ko galėjo būti pažeidžiamos augalo šaknys.

17.5.       Specialisčių, kurios augina ir prižiūri būtent atogrąžų klimato juostos, šiltnamio bei kambarinius augalus, skirtingai nei specialistas J. B., kuris dirba su spygliuočiais, išvadose konstatuota, kad augalas žuvo dėl perlaistymo. Tokia išvada buvo padaryta specialistėms atvykus į objektą, kuriame buvo pasodintas ir augo augalas. Buvo atkastos augalo šaknys ir tirtos laboratorijoje – šaknyse buvo matomas supuvimas, kas reiškia, jog šaknys ilgą laiką būdavo užmirkusios. Buvo vienareikšmiškai patvirtinta, jog jeigu talpą, kurioje pasodintas augalas būtų laistę tik UAB „Frezijų puokštė“ darbuotojai, augalas tikrai nebūtų žuvęs.

17.6.       Nors apeliaciniame skunde ieškovė itin akcentuoja, kad atsakovė augalo negydė, tačiau pažymėtina, kad specialistė T. J. savo išvadoje aiškiai nurodė, kad ligų ant augalo nebuvo pastebėta, be to ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistės aiškiai nurodė, kad augalas nesirgo. Todėl ieškovės argumentas dėl augalo negydymo yra absoliučiai nepagrįstas, be to šios aplinkybės ieškovė net neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu. Dar daugiau, augalo, kurio šaknys mirė nuo permirkimo šaltame vandenyje, neįmanoma išgydyti. Taigi, šiuo atveju atmestini ieškovės argumentai, jog specialistės savo išvadas padarė iš atsakovės selektyviai atrinktos informacijos. Specialistės atliko augalo šaknų analizę bei aiškiai nustatė, kad augalo šaknys ilgą laiką buvo užmirkusios, kas ir lėmė augalo žūtį.

17.7.       Ieškovė augalą apsodino be atsakovės žinios. Ieškovė nei karto po Sutarties pasirašymo nesikreipė į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie tai, kokie augalai gali būti sodinami vazone, kuriame pasodintas augalas, kokiu atstumu nuo augalo kamieno augalai galėtų būti sodinami, ar reikalinga įrengti papildomą laistymo sistemą, ar atsakovės įrengtos laistymo sistemos būtų užtekę palaistyti tiek augalo šaknyną, tiek papildomus augalus. Dėl ko, augalai – gulsčioji soleirolija, vazone, kuriame buvo pasodintas ir augo augalas buvo pasodinta netinkamai, apsodinant net augalo kamieną, be to kaip minėta aukščiau, buvo įrengta papildoma kapiliarinė laistymo sistema, kuri buvo išvedžiota prie pat augalo šaknų. Pažymi, kad iki pasirašant Sutartį, atsakovė ieškovei buvo pateikusi aiškų augalo apsodinimo komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kad „B“ raide pažymėtas pats augas Bucida Buceras. Aplink jį yra palikta nemažai vietos, t. y. siūloma nieko nesodinti, siekiant apsaugoti augalo kaklelį bei šaknis. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju augalas be atsakovės sutikimo ir leidimo buvo apsodintas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio (tai aiškiai matėsi, kadangi kaklelis apačioje būtent nuo substrato buvo pajuodęs).

17.8.       Specialistės nurodė, kad taikant dvi laistymo sistemas, augalas papildomai kasdien gaudavo apie 150 litrų vandens vietoj rekomenduojamų 120 litrų per savaitę. Tokiu būdu augalas gaudavo 20 kartų daugiau vandens nei būtina. Taip pat išvadose buvo teigiama, kad papildomai užpiltas 10 cm substrato sluoksnis ir užsodinti kiliminiai Soleirolia soleirolii augalai dar labiau sukėlė substrato drėgmės padidėjimą. Dėl perteklinio vandens augalo rizosferos sluoksnyje atsirado deguonies trūkumas, sutriko šaknų gyvybinė veikla (kvėpavimo bei mitybos procesai), sumažėjo vandens bei maisto medžiagų įsisavinimas. Šaknys nustojo funkcionuoti, pradėjo nykti, irti. Dėl to augalas blogai augo ir žuvo. Taigi, visų specialisčių atliktų ekspertizių išvadose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atsakovė tinkamai atliko darbus ir pristatė tinkamos kokybės augalą, o augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir vienašališki ieškovės veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais. Taigi, augalo žūtį lėmė išimtinai vienašališki bei su atsakove nesuderinti ieškovės veiksmai bei tinkamo mikroklimato neužtikrinimas.

18.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Frezijų puokštė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl jai iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, prašė šią sprendimo dalį pakeisti – priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 18 329,53 Eur sumai; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, pastarosios patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis, faktą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne advokatui, bet proceso šaliai - klientui, o tai leidžia spręsti, kad šioje byloje teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįsta.

18.2.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu PVM sąskaitų - faktūrų vertinimu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) maksimalus advokato užmokesčio dydis už patirtas suteiktas paslaugas galėtų sudaryti 18 329,53 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 8 000 Eur.

18.3.       Atsakovė dėjo visas pastangas, jog ginčas nepersikeltų į teismą, tačiau būtent dėl ieškovės kaltės buvo pradėtas civilinis procesas, t. y. net gavus kvalifikuotų specialistų išvadas gera valia nepripažinus, jog būtent dėl ieškovės kaltės žuvo ginčo augalas, todėl spręstina, kad ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes, kylančias iš ginčo nagrinėjimo teisme – bylinėjimosi išlaidas.

18.4.       Pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis, kuria buvo atidėtas sprendimo priėmimas/paskelbimas, pagrindžia, kad byla buvo sudėtinga, didelės apimties, nagrinėjama itin daug faktinių aplinkybių, todėl akivaizdu, kad atsakovė siekė maksimaliai gerai ir išsamiai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taigi, atsakovė ne tik kad nepiktnaudžiavo bei neišlaidavo nagrinėjant bylą, tačiau elgėsi atsakingai ir protingai. Dar daugiau, teismas nevertino aplinkybių dėl vykusių teismo posėdžių bei jų trukmės, o būtent į tai, kad byla buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius, kurių bendra trukmė siekė apie 14 val. Ilga vykusių teismo posėdžių trukmė tik dar kartą pagrindžia faktą, kad byla buvo sudėtinga bei reikalavo itin didelio ir ilgo pasiruošimo jos nagrinėjimui.

18.5.       Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o taip pat ir pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kur nustatyta pareiga motyvuoti sprendimą, priimdamas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje visiškai nėra jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad buvo tikslinga sumažinti bylinėjimosi išlaidas net nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, t. y. iki 8 000 Eur. Šiuo atveju teismas absoliučiai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos iki 8 000 Eur, kai tuo tarpu pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius advokato užmokesčio dydžius, Atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma galėjo sudaryti bent 18 329,53 Eur. Taigi, teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas beveik 2,5 karto - iki 8 000 Eur, kai tuo tarpu atsakovė pagrindė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

19.       Ieškovė UAB Teikonta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir jose nurodytų sumų už suteiktas teisines paslaugas dydžius: byloje nebuvo keliama teisės aiškinimo klausimų, o taip pat buvo nagrinėjami sutartiniai santykiai, dėl kurių kasacinis teismas yra ne kartą jau pasisakęs, todėl ši byla neturėtų būti laikoma sudėtinga; ginčo esmė buvo sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, todėl tai neturi būti vertinama kaip specialių žinių reikalingumas; atsakovę atstovavo tie patys atstovai tiek ikiteisminiuose santykiuose, tiek ir teisminio ginčo metu, todėl laikytina, kad jie buvo itin gerai susipažinę su byla ir jos medžiaga; bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu, todėl atsakovės atstovams nereikėjo niekur vykti ir tai nesudarė jokių išlaidų; abi šalys proceso metu elgėsi sąžiningai ir nevilkino bylos nagrinėjimo, todėl atsakovė dėl to negalėjo patirti didesnių išlaidų; atsakovės atstovų teiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodoma itin daug valandų, skirtų pasirengti posėdžiui (11 valandų), kurios iš esmės neatitinka tikrovės, ypač žinant faktą, kad atsakovės atstovai su ginču dirbo dar iki jo nagrinėjimo teisme, teikė konsultacijas, vadinasi, jog su situacija turėjo būti susipažinę, todėl iš esmės yra neįmanoma, jog būtų tiek laiko skyrę pasirengti teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas tinkamai ir teisingai priėmė sprendimą sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

19.2.       Pirmosios instancijos teismas pateikė konkrečius argumentus, kodėl bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos. Teismas nurodė tiek suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, o taip pat ir tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytus dydžius ir būtent dėl to, bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, o taip pat ir tai, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bylinėjimosi išlaidų mažinimo klausimą, laikytina, kad atsakovės argumentai dėl sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo absoliutaus negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl ieškovės iš atsakovės pirkto augalo Bucida buceras, kurį pristatyti ieškovei, pasodinti ir prižiūrėti pagal šalių sudarytą Sutartį turėjo atsakovė, netinkamos kokybės, jo netinkamos priežiūros ir dėl to atsiradusios 13 285,17 Eur dydžio žalos ieškovei (ne)kompensavimo.

23.       Ieškovės teigimu, augalas žuvo dėl to, jog jis buvo netinkamai prižiūrimas ir galimai jau buvo pristatytas su pažeistomis ar iš dalies pažeistomis, nudžiūvusiomis šaknimis. Ieškovė nurodo, jog atsakovė Sutartyje nenumatė jokių reikalavimų nei Augalo temperatūrai, nei apšvietimui, nei laistymui. Atsakovė privalėjo apžiūrėti patalpas ir pateikti pastabas, kas gali trukdyti ar netikti augalo sodinimui, tačiau, pasak ieškovės, iš atsakovės nebuvo gauta jokių pastabų / pastebėjimų dėl paskirtos vietos augalo sodinimui, reikalingo apšvietimo (sąlygų) pakeitimo, dėl netinkamos temperatūros. Taigi, ieškovės nuomone, ji apie augalo priežiūrą nebuvo tinkamai informuota. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog atsakovė netinkamai vykdė augalo priežiūrą, atsakovė nesiėmė laiku veiksmų, kad augalas nežūtų, t. y. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus - prižiūrėti augalą ir vykdyti jo priežiūrą, įskaitant laistymą pagal poreikį ir periodiškai teikti augalo priežiūros konsultacijas.

24.       Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ne ji, o būtent ieškovė neatliko augalo priežiūros, t. y. ieškovė pažeidė augalo priežiūros rekomendacijas, parengtas atsakovės kartu su augalo tiekėju „Baltic international“, t. y. augalas turėjo būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta; augalui buvo reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra, tačiau ieškovė šių reikalavimų nesilaikė. Atsakovės teigimu, augalas žuvo dėl perlaistymo ir dėl nesuderintų ieškovės veiksmų su atsakove, t. y. ieškovė vienašališkai, be atsakovės leidimo ir sutikimo augalą apsodino kitais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį per ieškovės (su atsakove nesuderintą) papildomai įrengtą kapiliarinę laistymo sistemą, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą ir žūtį.

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinkus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų (tame tarpe ir šios srities specialistų) teismo posėdžio metu duotus parodymus, sprendė, jog (i) ieškovė buvo informuota apie ginčo augalui reikalingą apšvietimą bei temperatūrą, tačiau apšvietimo ir temperatūros reikalavimų, nurodytų augalo rekomendacijose, nesilaikė; (ii) ieškovė be atsakovės sutikimo ir leidimo ginčo augalą apsodino kitais augalais (gulsčiąja soleirolija), kuri buvo netinkamai pasodinta, t. y. buvo pasodinta ant augalo šaknų ir kamieno bei šaknies kaklelio, todėl, užpilus augalo šaknies kaklelį, augalas ir jo šaknys negavo oro, kas galėjo suponuoti augalo žūtį; (iii) ieškovė taip pat be atsakovės žinios ir leidimo ginčo augalo talpoje, kurioje jau buvo pačios atsakovės sumontuota/įrengta laistymo sistema, netinkamai išvedžiojo papildomą laistymo sistemą, t. y. papildomai įrengta kapiliarinė laistymo sistema buvo sumontuota pačiame substrate, o ne vazono šonuose, kas, įvertinus aukščiau nurodytą aplinkybę apie papildomai ieškovės netinkamai pasodintus augalus, lėmė, kad augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, tačiau ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos kapiliarinės laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti, dėl ko ginčo augalas gaudavo itin didelį vandens kiekį, kuris užsilaikydavo vazono apačioje, nespėdavo drenuotis, ir kas, tikėtina, lėmė augalo šaknų užmirkimą, dėl ko augalas žuvo. Visų nurodytų argumentų kontekste pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį - žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

26.       Ieškovė, kurios ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, su sprendimu nesutiko iš esmės ir apeliaciniame skunde prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas priteisė iš ieškovės atsakovės naudai.

Dėl ieškovės UAB „Teikonta“ apeliacinio skundo

27.       Minėta, kad ieškovė iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Anot ieškovės, (i) teismas nepagrįstai palaikė atsakovės poziciją, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie ginčo augalo priežiūrą ir jam būtinas sudaryti sąlygas (būtiną apšvietimą ir temperatūrą), tačiau neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad 2020 m. liepos mėn. susirašinėjimas su augalo tiekėju buvo ne dėl Bucida Buceras (ginčo augalo), o dėl Ficus lyrata ir jam reikalingų sąlygų tinkamumo ieškovės patalpose sudarymo; (ii) teismas neįvertino, kad būtent atsakovė turėjo pareigą laistyti, atlikti kasdienę priežiūrą, teikti rekomendacijas (konsultacijas), gydyti augalą, tačiau to nedarė, o augalui pradėjus žūti, nesiėmė jokių veiksmų nei priežastims nustatyti, nei augalui gydyti; (iii) teismas sprendimą priėmė be pagrindo remdamasis tik atsakovės pasitelktų specialisčių išvadomis, kurios buvo parengtos tik pagal atsakovės selektyviai atrinktą informaciją; (iv) teismas be pagrindo sprendė, jog augalo apsodinimas kitais papildomais augalais buvo atliktas netinkamai, tačiau neįvertino, kad ieškovė, prieš užsodindama papildomus augalus, konsultavosi su atsakove, be to, jokių draudimų ieškovei nebuvo išreikšta nei Sutartyje, nei rekomendacijose, nei kitu būdu; (v) teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad talpoje, kurioje augo augalas, kaupėsi vanduo, kuris tariamai, iš jo nepasišalino, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad talpoje esanti drenavimo sistema veikė netinkamai; kita vertus, anot ieškovės, augalo priežiūrą, įskaitant ir laistymo bei drenavimo sistemos priežiūrą privalėjo atlikti atsakovė; (vi) teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, darė išvadą, jog per kapiliarinę laistymo sistemą buvo tariamai, išleidžiamas itin didelis vandens kiekis, nors byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kiek vandens buvo išleidžiama; be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad papildoma kapiliarinė laistymo sistema buvo pajungta/susieta su atsakovės įrengta laistymo sistema. Taigi, anot ieškovės, skundžiamas sprendimas yra priimtas iš esmės netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kai kurias išvadas padarius nesant jokių įrodymų joms pagrįsti, pasiremiant tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų paaiškinimais; taip pat supainiojus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertinant įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių. Vis dėlto, su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

28.       Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

29.       Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

30.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

31.       Nagrinėjamu atveju byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė, siekdamos įrodyti savo poziciją, be kita ko, ir vienos ar kitos šalies neteisėtus veiksmus, buvo pasitelkusios atitinkamos srities specialistus – botanikus, želdinių/augalų ekspertus/konsultantus/ mokslininkus, kurių pateiktose išvadose, kaip rašytiniuose įrodymuose, o taip pat jų, kaip liudytojų parodymuose teismo posėdžio metu nurodomos kardinaliai priešingos pozicijos dėl ginčo augalo žūties priežasties. Ieškovės pasitelktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertas dr. J. B. savo išvadoje konstatavo, kad augalo žūtį lėmė šaknų perdžiūvimas dar augalo transportavimo iš augimo vietos į sodinimo vietą pas ieškovę metu bei drėgmės stoka šaknų zonoje po pasodinimo. Tuo tarpu atsakovės pasitelktos net kelių sričių specialistės / mokslininkės - botanikė, uždaro grunto augalų specialistė T. J., bei dvi ekspertės – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docente dr. E. S.-R., - konstatavo, jog augalo žūtį lėmė nepalankios jo augimo sąlygos po persodinimo – ieškovės atliktas augalo šaknų kaklelio užpylimas 10 cm substrato sluoksniu ir šaknų užliejimas dideliu kiekiu 10-12 laipsnių vandens, kuris nenutekėjo ir užsilaikė ilgesniam laikui, dėl ko vandeniui nesušilus dėl vėsaus patalpų temperatūros oro (17 laipsnių) bei slenkančio šalto oro, nuolat varstant duris, ir šaknims jame mirkstant /esant per didelei substrato drėgmei ir ilgai užsitęsusiam užmirkimui, iš atogrąžų kilęs augalas greitai ( per 1-5 dienas) žuvo.

32.       Nors apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi šių eksperčių pateiktomis išvadomis, kadangi jos buvo sudarytos išskirtinai pagal atsakovės selektyviai atrinktą informaciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės nurodytais argumentais.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė pateikė į bylą kelių skirtingų sričių specialistų, dirbančių skirtingose valstybės institucijose ir mokslo įstaigose, iš kurių buvo tiek biologė, tiek atitinkamos srities mokslininkės – docentės bei augalų apsaugos konsultantės, išvadas, kurios viena kitai neprieštaravo, o priešingai, logiškai papildė ir detalizavo viena kitą, kurių kompetencija, išsilavinimas ir patirtis negali kelti abejonių. Šių byloje apklaustų specialias žinias turinčių asmenų - liudytojų parodymai teismo posėdžio metu kartu su kito liudytojo – atsakovės darbuotojo V. E. – parodymais buvo nuoseklūs, logiški ir patvirtino kitą byloje esančią medžiagą. Savo ruožtu atsakovės pasitelktas specialistas J. B., nors ir yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertas, tačiau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad neturi patirties dirbant su uždaro grunto bei atogrąžų augalais. Taip pat itin svarbu pažymėti, kad ieškovės pasitelktas specialistas, kaip pripažino ir pats apklaustas teismo posėdyje, priešingai nei atsakovės pasitelktos specialistės, nebuvo atkasęs augalo šaknų ir jų apžiūrėjęs ir/ar atlikęs augalo ir jo šaknų laboratorinius tyrimus, t. y. betarpiškai dirbęs su augalu ir jį išsamiai detaliai tyręs, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog ieškovės pasitelkto eksperto išvada buvo rengta esant reikšmingos informacijos trūkumui.

34.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą bei jam būtinas sudaryti sąlygas (būtiną apšvietimą, temperatūrą).

35.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog tiek prieš sudarant Sutartį, tiek ją sudarius, Sutarties vykdymo metu atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu teikė ieškovei rekomendacijas dėl augalo priežiūros, be kita ko, dėl būtinumo palaikyti patalpose, kuriose jis auga, atitinkamą apšvietimo ir temperatūros režimą (1000 lux apšvietą ir 18 -24 laipsnių temperatūrą). Nors apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai nurodo, kad iki Sutarties sudarymo ir augalo pasodinimo betarpiškai su ieškove bendravęs „Botanic international“, kurios oficialiu atstovu yra atsakovė UAB „Frezijų puokštė“, grupės atstovas W. S. savo 2020 m. liepos 28-29 d. el. laiškuose buvo informavęs ieškovę ne apie ginčo augalo (Bucida Buceras), bet apie kito augalo – Ficus lyrata, priežiūros ypatumus, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iki Sutarties sudarymo ieškovė buvo žodžiu informuota pačios atsakovės atstovų apie ginčo augalo priežiūrą (ką patvirtino atsakovės atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai), taip pat raštu, pvz., 2020 m. spalio 22 d., 2020 m. spalio 29 d. el. laiškais, t. y. praktiškai iš karto po augalo pasodinimo ieškovei buvo teiktos rekomendacijos dėl augalo priežiūros, būtinų jo tinkamam augimui ir adaptacijai sąlygų ir pan. 

36.       Svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų prieštaravusi ar reiškusi pretenzijas dėl netinkamai jai parinkto/pasiūlyto, t. y. neatitinkančio pastate esančių sąlygų bei jos pačios lūkesčių, augalo. Šį argumentą ieškovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl minėtą argumentą, jog augalas ieškovei buvo parduotas slepiant jo savybes bei jam būtinas ypatingas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip gynybinę ieškovės poziciją.

37.       Net ir vertinant tą aplinkybę, kad pirminėje stadijoje ieškovė su atsakovės verslo partneriu „Botanic international“ tarėsi dėl kito – Ficus Lyrata – augalo, kuriam netiko ieškovės pastate esančios sąlygos (neatitiko patalpų apšvietimas, šilumos bei drėgmės sąlygos), tačiau tiek ekspertų išvadose nurodoma, tiek ir pirmosios instancijos teismo konstatuota, ko iš esmės nei viena šalių neskundė, kad kelių laipsnių trumpalaikis temperatūros nuokrypis bei augalo mažesnė nei 1000 lux apšvieta nebuvo reikšminga ar lemianti aplinkybė augalo žuvimui. Teismo iš esmės buvo konstatuota, kad labiau tikėtina, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį - žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

38.       Pažymėtina tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos būtent dėl augalo perdžiūvimo, ką, anot ieškovės, patvirtino ekspertas J. B., tačiau vėliau ieškovė savo poziciją bylos nagrinėjimo metu pakeitė – ėmė teigti, kad augalas, vis dėlto, buvo perlaistytas. Tačiau šiuo atveju ieškovė kategoriškai nesutinka, jog perlaistymas, kuris, kaip buvo nurodyta specialisčių/eksperčių išvadose ir ką iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, sąlygojo augalo žūtį, buvo nulemtas būtent ieškovės veiksmų.

39.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visų pirma, augalas be atsakovės sutikimo ir leidimo buvo apsodintas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio, todėl, užpilus augalo šaknies kaklelį, augalas ir jo šaknys negavo oro, todėl galėjo žūti; antra, ieškovei savo iniciatyva įsirengus papildomą kapiliarinę laistymo sistemą buvo išleidžiamas itin didelis vandens kiekis, kuris užsilaikydavo vazono apačioje, nespėdavo drenuotis, kas, tikėtina, ir lėmė augalo šaknų užmirkimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad specialisčių išvadose buvo konstatuota, jog augalas žuvo dėl perlaistymo, t. y. kad jeigu talpą, kurioje pasodintas augalas būtų laistę tik UAB „Frezijų puokštė“ darbuotojai, augalas tikrai nebūtų žuvęs.

40.       Ieškovė nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, jog augalo apsodinimas kitais papildomais augalais buvo atliktas netinkamai, tačiau neįvertino, kad ieškovė, prieš užsodindama papildomus augalus, konsultavosi su atsakove, be to, jokių draudimų ieškovei nebuvo išreikšta nei Sutartyje, nei rekomendacijose, nei kitu būdu; taip pat, anot ieškovės, teismas padarė klaidingą išvadą, jog per kapiliarinę laistymo sistemą buvo išleidžiamas itin didelis vandens kiekis, nors byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kiek vandens buvo išleidžiama; be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad papildoma kapiliarinė laistymo sistema buvo pajungta/susieta su atsakovės įrengta laistymo sistema. Šių nurodytų argumentų pagrindu, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie augalo žūtį lėmusias priežastis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

41.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, ir ieškovė neneigė, kad ieškovė po augalo pasodinimo būtent ji pati apsodino augalą kitais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį, įrengė papildomą laistymo sistemą, užpylė augalą papildomu substrato sluoksniu. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad šie ieškovės atlikti veiksmai buvo derinami ir suderinti su atsakove, kad apie juos atsakovė buvo informuojama. Taigi, ieškovė vienasmeniškai atliko tam tikrus su augalo priežiūra susijusius veiksmus (apsodino ginčo augalą kitais augalais, savarankiškai įrengė atskirą laistymo sistemą, užpylė augalą papildomu substrato sluoksniu), kurie nebuvo rekomenduoti ir leisti atsakovės. Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad ieškovė būtų konsultavusi su atsakove dėl augalo priežiūros ir pan., kad atsakovė būtų leidusi ir pritarusi tokiems vėliau ieškovės atliktiems veiksmams, kas paneigia ieškovės apeliacinio skundo teiginius, kad ji augalo priežiūros minėtus veiksmus atliko su atsakovės žinia ir leidimu.

42.       Pažymėtina, kad liudytoja T. J., be kita ko, parodė, kad po augalo persodinimo pas ieškovę, augalas buvo adaptavęsis, t. y. nepaisant kelių numestų lapų, buvo pradėjęs adaptuotis, auginti naujus ūglius su jaunais lapais, ir šiuos parodymus patvirtina byloje esančios 2020 m. gruodžio 9 d. darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad augalas yra su naujais ūgliais bei gražiais, tai rūšiai būdingais lapais. Tačiau būtent po to, kai ieškovė pakeitė atsakovės ankščiau suderintą ir sureguliuotą laistymo procesą, kai buvo papildomai išlieta daug šalto vandens kiekio ir medžio šaknys atsidūrė šaltame vandenyje, labai drėgnoje ir šaltoje aplinkoje, augalas žuvo. Liudytojas V. E., be kita ko, parodė, kad augalas be atsakovės sutikimo ir leidimo buvo apsodintas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, tačiau ir ant pačio kamieno bei šaknies kaklelio. Liudytojos S. K. bei E. S. – R., be kita ko, parodė, kad augalo laistymas po 54 dienų nuo persodinimo buvo įrengtas ieškovės pažeidžiant augintojo rekomendacijas, augalas papildomai gaudavo kasdien net 20 kartų daugiau vandens nei būtina, o ir taip per didelės drėgmės padidėjimą papildomai lėmė papildomo substrato užpylimas.

43.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės vienašališki, su atsakove nesuderinti veiksmai, susiję su augalo augimo sąlygų keitimu, t. y. augalo apsodinimas papildomais augalais (gulsčiąja soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio, bei papildomos kapiliarinės laistymo sistemos įrengimas, lėmė tai, jog augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, bet ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos (kapiliarinės) laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą.

44.        Pažymėtina, kad atsakovė reguliariai ir sistemiškai (2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio mėnesio – 2021 m. sausio mėn.) raštais bei el. laiškais nuolat teikė ieškovei pastabas dėl netinkamos augalo priežiūros, netinkamo mikroklimato augalo vystymuisi, rekomendacijas dėl reikalingo temperatūros režimo, siūlė pasitelkti atitinkamus specialistus reikalingam apšvietimo režimui užtikrinti, akcentavo vandens „ištraukimo“ ir augalo neperlaistymo svarbą, įspėjo dėl pasekmių – galimo puvimo ir nykimo, tačiau 2020 m. gruodžio mėn. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuojami šių reikalavimų nesilaikymo faktai, jie pagrindžiami ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. pateikta nuotrauka, kurioje fiksuojama tik 15 laipsnių temperatūra patalpos), tiek liudytojų (atsakovės atstovo V. E., specialisčių T. J., S. K. ir E. S.-R.) parodymais.

45.       Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad Sutartimi ne tik atsakovė prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su periodine augalo priežiūra, bet ir ieškovė prisiėmė įsipareigojimą atsakingai ir profesionaliai vykdyti nuolatinę augalo priežiūrą po atsakovės darbų pridavimo (Sutarties 4.2.6 punktas).

46.       Nors apeliaciniame skunde ieškovė daug dėmesio skyrė tai aplinkybei, jog augalas sirgo ir nebuvo atsakovės gydomas, tačiau byloje nėra jokių vienokią ar kitokią Augalo ligą (ligas) patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai – specialisčių/eksperčių išvados, padarytos laboratoriškai ištyrus augalą ir jo šaknis, taip pat jų, kaip liudytojų, parodymai teismo posėdžio metu rodo, kad ligų ant augalo nebuvo pastebėta ir nustatyta, augalas nesirgo, o esminė jo žuvimo priežastis – per didelis šaknų užmirkimas, drėgmės perviršis, dėl ko šaknys supuvo, ką sąlygojo ieškovės įrengta papildoma kapiliarinio laistymo sistema, liudytojams akcentuojant, kad jeigu augalas būtų buvęs laistomas tik atsakovės darbuotojų pagal jų sureguliuotą režimą, augalas nebūtų žuvęs.

47.       Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nors ieškovės 2021 m. sausio 12 d. rašte atsakovei teigiama, kad augalo šakelės buvo apvytusios jau pasodinimo metu, tačiau tuomet nėra aišku, kodėl ieškovė, matydama tokius akivaizdžius augalo trūkumus, atsakovei pasodinus augalą, 2020 m. spalio 16 d. be jokių pastabų ir išlygų priėmė atsakovės atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktą, priėmė bei apmokėjo jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

48.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

49.       Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu liudytojų duotų parodymų darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad augalas žuvo ne dėl jo buvusios netinkamos kokybės pristatymo ir pasodinimo pas ieškovę metu, o dėl vėlesnių netinkamų augalo laikymo sąlygų, ieškovei neužtikrinus atsakovės rekomenduoto augalo temperatūros ir apšvietos režimo/ mikroklimato, bei netinkamų augalo priežiūros veiksmų, ieškovei vienasmeniškai, nesuderinus, nepasikonsultavus su atsakove ir ėmusis tam tikrų jo priežiūros veiksmų (papildomų augalų aplink pasodinimo, papildomo grunto užpylimo, papildomos kapiliarinio laistymo sistemos įrengimo, per intensyvaus ir netinkamo laistymo), t. y. dėl veiksmų, kuriuos atliko ieškovė ar/ir kurie priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės. Tokiu būdu visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta itin detaliai, išsamiai, kompleksiškai, visapusiškai, vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais bei teismų praktikos išvystytais principais įvertinus visus abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus, jog augalo žūtį, atitinkamai ir žalos ieškovei atsiradimą, sąlygojo ne netinkamas atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas/nevykdymas, bet pačios ieškovės veiksmai/ neveikimas, susiję su augalo laikymu bei priežiūra, konstatuoti ir detaliai aprašyti specialių žinių turinčių subjektų – mokslininkų, atliktų tyrimų išvadose.

50.       Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, pakankamumo, tikėtinumo civiliniame procese principus. Priešingai - pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir kruopščiai įvertino ir visus kitus ieškovės nurodytus argumentus – tiek dėl kitų augalų apsodinimo reikšmės ginčo augalo būklei (Sprendimo 60, 62 punktai), tiek dėl ieškovės papildomai įrengtos laistymo sistemos įtakos vėlesnei augalo būklei (Sprendimo 61), tiek dėl galimų augalo transportavimo sąlygų įtakos jo būklei (Sprendimo 68 p.),  ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo vertinimais, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, spręsti dėl atsakovės veiksmų vykdant Sutartį bei pačios ieškovės atliktų veiksmų įtakos ginčo augalui.

51.       Tokiu būdu nesant byloje nustatytų ir įrodytų kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl atsakovės UAB „Frezijų puokštė“ apeliacinio skundo

52.       Atsakovė UAB „Frezijų puokštė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų jai iš ieškovės. Anot atsakovės, teismas, sumažindamas priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes bei jų apimtį; taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu PVM sąskaitų faktūrų vertinimu ir mano, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o taip pat ir pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta pareiga motyvuoti sprendimą, priimdamas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje visiškai nėra jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad buvo tikslinga sumažinti bylinėjimosi išlaidas net nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, t. y. iki 8 000 Eur.

53.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad į bylinėjimosi išlaidas patenka išlaidos advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tokių išlaidų maksimalų dydį nustato 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.).

54.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

55.       Kaip matyti iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, (i) įvairios konsultacinio pobūdžio paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje, teiktos 13:30 val. (2021 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-012) bei 14:30 val. (2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-074), buvo atsakovės įvertintos atitinkamai 4 150,30 Eur ir 4 785,55 Eur, nors maksimalus pagal minėtas Rekomendacijas galimas kompensuotinas jų dydis, atsižvelgiant į tai, kad 1 val. – 145,48 Eur, kaip pagrįstai konstatavo I instancijos teismas, sudarytų atitinkamai 1 963,98 Eur ir 2 109,46 Eur; (ii) išlaidos atsiliepimo į ieškinį parengimui (2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-124) sudarė 3 388 Eur ir neviršijo maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio – 3 637 Eur; (iii) su tripliko parengimu susijusios išlaidos sudarė 3 006,85 Eur (2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-200), tačiau maksimalus rekomenduotinas priteisti dydis siekia 2 313,30 Eur; (iv) įvairios konsultacinio pobūdžio paslaugos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui bei atsakovės atstovavimas teismo posėdyje, sudarę viso 14:30 val. (2021 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-323), 23 valandas (2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-455) ir 17 val. (2021 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC21-506), buvo atsakovės įvertintos atitinkamai 2 456 Eur, 3 896,20 Eur ir 2 964,50 Eur, nors maksimalus galimas kompensuotinas jų dydis, atsižvelgiant į tai, kad 1 val. – 154,22 Eur ir 151,74 Eur, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudarytų atitinkamai 2 236,19 Eur, 3 490,02 Eur ir 2 579,58 Eur; (v) vertimo išlaidos sudarė 171,82 Eur.

56.       Taigi, atsakovės prašoma priteisti bendra bylinėjimosi išlaidų suma (24 818,68 Eur) akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nustatytus ir teismo paskaičiuotus maksimalius priteistinų už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą išlaidų dydžius, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo pagrindą mažinti atsakovei priteistiną išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą.

57.       Nors pagal paties pirmosios instancijos teismo skaičiavimus maksimaliai leistina priteisti nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma galėtų sudaryti viso 18 080,53 Eur (1 963,98 Eur + 2 109,46 Eur + 3 388 Eur + 2 313,30 Eur + 2 236,19 Eur + 3 490,02 Eur + 2 579,58 Eur), o bendra kartu su 171,82 Eur dydžio vertimo išlaidomis visų atsakovei galimų kompensuoti išlaidų suma sudarytų 18 252,35 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, esmę, apimtį, atsakovo atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, motyvuotai ir pagrįstai sumažino priteistiną bendrą sumą iki 8 000 Eur.

58.       Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog byla buvo pakankamai sudėtinga, joje buvo kelta daug su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat su specialiomis žiniomis susijusių klausimų, bylos apimtis, įskaitant ir šalių teiktų į bylą įrodymų, kuriuos reikėjo įvertinti, apimtis ir pobūdis, yra didelė, kas atitinkamai reiškia ir dideles kiekvienos iš šalių atstovų intelekto, darbo ir laiko sąnaudas tiek ikiteisminėje bylos stadijoje, tiek rengiantis bylos nagrinėjimui ir teikiant paruošiamuosius procesinius dokumentus, tiek ir nagrinėjant bylą iš esmės. Kita vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės nereiškia, kad tokiu atveju laimėjusiai ginčą šaliai turėtų būti kompensuojama būtinai maksimali pagal Rekomendacijas apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų už konkretaus pobūdžio teisinę pagalbą (paslaugas) suma ir jog teismas, atsižvelgdamas į pačių Rekomendacijų 2.1 – 2.10 punktuose nurodytus kriterijus, į konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaudamasis diskrecijos teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais negalėtų priteisti mažesnę, nei maksimaliai rekomenduojama, sumą.

59.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nebuvo sprendžiami kokie nors itin sudėtingi teisinio pobūdžio klausimai ir teisės problemos, nebuvo keliami nauji, išskirtiniai, ypatingai komplikuoti teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektai – byloje buvo sprendžiama dėl atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo ar nebuvo, iš esmės – dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vykdant su ieškove sudarytą Sutartį, buvimo/nebuvimo, jų įrodymų pakankamumo ir pan. Be to, atsakovės atstovai, kaip pagrįstai pažymėjo ir ieškovė, su ginču dirbo dar iki jo nagrinėjimo teisme, teikė konsultacijas ir pan., kas reiškia, kad su susidariusia situacija (taip pat ir su pačia bylos medžiaga) buvo susipažinę, atitinkamas pasiruošimas teismo procesui ir teismo posėdžiams neturėjo užtrukti pernelyg ilgai. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė pasirinko naudotis intensyvia advokatų pagalba jau ikiteisminėje stadijoje, nereiškia, kad už tokius pasirinkimus turi pilna apimtimi atlyginti priešinga bylos šalis.

60.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, būtų pažeidęs įstatyme numatytą pareigą motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė konkrečius argumentus, kodėl bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos, nurodė tiek suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, o taip pat ir tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytus dydžius ir būtent dėl to, bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, o taip pat ir tai, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bylinėjimosi išlaidų mažinimo klausimą, laikytina, kad atsakovės argumentai dėl sprendimo, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, absoliutaus negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti, todėl apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos baigties

61.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62.       Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

63.       Atmetus ieškovės UAB „Teikonta“ apeliacinį skundą, jos su apeliacinio skundo parengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d). Kaip matyti iš atsakovės UAB „Frezijų puokštė“ pateiktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų – faktūrų, Darbų ataskaitų, mokėjimo nurodymų), ji apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 6 308,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios apėmė tiek atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą bei su tuo susijusių veiksmų (susipažinimas, konsultavimas) atlikimą, tiek pačios atsakovės apeliacinio skundo (dalyje dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų) parengimą. Kadangi maksimali leistina pagal jau minėtas Rekomendacijas priteisti išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti suma sudaro 2 036,32 Eur, būtent tokia suma ir galėtų būti priteista atsakovei iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas atmestinas (CPK 98 str.).

64.       Atmetus atsakovės UAB „Frezijų puokštė“ apeliacinį skundą, jos su apeliacinio skundo parengimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš ieškovės UAB „Teikonta“ pateiktų rašytinių įrodymų(PVM sąskaitos – faktūros, sąskaitos išrašo), ji apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 2 559,15 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios apėmė tiek atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, tiek pačios ieškovės apeliacinio skundo parengimą. Tokiu būdu atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Teikonta“ galėtų būti priteista iš atsakovės 707,85 Eur (585 Eur + 122,85 Eur PVM) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

65.       Atlikus abiejų ginčo šalių su bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme susijusių tarpusavio turtinių reikalavimų įskaitymą, galutinai iš ieškovės UAB „Teikonta“ atsakovei UAB „Frezijų puokštė“ priteistina 1 328,47 Eur (2 036,32 – 707,85) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliančių (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ ir (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Frezijų puokštė“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Teikonta“ (kodas – 302516997) atsakovei UAB „Frezijų puokštė“ (kodas – 141923526) 1 328,47 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 47 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Giedrės Čėsnienės

     Andrius Verikas

      Renata Volodko