Civilinė byla Nr. e2A-1053-933/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00721-2022-1

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

               2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sormedica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau ir – atsakovė, perkančioji organizacija), prašydama: 1) panaikinti šiuos Techninės specifikacijos dokumentuose įtvirtintus tiekėjo pasiūlymo atitikties reikalavimus – a) Techninės specifikacijos 3.4 punktą dėl būtinosios rankų atramos reikalavimo; b) Techninės specifikacijos 3.7 punktą dėl būtinybės atlikti operacijas stovimoje pozicijoje; c) Techninės specifikacijos 1.10.1 ir 1.10.2 punktų reikalavimus paruošimo operacijoms vizualizavimo moduliui; 2) panaikinti techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus; 3) pakeisti kainos (K) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulę į absoliutinę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. atsakovė Centriniame viešųjų pirkimų portale (toliau – CVPP) paskelbė apie tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CBPA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869. Ieškovės teigimu, ji yra suinteresuota minėtu pirkimu ir turi galimybę pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančią robotinės chirurgijos sistemą, tačiau dalis reikalavimų pirkimo objektui yra suformuluoti netinkamai, neužtikrina objektyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinimo, taip pat dalis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų parametrų yra suformuluoti ydingai, iškreipia sąžiningą tiekėjų konkurenciją, yra neproporcingi pirkimo objektui bei neužtikrina principinio viešųjų pirkimų tikslo pirkimui skirtas lėšas naudoti racionaliai. 

3.       Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti ir (ar) patikslinti pretenzijoje nurodytus pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau atsakovė 2022 m. gegužės 24 d. informavo ieškovę, kad nesutinka su pretenzijoje išdėstytais argumentais ir ieškovės reikalavimų netenkino.

4.       Ieškovės tvirtinimu, Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktuose įtvirtinti reikalavimai chirurgo konsolei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus proporcingumo bei nediskriminavimo principus bei nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime. Ieškovės nuomone, reikalavimai, kad prie chirurginės konsolės privalo būti rankų atramos ir chirurginė sistema pritaikyta operacijas vykdyti stovimoje padėtyje, nėra būtinos funkcijos, kadangi tokios funkcijos nedarytų įtakos nei operacijų eigai, nei rezultatui, nors nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieškovės galimybes dalyvauti pirkime.

5.       Ieškovė pabrėžė, kad Techninės specifikacijos 1.10.1 ir 1.10.2 punktų reikalavimai yra neaiškūs, netikslūs ir gali būti vertinami kaip pertekliniai bei nesąžiningai ribojantys konkurenciją pirkime. Ieškovė nurodė, kad nėra aišku, ar tiekėjai pirkime privalo pasiūlyti sistemą, kuri užtikrina pasiruošimo robotizuotoms endoskopinėms operacijoms bei chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimo virtualias simuliacijas, ar šis pasiruošimas gali būti užtikrinamas ir kitomis vizualiomis mokymosi priemonėmis.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų apskaičiavimo metodika prieštarauja norminiams administraciniams aktams, nėra susiję su pirkimo sutartimi, nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime bei neužtikrina racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo imperatyvo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės UAB „Sormedica“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms patenkino iš dalies – panaikino viešojo pirkimo „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869, Techninės specifikacijos 3.4, 3.7, 1.10.1 ir 1.10.2 punktų sąlygas, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 6 d. perkančioji organizacija CVPP paskelbė apie tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869.

9.       Spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktuose įtvirtintų reikalavimų teisėtumo, teismas pabrėžė, kad perkančioji organizacija, nustatydama Techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl Techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Visų apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija.

11.       Teismas pažymėjo, kad iš byloje atsakovės pateiktos informacijos nustatyta, jog viešajame pirkime buvo pateiktas vienas pasiūlymas, kurį pateikė gamintojas CMR Surgical Limited, sistema „Versius Surgical System“. Šie duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad nustatytais pirkimo dokumentų reikalavimais galimybė dalyvauti pirkime iš esmės buvo sudaryta tik vienam tiekėjui (gamintojui) – CMR Surgical Limited. Teismo vertinimu, tai, kad Techninių specifikacijų 3.4 ir 3.7 punktuose nustatytus reikalavimus atitinka pastarojo gamintojo siūloma sistema „Versius“, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje atsakovės pateikti įrodymai (moksliniai straipsniai, „Versius Surgical System“ chirurginės sistemos techninių duomenų lapas), iš kurių matyti, kad iš esmės tik CMR Surgical Limited sistema „Versius Surgical System“ suteikia chirurgui galimybę pasirinkti, ar dirbti sėdimoje, ar stovimoje padėtyje.

12.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad Techninių specifikacijų 3.4 ir 3.7 punktuose nustatytus reikalavimus atitinka ir gamintojo Medtronic sistema. Teismas pažymėjo, jog atsakovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 reikalavimus atitiktų nurodyto gamintojo sistema. Be to, šiuos atsakovės teiginius paneigia aplinkybė, jog gamintojas „Medtronic“ pasiūlymo viešajame pirkime nepateikė. Pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas (gamintojas) – CMR Surgical Limited. Kita vertus, teismo vertinimu, net ir sutinkant su atsakove, kad nurodytus reikalavimus atitinka du tiekėjai CMR Surgical Limited ir Medtronic, vis tiek laikytina, kad viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos itin siauram ratui tiekėjų ar gamintojų, kas nesąžiningai riboja konkurenciją.

13.       Vertindamas atsakovės argumentus dėl poreikio užtikrinti ergonomišką chirurgų darbo vietą, teismas nurodė, kad atsakovės rinkos tyrimo metu surinkta informacija nepagrindžia poreikio pirkimo dokumentuose nustatyti tokių specifinių reikalavimų, kurie nustatyti Pirkimo sąlygų 3.4 ir 3.7 punktuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktame moksliniame straipsnyje „Laparoskopinė robotinė chirurgija: dabartinė perspektyva ir ateities kryptys“ nurodyta, kad: „tiek sėdint, tiek stovint yra privalumų ir trūkumų operacinėje; dauguma RAS sistemų naudoja sėdimąjį pultą operuojančiam chirurgui. Sėdima konsolė turi daug pranašumų prieš stovimą konsolę. Sėdintys pultai mažiau nuvargina operuojantį chirurgą, ypač per ilgas procedūras. Stovintys pultai leidžia chirurgui turėti labiau pažįstamą laikyseną, palyginti su tradicinėmis laparoskopinėmis operacijomis. Be to, stovintis pultas gali jaustis mažiau izoliuotas nuo operuojančio chirurgo ir chirurginio personalo, taip užtikrindamas geresnį ryšį. Tačiau, kadangi chirurgas turi stovėti atlikdamas chirurginę procedūrą, jis gali jausti didesnį nuovargį nei sėdėdamas“.

14.       Teismas nustatė, kad kitame atsakovės pateiktame moksliniame straipsnyje „Besiformuojanti chirurginė robotų technologija: progresas link mikrobotų“ pažymėta, kad: „unikali „Versius“ sistemos savybė yra chirurgo gebėjimas stovėti prie pulto, kuris išplečia sistemos ergonomiškumą ir prisitaiko prie individualių chirurgo pageidavimų. Ikiklinikiniai tyrimai rodo, kad ši sistema yra tinkama atliekant sudėtingas procedūras, pvz., transanalinę bendrą tiesiosios žarnos eksciziją apatinės tiesiosios žarnos vėžiui. Šiuo metu vyksta preliminarūs bandymai su žmonėmis iš Indijos, nors iš šių tyrimų duomenų dar nėra. Nebuvo jokios informacijos apie FDA patvirtinimą“.

15.       Įvertinęs moksliniuose straipsniuose pateiktą informaciją, teismas konstatavo, kad, priešingai nei procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, atlikti moksliniai tyrimai neįrodo būtinybės, jog chirurginė robotinė sistema turėtų tokį funkcionalumą, dėl kurio operacijos galėtų būti atliekamos tiek stovint, tiek sėdint. Be to, teismas pabrėžė, kad tokį funkcionalumą atitinka tik vieno gamintojo CMR Surgical Ltd sistema Versius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, grįsdama Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktuose nustatytų reikalavimų būtinybę, taip pat nenurodė ypatingos tokio perkamo objekto svarbos, dėl kurios siekiama įsigyti būtent tokius reikalavimus atitinkantį objektą, arba, kad ginčijamus techninės specifikacijos reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga.

16.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktuose nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją, jie pernelyg aukšti ir specifiniai, todėl atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems tiekėjams (gamintojams). Dėl nurodytos priežasties teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir panaikino Techninės specifikacijos 3.4 (dėl būtinosios rankų atramos reikalavimo) ir 3.7 (dėl būtinybės atlikti operacijas stovimoje pozicijoje) punktus.

17.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus gali atitikti tik vieno tiekėjo (gamintojo) CMR Surgical Ltd įranga „Versius“, kuris vienintelis ir pateikė pasiūlymą. Teismas patvirtino ieškovės nurodytą informaciją, kad iš viešai prieinamos CMR Surgical Ltd gamintojo informacijos, šis gamintojas yra pirmasis rinkoje, kuris siūlo virtualią (simuliacinę) mokymosi sistemą. Be to, teismas pažymėjo, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog aptariamus Techninės specifikacijos reikalavimus gali atitikti tik gamintojai CMR Surgical Ltd ir Medtronic, iš kurių pasiūlymą pateikė tik CMR Surgical Ltd. Esant situacijai, kai techninės specifikacijos 10.1.1. ir 10.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus gali atitikti tik vienas tiekėjas (arba labai siauras gamintojų (tiekėjų) ratas), teismas laikė, kad šios sąlygos riboja konkurenciją, yra perteklinės, todėl jas pripažino neteisėtomis ir panaikintino.

18.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 5 priede nustatė tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: chirurgų konsolės svoris (T1), chirurgų konsolės pagrindo plotas (T2), instrumentų valdymo blokų svoris (T3), instrumentų valdymo blokų pagrindo plotas (T4), video blokų svoris (T5), video blokų pagrindo plotas (T6).

19.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingus ar nesusijusius su pirkimo objektu vertinimo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse nurodyta, kad galimi vertinimo kriterijai priklauso ne tik nuo pirkimo objekto, tačiau ir nuo konkretaus pirkimo vykdytojo poreikių. Atsakovė nustatė vertinimo kriterijus, susijusius su chirurgų konsolės ir jos komponentų svoriu bei pagrindo plotu. Atsakovė paaiškino, kad ji nustatė tokius kriterijus dėl to, jog yra tiesiogiai suinteresuota turėti galimybę Pirkimo pagrindu įsigyjamą sistemą transportuoti iš vienos operacinės į kitą ir turėti kuo daugiau laisvos vietos operacinėse, kuriose sistema bus naudojama. Nurodė, kad pirkimo objekto pritaikomumas yra platus – juo numatoma atlikti pilvo, ginekologines, urologines bei krūtinės chirurgines operacijas, todėl atsakovė susidurs su poreikiu sistemą transportuoti iš vienos operacinės į kitą. Transportuojant sistemą, sistemos išmatavimai ir svoris turi tiesioginę įtaką šio proceso saugumui ir paprastumui, t. y. kuo sistema bus didesnė ir sunkesnė, tuo didėja atsitiktinio jos pažeidimo transportavimo metu tikimybė. Teismo vertinimu, atsakovė pakankamai pagrindė poreikį nustatyti ginčijamus vertinimo kriterijus. Be to, teismas pažymėjo, kad viešieji pirkimai gali būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką, skatinant konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingus ar nesusijusius su pirkimo objektu vertinimo kriterijus. Perkančiosios organizacijos siekis patenkinti savo darbo sąlygas negali būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.

20.       Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija pirkime pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius išreiškė konkrečiais dydžiais, t. y. kaina (K) – 60, techniniai pranašumai (T) – 20 ir garantinė priežiūra (G) – 20. Teismo nuomone, ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos nustatytais vertinimo kriterijų lyginamaisiais svoriais, nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovės pasirinkti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai prieštarauja VPĮ ar pažeidžia teisėtus tiekėjų interesus, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad perkančioji organizacija nustatė per didelį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus lyginamąjį svorį.

21.       Teismas laikė nepagrįstu ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma pakeisti kainos (K) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulę į absoliutinę. Teismas pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires formules galima suskirstyti į dvi rūšis: absoliutines (nepriklausomos, statinės) arba santykines (reliatyvinės, palyginamosios). Kai taikoma absoliutinė formulė, vieno pasiūlymo gaunami balai nepriklauso nuo kito pasiūlymo. Taikant santykinę formulę, kiekvieno pasiūlymo įvertinimas priklauso ir nuo kitų pasiūlymų (juose nurodytos kainos ir (ar) kokybės). Viešųjų pirkimų tarnyba minėtose gairėse yra pažymėjusi, kad nė viena iš nurodytų formulių nėra privaloma, taigi perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę, kokią formulę pasirinkti. Kita vertus, teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad perkančiosios organizacijos pasirinkta ekonominio naudingumo kriterijų apskaičiavimo formulė riboja tiekėjų konkurenciją pirkime, neužtikrina racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo imperatyvo ar prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti atsakovės pasirinktos formulės į absoliutinę.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir dėl šio dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, esą aplinkybė, jog pirkime buvo gautas tik vienas pasiūlymas ir gamintojas Medtronic pirkime nepateikė pasiūlymo, įrodo, kad gamintojo Medtronic produkcija neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Vien tai, kad konkurse aktyviai nedalyvavo kiti tiekėjai, nėra pagrindas išvadai, jog konkurso sąlygos buvo pritaikytos konkrečiam gamintojui bei buvo pažeisti lygiateisiškumo ir konkurencijos principai.

22.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad „atlikti moksliniai tyrimai neįrodo būtinybės, jog  chirurginė robotinė sistema turėtų tokį funkcionalumą, dėl kurio operacijos galėtų būti atliekamos tiek stovint, tiek sėdint“. Atsakovė įrodinėjo, kad chirurginės robotinės sistemos funkcionalumas, įgalinantis operuoti stovint (o ne tik sėdint), turi didelę praktinę reikšmę ir atsakovei yra objektyviai būtinas, nes su tuo susiję Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų reikalavimai buvo nustatyti tam, jog būtų užtikrinta patogi darbo vieta chirurgams.

22.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą atsakovė „nenurodė ypatingos perkamo objekto svarbos, dėl kurios siekiama įsigyti būtent tokius reikalavimus atitinkantį objektą”. Ši išvada yra objektyviai nepagrįsta ir padaryta neįvertinus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų. Stovima pozicija reikalinga tam, kad itin ilgų operacijų metu chirurgas, pavyzdžiui, prasidėjus kojų ar sėdmenų tirpimui, galėtų pakeisti chirurginės operacijos poziciją iš sėdimos į stovimą ir taip leisti atskiroms kūno vietoms pailsėti. Atsižvelgdamas į tai, kad sėdima chirurgo pozicija pasižymi visi rinkoje egzistuojantys skirtingų gamintojų produktai (robotinės chirurginės sistemos), o stovima pozicija yra tradiciškai įprasta chirurgams ir turi kitų privalumų, atsakovė pagrįstai pasirinko Techninės specifikacijos 3.7 punkte įtvirtinti reikalavimą dėl privalomos stovimos chirurgo pozicijos.

22.4.                      Sistemos, kurios neturi (neleidžia) užtikrinti stovimos pozicijos, neturi ir rankų atramų. Nesant rankų atramų chirurgas ilgos operacijos metu yra priverstas sėdėdamas rankas pasidėti ant kelių, siekdamas bent kažkiek suteikti poilsio įsitempusiems rankų raumenims (riešui, dilbiui, tricepsui ir (ar) bicepsui bei peties raumenims). Tačiau padėjus rankas ant kelių, kojos sėdimoje pozicijoje ima jausti dar didesnį nuovargį, kuris formuojasi greičiau. Šiuo atveju generuojamos iš karto trys žalingos situacijos, susijusios tiek su chirurgo sveikata, tiek ir su paciento saugumu. Tiek stovima pozicija, tiek ir rankų atramos yra atsakovei reikalingi minimalūs objekto funkcionalumai, be kurių nėra galimybės saugiai vykdyti sudėtingų, plataus profilio, chirurginių operacijų.

22.5.                      Techninės specifikacijos 10.1.1 ir 10.1.2 punktuose nėra keliamas reikalavimas dėl privalomos virtualios (simuliacinės) mokymosi sistemos funkcionalumo. CMR gamintojo Versius sistemos virtualios realybės mokymosi sistemos funkcionalumas yra savarankiška produkto savybė, kuriai pirkimo dokumentuose nėra keliami reikalavimai. Teismas, remdamasis CMR gamintojo Versius sistemos išskirtine savybe (virtualios realybės mokymosi sistemos funkcionalumu), kuriai pirkimo dokumentuose nėra keliami reikalavimai, padarė nepagrįstą ir ydingą išvadą, esą dėl jos gamintojas CMR yra vienintelis, kuris atitinka Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimus.

22.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimai neteisėti vien dėl to, kad jį tenkina du (o ne daugiau) produktų. Atsakovė, atsižvelgdama į atliekamas sudėtingiausias ir ne retai itin ilgai trunkančias operacijas, turi plačią diskreciją pirkimo dokumentuose nustatyti techninius reikalavimus siekiamai įsigyti robotinės chirurgijos sistemai ir nustatydama Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimus ja naudojosi teisėtai ir pagrįstai, nes šie reikalavimai atsakovei objektyviai yra reikalingi.

23.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sormedica“ prašė skundą atmesti, o atsakovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

23.1.                      Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų bei imperatyvių VPĮ nuostatų. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kuriais vien atsakovės „plačia“ diskrecija siekiama pagrįsti Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą, yra nepagrįsti.

23.2.                      Būtent perkančiajai organizacijai, kuri nustatė atitinkamus reikalavimus, kyla įrodinėjimo pareiga nustatytus pirkimo dokumentų reikalavimų teisėtumo aspektus pagrįsti. Ji turi pareigą pagrįsti, kad nustatyti reikalavimai yra proporcingi. Vien teiginys, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi diskreciją savo nuožiūra nustatyti iš esmės bet kokius pirkimo dokumentų reikalavimus, jų teisėtumo tinkamai nepagrindžia. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų reikalavimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo principus bei nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime.

23.3.                      Atsakovė neginčija, jog nustatytais techninės specifikacijos reikalavimais ribojama konkurencija, tačiau nepateikė aiškaus tokio konkurencijos ribojimo pagrindimo. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės neginčija aplinkybės, jog be Techninės specifikacijos 3.4 bei 3.7 punktų reikalavimų pirkimo objektas atsakovės galėtų būti tinkamai naudojamas.

23.4.                      Teismas, vertindamas Techninės specifikacijos reikalavimais nustatytą konkurencijos ribojimą, pagrįstai atsižvelgė į pirkime faktiškai pateiktus pasiūlymus. Didesnis dalyvių skaičius lemtų veiksmingesnę konkurenciją, kuri savo ruožtu galėtų užtikrinti kainas ir (ar) geresnę prekių ir paslaugų kokybę. Dėl pirkime nustatytų nesąžiningai konkurenciją ribojančių reikalavimų, pirkimas bus vykdomas prekes įsigyjant iš vieno tiekėjo, kas neabejotinai turės neigiamos įtakos įsigyjamo pirkimo objekto kainai.

23.5.                      Priešingai nei teigia atsakovė, Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų reikalavimus galėtų tenkinti tik viena rinkoje prieinama sistema, o net ir nustačius, kad šiuos reikalavimus tenkina dvi sistemos, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo. Abu Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų reikalavimus galės atitikti tik viena gamintojo CMR Surgical Ltd siūloma sistema Versius. Atsakovė nenurodė teiginių, leidžiančių spręsti priešingai, o tik deklaratyviai teigia esą Hugo sistema pirkime nebuvo pasiūlyta dėl kitų priežasčių, remdamasi gamintojo Medtronic, kuris net nesprendė dėl dalyvavimo pirkime, pateikta informacija.

23.6.                      Apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė teismo išvadų, kad Techninės specifikacijos 10.1.1 ir 10.1.2 punktų reikalavimai yra pertekliniai bei nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime. Atsakovė apeliaciniame skunde paaiškino, kad Techninės specifikacijos 10.1.1 ir 10.1.2 punktų reikalavimai yra skirti chirurgams paruošti instrumentus bei sistemą operacijoms, taip pat supažindinti chirurgų komandas su tipinėmis sistemos panaudojimo galimybėmis. Šie tikslai galėtų būti įgyvendinami apmokymų metu (praktikoje robotinės sistemos gamintojai apmoko, paruošia chirurgų ir slaugytojų komandą dirbti su sistema ir instrumentais savo mokymų bazėje), susipažįstant su vaizdine įrangos medžiaga (pvz., informaciniais lankstinukais, informacine vaizdine (video) medžiaga ir pan.) ar kitais būdais.

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sormedica“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Priešingai nei nustatyta sprendime, techninių pranašumų (T) kriterijus yra nesusijęs su pirkimo sutartimi, neproporcingas siekiamam tikslui bei nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime: a) Techninių pranašumų (T) kriterijaus parametrai dėl chirurgo konsolės svorio ir ploto (T1–T2) yra nesusiję su pirkimo sutartimi ir neužtikrina sistemos mobilumo, dėl kurio, pasak teismo, šie parametrai ir buvo nustatyti; b) techninių pranašumų (T) kriterijaus parametrai dėl instrumentų valdymo ir video blokų svorio bei ploto (T3–T6) yra pertekliniai, nesuteikia papildomos vertės ir dėl to prieštarauja racionalaus lėšų panaudojimo principui; c) techninių pranašumų (T) kriterijumi nesąžiningai ribojama tiekėjų konkurencija pirkime.

24.2.                      Teismas netinkamai motyvavo sprendimo dalį dėl kainos (K) ir techninių pranašumų (T) kriterijų apskaičiavimo formulių (ne)teisėtumo bei nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė vien ieškovei.

24.3.                      Teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl pirkimo dokumentų reikalavimų pripažinimo neteisėtais pasekmių. Teismas sprendimu ex officio nesprendė dėl pirkimo dokumentų reikalavimų pripažinimo neteisėtais padarinių, t. y. nenutraukė pirkimo.

24.4.                      Atsižvelgiant į nustatytų pirkimo dokumentų reikalavimų visumą, matyti, kad šiuo atveju gali susiklostyti situacija, kuomet mobili chirurgo konsolė, turinti šios konsolės transportavimui reikalingas specialias rankenas, ratukus ir kt. (t. y. įgyvendinanti atsakovės išreikštą ir teismo sprendime akcentuojamą tikslą – transportuoti sistemą į skirtingas operacines) gali būti sunkesnė ir didesnio ploto nei nemobili įranga. Tai reikštų, kad atsakovė tokiu atveju prioritetą teikia būtent nemobiliai, bet lengvesnei ir mažiau vietos operacinėje užimančiai įrangai.

24.5.                      Atsakovės nurodoma jai reikalinga savybė – sistemos transportavimas tarp operacinių – jau pasiekiama Techninėje specifikacijoje įtvirtintais privalomais reikalavimais dėl mobilumo. Turint tokį tikslą įgyvendinamas papildomas sistemos ploto bei svorio vertinimas nesukuria pridėtinės vertės, už kurią pasiūlymui galėtų būti skiriami papildomi ekonominio naudingumo balai. Dar daugiau – mažas sistemos svoris ir siauras pagrindo plotas gali sukurti tokią nestabilią kombinaciją, dėl kurios gali atsirasti operacinio lauko vaizdo ir roboto rankų ir (ar) instrumentų judesių tremorai ir (ar) drebulys, apsunkinantis preciziškumo reikalaujantį chirurgo darbą. Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ne tik nesukuria papildomos vertės, bet netgi lemia, jog įsigyjama sistema bus prastesnė.

24.6.                      T1–T6 techniniai ekonominio naudingumo vertinimo parametrai aprašomi palyginamuoju interpoliaciniu vertinimo būdu ir apskaičiuojami pagal metodiką, kurioje didžiausią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus balą gauna būtent mažiausio svorio įrenginį siūlantis tiekėjas. Konkurenciją daug mažiau ribotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimas tiekėjams vien už tai, kad jų įranga yra nesunkesnė bei nedidesnė nei koks nors konkretus svoris ir plotis.

24.7.                      Nors būtent atsakovei, kuri nustatė tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, kyla įrodinėjimo pareiga pagrįsti jų teisėtumo aspektus, teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovei ir sprendime, nepagrįstai neatsižvelgęs į ieškovės bylos nagrinėjimo teiktus argumentus bei įrodymus, laikė, kad ieškovė esą neįrodė pirkimo dokumentų reikalavimų neteisėtumo.

25.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašė skundą atmesti, ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

25.1.                      Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad perkančiosioms organizacijoms yra pripažįstama plati diskrecija formuluoti pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijus. Teismas pagrįstai rėmėsi aktualiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) ir Lietuvos teismų išaiškinimais šioje srityje, kurie patvirtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva.

25.2.                      Ieškovė nepagrįstai mėgina įteigti esą ekonominio naudingumo kriterijai dėl chirurgų konsolės svorio (T1) bei dėl chirurgų konsolės ploto (T2) yra nesusiję su pirkimo objektu. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objekto pritaikomumas yra platus – juo numatoma atlikti pilvo, ginekologines, urologines bei krūtinės chirurgines operacijas, atsakovė susidurs su poreikiu sistemą transportuoti iš vienos operacinės į kitą. Transportuojant sistemą, jos išmatavimai ir svoris turi tiesioginę įtaką šio proceso saugumui ir paprastumui. Kuo sistema bus didesnė ir sunkesnė, tuo didėja atsitiktinio jos pažeidimo transportavimo metu tikimybė.

25.3.                      Operacinėse patalpose yra naudojama daug įvairios papildomos įrangos (pvz. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, instrumentų vežimėliai, endoskopinė įranga ir pan.). Vienu metu operacinėje dirba ne mažiau kaip 5-6 specialistai, o personalas turi turėti galimybę nevaržomai judėti patalpoje, nebijodamas užkliūti už įvairių prietaisų. Todėl turėti kuo daugiau laisvos vietos operacinėse atsakovės personalui, atliekančiam sudėtingiausias operacijas, yra atsakovei objektyviai naudinga ir būtina.

25.4.                      Pirkimo dokumentuose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai neatima galimybės dalyvauti pirkime. Pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas „minimalus balų skaičius“, kurį privalo gauti tiekėjo pasiūlymas. Bet kokios sistemos savybės, kurias gali sugalvoti ir pasiūlyti ieškovė ar kiti rinkoje veikiantys subjektai, nereiškia, jog atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra neteisėti. Atsakovė privalėjo nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus atsižvelgdama į savo poreikius, o ne ieškovės ar jos konkurentų pageidavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl naujų įrodymų

28.       Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė teismui naujus įrodymus – 2022 m. spalio 4 d. atsakovės raštą dėl informacijos pateikimo bei 2022 m. spalio 5 d. Medtrioc BV Representative Office atsakymą į atsakovės raštą.

29.       Nors apeliaciniame skunde atsakovė nepareiškė prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde (atsakovės apeliacinio skundo 16 punktas) atsakovė rėmėsi naujai pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtinas naujai pateiktų įrodymų priėmimo klausimas.

30.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

31.       Šiuo atveju atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai buvo sukurti po apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė, teikdama naujus įrodymus, nepateikė argumentų, kurie pagrįstų jos poreikį pateikti naujus įrodymus po apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovei nepagrindus būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nėra teisinio pagrindo priimti į bylą naujai pateiktus įrodymus, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsisako priimti ir vertinti kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl esminių aplinkybių, kurios aktualios ginčo sprendimui

32.       Specialiosios pirkimo sąlygos (toliau – ir SPS) patvirtina, kad:

32.1.                      Pirkimo objektas yra medicinos įranga – robotinė chirurginė sistema, 1 kompl. (5 punktas). Pirkimas į dalis neskaidomas, perkama vientisa nedaloma robotinė chirurginė sistema, 1 kompl. (6 punktas).

32.2.                      Reikalavimai pirkimo objektui nurodyti SPS 1 priede „Techninė specifikacija“ ir SPS 2 priede „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (projektas)“ (7 punktas).

32.3.                      Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį SPS 5 priede nustatyta tvarka (18 punktas).

33.       Techninės specifikacijos (pirkimo dokumentų (SPS) 1 priedas) nuostatos numato, kad:

33.1.                      Paskirtis – skirta atlikti: 1. Pilvo chirurgines operacijas, 2. Ginekologines operacijas, 3. Urologines operacijas, 4. Krūtinės operacijas (2 punktas).

33.2.                      Chirurgo konsolė Tipas – Atviro tipo konsolė (chirurginė konsolė ir instrumentų valdymo bei video blokai naudojami vienoje operacinėje palatoje, taip užtikrinant chirurgo ir operacinės darbuotojų betarpišką komunikaciją) (3.1 punktas). Būtina, kad ekranas ir instrumentų manipuliaciniai valdymo pultai integruoti vienoje sistemoje (3.2 punktas).

33.3.                      Būtinos rankų atramos (3.4 punktas).

33.4.                      Būtina chirurgo kėdė (3.6 punktas).

33.5.                      Būtina galimybė operacijas vykdyti stovimoje pozicijoje (3.7 punktas).

33.6.                      Būtina, kad instrumentų valdymo blokai („rankos“) būtų mobilūs (4.2 punktas). Būtina, kad valdymo blokas operacijos metu turi būti fiksuojamas nejudamoje padėtyje, bei turėti apsauginę sistemą nuo atsitiktinio padėties pakeitimo (4.2 punktas).

33.7.                      Būtina, kad video valdymo blokas būtų mobilus (5.2 punktas). Video valdymo blokas operacijos metu turi būti fiksuojamas nejudamoje padėtyje, bei turėti apsauginę sistemą nuo atsitiktinio padėties pakeitimo (5.3 punktas).

33.8.                      Pasiruošimo operacijoms vizualizavimo modelis – Paskirtis: 1. Atlikti virtualias pasiruošimo robotizuotoms endoskopinėms operacijoms vizualizacines procedūras, 2. Atlikti virtualias chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimo vizualizacines procedūras (10.1 punktas).

33.9.                      Komplektacijoje (nurodytas minimalus komplektuojamų dalių kiekis) yra: 1. Chirurgo konsolė; 2. Instrumentų valdymo blokas (3 vnt.); 3. Video blokas; 4. 3D akiniai; 5. Endoskopinė kamera; 6. Standus endoskopas 0? (4 vnt.); 7. Standus endoskopas 30? (4 vnt.); 8. ICG sistema; 9. Pasiruošimo operacijoms vizualizavimo modulis; 10. Adatkotis; 11. Bipoliarinės laparoskopijos Merilando (arba lygiaverčio) tipo žnyplės; 12. Fenestruotas griebtuvas; 13. Monopoliarinis kablys; 14. Lenktos žirklės; 15. Monopoliarinės lenktos žirklės; 16. Videoendoskopinė sistema; 17. Elektrochirurginiai laidai: Monopoliarinis instrumentų valdymo bloko laidas; Bipoliarinis instrumentų valdymo bloko laidas; Monopoliarinis instrumento laidas; Bipoliarinis instrumento laidas (12 punktas).

34.       Tiekėjo siūlomi techniniai parametrai vertinami ekonominio naudingumo vertinimo balais (Lentelė Nr. 2): Chirurgų konsolės svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis, T1; Chirurgų konsolės pagrindo plotas, m2, Palyginamasis: interpoliacinis, T2; Instrumentų valdymo blokų svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis, T3; Instrumentų valdymo blokų pagrindo plotas, m2, Palyginamasis: interpoliacinis, T4; Video blokų svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis, T5; Video blokų pagrindo plotas, m2 , Palyginamasis: interpoliacinis, T6.

35.       Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka (pirkimo dokumentų (SPS) 5 priedas) numato, kad: perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kai vertinama kaina ir kokybė (1 punktas). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – tai pasiūlymas, kurio balu? suma, apskaičiuota pagal toliau nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia (2 punktas). Numatytų vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai: 1) kaina (K) – 60; 2) techniniai pranašumai (T) – 20; 3) garantinis aptarnavimas (G) – 20. T1 – Chirurgų konsolės svoris, Palyginamasis: interpoliacinis, L1 = 0,10; T2 – Chirurgų konsolės pagrindo plotas, Palyginamasis: interpoliacinis, L2 = 0,10; T3 – Instrumentų valdymo blokų svoris, Palyginamasis: interpoliacinis, L3 = 0,20; T4 – Instrumentų valdymo blokų pagrindo plotas, Palyginamasis: interpoliacinis, L4 = 0,20; T5 – Video blokų svoris,  Palyginamasis: interpoliacinis, L5 = 0,20; T6 – Video blokų pagrindo plotas,        Palyginamasis: interpoliacinis, L6 = 0,20.

36.       Pasiūlymo ekonominio naudingumo (kainos ir kokybės santykio) apskaičiavimo tvarka (formulė) yra: 1. Pasiūlymo ekonominis naudingumas (E) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (K), techninių pranašumų (T) ir garantinės priežiūros (G) balus: E = K + T + G.

37.       Pasiūlymo kainos (K) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Kmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Kv) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X): K= K_min / K_v   × X.

38.       Ieškovė ieškinyje prašė: 1) panaikinti šiuos Techninės specifikacijos dokumentuose įtvirtintus tiekėjo pasiūlymo atitikties reikalavimus – a) Techninės specifikacijos 3.4 punktą dėl būtinosios rankų atramos reikalavimo; b) Techninės specifikacijos 3.7 punktą dėl būtinybės atlikti operacijas stovimoje pozicijoje; c) Techninės specifikacijos 1.10.1 ir 1.10.2 punktų reikalavimus paruošimo operacijoms vizualizavimo moduliui; 2) panaikinti techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus; 3) pakeisti kainos (K) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulę į absoliutinę.

39.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – panaikino viešojo pirkimo „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869, Techninės specifikacijos 3.4, 3.7, 1.10.1 ir 1.10.2 punktų sąlygas, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

40.       Dėl skundžiamo teismo sprendimo yra pateikti du apeliaciniai skundai: atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai, ir ieškinį atmesti; ieškovė apeliaciniu skundo prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi.

41.       Taigi, kaip matyti iš bylos (ginčo) dalyko, yra ginčijamos pirkimo sąlygos tiek dėl Techninių specifikacijų atitinkamų reikalavimų apimties, tiek ir dėl ekonominio naudingumo vertinimo atitinkamų reikalavimų.

Dėl Techninės specifikacijos reikalavimų chirurgo konsolei

42.       Apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta panaikinti ginčo viešojo pirkimo Techninės specifikacijos 3.4 punkto sąlygą dėl būtinosios rankų atramos reikalavimo bei Techninės specifikacijos 3.7 punkto sąlygą dėl būtinybės atlikti operacijas stovimoje padėtyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtose sąlygose nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją – šie reikalavimai yra pernelyg aukšti ir specifiniai, todėl atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems tiekėjams (gamintojams).

43.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų panaikinimo, atsakovė akcentavo, kad aptariamos sąlygos jai turi didelę praktinę reikšmę – egzistuoja poreikis užtikrinti patogią darbo vietą chirurgams. Atsakovė pabrėžė, kad perkama sistema yra novatoriška įranga, kadangi atsakovė robotinės chirurginės sistemos nėra turėjusi, todėl egzistuoja būtinybė sudaryti chirurgams įprastai visą laiką operavusiems stovint galimybę analogiškai dirbti ir su robotine chirurgine sistema, turėti galimybę laisvai keisti savo poziciją. Atsakovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai akcentavo, kad pasiūlymą konkurse pateikė tik vienas tiekėjas (gamintojas).

44.       VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 5 dalimi, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

45.       Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

46.       Perkančiosios organizacijos poreikiai suprantami ne abstrakčiai, o konkrečiai kaip įtvirtinta pirkimo sąlygose, t. y. ne tik kaip atitinkamo pirkimo objekto įsigijimas apskritai, bet, jei tai pateisinama ir nebuvo ginčyta ikiteisminėje stadijoje, kaip tikslus atitinkamo poreikio apibūdinimas, techninis sprendimas, prekės veikimo principas ir pan. Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir/ar darbus pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą. Perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktą).

47.       Teisingumo Teismas 2018 m. spalio 25 d. prejudiciniame sprendime Roche Lietuva, C-413/17 nurodė (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019), kad: i) techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams turi būti sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaroma nepagrįstų kliūčių atverti viešuosius pirkimus konkurencijai; ii) technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtinio konkurencijos susiaurinimo (apribojimo) taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas; iii) techninės specifikacijos išsamumo laipsnis turi atitikti proporcingumo principą; kuo išsamesnės techninės specifikacijos nuostatos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos. Remdamasis šiais išaiškinimais, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinis teismas, spręsdamas ginčą dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, turi nustatyti ir įvertinti: a) ar, atsižvelgiant į diskreciją, kurią turi perkančioji organizacija, formuluodama techninę specifikaciją pagal kokybinius reikalavimus ir atsižvelgdama į atitinkamą pirkimo objektą, dėl ypač išsamios techninės specifikacijos netiesiogiai neteikiama pirmenybė kuriam nors viešojo pirkimo dalyviui; b) ar toks techninės specifikacijos išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (ar jis proporcingas); c) techninės specifikacijos atitiktį vienodo požiūrio ir proporcingumo principams.

48.       Taigi, atsakydamas į kasacinio teismo pateiktą kreipimąsi dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ar jų dalies) visumos teisėtumo vertinimo, Teisingumo Teismas iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

49.       Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).

50.       Dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje. Joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).

51.       Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktą). Taigi techninės specifikacijos nuostatų teisėtumas vertinamas iš esmės trimis – tiesioginės, netiesioginės (užslėptos) diskriminacijos ir proporcingumo iškeltų reikalavimų išsamumo aspektu – pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 57 punktas ir jame nurodyta praktika).

52.       Pagal savo esmę techninė specifikacija yra dokumentas, kuriame nurodomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos siekiamos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai, tam, kad būtų užtikrintas perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio objekto įsigijimas (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., l 70).

53.       Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

54.       Ginčo viešojo pirkimo Techninės specifikacijos 3.4 punktas numato, kad chirurgo konsolei būtinos rankų atramos, o 3.7 punktas – galimybė operacijas vykdyti stovimoje pozicijoje. Atsakovė tokių sąlygų poreikį grindė ergonomiškos chirurgo darbo vietos būtinybe.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad: pirma, pats pirkimas siejamas su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003 „Inovatyvios medicinos įrangos, skirtos onkologinių ligų prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir gydymui, įsigijimas VUL Santaros klinikose“ įvykdymu; antra; perkama robotinė chirurginė sistema skirta atlikti: 1) pilvo chirurgines operacijas; 2) ginekologines operacijas; 3) urologines operacijas; 4) krūtinės operacijas (Techninės specifikacijos 2 punktas). Taigi, analizuojamu atveju atsakovė siekia įsigyti plačiai pritaikomą robotinę chirurginę sistemą. Pats objektas tiek pagal savo funkcinę sritį, tiek paskirtį yra itin specifinis.

56.       Tokio plataus pobūdžio chirurginių operacijų taikymu pasižymi ne itin daug robotinių chirurginių sistemų (šalys akcentavo robotines chirurgines sistemas – Cambridge Medical Robots Surgical gaminamą Versius robotinę sistemą, Asensus Surgical gaminamą Senhance robotinę sistemą bei Medtronic gaminamą Hugo robotinę sistemą. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat paminėjo Ituitive Surgical gaminamą Da Vinci robotinę sistemą).

57.       Atsakovė savo poreikį nustatyti Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų sąlygas grindžia būtinybe atliekant sudėtingą chirurginį darbą užtikrinti ergonomišką chirurgo darbo vietą. Apskųstame sprendime, įvertinęs į bylą pateiktus mokslinius straipsnius, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad „tiek sėdint, tiek stovint yra privalumų ir trūkumų operacinėje <...> Sėdintys pultai mažiau nuvargina operuojantį chirurgą, ypač per ilgas procedūras. Stovintys pultai leidžia chirurgui turėti labiau pažįstamą laikyseną, palyginti su tradicinėmis laparoskopinėmis operacijomis“. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad moksliniame straipsnyje pažymėta, jog „unikali „Versius“ sistemos savybė yra chirurgo gebėjimas stovėti prie pulto, kuris išplečia sistemos ergonomiškumą ir prisitaiko prie individualių chirurgo pageidavimų“. Taigi bylos medžiaga pagrindžia, jog nei stovima, nei sėdima pozicija naudojantis robotine chirurgine sistema neturi esminio pranašumo, o ir viena, ir kita pozicija taip pat turi trūkumų.

58.       Aptariamu atveju Techninės specifikacijos 3.6 punktas numato – chirurgo kėdę (tokia nuostata nėra ginčijama), o 3.7 punktas – iš esmės funkcinį reikalavimą „galimybę operacijas vykdyti stovimoje padėtyje“ (ginčijama ši nuostata). Teisėjų kolegijos vertinimu, teikta medžiaga dėl operacijos vykdymo pozicijos bei nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai, apjungia abi chirurgo operavimo pozicijas (ir stovimą, ir sėdimą), o kartu turi ergonominį pranašumą – kadangi sėdimą ir stovimą poziciją galima keisti, yra galimybė prisitaikyti prie individualaus chirurgo reikmių, skirtingų operacijų ir pan. Galimybė keisti chirurgo poziciją tarp sėdimos ir stovimos yra privalumas, kadangi tiek viena, tiek kita pozicija turi atitinkamų trūkumų. Abi jas apjungiant jų trūkumai iš esmės panaikinami.

59.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbi ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad perkamą robotinę chirurginę sistemą ketinama naudoti sudėtingoms, ilgai trunkančioms operacijoms, siekiama įsigyti būtent inovatyvią įrangą. Tokia aplinkybė lemia poreikį, kad įsigyjama įranga kiek galima labiau sudarytų sąlygas užtikrinti patogią chirurgo darbo vietą. Perkančioji organizacija, nustatydama Techninės specifikacijos kriterijus, be kita ko gali atsižvelgti ir į tai, kokiomis sąlygomis yra įpratę dirbti jos darbuotojai ir kokio pobūdžio įrangos funkcijos optimizuotų perėjimą dirbti prie naujo chirurginių operacijų atlikimo būdo.

60.       Techninės specifikacijos reikalavimas – chirurgo konsolė rankų atramos (3.4 punktas) – taip pat grįstas siekiu užtikrinti ergonomišką chirurgo darbo vietą. Pažymėtina, kad pats reikalavimas nėra išskirtinai detalizuotas, o jo techninis realizavimas gali būti įvykdytas gana plačia apimtimi. Atsakovė pagrindė tokio techninio reikalavimo nustatymą, o jis tampa dar labiau aktualesnis jį susiejant su galimybe operacijas vykdyti stovimoje padėtyje. Paminėtina, kad pati robotinė sistema taip pat yra skirta skirtingų operacijų atlikimui.

61.       Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų sąlygų teisėtumo, nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, kad buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, pagal kurį norima įsigyti atitinkamą chirurginę sistemą. Vien aplinkybė, kad nebuvo gauta daugiau pasiūlymų, savaime nesudaro pagrindo ginčijamus Techninės specifikacijos reikalavimus laikyti neteisėtais bei ribojančiais konkurenciją (pasiūlymo neteikimą gali lemti įvairios skirtingos aplinkybės).

62.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovės plataus pobūdžio operacijų poreikius tikėtinai atitinka labai nedidelis robotinės chirurginės sistemų skaičius, Techninės specifikacijos reikalavimai dėl rankų atramų ir operavimo padėties pasirinkimo savaime negali būti vertinami kaip automatiškai diskriminuojantys ir neatitinkantys proporcingumo reikalavimo. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad šiomis sąlygomis (Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktai) nėra ribojamas konkurse galinčių dalyvauti tiekėjų skaičius (to paties gamintojo įranga gali būti platinama ne vieno tiekėjo).

63.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė byloje pagrindė savo poreikį dėl rankų atramos bei įrangos pritaikymo stovimai chirurgo pozicijai. Taigi Techninės specifikacijos 3.4 ir 3.7 punktų sąlygos laikytinos teisėtomis.  

64.       Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; kt.). Aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad aukščiau paminėti Techninės specifikos reikalavimai būtų pernelyg aukšti, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir(ar) neproporcingi.

Dėl reikalavimų vizualizacijos modeliui

65.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti ginčo viešojo pirkimo Techninės specifikacijos 1.10.1 ir 1.10.2 punktai (Pirkimo dokumentų priedo Nr. 1 10.1 ir 10.2 punktai).  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtus reikalavimus gali atitikti tik vienas tiekėjas (arba labai siauras gamintojų (tiekėjų) ratas), todėl tokios sąlygos riboja konkurenciją ir yra perteklinės.

66.       Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovė akcentavo, kad aptariamomis sąlygomis nėra keliamas reikalavimas dėl privalomos virtualios (simuliacinės) mokymosi sistemos funkcionalumo. Pirminių mokymų metu chirurgų komandos bus supažindintos su tipinėmis įsigytos sistemos panaudojimo galimybėmis, nesigilinant į konkrečių operacijų specifiką, todėl poreikis turėti endoskopinių operacijų procedūrų ir virtualų chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimo vizualizacinį modulį yra objektyviai itin reikšmingas.

67.       Techninės specifikacijos 10 punkte nurodytas pasiruošimo operacijos vizualizavimo modelis: 1) atlikti virtualias pasiruošimo endoskopinėms operacijoms vizualizacines procedūras; 2) atlikti virtualias chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimo vizualizacines procedūras. 2022 m. vasario 24 d. atsakovės rašte į pretenziją dėl pasiruošimo operacijos vizualizavimo modelio sąlygos nurodyta, kad, atsižvelgiant į perkamos sistemos sudėtingumą, būtinybę užtikrinti maksimalų sistemos panaudojimą bei akcentuojant teikiamų paslaugų saugą, būtina įsigyti pasiruošimo operacijoms vizualizavimo modulį, kuris leis atlikti virtualias būsimos operacijos simuliacijas.

68.       Aptariamas Techninės specifikacijos sąlygas dėl vizualizavimo modelio pirmosios instancijos teismas vertino kaip įpareigojančias pateikti virtualią (simuliacinę) mokymosi sistemą, kurią šiuo metu gali pasiūlyti tik vienas gamintojas, todėl taip pat pripažino neteisėtomis (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 punktą).

69.       Pasisakant dėl aptariamų sąlygų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad: pirma, Techninės specifikacijos 10 punkte pasiruošimo operacijos vizualizavimo modelio formuluotės turinys negali būti vertinamas kaip reikalavimas tiekėjui pateikti būtent simuliacinę mokymosi sistemą; antra, Techninės specifikacijos 10 punkte nėra detalizuotos techninės priemonės ir būdai, tik nurodyta, kad pasiruošimo operacijoms vizualizavimo modulis turi: 1) atlikti vizualias pasiruošimo robotizuotoms endoskopinėms operacijoms vizualizacines procedūras; 2) atlikti virtualias chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimo vizualizacines procedūras; trečia, Techninės specifikacijos 6 punktas numato, kad kartu su robotine sistema turi būti pateiktas toks 6.2 – 6.7 punktuose reikalaujamų instrumentų kiekis, kuris yra būtinas sistemos instaliavimui, derinimo darbams, bei visų chirurginių komandų bei slaugos personalo mokymams. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (pirkimo dokumentų (SPS) 2 priede 1.1 punkte nurodyta, kad sutarties dalykas yra prekių [prekių pavadinimai, atitinkantys nurodytus Techninėje specifikacijoje, nurodyti gamintoją, modelį, vienetų skaičių] (toliau – Prekės) pirkimas–pardavimas, pristatymas, instaliavimas/įdiegimas, paleidimas, testavimas, po instaliavimo likusių pakavimo medžiagų išvežimas ir personalo apmokymas, kurių asortimentas bei kainos nurodytos Sutarties 1 priede „Prekių sąrašas“ ir 2 priede „Techninė specifikacija“; 3.1 punkte – pardavėjas įsipareigoja pristatyti Prekes per 4 (keturis) mėnesius nuo Pirkėjo rašytinio užsakymo dienos, jas sumontuoti, instaliuoti/įdiegti bei apmokyti Pirkėjo personalą dirbti su Prekėmis (reikalavimai personalo mokymams nurodyti sutarties 4 priede). Prekių pristatymo, instaliavimo/įdiegimo bei Pirkėjo personalo apmokymo data yra Pirkėjo pasirašymo Prekių perdavimo–priėmimo ir instaliavimo akte data. Mokymų ir garantijos sąlygos taip pat yra apibrėžtos Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede: 4.1 punktas Robotinės sistemos naudojimo mokymai (1. Konkursą laimėjęs tiekėjas turi surengti mokymus galutiniams naudotojams, kurie valdys ir prižiūrės įrangą. 3. Iki galutinės robotinės sistemos instaliacijos turi būti atlikti gydytojų ir aptarnaujančio personalo (bendrosios praktikos slaugytojų) mokymai gamintojo mokymų bazėje; 4. Mokymų programą turi sudaryti: 4.1 Teoriniai mokymai (vykdomi nuotoliniu būdu arba gamintojo mokymo bazėje arba pirkėjo įstaigoje) skirti susipažinti su pasiūlyta sistema, 4.2 Mokymai su pasiūlytos robotinės sistemos simuliacine mokymo sistema).

70.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu: pirma, pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai aiškino Techninės specifikacijos 10 punkto (pasiruošimo operacijoms vizualizavimo modulis) reikalavimą. Techninės specifikacijos 10 punkte nurodyti reikalavimai neturėtų būti aiškinami itin siaurai, kaip įgyvendinami vieninteliu būdu – pateikiant simuliacinę mokymosi sistemą. Antra, pagal pirmosios instancijos teismo pateiktą 10 punkto aiškinimą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės apibūdintą pasiruošimo operacijos vizualizavimo modelį gali pateikti tik vienas gamintojas, nėra teisinga. Trečia, kaip šiame sprendime jau nurodyta, vien tai, kad perkančiosios organizacijos poreikius gali patenkinti tik nedidelis kiekis gamintojų, negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas konstatuoti (ne)tiesioginės diskriminacijos faktą.

71.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė akcentavo, kad atsakovės nurodyti tikslai galėtų būti įgyvendinami apmokymų metu (praktikoje robotinės sistemos gamintojai apmoko, paruošia chirurgų ir slaugytojų komandą dirbti su sistema ir instrumentais savo mokymų bazėje), susipažįstant su vaizdine įrangos medžiaga (pvz., informaciniais lankstinukais, informacine vaizdine (video) medžiaga ir pan.) ar kitais būdais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pirminiai mokymai būtų nepakankami užtikrinti atsakovės poreikius, yra pagrįsti ir racionalūs. Atsakovė akcentavo siekianti atlikti daug skirtingų operacijų, kas reiškia, jog su įsigyjama robotine chirurgine sistema turės dirbti ir daug skirtingų komandų. Svarbu ir tai, kad įsigyjamas naujai ligoninėse pradėtas įdieginėti įrenginys – robotinė chirurginė sistema, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad tokius poreikius galėtų patenkinti pasiruošimo operacijos vizualizavimo modelis. Be to, vizualizacinės procedūros, pagal kurias atliekamas virtualus pasiruošimas konkrečioms (individualioms) robotizuotoms endoskopinėms operacijoms ir (ar) atliekamas virtualus chirurginių endoskopinių instrumentų paruošimas, leistų operatyviau ir geriau pasiruošti pačioms operacijoms, o kartu sumažinti ir nenumatytų (neprognozuotų) aplinkybių kilimą operacijos metu.

72.       Dėl nurodytų priežasčių Techninės specifikacijos 10 punkto sąlygų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis. Atsakovės siekiamas įsigyti vizualizacijos modelis yra pagrįstas jos nurodytomis aplinkybėmis, o Techninės specifikacijos 10 punkto sąlygos nėra diskriminacinės ir atitinka proporcingumo reikalavimus. Be to, tuo atveju, kai viešasis pirkimas yra finansuojamas inovatyvios medicinos įrangos pirkimo projekte, pateisinamas siekis įsigyti kuo inovatyvesnę medicininę įrangą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Techninės specifikacijos 12.9 punkte numatytas komplektacijos elementas – pasiruošimo operacijoms vizualizacijos modulis nėra ginčijamas.

73.       Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad Techninės specifikacijos 10 punkto sąlygos yra neteisėtos, tai yra, jog atsakovė nepagrindė šių sąlygų poreikio ir būtinybės.

74.       Tuo pačiu pažymėtina, kad tuo atveju jeigu dėl tam tikrų pirkimo sąlygų reikalavimų tiekėjui kyla klausimų, jie jam yra neaiškūs turinio prasme, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją, kad ši paaiškintų ar patikslintų pirkimo dokumentus (žr. Bendrųjų pirkimo sąlygų 9.1 punktą), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo jų pripažinti neteisėtomis.

75.       Be to, kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl vertinimo kriterijų (ne)teisėtumo

76.       Ieškovė byloje reiškė reikalavimą panaikinti techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

77.       Tiekėjo siūlomi techniniai parametrai vertinami ekonominio naudingumo vertinimo balais (Lentelė Nr. 2): Chirurgų konsolės svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis (T1); Chirurgų konsolės pagrindo plotas, m2, Palyginamasis: interpoliacinis (T2); Instrumentų valdymo blokų svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis (T3); Instrumentų valdymo blokų pagrindo plotas, m2, Palyginamasis: interpoliacinis (T4); Video blokų svoris, kg, Palyginamasis: interpoliacinis (T5); Video blokų pagrindo plotas, m2, Palyginamasis: interpoliacinis T6. Lentelėje nurodyta, kad techninių parametrų T1–T6 reikšmės yra „palyginamasis: interpoliacinis“. Prie aptariamos lentelės atsakovė pateikė pastabą, kad tiekėjas, siūlydamas papildomus vertinamus parametrus, turi juos nurodyti lentelėje Nr. 2, kad jam būtų skirti papildomi ekonominio naudingumo balai (balų apskaičiavimo tvarka nurodyta pirkimo dokumentų (SPS) 5-ame priede, o tiekėjui neužpildžius lentelės ar dalies lentelės, pasiūlymas nebus atmestas, tačiau už tuos kriterijus (T), apie kuriuos tiekėjas nepateiks informacijos, arba siūlomas garantinės priežiūros terminas bus trumpesnis nei nurodyta lentelės 7 punkte (kriterijus G), nebus skiriami papildomi ekonominio naudingumo balai.

78.       VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį); 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 56 straipsnyje; 3) kainą. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

79.       Lyginamųjų svorių nustatymas aptariamas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose 2021 m. balandžio 12 d. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. gairės) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijai turi atitikti tokias sąlygas: 1) kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu (sąsajumo reikalavimas), o ne su tiekėju; 2) kriterijai turi būti iš anksto išviešinti pirkimo dokumentuose; 3) kriterijai, kaip ir bet kurios kitos pirkimo dokumentų sąlygos, turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o pirkimo vykdytojas – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis); 4) pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi pirkimo vykdytojui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; 5) pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti; 6) tiekėjo pasiūlymo privalumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas, įgyvendintas) sutarties vykdymo metu (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires.pdf, l. 28–29).

80.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, jog leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, kad pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sąlygomis (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPĮ nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

81.       Nors ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka įstatyme aiškiai nėra apibrėžta, ji turėtų būti suprantama kaip geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus. <...> Perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju yra svarbi pirkimo objekto kokybė, ar perkamas standartinis pirkimo objektas ir yra svarbi tik kaina. Jei perkančiajai organizacijai yra svarbi kokybė ar sąnaudos, ji turėtų apsibrėžti, kokie kokybės ar sąnaudų kriterijai jai turi didžiausią reikšmę (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., l 660).

82.       Ieškovės teigimu, atsakovė, nustatydama techninių pranašumų kriterijus chirurgo konsolei (T1–T2) mobilumo kriterijų nenustatė, teikdama prioritetą lengvesnei ir mažiau operacinėje vietos užimančiai įrangai (chirurgo konsolei), kuri galėtų apskritai būti nemobili. Be to, ieškovės vertinimu, techninių pranašumų kriterijaus parametrai dėl instrumentų valdymo ir video blokų svorio bei ploto (T3–T6) yra pertekliniai, nesuteikia papildomos vertės, todėl prieštarauja racionalaus lėšų panaudojimo principui.

83.       Byloje nustatyta, jog atsakovės plačios profesinės sferos panaudojimo poreikius atitinka itin mažas robotinių chirurginių sistemų skaičius. Nors ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamas tik atsakovės tikslas turėti galimybę įsigytą sistemą transportuoti tarp skirtingų operacinių, tačiau apskųstame sprendime taip pat buvo atsižvelgta ir į atsakovės siekį turėti kuo daugiau laisvos vietos operacinėse. Moksliniame straipsnyje „Besiformuojanti chirurginė robotų technologija: progresas link mikrorobotų“ didelėmis robotų sistemomis klasifikuotų robotinių chirurginių sistemų („Da Vinci“, „Senhance“, „BUTRACK“, „Rev-i“) pagrindiniu trūkumu įvardytas šių sistemų dydis. Minėtame straipsnyje pažymėta, kad „Da Vinci“ dydis dažnai reikalauja specialių operacinių ir riboja galimybę greitai pakeisti instrumentus procedūros metu, nes valdymo pulto konstrukcija atskiria chirurgą nuo paciento. Nurodytame straipsnyje „Senhance“ sistemos trūkumai įvardyti panašiai kaip „Da vinci“ sistemos, konstatuojant, kad nors „Senhance“ siūlo naujovišką technologiją, jos atskiri vežimėliai gali sudaryti didesnį barjerą robotinei chirurgijai, pabrėžiant nuolatinį mažesnių chirurginių sistemų poreikį. Aptariamame straipsnyje vystomos sistemos „BITRACK“ pranašumu prieš „Da Vinci“ nurodytas santykinai mažesnis dydis bei mažesnė savikaina. Šiame moksliniame straipsnyje taip pat konstatuota, kad Korėjoje išleistos chirurginės sistemos Rev-i dydžio apribojimai, su kuriais susiduria „Da Vinci“ sistema, taip pat apsunkina ligoninių įsigijimą ir trukdo plačiau naudoti robotų sistemas. „Versius“ perkeliamumo ir universalumo privalumai vertinti kaip galintys būti susiję su sumažėjusiomis sąnaudomis, kadangi per operaciją nustatant padėtį reikės mažiau laiko, o ligoninės prireikus gali perkelti šias sistemas iš vienos patalpos į kitą. Kitos moksliniame straipsnyje aptariamos vidutinės ir mažos sistemos neatitinka nagrinėjamoje byloje atsakovės įsigyjamai sistemai keliamo pritaikomumo plataus pobūdžio operacijoms kriterijaus, todėl jų trūkumų bei privalumų analizė byloje nėra aktuali.

84.       Taigi į bylą pateikta mokslinė medžiaga pagrindžia atsakovės teiginius, kad mažesnio dydžio robotinė chirurginė sistema ligoninei turi pranašumų prieš didesnę robotinę chirurginę sistemą. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad mažesnė robotinė chirurginė sistema turi pranašumų – lengviau pritaikyti esamas ligoninės patalpas, taip pat didesnė tikimybė, kad sistemą bus galima perkelti tarp operacinių. Vadinasi, pasiūlymo vertinimo kriterijų (T) susiejimas su perkamos įrangos (jos sudedamųjų dalių) dydžiu ar svoriu yra pagrįstas.

85.       Ieškovės apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, kad techninių pranašumų kriterijais (T) nesąžiningai ribojama konkurencija, kadangi kriterijų balų skyrimas (palyginamasis interpoliacinis metodas) nustatyti taip, kad prioritetas pirkime teks „Versius“ sistemai. Ieškovės įsitikinimu, būtų galima nustatyti konkurenciją mažiau ribojantį techninio pranašumo kriterijų metodą, tai yra tokį, kai balai tiekėjams būtų skiriami, jei įranga ne sunkesnė ir ne didesnė už pagal atsakovės operacinių išmatavimus apibrėžtą dydį (ar pagal darbuotojams priimtina svorį). 

86.       Pirkimo dokumentų (SPS) 5 priedo „Ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka 3.1 punkte T1–T6 parametrų įvertinimo metodika apibūdinta: Jei siūlomas objektas turi parametro T1, T2, T3, T4, T5 ar T6 mažiausią skaitinę vertę (Tmin) gauna maksimalų balų skaičių pagal lyginamąjį svorį: T1=L1=0.10, T2=L2=0.10, T3=L3=0.2, T4=L4=0.2, T5=L5=0.20, T6=L6=0.20. Didžiausią parametro T1, T2, T3, T4, T5 ar T6 skaitinę vertę (Tmax) turintis objektas gauna 0 balų: T1=L1=0, T2=L2=0, T3=L3=0, T4 =L4=0, T5=L5=0, T6=L6=0. Visais kitais atvejais vertinamo objekto (Tv) parametro įvertinimas skaičiuojamas pagal formulę: techninių pranašumų (T) balai apskaičiuojami visų techninių kriterijų parametrų įvertinimų sumą padauginant iš techninių pranašumų lyginamojo svorio?(Y). 

87.       Atsakovės pasirinktas metodas atspindi T1–T6 parametrų svarbą atsakovei, tai yra, kad jai itin aktualu įsigyti kuo mažesnę ir kuo lengvesnę įrangą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo techninių pranašumų kriterijai (T), sudarantys 20 proc. viešojo pirkimo pasiūlymų balų vertę, yra suskaidyti į šešias grupes, kas reiškia, jog kiekvieno iš jų atskira reikšmė bendram pasiūlymo balui nėra didelė (kiekvienas iš T1–T2 kriterijų gali turėti po 2 proc. įtakos galutiniam pasiūlymo įvertinimu, o kiekvienas iš kriterijų T3–T6 gali turėti po 4 proc. įtakos galutiniam pasiūlymo įvertinimu). Įvertinus tai, kad šiame sprendime jau konstatuotas atsakovės pasirinktų T kriterijų pagrįstumas, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę nustatydama šių parametrų svarbumą (įtaką pasiūlymo balų apskaičiavimui) įsigyjant įrangą. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad atsakovė būtų pažeidusi kokias nors teisės normas pasirinkdama būtent palyginamąjį interpoliacinį metodą vertinimo kriterijų T1–T6 balų skaičiavimui.

88.       Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (principo) pažymėtina, kad ieškovei nepripažintinas savarankiškas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės veiksmus šiuo pagrindu. Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo kaip viešojo pirkimo dalyvio subjektinių teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą).

89.       Bet kokiu atveju racionalaus lėšų panaudojimo tikslas neturi būti susietas išimtinai su mažiausia galima išleisti pinigų suma, nes aptariamas principas kvalifikuotinas kaip iš anksto aiškiai neidentifikuojama teisinė kategorija, kurios pagrindu konkrečiu atveju sprendžiama dėl to, ar perkančioji organizacija teisėtomis priemonėmis pasiekė užsibrėžtą rezultatą (tam tikrą kokybę) už geriausią kainą (lot. quid pro quo). Vienintelė aplinkybė, kad dėl ginčijamos Pirkimo nuostatos perkančioji organizacija galimai išleis daugiau, negu būtų galėjusi, jei tokio ribojimo nebūtų įtvirtinusi, per se (savaime) nereiškia, kad pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

90.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovės pasirinktų techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

Dėl atsakovės pasirinktos skaičiavimo formulės

91.       Ieškovė pareiškė reikalavimą pakeisti kainos (K) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulę į absoliutinę. Apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžė, kad teismas netinkamai motyvavo apskųsto sprendimo dalį dėl kainos (K) ir techninių pranašumų (T) kriterijų apskaičiavimo formulių (ne)teisėtumo bei nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė vien ieškovei.

92.       Pasiūlymo kainos (K) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Kmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Kv) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X): K=K_min/K_v   ×X.

93.       Teisės į teisingą teismą reikalavimas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02, 29-30 pastraipas ir jose nurodytą praktiką).

94.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, o teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju gali lemti absoliutų sprendimo negaliojimą arba gali būti vertinami kaip procesinis pažeidimas, dėl kurio esmingumo sprendžiama pagal galimą tokio pažeidimo įtaką bylos rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021).

95.       Spręsdamas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulės pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 12 d. gairėse pažymėta, jog nė viena iš formulių nėra privaloma, todėl perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę, kokią formulę pasirinkti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog perkančiosios organizacijos pasirinkta ekonominio naudingumo kriterijų apskaičiavimo formulė ribotų tiekėjų konkurenciją. Ieškovės nuomone, nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami.

96.       2021 m. balandžio 12 d. gairėse konstatuota, kad egzistuoja daugybė ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti taikomų formulių. Nėra vienos teisingos, nėra vienos privalomos. Formules galima suskirstyti į dvi rūšis: absoliutinės (nepriklausomos, statinės) arba santykinės (reliatyvinės, palyginamosios). Kai taikoma absoliutinė formulė, vieno pasiūlymo gaunami balai nepriklauso nuo kito pasiūlymo. Taikant santykinę formulę, kiekvieno pasiūlymo įvertinimas priklauso ir nuo kitų pasiūlymų (juose nurodytos kainos ir (ar) kokybės) (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires.pdf, l 10-11).

97.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis ar formalus. VPĮ yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), nuostatos. Direktyvos 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą santykinį lyginamąjį svorį, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma remiantis tik kaina. Tie lyginamieji svoriai gali būti išreikšti nustatant intervalą su atitinkama maksimalia apimtimi. Kai dėl objektyvių priežasčių lyginamojo svorio taikyti neįmanoma, perkančioji organizacija kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka.

98.       Teisingumo Teismas savo praktikoje perkančiosioms organizacijoms yra pripažinęs veiksmų laisvę nekeičiant pirkimo dokumentuose ar skelbime apie pirkimą nustatytų sutarties sudarymo kriterijų organizuoti pateiktų pasiūlymų nagrinėjimą bei analizę (Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo byloje Evropa?ki Dynamiki prieš EMSA Nr. C-252/10, 35 punktas). Aiškindamas Direktyvos nuostatas, siejamas su vienodo požiūrio principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad jeigu viešojo pirkimo sutartis turi būti sudaroma vadovaujantis, perkančiosios organizacijos požiūriu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, perkančioji organizacija neprivalo galimiems konkurso dalyviams atitinkamame skelbime apie pirkimą arba su nagrinėjamu pirkimu susijusiuose dokumentuose nurodyti vertinimo metodo, kurį perkančioji organizacija taiko siekdama įvertinti ir teisingai suklasifikuoti pasiūlymus. Tačiau dėl minėto metodo neturėtų pasikeisti sutarties sudarymo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje TNS Dimarso NV prieš Vlaams Gewest Nr, C-6/15).

99.       Nurodytas Direktyvos reguliavimas bei aptarta Teisingumo Teismo praktika suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija turi laisvę pasirinkti pateiktų pasiūlymų analizės metodą, tačiau šis metodas neturėtų prieštarauti sutarties sudarymo kriterijams bei pasirinktiems jų lyginamiesiems svoriams. Analizuojamu atveju atsakovės pasirinkta santykinė pasiūlymo kainos (K) balų apskaičiavimo formulė neprieštarauja atsakovės pasirinktiems pasiūlymo vertinimo kriterijams ir atspindi šių kriterijų lyginamuosius svorius. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pastebėti, kad ginčo viešojo pirkimo konkursas jau yra įvykęs, todėl teismo sprendimo priėmimo metu jau žinoma, kad santykinės formulės trūkumas dėl reitingavimo paradokso susidarymo nepasireiškė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės pasirinkta santykinė pasiūlymo kainos (K) balų apskaičiavimo formulė yra neteisėta.

100.       Ieškovė apeliacinį skundą grindė ir argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl nustatytų reikalavimų proporcingumo bei pagrįstumo nustatė ieškovei. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė įrodymais pagrindė savo pasirinktus ir ieškovės ginčytus techninių pranašumų kriterijus bei sąlygas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovės nustatyti lyginamieji svoriai prieštarauja VPĮ nuostatoms ar pažeidžia teisėtus ieškovės interesus, iš esmės reiškia, jog ieškovė nepasinaudojo savo teise pateikti jos poziciją pagrindžiančius įrodymus. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ieškovės apskųstą teismo sprendimo dalį.

101.       Į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo  2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje  Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

102.       Byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino viešojo pirkimo „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869, Techninės specifikacijos 3.4, 3.7, 10.1 bei 10.2 punktų sąlygas, tačiau pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl techninių pranašumų (T) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų panaikinimo ir kainos (K) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus apskaičiavimo formulės pakeitimo į absoliutinę.

103.       Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovės apeliacinį skundą, o ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimą – panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintos viešojo pirkimo „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869, Techninės specifikacijos 3.4, 3.7, 1.10.1 (10.1) ir 1.10.2 (10.2) punktų sąlygos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies ieškinio reikalavimus atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

104.       Atmetus ieškinį visiškai nėra teisinės prasmės analizuoti ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl pirkimo dokumentų reikalavimų pripažinimo neteisėtais pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

105.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

106.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

107.       Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

108.       Atsakovė pateikė duomenis apie sumokėtą 3 006 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, 3 006 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės.

109.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria panaikintos viešojo pirkimo „Robotinė chirurginė sistema (4239), vykdant iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0003“, pirkimo Nr. 582869, Techninės specifikacijos 3.4, 3.7, 1.10.1 (10.1) ir 1.10.2 (10.2) punktų sąlygos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms reikalavimus atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“, juridinio asmens kodas 123961895, 3 006 Eur (trijų tūkstančių šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą atsakovei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, juridinio asmens kodas 124364561.

Teisėjai                                Gintaras Pečiulis

                                Irmantas Šulcas

                                Žilvinas Terebeiza