Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-387/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01504-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija: 19.20

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) atstovo advokato Tomo Petriko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       M. K. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – ir FNTT, Institucija) viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 15 d. redakcija) nubaustas 3100 Eur dydžio bauda už tai, kad UAB „Eksortus“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama direktoriaus M. K., toliau vykdė viešųjų pirkimų – atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) būdu 2021 m. lapkričio 19 d. tarp Bendrovės ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir IAE) sudarytą apsauginių antklodžių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-325(13.66E) (toliau – ir Antklodžių pirkimo sutartis) po to, kai įsigaliojo tarptautinės sankcijos (po 2022 m. spalio 10 d.), draudžiančios toliau vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos piliečiui, nors UAB „Eksortus“ 51 procentas akcijų ir priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P. (S. P.). Tokiais savo veiksmais UAB „Eksortus“ direktorius M. K. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas 833/2014) 5k straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – TSĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą.

2.       Taip pat M. K. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 15 d. redakcija) nubaustas 3300 Eur dydžio bauda už tai, kad UAB „Eksortus“, atstovaujama direktoriaus M. K., nors UAB „Eksortus“ 51 procentas akcijų ir priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P., sąmoningai išvengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantys fiziniai asmenys yra Rusijos Federacijos piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir, išvengusi šios įstatymo nuostatos, viešųjų pirkimų – supaprastintų neskelbiamų derybų būdu UAB „Eksortus“, atstovaujama direktoriaus M. K., 2022 m. liepos 11 d. su IAE sudarė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ griovimo projekto (Nr. EK2019-1) vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-162(13.68E) ir ją toliau vykdė, po 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytoms ribojamosioms priemonėms. Tokiais savo veiksmais UAB „Eksortus“ direktorius M. K. nevykdė VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto reikalavimų, pažeidė TSĮ 2 straipsnio 1 dalies reglamentavimą ir padarė administracinį nusižengimą.

3.       M. K.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundas tenkintas iš dalies: Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo dalis dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl ribojamosios priemonės pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. PSt-162(13.68E) sudarymo ir vykdymo) bei 3300 Eur nuobaudos už šį nusižengimą paskyrimo ir galutinės 3300 Eur nuobaudos paskyrimo panaikinta, o nutarimo dalis dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. PSt-325(13.66F) vykdymo po to, kai įsigaliojo tarptautinės sankcijos) palikta galioti pašalinant nuorodą į Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies a punktą.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir M. K. atstovo advokato T. Petriko apeliacinio skundo netenkino. Taip pat patikslintas Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo (dėl sutarties Nr. PSt-325(13.66E) dalies), nurodant, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 515 straipsnyje (2017 m. sausio 1 d. redakcija).

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato T. Petriko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareikėjo skundas, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

7.1.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 515 straipsnio taikymo pagrindu esančias TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto normas, pareiškėjui administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnį pritaikė nenustatę jokių Antklodžių pirkimo sutarties vykdymo veiksmų tarptautinių sankcijų taikymo laikotarpiu ir sutarties galiojimą (egzistavimą) nepagrįstai prilygino jos vykdymui. Teismai visiškai neįvertino, kad minėtos teisės normos nustato atsakomybę tik už tarptautinių sankcijų draudžiamą sutarčių vykdymą, o ne už tokių sutarčių galiojimą, nesant jokių vykdymo veiksmų.

7.1.1.                      Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punktas įsigaliojo nuo 2022 m. balandžio 9 d. Tačiau Reglamento 833/2014 5k straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad nurodyti 1 dalyje įtvirtinti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui laikotarpiu iki 2022 m. spalio 10 d. Taigi bendrovei pagal Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punktą būtų draudžiama: sudaryti naujas viešųjų pirkimų sutartis laikotarpiu po 2022 m. balandžio 9 d.; laikotarpiu po 2022 m. spalio 10 d. toliau vykdyti viešųjų pirkimų sutartis, kurios buvo sudarytos iki 2022 m. balandžio 9 d. Antklodžių pirkimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 19 d., todėl teismai byloje teisingai nustatė, kad šios sutarties vykdymui laikotarpiu iki 2022 m. spalio 10 d. jokie ribojimai nebuvo taikomi. Teismai taip pat teisingai nustatė, kad S. P. pareiškėjo vadovautos UAB „Eksortus“ akcininku buvo tik laikotarpiu iki 2022 m. spalio 27 d., o vėlesniu laikotarpiu UAB „Eksortus“ tikrai nebuvo kontroliuojama jokio su Rusijos Federacija susijusio subjekto. Taigi, net jei S. P. iš tikrųjų būtų turėjęs Rusijos Federacijos pilietybę, Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, susijęs su Antklodžių pirkimo sutartimi, būtų galėjęs egzistuoti tik jei pareiškėjo vadovauta UAB „Eksortus“ būtų vykdžiusi minėtą sutartį būtent laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d.

7.1.2.                      Teismai konstatavo, kad minėto tarptautinių sankcijų ribojimo pažeidimui ir atsakomybės pagal ANK 515 straipsnį taikymui pakanka vien tik fakto, jog Antklodžių pirkimo sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Tačiau teismai neįvertino, kad minėtos Reglamento 833/2014 ir TSĮ normos nustato tik draudimą vykdyti tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančias sutartis laikotarpiu po 2022 m. spalio 10 d., tačiau nenustato reikalavimo šias sutartis būtinai nutraukti. Nei TSĮ, nei Reglamentas 833/2014, nei juos įgyvendinantys teisės aktai nenustato reikalavimų, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti sustabdytas tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančios sutarties vykdymas. Teisės normos nereikalauja jokio formalaus dokumento dėl sutarties vykdymo sustabdymo, tik įtvirtina draudimą toliau vykdyti tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančias sutartis. Nepagrįsta yra Vilniaus apygardos teismo nutarties 26 pastraipos išvada, kad galiojantis tarptautinių sankcijų teisinis reguliavimas neva nenustatė galimybės nenutraukti Antklodžių pirkimo sutarties ir jos tiesiog nevykdyti. Tokia išvada prieštarauja TSĮ 7 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintai nuostatai, įtvirtinančiai galimybę ne tik nutraukti, bet ir tiesiog sustabdyti tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančios sutarties vykdymą.

7.1.3.                      ANK 515 straipsnio taikymo pareiškėjui pagrindas galėjo būti tik teismų nustatyti konkretūs Antklodžių pirkimo sutarties vykdymo veiksmai laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Teismai tokių veiksmų vykdymo nenustatė. ANK 515 straipsnio taikymas pareiškėjui iš esmės motyvuotas tik Antklodžių pirkimo sutarties galiojimu minėtu laikotarpiu, pareiškėjo vadovautos UAB „Eksortus“ neinicijuotu šios sutarties nutraukimu ir Antklodžių pirkimo sutarties vykdymu laikotarpiais iki 2022 m. spalio 10 d. ir po 2022 m. spalio 27 d., kai jokie tarptautinių sankcijų ribojimai nurodytos sutarties vykdymui nebuvo taikomi.

7.1.4.                      Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad Antklodžių pirkimo sutarties galiojimas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. neva prilygsta jos vykdymui. Galiojančios iš sutarties kylančios prievolės įpareigoja sutarties šalį atlikti tai, kas joje nurodyta, taip pat tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tuo tarpu iš sutarties atsirandančių prievolių vykdymas yra šalies prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties galiojimo pabaiga tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais gali sutapti su iš sutarties kylančių prievolių galiojimo pabaiga. Sutarties galiojimas ir jos vykdymas yra savo esme visiškai skirtingos kategorijos. Sutarties galiojimas jokiu būdu savaime nereiškia, kad ši sutartis yra vykdoma. Priešingas aiškinimas vestų prie išvados, kad šaliai pakanka tik sudaryti sutartį, kad ji būtų laikoma ją įvykdžiusia.

7.1.5.                      Netinkamai pateiktas TSĮ 7 straipsnio 3 dalies aiškinimas, jog šioje normoje įtvirtinta galimybė šaliai vienašališkai sustabdyti tarptautinėms sankcijoms prieštaraujančios sutarties vykdymą tariamai gali būti įgyvendinta tik aktyviais sutarties šalies veiksmais, t. y. apie tokį sustabdymą oficialiai pranešant kitai sutarties šaliai. Pareigos oficialiai informuoti kitą šalį apie sutarties vykdymo sustabdymą nenustato nei TSĮ 7 straipsnio 3 dalis, nei kitos šio įstatymo normos. Netgi bendros Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.207 ir 6.46 straipsnių normos nenustato, kad toks sustabdymas galioja, jei kita šalis apie tai yra kokiu nors konkrečiu būdu informuota. Net jei pačioje sustabdytoje sutartyje būtų nustatyta atskira kitos šalies informavimo apie sutarties vykdymo sustabdymą tvarka (šiuo atveju Antklodžių pirkimo sutartyje net nebuvo nurodyta, kad apie sutarties vykdymo sustabdymą UAB „Eksortus“ turėtų kokiu nors konkrečiu būdu informuoti IAE), tokios tvarkos pažeidimas bet kuriuo atveju galėtų būti laikomas nebent šalies sutartinių įsipareigojimų dėl tinkamo kitos šalies informavimo pažeidimu, galinčiu būti pagrindu taikyti sutartinę atsakomybę. Tačiau kitos sutarties šalies informavimo apie sutarties vykdymo sustabdymą tinkamumas ar netinkamumas niekaip nepaneigia fakto, jog atitinkamu laikotarpiu sutartis nebuvo vykdoma.

7.2.                      Teismai netinkamai taikė ANK 566 straipsnio 1 dalį, 567, 569 straipsnius, nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo, faktą, kad buvęs UAB „Eksortus“ akcininkas Lenkijos Respublikos pilietis S. P. neva kartu turėjo ir Rusijos Federacijos pilietybę, konstatavo vien tik remdamiesi prielaidomis, byloje nesurinkę jokių duomenų, kad minėtas asmuo kada nors būtų turėjęs dvigubą pilietybę. Byloje nebuvo įrodyta, kad S. P. kuriuo nors laikotarpiu išlaikė Rusijos pilietybę po to, kai 2017 metais tapo Lenkijos piliečiu, ir tuo labiau kad jis Rusijos piliečiu buvo bylai aktualiu laikotarpiu. Byloje buvo surinkti duomenys, kurie galimai patvirtino, kad S. P. buvo Rusijos Federacijos piliečiu laikotarpiu iki 2016 m. lapkričio 23 d., tačiau vėlesnių duomenų apie S. P. Rusijos Federacijos pilietybę byloje nebuvo surinkta. Netgi Lenkijos Respublikos institucijos (kartu ir pats Europolo Lenkijos skyrius), pateikusios duomenis FNTT apie S. P. pilietybę, nenurodė, kad minėtas asmuo šalia Lenkijos pilietybės dar turėtų ir Rusijos pilietybę. Be to, byloje esantys įrodymai apie S. P. neva turėtą Rusijos Federacijos pilietybę yra prieštaringi – teismai nustatė, kad byloje pateiktame neva S. P. 2013 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos piliečio pase nurodytas jo numeris neatitinka 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos valstybės sienos kirtimo dokumente nurodyto S. P. paso numerio, taip pat Rusijos Federacijos pase nurodyta asmens gimimo vieta yra visiškai skirtinga, palyginti su S. P. Lenkijos Respublikos pase nurodyta gimimo vieta. Byloje nesant įrodytos minėtos aplinkybės, teismai turėjo taikyti in dubio pro reo principą ir visus neaiškumus aiškinti pareiškėjo naudai.

7.3.                      Teismai netinkamai taikė ANK 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nerūpestingumo sąvoką ir nepagrįstai išplėtė pareiškėjui kaip UAB „Eksortus“ vadovui pagal TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto normas tenkančią pareigą surinkti informaciją apie buvusio UAB „Eksortus“ akcininko galimai turėtą Rusijos Federacijos pilietybę, nors netgi valstybės institucijos neturėjo galimybės šios informacijos surinkti ir pateikti.

7.3.1.                      Teismai nustatė neproporcingas pareigas pareiškėjui, įgyvendinant TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto normas, rinkti informaciją, kurios pats S. P. niekam nėra pateikęs ir kurios netgi įgaliojimus rinkti informaciją apie asmens duomenis turinčios valstybės institucijos negalėjo surinkti. Nei TSĮ, nei Reglamento 833/2014 nuostatos neįtvirtina specialių papildomų įgalinimų juridinių asmenų vadovams rinkti duomenis apie savo akcininkų turimas pilietybes, kad būtų galima įgyvendinti TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus. Minėtos normos nesuteikia juridinių asmenų vadovams papildomų įgalinimų gauti informaciją apie fizinių asmenų pilietybes nei iš Lietuvos valstybės specialiųjų tarnybų ar kitų institucijų, nei iš užsienio valstybių registrų, nei iš kitų šaltinių. Todėl juridinių asmenų vadovai turi galimybę gauti tik tą informaciją apie savo vadovaujamų juridinių asmenų dalyvių pilietybę, kurią pateikia patys dalyviai. Kitaip tariant, atsakomybė už pateiktos informacijos apie juridinio asmens dalyvio pilietybę (-es) teisingumą tenka pačiam tokią informaciją pateikusiam juridinio asmens dalyviui, o juridinio asmens vadovas neturi jokių teisinių priemonių tokios informacijos teisingumui patikrinti. Juridinio asmens vadovas turi galimybę gauti informaciją apie juridinio asmens dalyvio visas galimai turimas pilietybes tik iš tų šaltinių, kurie jam yra prieinami, nesinaudojant specialiais valstybės suteiktais įgalinimais.

7.3.2.                      Teismai, konstatuodami pareiškėjo nerūpestingumą, iš esmės pripažino, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie minėtos S. P. pilietybės turėjimą. Nors teismai konstatavo tariamą pareiškėjo galimybę gauti minėtą informaciją, tačiau nenustatė ir nekonstatavo, kokiu konkrečiu būdu šią informaciją pareiškėjas turėjo gauti. Teismai patys pripažino, kad jokiuose su UAB „Eksortus“ susijusiuose teisiniuose santykiuose S. P. neveikė kaip Rusijos Federacijos pilietis ir prisistatė tik Lenkijos Respublikos piliečiu. Byloje nebuvo nustatyta faktų, kad S. P. UAB „Eksortus“ būtų kada nors pateikęs bent minimalią informaciją apie savo kaip Rusijos Federacijos piliečio statusą. Neaišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota pareiškėjo pareiga sužinoti informaciją apie S. P. neva turėtą Rusijos Federacijos pilietybę, jei tokios informacijos S. P. UAB „Eksortus“ niekada neteikė.

7.3.3.                      Teismų konstatavimas, kad pareiškėjas neva turėjo ir galėjo žinoti apie S. P. turėtą Rusijos Federacijos pilietybę, dar labiau nepagrįstas, nes nei FNTT, nei kitos Lietuvos Respublikos ir netgi Lenkijos Respublikos institucijos nėra surinkusios ar pateikusios dokumentų, kurie patvirtintų, jog S. P. laikotarpiu nuo 2017 metų ar šiuo metu turėtų Rusijos Federacijos pilietybę. Pati FNTT byloje pripažino, kad ji neturėjo galimybės gauti informacijos, ar S. P. tikrai buvo Rusijos Federacijos piliečiu po to, kai 2017 metais jis įgijo Lenkijos Respublikos pilietybę.

8.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius Rolandas Kiškis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nutarimą nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

8.1.                      Pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai dėl materialiosios teisės pažeidimo, pateikiamas bylos įrodymų ir aplinkybių subjektyvus vertinimas bei interpretavimas vertintini kaip nesudarantys bylos atnaujinimo dalyko ir nenagrinėtini. Pareiškėjo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo taip pat nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti vertinant byloje surinktus duomenis.

8.2.                      Nesutinkama su teiginiais, kad teismai sutapatino sutarties egzistavimą su jos vykdymu. Pažymima, jog prašyme atkartojami apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad TSĮ nereikalavo nutraukti viešojo pirkimo sutarties, o leido sustabdyti jos vykdymą, kitaip tariant, tos sutarties nevykdyti, t. y. neatlikti jokių sutarties vykdymo veiksmų. Pareiškėjas niekada nepripažino pažeidimo, taigi ir to, kad vykdant aptariamas sutartis yra pažeidžiamos tarptautinės sankcijos, todėl akivaizdu, jog nesant pripažinimo, kad sutarties vykdymas pažeidė sankcijas, negalima teigti, jog egzistavo valinis sprendimas sustabdyti sutarčių vykdymą. Kad toks sprendimas nebuvo priimtas, patvirtina ir pareiškėjo veiksmai, t. y. tai, jog jis nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų apie tai IAE. Nepagrįsta laikyti, kad viena iš sutarties šalių be aktyvių veiksmų, net neinformavusi kitos šalies, šiuo atveju pirkėjos IAE, gali sustabdyti sutarties vykdymą. Juo labiau kad aplinkybė, dėl kurios nebuvo galima vykdyti 2021 m. lapkričio 19 d. sutarties, kilo ne dėl IAE, o dėl UAB „Eksortus“, todėl be aktyvių Bendrovės veiksmų pirkėja net nebūtų galėjusi sužinoti apie tariamą sutarties vykdymo sustabdymą.

8.3.                      Kadangi UAB „Eksortus“ neinformavo perkančiosios organizacijos, ši neturėjo duomenų apie poreikį kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų suteiktas leidimas toliau vykdyti atitinkamas sutartis. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas teigė, kad nors nebuvo formalaus sprendimo sustabdyti (sutarties vykdymą), bet nebuvo vykdymo, tačiau tokia gynybos pozicija paneigtina, nes nagrinėjamu atveju abejonių nekeliančių duomenų visumos pagrindu nustatyta ir įrodyta, jog sutartis, sudaryta tarp UAB „Eksortus“ ir IAE, laikotarpiu po Reglamento 833/2014 draudimo vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos piliečiui, buvo ir toliau vykdoma.

9.       Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės įgaliota teisininkė Dina Leonova atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti teismų nutartis nepakeistas. Atsiliepime į prašymą nurodo:

9.1.                      2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. ĮS-4130(13.66E) UAB „Eksortus“ buvo pateiktas užsakymas dėl 194 vnt. švininių antklodžių Nr. 1 (toliau – antras užsakymas), jas UAB „Eksortus“ privalėjo pristatyti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 30 d. Pažymėta, kad nei priimdama antrą užsakymą, nei 2022 m. spalio 10 d. ar bet kada vėliau UAB „Eksortus“ nesikreipė į IAE, informuodama, jog egzistuoja teisinės kliūtys šiai prievolei atsirasti ir (ar) toliau (nuo 2022 m. spalio 11 d.) ją vykdyti.

9.2.                      M. K. teiginiai, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Antklodžių pirkimo sutartis galiojo pasyviai, jos vykdymas tariamai buvo sustojęs savaime be jokios išorinės vienos ar abiejų šalių valios išraiškos, nes tiekėja nebuvo gavusi pirkėjos nurodymo dėl prekių poreikio, todėl neatliko jokių veiksmų (nedėjo pastangų), kad būtų pasiektas tam tikras prievolės dalykas, atmestini kaip akivaizdžiai klaidinantys ir prieštaraujantys sutartinės prievolės vykdymo esmei. Pareiškėjo įvardijamos trys pavienės Antklodžių pirkimo sutarties vykdymo datos: 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022­ m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 6 d., iš tikrųjų žymi momentą, kai UAB „Eksortus“ surašė ir pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktus.

9.3.                      IAE (pirkėja) negali turėti ir pateikti konkrečių duomenų, kada ir kaip UAB „Eksortus“, gavusi antrą užsakymą, aktyvavo savo gamybos, tiekimo ir kt. grandines ir kaip jų apimtimi bendradarbiavo su trečiaisiais asmenimis. Kita vertus, pareiškėjas pats įrodinėja, kad IAE 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. ĮS-4130(13.66E) užsakytos antklodės į IAE sandėlį buvo pristatytos tik 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. ne per deklaruojamą vieną užsakymo vykdymo dieną. Kartu su antro užsakymo prekių partija (kaip ir pirmo bei trečio užsakymo atveju) IAE buvo pateiktas prekių atitikties sertifikatas, gamintojo „Nuvia Protection“ išduotas 2022 m. lapkričio 28 d., tai yra vienas iš įrodymų, jog antro užsakymo vykdymas buvo ne momentinis, o sudarė tęstinį procesą, trukusį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2022 m. gruodžio mėn. vidurio. S. P. buvimo UAB „Eksortus“ kontroliuojančiu akcininku laikotarpis aiškiai patenka į minimą intervalą, ir šio jo nubaudimui teisiškai reikšmingo fakto M. K. niekada neginčijo.

9.4.                      Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašyme neatsitiktinai vengiama aptarinėti faktą, kad tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, M. K. ne tik ėjo UAB „Eksortus“ vadovo pareigas, bet ir buvo UAB „Eksortus“ akcininkas (valdė 49 proc. akcijų; kita dalis priklausė S. P.). 2022 m. spalio 27 d. sudarius UAB „Eksortus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį M. K. tapo vieninteliu galutiniu UAB „Eksortus“ savininku. Taigi egzistavo ir tebeegzistuoja ypač glaudus M. K. ir UAB „Eksortus“ teisinis ryšys. Pažeidimo padarymo metu M. K. veikė ne tik kaip neva mažai informuotas samdomas darbuotojas (direktorius), o buvo aiškiai identifikuojamas jo kaip akcininko suinteresuotumas juridinio asmens veiklos finansiniais rezultatais.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

10.       Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato T. Petriko prašymas atmestinas.

Dėl netinkamai nustatytos bylai reikšmingos įrodinėtinos aplinkybės (ANK 567, 569 straipsniai)

11.       Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad teismai pažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus, in dubio pro reo principą, konstatuodami, kad UAB „Eksortus“ bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d., buvo kontroliuojama Rusijos Federacijos piliečio (51 procentą bendrovės akcijų turėjo S. P.), tai turi esminę reikšmę ANK 515 straipsnio taikymui. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

12.       Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

13.       Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą esminio teisės pažeidimo aspektu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apygardos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl S. P. pilietybės. Apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi.

14.       Vilniaus apygardos teismas, padarydamas išvadą apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę, vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais (FNTT turima Europolo Lenkijos nacionalinio skyriaus SIENA informacija, tarnybiniu pranešimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei žurnalisto Š. Č. pateikta informacija). Atitinkamai byloje nustatyta, kad S. P. 2016 m. kovo 21 d., kaip Rusijos pilietis, kreipėsi į Lenkijos institucijas, kad gautų Lenkijos pilietybę, 2016 m. lapkričio 23 d. vykdamas į Lietuvos Respubliką jis pateikė Rusijos Federacijos pilietybės pasą Nr. (duomenys neskelbtini), šis pasas galiojo iki 2022 m. kovo 7 d. Taip pat gauta S. P. Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) anketinių duomenų lapo kopija nustatyta, kad pasas išduotas 2013 m. rugpjūčio 7 d., galioja iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., tai neabejotinai rodo faktą, kad S. P. buvo įgijęs Rusijos Federacijos pilietybę.

15.       Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paminėti prieštaravimai taip pat buvo įvertinti, t. y., skiriantis Rusijos Federacijos pasų galiojimo terminams bei dokumento numeriams, pasisakyta dėl juose esančios asmens nuotraukos tapatumo, atkreiptas dėmesys, kad galimas dokumentų keitimas, kuris savaime nereiškia vieno ar kito dokumento klastojimo, negaliojimo fakto (Lenkijos Respublikos išduotų pasų numerių skirtumai). Taip pat atsižvelgta ir į minėtų įrodymų įrodomąją reikšmę – paso galiojimo pabaiga nereiškia asmens pilietybės pasibaigimo, nesant dvigubos pilietybės draudimo Lenkijos Respublikoje, pilietybės įgijimas savaime nepaneigia iki tol turėtos pilietybės turėjimo aplinkybės (nutarties 21–23 punktai).

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje pateikiamos išvados dėl įrodymų vertinimo yra neprieštaringos, logiškos. Esantys prieštaravimai paaiškinti duomenų nurodymo aplinkybėmis, šaltinių patikimumu. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės nepaneigia teismo išvadų dėl nustatytų reikšmingų aplinkybių, kurios įvertintos byloje surinktų įrodymų visuma. Atitinkamai pažymėtina, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, todėl pakartotinis byloje esančių įrodymų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

17.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas proceso teisės reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarimą šiuo aspektu nėra pagrindo.

Dėl ANK 515 straipsnio taikymo

18.       ANK 515 straipsnyje (2017 m. sausio 1d. redakcija) nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti tarptautinių sankcijų pažeidimus.

19.       Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad draudžiama skirti bet kokias viešąsias sutartis ar koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6 dalies a–e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnio a–d punktai, 8 straipsnis, 10 straipsnio b–f ir h–j punktai, Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis, 21 straipsnio b–e ir g–i punktai, 29 ir 30 straipsniai ir Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a–d, f–h ir j punktai, toliau nurodytiems asmenims ar subjektams arba toliau tas sutartis su jais vykdyti; minėti asmenys ir subjektai, be kita ko, yra juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, kuriuose daugiau kaip 50 procentų nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui.

20.       TSĮ (2022 m. gegužės 17 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; taip pat būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (4 straipsnio 2 dalis). To paties TSĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (7 straipsnio 2 dalis); o sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas turi būti sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (7 straipsnio 3 dalis).

21.       Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad tiek Reglamentas 833/2014, tiek TSĮ nuostatos visiems juridiniams bei fiziniams asmenims imperatyviai nustatė draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu sudarinėti naujas prievoles, vykdyti seniau sudarytas prievoles, šias nutraukiant vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymą sustabdant. Akcentuotina, kad minėtas teisinis reglamentavimas subjektams nustato pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrintas sankcijų įgyvendinimas (TSĮ 4 straipsnio 2 dalis).

22.       Taip pat bylai reikšminga Reglamento 833/2014 5k straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d. Svarbu tai, kad byloje nustatyta, jog po to, kai 2022 m. spalio 27 d. buvo sudaryta UAB „Eksortus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, M. K. tapo vieninteliu galutiniu UAB „Eksortus“ savininku. Taigi aktualus bylai tarptautinių sankcijų nesilaikymo laikotarpis yra nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d.

23.       Byloje nustatyta, kad viešųjų pirkimų – atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) būdu 2021 m. lapkričio 19 d. tarp UAB „Eksortus“ ir IAE buvo sudaryta apsauginių antklodžių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PSt-325(13.66E). IAE pateikė UAB „Eksortus“ 2022 m. rugsėjo 1 d. užsakymą Nr. ĮS-4130(13.66E) pagal 2021 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. PST-325(13.66E) dėl 194 vnt. švininių antklodžių. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas prekių perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2 dėl minėtų užsakytų švininių antklodžių perdavimo ir M. K. 2022 m. gruodžio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija EKS, Nr. 2022015. Dar vienas prekių perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3 surašytas 2023 m. balandžio 6 d (2 t., b. l. 139), S. P. jau nesant UAB „Eksortus“ akcininku.

24.       Pareiškėjo pagrindinis argumentas ginčijant teismų padarytas išvadas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo – teismai Antklodžių pirkimo sutarties galiojimą laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. nepagrįstai prilygino jos vykdymui. Kartu nurodoma, kad teisės aktai nenustatė reikalavimo sutartį būtinai nutraukti, nereikalavo jokio formalaus dokumento dėl sutarties vykdymo sustabdymo. Šie argumentai nėra pagrįsti.

25.       CK 6.1 straipsnyje įtvirtinta prievolės samprata, pagal kurią prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje, nustatytu būdu, laiku ir pan. Taigi prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas.

26.       Savo ruožtu prievolių įvykdymo terminą galima apibrėžti kaip laikotarpį, per kurį įpareigotasis asmuo privalo atlikti veiksmus, sudarančius jo įsipareigojimų pagal prievolę turinį. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Taigi, prievolė atsiranda tada, kai įvyksta su jos atsiradimu siejami juridiniai faktai; kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo suėjus jos vykdymo terminui.

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reikalavimas dėl prekių pristatymo kilo iš šalių sudaryto susitarimo, t. y. sandorio pagrindu. Pagal Antklodžių pirkimo sutarties sąlygas, sutarties dalykas – prekių pristatymas (švininė antklodė Nr. 1 – 388 vnt., švininė antklodė Nr. 2 – 360 vnt.) (1.1, 4.2 punktai); prekių pristatymo terminas – 120 kalendorinių dienų nuo raštiško užsakymo pateikimo dienos, paskutinis užsakymas pateikiamas ne vėliau kaip likus 120 kalendorinių dienų iki prekių tiekimo termino pabaigos (2.2 punktas). Bendra prekių tiekimo trukmė – 730 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (2.3 punktas) (1 t., b. l. 35–39).

28.       Atsižvelgiant tiek į sudarytas sutarties sąlygas, tiek į byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad Antklodžių pirkimo sutartis buvo vykdoma keliais etapais pagal užsakovės pateikiamus raštiškus užsakymus. Pažymėtina, kad sutarties užsakovė IAE 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė sutarties dalyką sudarančių švininių antklodžių užsakymą, jis buvo įvykdytas 2022 m. gruodžio 7 d. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Eksortus“ byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d., ne tik buvo saistoma prievolės vykdyti aptartą sutartį šios galiojimo laikotarpiu, tačiau buvo pagal poreikį (esant užsakymui) įpareigota atlikti aktyvius konkrečius sutarties dalyką sudarančius veiksmus per sutartyje nustatytą terminą, taigi vykdyti sandoriu sulygtą prievolę. Be kita ko, natūralu, kad tokiu atveju užsakymo vykdymo procesas yra tęstinis – faktiškai turi būti atliekami gamybos, tiekimo ar kiti bendradarbiavimo su trečiaisiais asmenimis veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas netinkamai tapatina prievolės vykdymą su jos įvykdymo momentu. Perdavimo–priėmimo aktai yra įrodymų šaltinis, ar pagal sutartį nurodyti veiksmai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi teiginiai, kad teismai nenustatė sutarties vykdymo veiksmų tarp 2022 m. rugsėjo 1 d. užsakymo ir 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo, taip preziumuojant sutarties vykdymą tik 2022 m. gruodžio 7 d., nėra pagrįsti. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad Antklodžių pirkimo sutartis tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo vykdoma.

29.       Duomenų, kad UAB „Eksortus“ sustabdė Antklodžių pirkimo sutartį arba inicijavo jos sustabdymą, byloje nenustatyta. Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kad teisės aktai nenustato reikalavimo sutartis po 2022 m. spalio 10 d. būtinai nutraukti, minėtos TSĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatos tokį įpareigojimą nustato. Neaktualūs ir pareiškėjo argumentai, kad teisės aktai nereikalauja jokio formalaus dokumento dėl sutarties vykdymo sustabdymo. Reglamento 833/2014 ir TSĮ imperatyvioms nuostatoms įgyvendinti aktualus ne procesinis, o materialusis aspektas – tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų vengimo užkardymas. Tai, kad faktiškai aptariamos sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas, parodo ir tolesnis jos laikymasis (2022 m. gruodžio 7 d. surašytas prekių perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2, 2023 m. balandžio 6 d. surašytas prekių perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3).

30.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai aiškino ir taikė Reglamento 833/2014 5k straipsnio 1 dalies b punkto bei TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas ir nustatydamas M. K. veika padarytą tarptautinių sankcijų pažeidimą, nei materialiosios nei procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė .

Dėl neatsargios kaltės formos (nerūpestingumo) (ANK 9 straipsnio 3 dalis)

31.       Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024).

32.       Pareiškėjas, prašyme grįsdamas ANK 9 straipsnio 3 dalies netinkamą taikymą, iš esmės šį sieja su M. K. galėjimu ir turėjimu žinoti apie S. P. Rusijos Federacijos pilietybės turėjimą.

33.       Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad M. K. turėjo teisinę pareigą nustatyti, jog jo veika gali būti pažeistos tarptautinės sankcijos, kadangi draudimai ir apribojimai, taikomi pagal Reglamentą 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, buvo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti ir įgijo teisinę galią, juolab jie yra aktualūs minėtam juridiniam asmeniui kaip verslo subjektui šio komercinėje veikloje.

34.       Tuo tarpu abejonių dėl M. K. inkriminuotos aplinkybės, jog šis galėjo ir turėjo žinoti apie šio vadovaujamos bendrovės pagrindinio akcininko turimą Rusijos Federacijos pilietybę, taigi ir taikomus Reglamento 833/2014 bei TSĮ ribojimus, taip pat nekyla.

35.       Byloje nustatyta, jog M. K. UAB „Eksortus“ vadovu buvo ilgą laiką, nuo 2014 m. spalio 9 d. Taip pat M. K. gerai pažinojo S. P., su juo bendradarbiavo, pažinojo šį kaip Rusijos gamyklos atstovą. Teismų nustatyta, kad tuo momentu, kai S. P. 2016 m. lapkričio 23 d., vykdamas į Lietuvos Respubliką, pasinaudojo Rusijos Federacijos pasu, su juo kartu vyko ir M. K.. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl O. P., t. y. S. P. žmonos, kad ji taip pat yra Rusijos Federacijos pilietė, fakto atskleidimo M. K. pagal 2020 m. liepos 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp bendrovės „EU LEX Management Oü“ ir S. P. dėl UAB „Eksortus“ akcijų (nutarties 36 punktas).

36.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. K. ne tik ilgą laiką vadovavo minėtai bendrovei, bet ir buvo glaudžiai pažįstamas su pagrindiniu bendrovės akcininku. Bendroje veikloje taip pat ne kartą objektyviai išaiškėjo aplinkybės dėl pagrindinio akcininko turimos pilietybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pakanka, kad M. K., kaip direktoriui, pagrindinio akcininko pilietybės klausimas, aktualus bendrovės veikloje, būtų sukėlęs įtarimų, o kartu, kaip nurodyta TSĮ, jis būtų turėjęs imtis aktyvių veiksmų, kad būtų laikomasi tarptautinių sankcijų. Taigi pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes M. K. galėjo ir turėjo numatyti Reglamento 833/2014 ir TSĮ 4 bei 7 straipsniuose nustatytų ribojimų aktualumą ir privalomumą UAB „Eksortus“ veikloje.

37.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog M. K. veika atitinka ANK 515 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą. Esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų byloje nenustatyta, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                Tomas Šeškauskas

                                                                Algimantas Valantinas