Civilinė byla Nr. e2A-418-280/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05056-2019-1

                        Procesinio sprendimo kategorija: 

3.1.2.2.1.; 3.3.1.19.6.; 3.3.1.20.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-488/2020 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei R. K., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl asmens, atsakingo už kapavietę, pakeitimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. N. prašė pakeisti už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, panaikinant atsakovės R. K. teisę į (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą ir paskiriant atsakinga už šios kapavietės priežiūrą ieškovę V. N.

2. Nurodė, kad I.D., mirusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės mama, todėl ieškovė nori prižiūrėti savo mamos kapą, atnešti gėlių, puoselėti kapavietę. Tai padaryti neteisėtai trukdo atsakovė sesuo R. K. Atsakovė kapinių vedėjui nurodė, kad ji yra vienintelė iš artimųjų, todėl atsakovė buvo įrašyta už kapavietę atsakingu asmeniu. Iki tol atsakingu asmeniu už kapavietę buvo įrašyta mirusi mama I. D. Ieškovė su atsakove buvo susitarusios, kad abi bus įrašytos atsakingomis už kapavietę, tačiau atsakovė neatvyko įforminti dokumentų. Įstatyme numatyta, kad palaidotų mirusiųjų giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, tvarkymą, tačiau nenumatyta, kas nutinka, jei jie nesusitaria. Šioje kapavietėje palaidota ieškovės mama ir močiutė. Ieškovė kapaviete rūpinosi ir tvarkė, tačiau atsakovė sudaro kliūtis prižiūrėti kapavietę. Po ieškovės atliktos kapavietės rekonstrukcijos atsakovė išgriovė kapavietės naujus bortelius ir išrovė susodintus brangius augalus. Sesuo yra faktiškai ir teisiškai neteisėtai užgrobusi kapavietę, nurodydama, kad tik ji gali būti atsakingu asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ginčo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti šie asmenys: I. D. (ieškovės ir atsakovės motina), A. Ž. (atsakovės tėvas ir ieškovės patėvis) ir J. Ch. (ieškovės ir atsakovės senelė). Šioje kapavietėje palaidojus I. D., kapinių registracijos žurnale už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu nurodyta atsakovė R. K.

5. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės V. T. (N.) ieškinys dėl pripažinimo atsakinga už kapavietės priežiūrą. Šiame sprendime buvo nustatyta, jog mirusioji I. D., padedama atsakovės R. K., rūpinosi kapavietės priežiūra, t. y. nustatytas faktas, kad atsakovė pastoviai rūpinosi kapavietės priežiūra. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad kapavietę po I. D. mirties prižiūrėjo tiek ieškovė, tiek ir atsakovė.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Tačiau byloje šių faktų nebuvo nustatyta. Vertindamas abiejų ginčo šalių teisę į kapavietės priežiūra, teismas atsižvelgė į tai, kad kapavietėje palaidoti 3 atsakovei artimi žmonės, ji kartu su buvusiąja kapavietės prižiūrėtoja ginčo šalių motina I. D. prižiūrėjo kapavietę, rūpinosi motinos laidotuvėmis, kapavietė yra prižiūrima tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė kapavietės priežiūrą vykdo netinkamai ir neteisėtai, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. N. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

8. Nurodo, kad teismas padarė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimus, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, taip pat nukrypo ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

9. Tvirtina, jog teismas nusprendė ieškinį atmesti, nors byloje nustatytas atsakovės apgaulės prieš kapinių tvarkytoją faktas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kapinių prižiūrėtojui nurodė melagingas aplinkybes. Liudytojas A. K. (kapinių prižiūrėtojas), nurodė, kad atsakovė teikdama prašymą būti įrašyta atsakingu už kapaviete asmeniu, teigė, jog su ieškovė neturinti galimybių susisiekti ir jos informuoti dėl kreipimosi dėl kapavietės priežiūros, nors šalys gyvena netoli viena kitos, žino gyvenamąsias vietas, siunčia laiškus. Taisyklėse nurodyta, kad giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, o šiuo atveju teismo neteisingas aplinkybių vertinimas įteisino atsakovės apgaulę, kurios pagrindu ji tapo atsakingas už kapavietės priežiūrą. Šiuo atveju svarbu, kad tiek kapinių prižiūrėtojas, tiek trečiasis asmuo nurodė, jog neturi įgaliojimų ir priemonių patikrinti, ar prašyme įrašyti atsakingu už kapavietę asmeniu asmuo nurodo teisingas aplinkybes. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji siekė ne susitarti, o apgaulės būdu tapti atsakinga už kapaviete asmeniu, nors pagal Taisykles reikalingas giminaičių susitarimas.

10. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į kapavietės nepuoselėjimą, į tai, kad kapavietėje palaidoti lygiaverčiai tiek ieškovei, tiek ir atsakovei artimi asmenys. Apeliantės manymu, teismas rėmėsi vien savo prielaidomis apie mirusiosios valią, kuri iš tiesų nėra aiški, šių aplinkybių šalys neįrodinėjo.

11. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė pastoviai rūpinosi kapavietės priežiūra, ji tik palaidojo, apie tai neparnešus ieškovei, šalių motiną. Tai yra dar viena atsakovės nesąžiningo elgesio, nuslepiant svarbias faktines aplinkybes nuo ieškovės, aplinkybė. Atsakovė net po teismo sprendimo priėmimo toliau vykdė neteisėtą kapavietes rekonstrukciją (pridėjo nuotraukas).

Ieškovė kapavietės rekonstrukciją vykdė teisėtai (Paminklų registracijos žurnalo įrašas, Nr. 672, 2010-07-10). Ieškovė faktiškai prižiūrėjo kapavietę, o atsakovė po motinos palaidojimo neatliko jokių su kapavietės priežiūra susijusių veiksmų. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kapavietės dešiniąja puse faktiškai rūpinosi, prižiūrėjo ieškovė, o kairę kapavietės pusę turėjo puoselėti atsakovė. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atsakovės prižiūrimoje kapavietės pusėje matomos vėjo suneštos šakelės, nedekoratyvinis akmuo, suvyniotas juodos spalvos celofanas, kai dešinioji (ieškovės prižiūrima) kapavietės pusė yra tvarkinga. 

Teismas nekreipė dėmesio į kapavietės nepuoselėjimą, t. y. jokių aktyvių veiksmų neatlikimą ir pasyvumą, paliekant vėjo išplaikstytą smėlį su vėjo suneštomis šakelėmis, susukto celofano palikimą, išmėtytus akmenis ar neteisėtą kapo padalinimą, kuris pradėtas bylos nagrinėjimo metu ir baigtas po sprendimo priėmimo. Nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovė neteisėtai ir netinkamai prižiūri kapavietę patvirtina ir su skundu teikiama nuotrauka, kurioje 2020 m. spalio 13 d. užfiksuotas neteisėtas kapavietės padalinimas, pabaigtas po sprendimo priėmimo.

12. Papildydama apeliacinį skundą apeliantė nurodo Paveldosaugos įstatymo, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso nuostatas, kurios, jos manymu, yra aktualios sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės atlikus rekonstrukcijos darbus, ginant asmens garbę ir orumą. Nurodo, kad jai buvo trukdoma bendrauti su motina, kurią atsakovė privertė sudaryti testamentą, mama palaidota už jos turėtus pinigus, o ne už atsakovės lėšas. Atsakovė piktybiškai atsisakė mediacijos, nors tam buvo sąlygos. Teigia, kad atsakovė buvo nesantuokinė dukra, dėl to nebuvo šeimos narys, tikroji šeimos sudėtis buvo ieškovės tėvo ir motinos pirmoji, bažnytinė santuoka, atsakovės tėvas piktybiškai šią šeimą išardė.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė prašo, esant reikalui, išreikalauti iš institucijų informaciją apie ieškovės psichinę būklę, duomenis apie ieškovės nuolatinius skundus bei išpuolius.

11. Nurodo, kad ieškovė savavališkai padalino kapą į dvi dalis, elgiasi neadekvačiai, kaltina atsakovę vagiant jos gėles. Ieškovė po mamos mirties tapo atsakinga už kapo priežiūrą. Tai, kad ji pastoviai rūpinosi kapo priežiūra nustatyta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu. Teigia, kad teismas įvykdė visas procesines pareigas, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, ištyrė ir įvertino visas faktines bei teisines aplinkybes, todėl priėmė teisingą, protingą ir sąžiningą sprendimą.

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovės pripažinti asmeniu, atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą, nėra pagrindo, nes atsakovė asmeniu, atsakingu už šios kapavietės priežiūrą, žurnale įrašyta teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad atsakovei buvo išduotas leidimas laidoti mamą I. D., kuri iki savo mirties buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą. Todėl pagal Taisyklių 22,23 punktų nuostatas, atsakovė pagrįstai įrašyta atsakinga už kapavietės priežiūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas telefono aparato ekranas, jame atidarytos nuotraukos su sutvarkytos kapavietės vaizdu, taip pat fotonuotrauka su pradedamos rekonstruoti kapavietės vaizdu, elektroninio laiško, siųsto atstovui, kopiją, 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pranešimą.

14. CPK

 Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikta fotonuotrauka su pradedamos rekonstruoti kapavietės vaizdu buvo kelis kartus pirmosios instancijos teismo nepriimta, kadangi teismas vertino teikiamas nuotraukas kaip pakankamai neinformatyvias ir neatitinkančias įstatymų reikalavimų įrodymams. Apeliantė nedetalizuoja, kodėl, jos vertinimu, nuotrauka nepriimta teismo nepagrįstai, to negali konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi pateikta nuotrauka neinformatyvi, negalima nustatyti, kada fotografuota. Pažymėtina, kad kitos fotonuotraukos, kaip skunde nurodo  pati apeliantė, atspindi jau po teismo sprendimo atliktos kapavietės rekonstrukcijos vaizdą ir šios aplinkybės nebuvo vertinamos, įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl nurodyto atsisakytina priimti naujai teikiamas fotonuotraukas bei su jomis susijusio ieškovės elektroninio laiško, siųsto atstovui, kopiją. Tuo tarpu, 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pranešimas yra priimtas pirmosios instancijos teismo su ieškiniu, todėl dėl jo priėmimo pakartotinai nespręstina.

16. Nors atsakovė taip pat teikia prašymą esant reikalui išreikalauti duomenis iš gydymo įstaigų apie ieškovės psichinę būklę, duomenis apie ieškovės rašomus skundus, pastebėtina, kad minėtas prašymas buvo netenkintas pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu. Atsakovė nemotyvuoja, kodėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti prašymo būtų buvęs neteisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomneų išreikalavimas nėra reikalingas ir prašomi išreikalauti duomenys negalėtų turėti reikšmės bylos nagrinėjimui.

17. Byloje ginčas kilo dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pakeitimo, t. y. ieškovė siekia pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kurį AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, veikianti savivaldybės pavedimu, į Kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą įrašė atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą. Ieškovė siekia būti paskirta viena atsakinga už šios kapavietės priežiūrą.

18. Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą Nr. 57, (duomenys neskelbtini) kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas asmuo yra atsakovė R. K. Jos, kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, duomenis AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ darbuotojas - kapinių prižiūrėtojas įrašė žurnale. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog, atsižvelgus į klausimo teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė kapavietės priežiūrą vykdo netinkamai ir neteisėtai, kad neturėjo teisės būti paskirta, kas reiškia, jog ji asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, žurnale įrašyta pagrįstai.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog atsakovė paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą teisėtai.

20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr.1-363 redakcija) patvirtintos Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos.

21. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pagal šių taisyklių 13 punktą, rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Taisyklių 20 punktas numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Antruoju taisyklių atveju įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma, kurios įgyvendinimas yra sąlygojamas taisyklių 21 punkte nustatytų sąlygų (aplinkybių (jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. 

22. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktas). Pagal šių taisyklių 23 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta, atsisako prižiūrėti kapavietę arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.

23. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas spręsti, jog mirus asmeniui, žurnale įrašytam kaip atsakingu už kapavietės priežiūrą, turi būti susitarimas tarp mirusiojo giminaičių, sutuoktinio arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių, sutuoktinių dėl to, koks asmuo bus atsakingas už kapavietės priežiūrą ateityje. Pastebėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kai dėl kapavietės tolimesnės priežiūros artimieji nesusitaria. Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys, kurios yra seserys, dėl to, kas ateityje prižiūrės kapavietę po mamos mirties, nesitarė ir atsakovė, laidojusi mamą (iki mirties buvusią atsakingą už kapavietės priežiūrą), buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu po to, kai kreipėsi su 2019-06-04 prašymu į kapinių administratorių. Minėtame prašyme atsakovė nurodė, kad pageidauja būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nes daugiau artimesnių giminių nėra, o netikra sesuo iš pirmos mamos santuokos V. gyvena nežinia kur, jau 15 metų su ja ryšio neturi. Pažymėjo, kad, jeigu ateityje iškiltų ginčų dėl kapavietės priežiūros, ji prisiima visą teisinę ir materialinę atsakomybę. Į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą atsakovė įrašyta kaip asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, pažymint, kad dėl melagingų parodymų prašyme, atsakingas bus nustatomas teismo keliu ir iki teismo sprendimo jokie leidimai neišduodami (savivaldybės nurodymu).

25. Apeliantė nesutinka su atsakovės paskyrimu atsakinga už kapavietės priežiūrą, kadangi  pati nėra davusi tam sutikimo,  jos tvirtinimu atsakovė apgaulės būdu tapo atsakingu už kapaviete asmeniu 2019-06-04 prašyme nurodžiusi neteisingas aplinkybes, kadangi žinojo, kur ieškovė gyvena. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė į ieškovę dėl reikalingo sutikimo nesikreipė, nors, tikėtina, kad realią galėjo turėti, buvo žinoma, kur jos sesuo gyvena (gretimame name). Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovę paskiriant atsakinga už kapavietės priežiūrą nebuvo tinkamai laikomasi Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų, numatančių reikalavimą artimiesiems susitarti dėl to, kuris asmuo bus paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą mirus asmeniui, iki tol prižiūrėjusiam kapavietę.

26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pakeisti asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą, turėtų būti vertinamos aplinkybės, ne tik susijusios su atsakovės paskyrimu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiūra. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių teisinį reglamentavimą atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Apeliantė tokios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, tik nesutinka su  jos pateiktų įrodymų vertinimu.

27. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė nurodo, kad atsakovė po motinos palaidojimo neatliko jokių su kapavietės priežiūra susijusių veiksmų, tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kaip minėta, ieškovės atstovo 2020-07-03 pateikta į bylą nuotrauka, kurioje fiksuota kairėje kapavietės pusėje matomos vėjo suneštos šakelės, nedekoratyvinis akmuo, suvyniotas juodos spalvos celofanas, nebuvo priimta ir pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama. Todėl niekuo nepagrįsti argumentai, jog kairė kapavietės pusė, kurią, pasak ieškovės, turi puoselėti atsakovė, netvarkoma. Priešingai, apeliantės nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, jog tam tikru laikotarpiu buvo atliekami kapavietės tvarkymo darbai, dėl ko jos estetinis vaizdas galėjo būti prastesnis. Pati apeliantė pripažįsta, jog šiuo metu kapavietės tvarkymo darbai yra pabaigti. Pastebėtina, kad 2019 m. birželio 11 d. kapinių administratorius A.K. yra nurodęs, jog kapavietė tvarkinga, 2020 m. rugpjūčio 25 d. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad ginčo kapavietė nėra įtraukta į galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašą.

29. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

30. Vertindamas abiejų ginčo šalių teisę į kapavietės priežiūrą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kapavietėje palaidoti 3 atsakovei artimi žmonės, ji kartu su buvusiąja kapavietės prižiūrėtoja ginčo šalių motina I. D. prižiūrėjo kapavietę, rūpinosi motinos laidotuvėmis,  po mirties kapavietė yra prižiūrima tinkamai. Pastebėtina, kad ginčo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti šie asmenys: I. D. (ieškovės ir atsakovės motina), A. Ž. (atsakovės tėvas ir ieškovės patėvis) ir J. Ch. (ieškovės ir atsakovės senelė). Negalima sutikti su apeliante, jog kapavietėje palaidoti lygiaverčiai tiek ieškovei, tiek ir atsakovei artimi asmenys, kadangi čia palaidotas atsakovės tėvas, apie kurį nepagarbiai atsiliepia pati apeliantė, jį vadindama nusikaltėliu, išardžiusiu jos tėvo ir mamos bažnytinę santuoką. Nors apeliantė teigia, jog atsakovė prievarta ir apgaule naudojosi motinos butu, gyveno iš jos pensijos, atsakovei neleido bendrauti su motina, smurtavo prieš motiną, privertė sudaryti testamentą, bet  tokias aplinkybe patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad su ieškove jos mirusi motina ilgą laikotarpį iki savo mirties nebendravo, iš 2019-03-01 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pranešimo matyti, jog ieškovės motina I.D. kategoriškai uždraudė teikti duomenis ieškovei apie jos buvimo, gyvenamąją vietą, kas rodo jos nenorą bendrauti su ieškove. Bylos duomenys patvirtina, jog ir praeityje tarp ieškovės ir jos motinos bei atsakovės buvo kilę nesutarimų dėl  ginčo kapavietės priežiūros. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės V. T. (N.) ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovų savo motinos I. D. bei R. K., A. K. 898,70 Lt turtinei žalai atlyginti bei pripažinti ją atsakinga už jos močiutės J. Ch., kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą. Minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog mirusioji I. D., padedama atsakovės R. K., rūpinosi kapavietės priežiūra. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad atsakovė palaidojo I.D., iki tol buvusią atsakinga už kapavietės priežiūrą.

 Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovė nėra patenkinta dėl I.D. paskutiniosios valios (testamento), teigia, jog atsakovė privertusi motiną jos naudai surašyti testamentą. Vertinant apeliantės argumentus, jog testamentas surašytas būtent atsakovės naudai, galima spręsti, jog ankstesnės kapavietės prižiūrėtojos santykis su atsakove buvo artimesnis nei su ieškove. Minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės paskyrimas atsakinga už kapavietės priežiūrą labiau atitinka jos mirusių ir ginčo kapavietėje palaidotų tėvų valią.

31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, dėl šio procesinio dokumento surašymo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Eigirdas Činka

                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė