Baudžiamoji byla Nr. 1-863-1011/2018

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00123-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

(S)

2.1.10.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio mėn. 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas L. D.,

sekretoriaujant Brigitai Bardišienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,

kaltinamajam V. Ž. (V. Ž.), jo gynėjui advokatui K. P.,

nukentėjusiajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta . (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta . (duomenys neskelbtini) aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

   V. Ž. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

    2016-12-17 apie 23.55 val. būdamas prie pastato, esančio . (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia trenkė gumine lazda A. K. į pilvo sritį ir papurškė jam į akis ašarinių dujų, taip padarydamas jam abiejų akių obuolių junginių ir ragenų cheminį nudegimą I-II laipsnio, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Šiais veiksmais V. Ž. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog nukentėjusiajam papurškė dujų ir į krūtinę buvo įrėmęs guminę lazdą, tačiau nepripažįsta, kad smūgiavo šia lazda. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju dirbo apsaugos darbuotoju, saugojo ne statybos teritoriją, o visą „. (duomenys neskelbtini)“ ir prie jos priklausančią teritoriją, kuri buvo aptverta ir pažymėta ženklais. Buvo ženklai, kad saugo „. (duomenys neskelbtini)“, „Įvažiavimas su leidimais“. Minėtą dieną prie jo saugomo objekto atvažiavo automobilis, kuris buvo be jokių specialiųjų ženklų. Atvažiavęs asmuo, byloje nukentėjusysis, automobilį pastatė prieš įvažiavimą į požeminį garažą, ir išlipęs iš automobilio asmuo pradėjo įtartinai vaikščioti, apžiūrinėti jo (kaltinamojo) saugomą teritoriją. Jis (kaltinamasis) priėjęs prie nukentėjusiojo prašė paaiškinti ką jis čia veikia, ko ieško, bet asmuo nieko neaiškino, tik pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Tada jis (kaltinamasis) sugrįžo į savo postą, apsirengė uniformą, pasiėmė specialias priemones, dujinį balionėlį ir guminę lazdą. Pamatė, kaip nukentėjusysis atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavęs nuo apsaugos budelės 15–20 metrų, pastatė automobilį prie kito namo irgi po ženklu. Tada jis (kaltinamasis) priėjo prie asmens, kuris išlipęs iš automobilio mojavo rankomis, jose kažką laikė, bet ką – tiksliai negali pasakyti. Nurodo, kad nukentėjusiajam sakė, kad tai jo (kaltinamojo) apsaugos postas, kad visur ženklai, kad jis po draudžiančiu ženklu pastatė automobilį. Bet nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam įrėmė guminę lazdą ir dar kartą prašė pasiaiškinti ką čia daro, nes yra įtartinas. Kai pasakė, kad apsiramintų, nukentėjusysis pradėjo stumdytis. Tada vėl įrėmė guminę lazdą ir liepė apsiraminti, įspėjo, kad jei neapsiramins, bus panaudotos specialios priemonės ir papurškė dujų. Po to grįžo į savo postą ir iškvietė policiją. Nurodo, kad po kurio laiko atėjo žmogus, kuris paaiškino, kad atėjo pasiimti maistą, kurį turėjo atvežti. Su žmogumi viską išsiaiškino, paėmęs maistą žmogus pasišalino. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, kad nukentėjęs grasino jam (kaltinamajam), mojavo rankomis, stumdėsi. Mano, kad dujas panaudojo teisėtai, nes nukentėjęs turėjo kažką rankose. O arčiau prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs, nes teritorija neapšviesta. Atvykusiems medikams, nukentėjusysis paaiškino, kad buvo sumuštas ir, kad nieko nemato. Pažymi, kad medikams, pareigūnams viską paaiškino, surašė pareiškimą. Kai surašė pareiškimą, nukentėjusįjį išvežė medikai, o kažkur po 2 val. jis (nukentėjusysis) sugrįžo, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pažymi, kad ji nukentėjusysis būtų viską normaliai paaiškinęs ko atvažiavo į saugomą teritoriją, jokių konfliktų nebūtų įvykę. Būdavo atvejų, kad atvažiuoja svetimi žmonės, prašo įleisti į požeminį garažą, juos įleisdavo ir jokių problemų nebuvo. Nurodo, kas jei taip padarė jis (kaltinamasis), tai atsiprašo, bet pažymi, kad ir jis pats (kaltinamasis) nukentėjusiojo irgi buvo įžeidinėjamas necenzūriniais žodžiais ir grasinimais. Teismo posėdžio metu, tardamas paskutinį žodį, atsiprašė už savo veiksmus.

Nukentėjusysis A. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vežė užsakymą, sushi maistą į (duomenys neskelbtini). Pasiskambino klientui, kad paaiškintų kur geriau prieiti, nes aplinkui statybos, surasti namus sunku dėl blogo rajono suprojektavimo. Klientas paaiškino, kad geriau atvažiuoti nuo „IKI“ parduotuvės pusės pro vartelius ir kaip tik bus prie namo. Nurodo, kad atvažiavo su automobiliu, ant kurio galinio stiklo buvo užrašas „. (duomenys neskelbtini)“. Pats buvo su darbine uniforma, ant nugaros irgi buvo užrašas „. (duomenys neskelbtini)“. Be to yra aptarnaujantis transportas, turi invalidumą ir gali statyti automobilį po Nr. 332 ženklu. Privažiavęs prie „. (duomenys neskelbtini)“ teritorijos sustojo. Užsipildė kasos pajamų orderį ir išlipęs iš automobilio pradėjo ieškoti kur yra įėjimas, nes aplinkui tvoros ir ganėtinai tamsu buvo. Iš budelės išlindo kaltinamasis ir pradėjo kažką aiškinti. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad atvežė maistą ir, kad užtruks tik kelias minutes. Bet kaltinamasis liepė traukti automobilį, sakė, kad jam nesvarbu, kad atvežė maistą, kad viršininkas yra nurodęs, kad automobiliai nestovėtų čia. Sutinka, kad pasakė kaltinamajam, kad „liūdnas pasaulis būtų be tokių debilų kaip tu“. Įsėdęs į savo automobilį, parkinge apsisuko ir automobilį pastatė kitoje vietoje. Išlipo iš automobilio, susipakavo maistą, bet pamatė, kad ateina kaltinamasis ir priėjęs trenkė su lazda per pilvą trumpu smūgiu ir papurškė dujų. Pažymi, kad atsisėdęs į savo automobilį, jau nieko nematė, todėl laisvų rankų įrangos pagalba paskambino klientui, pasakė, kad apsaugos darbuotojas jam (nukentėjusiajam) papurškė dujų. Po 5 minučių atėjo klientas, kuris irgi buvo nepatenkintas tokiais apsauginio veiksmais, paminėjo, kad čia ne pirmas toks atvejis. Pažymi, kad viskas vyko gatvėje, viešoje vietoje, neaptvertoje teritorijoje. Nebuvo draudžiamų ženklų, į pačią teritoriją nebuvo įvažiavęs, pati teritorija nebuvo apšviesta. Pažymi, kad aiškiai matėsi, kad atvežė maistą, nes rankose laikė kortelių skaitytuvą, krepšį su maistu. Bet kaltinamajam nerūpėjo, kad atvežė maistą. Nurodo, kad dujų balionėlis buvo tiesiogiai nukreiptas į veido pusę, o smūgis buvo su lazda į pilvą. Dujų papurkšta buvo nutolus nuo automobilio apie 2 – 3 metrus, o nuo apsaugos budelės apie 25 metrus. Pažymi, kad pats išsikvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Ž. 2017-05-04 parodė, kad įtarimo neprisipažįsta. Jis iki 2017-01-03 dirbo apsaugos darbuotoju UAB „. (duomenys neskelbtini) ", jo objektas buvo (duomenys neskelbtini)“. Toje teritorijoje buvo pristatyta draudžiančių ženklų, negalima statyti automobilių, neleidžiama įvažiuoti. 2016-12-17 apie 23.45 val. jis buvo vienas minėtame objekte. Atvažiavo kažkoks automobilis be jokių skiriamųjų ženklų. Vairuotojas pastatė automobilį „po ženklu“. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo įtartinai elgtis, buvo užlipęs ant tvoros. Jis priėjo prie jo ir pasakė, kad jis patrauktų automobilį, nes čia negalima statyti automobilių. Vaikinas atsakė necenzūriniais  žodžiais ir automobilio nepatraukė. Vaikinas jam neaiškino, kodėl jis čia atvažiavo ir kas jis yra. Tuomet vaikinas nuėjo link saugomo objekto „. (duomenys neskelbtini)“ ir viską apžiūrinėjo. Tuomet vaikinas grįžo į automobilį ir perstatė jį į kitą vietą, bet vis vien po draudžiančiais ženklais. Jis iš posto paėmė guminę lazdą ir balionėlį. Jis nuėjo prie jo, norėdamas jam griežtai pasakyti, kad jis nestatytų čia automobilio, nes šalia yra „IKI" parduotuvės aikštelė. Bet jam nespėjo nieko pasakyti, vaikinas iškart pradėjo jam grasinti fiziniu susidorojimu necenzūriniais žodžiais. Jis rankose kažką turėjo. Jis ir vaikinas ėjo vienas prie kito, matėsi, kad vaikinas agresyviai nusiteikęs, tuomet jis įrėmė jam guminę lazdą į krutinę ir pasakė jam apsiraminti. Parodė jam dujų balionėlį, ir pasakė, kad jeigu jis nenusiramins, jį panaudos. Vaikinas nenusiramino,  atrodė, kad jis gali pulti, mojavo rankomis. Tuomet jis papurškė jam dujų į veidą. Vaikinas pasitraukė nuo jo.  Jis taip pat gavo dujų, todėl nuėjo į postą nusiplauti veido. Vaikinas atsisėdo į savo automobilį. Tuomet atėjo kažkoks vyras, vaikinas išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, kažką atidavė. Tas vyras atsiskaitė su juo. Jis priėjo prie jų, vyras paklausė kas atsitiko, jis paaiškino jam. Jis nuėjo namo. O tas vaikinas pradėjo grasinti, kad žino, kur jį surasti. Jis suprato tai kaip grasinimą. Tuomet jis iš posto iškvietė policiją. Tuomet atvažiavo medikai, vaikinas priėjo prie jų, pradėjo griuvinėti ant sniego, griebėsi už kojos, matėsi kad jis vaidina. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai, o medikai išvežė tą vaikiną. Bet prieš tai jie jį apie 15–20 minučių įkalbinėjo važiuoti. Po poros valandų vaikinas grįžo ir pasiėmė automobilį. Mano, kad įvyko nesusipratimas, jeigu tas vaikinas butų pasakęs, kas atvežė maistą, tikrai butų jam leidęs palikti trumpam automobilį, bet jis nieko nesakė, tik įžeidinėjo ir elgėsi įtartinai. Jo darbo pobūdis buvo saugoti objektus, tai įėjo į jo funkcijas, todėl taip ir pasielgė, savo įgaliojimų tikrai neviršijo (b. l. 50–51).

Ikiteisminio tyrimo, papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas V. Ž. 2018-01-04 parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir parodė, kad jis iki 2017-01-03 dirbo apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo objektas buvo (duomenys neskelbtini), „ (duomenys neskelbtini)“. Toje teritorijoje buvo pristatyta draudžiančių ženklų, „Negalima statyti automobilių“ ir „Neleidžiama įvažiuoti“. 2016-12-17 apie 23.45 val. jis buvo vienas minėtame objekte. Atvažiavo kažkoks automobilis be jokių skiriamųjų ženklų. Vairuotojas pastatė automobilį „po ženklu“. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo įtartinai elgtis, buvo užlipęs ant tvoros. Jis priėjo prie jo ir pasakė, kad jis patrauktų automobilį, nes čia negalima statyti automobilių. Vaikinas jam atsakė necenzūriniais žodžiais ir automobilio nepatraukė. Jis  neaiškino, kodėl jis čia atvažiavo ir kas jis yra. Tuomet jis nuėjo link saugomo objekto „(duomenys neskelbtini)“ ir viską apžiūrinėjo. Vaikinas grįžo į automobilį ir perstatė jį į kitą vietą, bet vis vien po draudžiančiais ženklais. Jis iš posto paėmė guminę lazdą ir balionėlį, nes vaikinas elgėsi įtartinai ir buvo agresyvus jo atžvilgiu. Jis nuėjo prie jo, norėdamas jam griežtai pasakyti, kad jis nestatytų čia automobilio, nes šalia yra „IKI" parduotuvės aikštelė. Bet jis jam nespėjo nieko pasakyti, vaikinas iš karto pradėjo jam grasinti fiziniu susidorojimu necenzūriniais žodžiais. Jis nebuvo apsirengęs kažkokia darbo apranga, jokių skiriamųjų ženklų nebuvo nei ant jo drabužių nei ant automobilio. Jie ėjo vienas prie kito, matėsi, kad vaikinas agresyviai nusiteikęs, tuomet  jis įrėmė jam guminę lazdą į krutinę ir pasakė jam apsiraminti. Parodė jam dujų balionėlį, ir pasakė, kad jeigu jis nenusiramins, jis jį panaudos. Vaikinas nenusiramino, atrodė, kad jis gali  pulti, mojavo rankomis. Tuomet jis papurškė jam dujų į veidą. Vaikinas pasitraukė nuo jo. Jis taip pat gavo dujų, todėl nuėjo į postą nusiplauti veido. Vaikinas atsisėdo į savo automobilį. Tuomet atėjo kažkoks vyras, vaikinas išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, kažką atidavė. Taip suprato, kad tas vaikinas kažką jam perdavė. Jis priėjo prie jų, vyras paklausė kas atsitiko, jis paaiškino jam. Jis nuėjo namo. O tas vaikinas pradėjo jam grasinti, kad žino, kur jį surasti. Suprato tai kaip grasinimą. Tuomet jis iš posto iškvietė policiją. Tuomet atvažiavo medikai, vaikinas priėjo prie jų, pradėjo griuvinėti ant sniego, griebėsi už kojos, matėsi kad jis vaidina. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai, o medikai išvežė tą vaikiną. Bet prieš tai jie jį apie 15–20 minučių įkalbinėjo važiuoti kartu. Po poros valandų jis grįžo ir pats pasiėmė automobilį. Mano, kad įvyko nesusipratimas, jeigu tas vaikinas butų pasakęs, kad atvežė maistą,  tikrai butų jam leidęs palikti trumpam automobilį, bet jis nieko nesakė, tik įžeidinėjo ir elgėsi įtartinai. Jo darbo pobūdis buvo saugoti objektus, tai įėjo į jo funkcijas, todėl taip ir pasielgė, savo įgaliojimų tikrai neviršijo. Tuo atveju norėjo apginti taip pat ir save nuo agresyvaus asmens užpuolimo (b. l. 98–99).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto kurjeriu. 2016-12-17 apie 23.50 val. automobiliu „C. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir atvežė maistą klientui. Automobilį pastatė  šalia statybų teritorijos taip, kad jis kitų automobilių eismui netrukdytų. Pastatęs automobilį išlipo ir ieškojo įėjimo į pastatą, kur gyvena klientas. Iš šalia esančios statybų teritorijos apsaugos posto išėjo apsaugos darbuotojas, kuris liepė patraukti automobilį. Jis (A. K.) jam pasakė, kad atvežė maistą klientui  ir užtruks keletą minučių. Jis atsakė, kad jam „pabarabanu ir pochui“. Jis jam pasakė, kad pasaulis būtų nuobodus be tokių debilų ir įsėdęs į automobilį perstatė jį už 70 metrų arčiau „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tuomet paėmė maistą ir ėjo link teritorijos vartelių kur prieš tau buvo pastatęs automobilį. Iš apsaugos posto išbėgo tas pats apsauginis, kuris prieš tai prašė patraukti automobilį. Jis greitu žingsniu priėjo prie jo, pasakė „ką tu pasakei?“ ir nieko nelaukęs su rankoje turėta gumine lazda trenkė jam į pilvo sritį, ir iš karto pripurškė į akis dujų. Jis suklupo, dar spėjo kelis žingsnius nueiti iki automobilio ir pasakė, kad jis už tai atsiims. Apsauginis nuėjo iki pasaugos posto. Nuo pripurkštų į akis dujų nieko nematė. Per laisvų rankų įrangą paskambino klientui ir pasakė, kad ateitų į lauką pasiimti maisto. Klientas atėjo po 3 minučių ir buvo nepatenkintas apsauginio elgesiu. Jam dėl dujų degino akis, suprastėjo kvėpavimas, todėl jis iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir policiją. Kol laukė  pagalbos jam degino akis ir veidą, pradėjo dusti, pasidarė silpna, todėl atsigulė ant sniego. Jam gulint ant žemės atvažiavo greitoji pagalba, kurios paprašė padėti, tačiau į jo pagalbos prašymą medikė atsakė, kad jis neapsimetinėtų. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatė akių nudegimą. Prideda specialisto išvadą. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo, papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2016-12-17 įvykio metu jis  buvo apsirengęs specialia darbo uniforma: tamsios spalvos striuke (ruda arba juoda), ant nugaros buvo šviesia spalva (balta arba geltona) didelėmis raidėmis parašyta „ (duomenys neskelbtini) ", priekyje iš kairės pusės viršuje taip pat buvo užrašas „(duomenys neskelbtini) " mažomis raidėmis. Kiek pamena ant striukės šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Kepurės neturėjo. Automobilis buvo pilkos spalvos, ant jo paties jokių skiriamųjų ženklų nebuvo, tik iš vidaus ant galinių langų iš abiejų pusių buvo priklijuotos nuimamos užuolaidėlės su „ (duomenys neskelbtini)“ užrašu.  Dar ant automobilio apsaugos nuo saulės snapelio (uždangos) dešinės pusės, kuris buvo nuleistas,  buvo priklijuotas neįgaliojo ženklas. Rankose jis turėjo minkštą termo krepšį raudonos su mėlyna spalvos, jokių užrašų ant jo nebuvo, jis buvo 30 cm. pločio ir 30 cm ilgio bei 15 cm aukščio, su trumpa rankena. Kitoje rankoje turėjo banko kortelių aparatą (skaitytuvą). Ta vieta, kur kilo konfliktas su apsaugos darbuotoju buvo neapšviesta, jokio žibinto toje vietoje nebuvo (b. l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad dirba VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialiste. 2016-12-18 apie 0.10 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad minėtu adresu yra asmuo su akių trauma. Su ja tuo metu buvo vairuotojas T. B.. Jie nuvažiavo minėtu adresu po 5 minučių. Atvykę ten, jie pamatė ant sniego gulintį vyrą, jie prie jo priėjo ir pasakė, kad jis keltųsi, nes yra šalta. Jis atsikėlė ir pasakė, kad jam į akis kažkas pripurškė dujų. Vyras buvo labai susijaudinęs, buvo užsimerkęs, skundėsi, kad jam graužia akis ir jis negali atsimerkti. Dėl kokių nors kitų traumų jis skundų neturėjo, nesakė, kad jam dar kažką skaudą. Apie tai, kad jam kažkas trenkė į pilvą jis nieko nesakė, ant jo nieko nesimatė. Kiek atsimena pamatęs juos iš teritorijos atėjo apsauginis, negali pasakyti ar tas vyras apsauginiui ką nors sakė, nesigilino į tai, jos pareiga suteikti pirmąją pagalbą. Jie norėjo vežti nukentėjusįjį vyrą į Lazdynų ligoninę, bet jis priešinosi, nenorėjo palikti automobilio. Maždaug po 5 – 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, abudu vyrai priėję priėjo jų kažką aiškino, bet ji neklausė. Tuomet vyras sutiko važiuoti į RVUL priėmimo skyrių, jie jį ir nuvežė ir ten paliko. Kai jie jį vežė, jis tik skundėsi dėl akių deginimo, jokių kitų skundų nebuvo (b. l. 44–45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad nuo 2016 metų birželio  mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena 2016-12-17 vakare užsisakė maisto į namus iš „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena apie 23 val. jam paskambino minėtos įmonės darbuotojas ir pasakė, kas atvyks maždaug po 10–15 minučių. Tuomet apie 23.50 val. tas pats darbuotojas paskambino ir pasakė, kas atvežė jau maistą ir, kad jis ateitų pasiimti maisto pats, nes jam su apsaugos darbuotoju įvyko konfliktas ir jam į akis pripurkšta dujų. Darbuotojas pasakė, kad yra prie apsauginio budelės. Jis iškarto išėjo į lauką. Buvo darbuotojui nurodęs, kad įėjimas yra iš „Iki“ parduotuvės pusės, (duomenys neskelbtini). Išėjęs, pamatė stovintį maisto išvežiotoją, matėsi, kad jo akys ašaroja, veidas raudonas. Apsaugos darbuotojas stovėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo jo. Jis paklausė kas atsitiko. Maisto išvežiotojas pasakė, kad apsauginis pripurškė jam dujų ir sumušė. Sumušimo sužalojimų jis nematė. Paklausė apsauginio kas čia įvyko. Jis atsakė, kad niekas jo nesiuntinės. Taip suprato, kad tarp jų buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Jie ir toliau barėsi, apsižodžiavo, tuomet apsauginis bandė prišokti prie to darbuotojo, bet jis išsisuko. Mano, kad apsauginis būtų jį bent pastūmęs, nes jokios lazdos jis rankoje neturėjo. Tuomet jis sumokėjo už maistą ir išėjo namo, nes jie sakė, kad tuoj atvažiuos policija. Kiek pamena mokėjo kortele, ir tam darbuotojui buvo sunku naudotis tuo aparatu, nes jam ašarojo akys. Darbuotojo automobilis buvo mažas, modelio nepamena, ant automobilio stiklų buvo priklijuota reklama su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, ar ant darbuotojo rūbų buvo tas pats užrašas nepamena. Minėtą apsaugos darbuotoją gali apibūdinti kaip agresyvų, nemalonų. Yra tik vieną kartą su juo susidūręs, kai paliko savo automobilį toje pačioje gatvėje prie įvažiavimo į parkingą. Jis griežtai kalbėjo, bet jie draugiškai susitarė, kad jo automobilis laiku bus patrauktas nuo kelio. Tik nori pasakyti, kad paties įvykio nematė (b. l. 93–94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-12-22 specialisto išvadoje Nr. G 3934/2016(01) konstatuota, kad  A. K. nustatytas abiejų akių obuolių junginių ir ragenų cheminis nudegimas I-II laipsnio, padarytas paveikus chemine medžiaga, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016-12-17. Kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 16).

Suvestinė apie įvykį, iš kurios matyti, kad 2016-12-10 apie 00.10 val. A. K. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad buvo sumuštas apsaugos darbuotojo, pripurkšta dujų (b. l. 9).

Vaizdo įrašas, kuriame apsaugos kamera fiksuotos tarp A. K. ir V. Ž. kilusio konflikto aplinkybės (b. l. 86).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. Ž. pripažino, kad nagrinėjamu atveju papurškė nukentėjusiajam A. K. į veidą dujų, tačiau neigė, jog buvo smūgiuota gumine lazda.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo „2016-12-17 IKI (duomenys neskelbtini)“­ matyti, kad 2016-12-17 apie 23.40 atvažiuoja automobilis ir sustoja šalia tvoros prie įvažiavimo į požeminę stovėjimo aikštelę. Iš automobilio išlipa vairuotojas (A. K.), kuris atidaro automobilio galines dureles, paima krepšį ir eina link ženklo „Įvažiuoti draudžiama“. Po kurio laiko automobilio vairuotojas grįžta ir praeina pro apsaugos postą ir prie jo kalbasi su kitu vyru (V. Ž.). Vėliau  apsisukęs nueina prie automobilio, į jį įsėdą ir nuvažiuoja į požeminę stovėjimo aikštelę, išvažiuoja iš jos ir sustabdo automobilį. Tuo metu iš apsaugos posto išeina V. Ž., kuris rankose laiko guminę lazda ir greitu žingsniu priėjo prie iš automobilio išlipusio A. K. stovinčio šalia automobilio. Apie 23.55 val. matosi dūmų (dujų) srautas, kuris greitai išsisklaido. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai vaizdo įraše matosi dujų srautas, V. Ž. papurškė A. K. į veidą dujų. Kai A. K. buvo papurkšta dujų, jis buvo užstojęs V. Ž., todėl vaizdo įraše nesimato ar kaltinamasis smūgiuoja rankose laikyta gumine lazda.

Iš aptarto vaizdo įrašo matyti, kad V. Ž. prie sustojusio A. K. automobilio priėjo greitai ir tada iškarto nukentėjusiajam papurškė dujų. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad priešingai negu teigia V. Ž., A. K. iki smurtinių veiksmų panaudojimo link kaltinamojo nejudėjo, rankomis nemojavo, o ką tik buvo išlipęs iš automobilio ir laikė rankose daiktus. Kaip nurodė pats A. K., vienoje rankose jis laikė kortelių skaitytuvą, kitoje – krepšį su maistu.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad A. K. nekėlė jokios grėsmės V. Ž., todėl nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas be jokio priežasties, o kilus konfliktui ir aiškinantis dėl automobilio parkavimo. Tai, jog konfliktas kilo dėl automobilio parkavimo patvirtino ir V. Ž..

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad A. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu teigė, kad nagrinėjamo konflikto metu V. Ž. trenkė jam gumine lazda į pilvą, po to iškart papurškė dujų. Be to, A. K. iškarto po įvykio, telefonu kviesdamas policijos pareigūnus taip pat nurodė, kad buvo sumuštas apsaugos darbuotojo. Tai, jog A. K. nurodė, kad buvo sumuštas apsauginio, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K..

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad A. K. parodymai, kad V. Ž. jam iki papurkšdamas dujų guminės lazdos galu, fiksuotu smūgiu trenkė į pilvą yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl pripažintini objektyviais.

V. Ž. teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai, kad jis gumine lazda nesmūgiavo A. K. prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems A. K. parodymams, kitiems aptartiems įrodymams, todėl vertintini kaip siekis švelninti savo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė, t. y. ar V. Ž. nagrinėjamu atveju smūgiavo A. K. gumine lazda, kaltinamojo veikos kvalifikavimui nėra teisiškai reikšminga, nes nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas pipiriniu dujų panaudojimu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-12-22 specialisto išvadoje Nr. G 3934/2016(01) buvo konstatuota, kad A. K. dėl dujų papurškimo nustatytas abiejų akių obuolių junginių ir ragenų cheminis nudegimas I-II laipsnio, padarytas paveikus chemine medžiaga; padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo V. Ž. ir A. K. kilo 2016-12-17 apie 23.55 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Tokią konflikto kilimo datą bei laiką iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – išrašas iš policijos suvestinės apie įvykį (b. l. 9), A. K. 2016-12-18 policijai pateiktas pareiškimas, 2016-12-18 tarnybinis pranešimas, kaltinamojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai. Taigi, tiek kaltinamasis tiek nukentėjusysis aplinkybių dėl konflikto kilimo datos, laiko ir vietos neginčijo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad V. Ž. pateikti kaltinimai tikslintini, nurodant, kad veika padaryta 2016-12-17 apie 23.55 valandą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. Ž. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl  jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam V. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį    – teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 106–108), nebaustas administracine tvarka (b. l. 109), nedirbantis (b. l. 103–105).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. Ž. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 7 mėnesių laisvės apribojimo terminą ir paskiriant tokius įpareigojimus: 1) per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje  (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 2) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje  (BK 48 str. 6 d. 1 p.)

V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52–53) – paliktina galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

V. B. proceso kodekso (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. Ž. (V. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,  ir skirti jam už tai 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus:

1) per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

2) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

V. Ž. (V. Ž.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. Ž. (V. Ž.), kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                            L. D.