Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-1019-211-2009].doc
Bylos nr.: 1A-1019-211-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės paskirtis ( BK 41 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Nuorašas

Pranešeja Laureta Ulbiene                                       Baudžiamoji byla Nr.1019/2009

Teisejas   Robertas Rainys                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                   1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.8.10.1;1.2.4.5;

                                                                                   1.2.26.2.1;2.1.7.4;2.4.6.3.1;2.4.7;

                                                                                 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2009 m. lapkricio 5 d.

Vilnius

 

 

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teiseju  StasioLemežio. , Vladislavo Lenciko,

sekretoriaujant Ingai  Berlinskaitei,                              

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,                  

gynejai advokatei Loretai Guižauskienei,

nuteistajam J. G.,

nukentejusiesiems E. Ž., A. P.

              teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 31d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal:

              Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 40 paru areštu;

              Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu 6 menesiams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta subendrinta bausme : laisves atemimas 7 menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

              Priteista iš J. G. 198,30 Lt Valstybinei ligoniu kasai, 8000 Lt E. Ž. neturtines žalos ir 5000 Lt A. P. neturtines žalos atlyginimo.

              Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate:

              J. G. nuteistas už tai, kad 2008-12-07 apie 0.30 val., viešoje vietoje - prie degalines (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenes rimti ir tvarka, užpuole E. Ž. ir sudave kumšciais ne mažiau triju smugiu šiam i veida, padare nežymu sveikatos sutrikdyma del muštines žaizdos dešinio antakio srityje, kraujosruvos su muštine žaizda kaires akies srityje, viršutinio trecio kairio danties nuskilimo, tycia sudave du smugius kumšciu A. P. i veida, tuo padare nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma del chuliganišku paskatu del poodines kraujosruvos kaires akies vokuose ir skruoste, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio dešines puses lužimo.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti Vilniaus m. l apylinkes teismo 2009-08-31 nuosprendi, veikas iš BK 284 str. l d, 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti i BK 284 str. l d., 138 str. l d., sušvelninti jam paskirta bausmes ruši i laisves apribojima, bendrinant bausmes, taikyti BK 63 str. 5 d. l p. ir sumažinti nukentejusiesiems priteista neturtines žalos dydi.

              Teigia, kad jo veika buvo padaryti du baudžiamajame istatyme numatyti nusikaltimai, ka teises teorija ivardija kaip idealia nusikaltimu sutapti. Idealia nusikalstamu veiku sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo paciu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Esant idealiai nusikaltimu sutapciai, BK 63 str. 5 d. l p. numato, kad bendrinant paskirtas bausmes, taikomas bausmiu apemimas, t.y. griežtesne bausme apima švelnesne bausme. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes ir tuo paciu netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, todel nuosprendis turi buti keistinas (BPK 369 straipsnio l dalies l punktas).

              Be to, teismas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes netinkamai vertino kaip viešosios tvarkos pažeidima ir nežymu sveikatos sutrikdyma iš chuliganišku paskatu. Tokio savo sprendimo teismas visiškai nuosprendyje nemotyvavo. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas išvardino tik nukentejusiuju, liudytoju parodymu turini, specialistu išvadose nustatytus sveikatos sutrikdymus nukentejusiesiems ir konstatavo, kad „tokiu budu visiškai irodyta, kad jis padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. l d.". Baigus ikiteismini tyrima, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame buvo kaltinamas pagal BK 284 str, l d. ir 138 str. l d. Pirmosios instancijos teismo 2009-06-29 nutartimi, nenustacius jokiu kliuciu byla nagrineti teisme, buvo perduotas teismui pagal BK 284 str. l d. ir 138 str. l d. Teisminio nagrinejimo metu 2009-08-31 prokuroras pateike prašyma pakeisti kaltinima BPK 256 str. tvarka i BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., nurodydamas tik tiek, kad jam buvo netiksliai inkriminuotos nusikalstamos veikos, taciau savo prašymo prokuroras nemotyvavo, o teismas, priemes nagrineti baudžiamaja byla, taip pat nesuabejojo jo pirmine veikos kvalifikacija. Negincijamai nustatyta, kad su nukentejusiaisiais iki ivykio jis pažistamas nebuvo ir ju nesiejo jokie asmeninio pobudžio santykiai, konfliktas kilo del to, kad nukentejusieji, eidami važiuojamaja kelio dalimi, trukde pravažiuoti jo automobiliui, o jo panaudotas fizinis smurtas nukentejusiuju atžvilgiu nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemone išspresti viešoje vietoje kilusi konflikta. Vienas iš budu, kuriuo gali buti sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kita asmeni viešoje vietoje. Kvalifikuojant veika pagal BK 284 straipsnio l dali neturi reikšmes veikos padarymo motyvai. Jie gali buti ir chuliganiški, bet gali buti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavima pagal BK 284 straipsni apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudeties požymiai: padarytos veikos (veiksmu) pobudis, kile padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdve, i kuria turi teise patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bunant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o butent gerbti ir nepažeisti kitu žmoniu teisiu, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokia vertybe kaip viešoji tvarka ir rimtis, taciau del kaltininko veiksmu sutrikdant viešaja tvarka paprastai kitiems žmonems padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todel papildoma vertybe, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybe. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje kitiems asmenims gali buti padaromi ivairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybe. Taciau iš visu galimu sveikatos sutrikdymu šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukelima ir nežymu sveikatos sutrikdyma. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio l dali. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenes rimti ar tvarka nukentejusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dvieju nusikalstamu veiku sutaptis t, y. pagal BK 284 straipsnio l dali ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkama dali. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti. Šiuo atveju, nukentejusiuju elgesys iššauke jo veiksmus, butent del to, jog paprašius pasitraukti iš kelio, nukentejusieji tycia to nepadare. Todel jo veika turetu buti kvalifikuojama BK BK 284 str. l d. ir 138 str. l d. Taip  pat  pirmosios  instancijos  teismo   nuosprendyje  visiškai   nemotyvuotas nukentejusiesiems priteistas neturtines žalos dydis. Nuosprendyje nurodyta: „irodyta, kas del kaltu jo veiksmu A. P. ir E. Ž. patyre fizini skausma, turejo dvasiniu išgyvenimu, patyre nepatogumus del sužalojimu, todel turi teise i neturtines žalos atlyginima, ieškiniai tenkintini iš dalies, atsižvelgiant i sužalojimu laipsni, i tai, kad A. P. dali žalos atlygino draudimas". Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas turi atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu - nukentejusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito nuvertinti. Visais atvejais teismas turi nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo patirta fizini skausma, kitokius neturtiniu vertybiu pažeidimus. Be to, neturtine žala, padaryta nusikaltimu, yra preziumuojama, t.y. ieškovas jos neturi irodineti, taciau jis privalo pagristi reikalaujama pinigines kompensacijos dydi. Neturtines žalos dydis visiškai nemotyvuotas, neatsižvelgta i jo turtine padeti, gaunamas pajamas, o svarbiausia, nereikalauta iš nukentejusiuju pagristi prašomos priteisti neturtines žalos dydžio.

              Nuteistasis J. G. ir jo  gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nukentejusieji  E. Ž. ir  A. P. prašo apeliacini skunda del civiliniu ieškiniu atmesti, kitoje  dalyje spresti pagal istatyma.

              Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas  tenkintinas iš dalies.

              Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimdamas sprendima nuteistojo J. G. veiksmus kvalifikuoti  pagal Lietuvos Respublikos BK  284 str. 1 d. ir  138 str. 2 d. 8 p., tokio savo sprendimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK  305 str. 1 d. 3 p. reikalavimai, nemotyvavo , taciau , kolegijos nuomone,  nežiurint  šio   trukumo,  skundžiamas nuosprendis  del jo nuteisimo  pagal Lietuvos Respublikos BK  284 str.1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., yra pagristas ir teisetas , teismo išvados  del tokio sprendimo yra pagristos  faktinemis  bylos aplinkybemis, susiklosciusia teismine praktika. 

              Pagal Lietuvos Respublikos BK  284 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris viešoje vietoje  ižuliu elgesiu , grasinimais , vandališkais  veiksmais  demonstravo  nepagarba  aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti  ar tvarka . Nagrinejamu atveju negincijamai nustatyta, kad  nuteistasis J. G. aptariamu laiku ir vietoje  be jokios  aiškios dingsties  užpuole  nukentejusiuosius E. Ž. ir  A. P., suduodamas  jiems  jam inkriminuotus smugius ir padarydamas jiems sužalojimus.   Apylinkes teismas,  nuteistojo  J. G. veika  kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK  284 str. 1 d. , pagristai tokius jo veiksmus vertino  kaip  ižulius,  demonstruojancius nepagarba aplinkiniams  ir aplinkai   bei sutrikdžiusius  visuomenes rimti  ir tvarka.  Nuteistojo J. G. aiškinimus, kad  jis sudave  smugius nukentejusiesiems, nes jie  eje važiuojamaja kelio dalimi, trukde  jiems pravažiuoti  automobiliu,  del ko jis išlipes su automobilio  vairuotoju Tomu su jais apsižodžiave,   yra nuneigti  nukentejusiuju parodymais, kuriuose jie teigia eje  šaligatviu ir netrukde važiuojamaja kelio dalimi  važiuojanciam transportui,  juos nuteistasis  užpuole iš nugaros puses  netiketai , nespejus jam pasipriešinti.  Tokiais nukentejusiuju parodymais  netiketi nera pagrindo, nes ju parodymai del ivykio  situacijos yra  nuoseklus ir detalus, ju parodymus, kad jie buvo užpulti netiketai,  kad nebuvo jokio konflikto , patvirtina ir tas faktas, kad  abiems nukentejusiesiems, kurie fiziškai yra žymiai  pranašesni už nuteistaji,  buvo padaryti sužalojimai , kai   pats nuteistasis  nebuvo sužalotas.  Aptariamo ivykio metu  nuteistasis J. G. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo abu nukentejusiuosius, E. Ž. padarydamas  nežymu sveikatos sutrikdyma, o A. P. padarydamas nesunku sveikatos sutrikdyma,  tokios jo veiksmu pasekmes patvirtina jo veiksmu ižuluma,  jais jis pademonstravo  nepagarba  aplinkiniams,  sutrikde  visuomenes  rimti. Lietuvos Respublikos BK  284 str. 1 d.  iš visu galimu  pasekmiu apima tik  fizinio skausmo sukelima ir nežymu sveikatos  sutrikdyma, todel  apylinkes teismas pagristai  nuteistojo  J. G. veika kvalifikavo  ir pagal  Lietuvos Respublikos BK   138 str.2 d. 8 p.  Iš aukšciau aptartu  irodymu  matyti, kad  jis  nukentejusiajam A. P. nesunkiai sutrikde  sveikata   be jokios aiškios  priežasties, todel apylinkes teismas pagristai tai ivertino  kaip jo veika kvalifikuojanti požymi-chuliganiškas paskatas.

              Apelianto argumentas, kad  teismas  pažeide baudžiamojo istatymo reikalavimus, netinkamu budu subendrines bausmes, yra  pagristas ir teisetas. Iš bylos irodymu yra matyti, kad nuteistasis  J. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padare tuo pat metu toje pat vietoje  tuo paciu budu ir tais paciais  veiksmais, todel  apelianto  argumentas, kad  tai turejo buti vertinama kaip idealioji nusikaltimu sutaptis , yra pagrista. Kolegija  nustato, kad  nuteistajam  J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos  padarytos, esant idealiajai   ju sutapciai, todel  apylinkes teismas, bendrindamas  jam paskirtas bausmes,  turejo  vadovautis  Lietuvos Respublikos BK  63 str, 5 d. 1 p. ir paskirtas bausmes subendrinti  apemimo budu, o ne  dalinio sudejimo  budu, taikant  BK 63 str. 4 d. reikalavimus.  Del šiu motyvu,  skundžiamas  nuosprendis keistinas  dalyje del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo.

              Pirmos instancijos  teismas, priimdamas  sprendima nuteistojo J. G. atžvilgiu, taikyti  Lietuvos Respublikos BK   75 str.,   nenustate, kaip to reikalauja istatymas,  pradžios, nuo kada  vykdomas teismo sprendimas atideti  paskirtos  bausmes vykdyma, tai nustatytina  šiuo procesiniu sprendimu ( Teismu praktikos  taikant  bausmiu vykdymo atidejima  apžvalga , išvadu  19  str.). Taip pat  šiuo procesiniu  dokumentu nustatytinas  laikotarpis,  kuriuo  nuteistasis J. G. turi laikytis jam  nustatytu  ipareigojimu, nes apylinkes teismas savo nuosprendyje to nenurode.       

              Apelianto skundo argumentai del per didelio neturtines žalos  dydžio priteisimo  nukentejusiesiems  yra nepagristi.  Kaip jau buvo pamineta  anksciau, nukentejusieji  E. Ž. ir  A. P. buvo sužaloti  del chuliganišku paskatu , tai rodo  didesni  nuteistojo J. G. pavojinguma , del ko jis už tokius  veiksmus  turi  atsakyti  labiau. Nukentejusysis  E. Ž. del   patirtu sužalojimu, kurie  buvo veide ir buvo akivaizdžiai matomi, patyre  emocinius  išgyvenimus,  fizini skausma, turejo apriboti bendravima , buvo   apie tris  savaites nedarbingas, turejo pradeti dirbti su išlikusiomis  veide sužalojimu žymemis, del ko patyre  dvasini diskomforta. Šios aplinkybes  patvirtina, kad  jis turi teise i  neturtines žalos atlyginima , ka nustate ir pirmos instancijos teismas,   šio teismo nustatyta  tokios žalos atlyginimo suma  nera  aiškiai  per didele, ji savo dydžiu atitinka protingumo,  sažiningumo ir  teisingumo  kriterijus  ( Lietuvos Respublikos CK  6.250 str. ). Nukentejusysis  A. P. del  sužalojimu veide  taip pat patyre  emocinius išgyvenimus,  fizini skausma , tuo metu, kai  buvo sužalotas,  naujoje darbovieteje tebuvo  pradirbes  tik dvi savaites, del ko  jis , nenoredamas prarasti  darbo,  tese darba, tai sukele jam  dvasiniu išgyvenimu del požiurio  i ji,  ribojo jo bendravima.  Šios aplinkybes  rodo, kad apylinkes teismo išvada del jo teises i  neturines  žalos atlyginima   yra  pagrista, kaip pagrista ir šio teismo išvada  del  tokios žalos  dydžio., tai atitinka protingumo, teisetumo  ir  sažiningumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK  6.250 str.). Sprendžiant  nukentejusiesiems  priteistu neturtines  žalos atlyginimo dydžius , atkreiptinas demesys, kad nukentejusieji, tureje teise  kreiptis  del turines žalos atlyginimo,  tokiu ieškiniu nepareiške, manydami, kad  patirta  turtine žala bus padengta , atlyginus neturtine žala.     Apelianto argumentai  del jo turtines padeties , sprendžiant  nukentejusiesiems  priteistinos neturtines žalos dydi`, nagrinejamu atveju  negali buti vertinamas  kaip lemiamas  kriterijus.  Nuteistasis  J. G. dirba,  yra jauno amžiaus , todel jis turi visas galimybes  atlyginti   toki  neturtines  žalos dydi, kuris yra nepriteistas. Akivaizdu, kad  jo situacijoje , toks  neturtines žalos atlyginimas  apsunkins   nuteistojo  padeti , taciau  tai nera vada  mažinti  priteistos  atlyginti  neturtines žalos  dydi.

              Kolegija, vadovaujantis Lietuvos  Respublikos BPK  326 str. 1 d. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d e :

              Nuteistojo  J. G. apeliacini skunda  patenkinti iš dalies.

              Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo  2009-08-31, priimta J. G. atžvilgiu , pakeisti.

              Vadovaujantis Lietuvos  Respublikos  BK 63 str. 5 d. 1 p.,  J. G. paskirtas  bausmes pagal Lietuvos  Respublikos BK  138 str. 2 d.  8 p. ir 284 str. 1 d. subendrinti  apemimo budu  ir paskirti subendrinta  bausme :  laisves atemima  6 (šešiems) menesiams, paliekant sprendima  del Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo. Nustatyti, kad  J. G. turi laikytis  jam paskirtu ipareigojimu bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu-1(vienerius ) metus.

              Vilniaus miesto pirmojo  apylinkes teismo  2009-08-31  nuosprendžiu  J. G. paskirtos  bausmes vykdymo  atidejimo pradžia skaiciuoti nuo  2009-08-31.

              Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.             

   

 

 

              Kolegijos pirmininke              (parašas)                                                        Laureta Ulbiene

 

              Kolegijos teisejai        (parašai)                                                     Stasys Lemežis

 

                                                                                                                              Vladislavas Lencikas

           

             Nuorašas tikras :

 

 

              Kolegijos pirmininke                                                                                    Laureta Ulbiene