Administracinė byla Nr. I-1086-414/2013

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00440-2013-8

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                              SPRENDIMAS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2013 m. lapkričio 11 d.

                                                                        Kaunas    

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Osta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei, Kauno arkivyskupijos kurijos atstovui G. T., UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“ atstovui adv. Sauliui Brazauskui, D. J., AB“Lesto“ atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno arkivyskupijos kurija, AB“Lesto“, D. J., UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“,

nustatė:

J. S. prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suprojektuoti J. S. nuosavybės teise grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, organizuoti J. S. nuosavybės teise grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, patvirtinti nekilnojamojo daikto (J. S. nuosavybės teise grąžinamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo". Jis paaiškino, kad pareiškėjo J. S. senelė A. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. valdė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią sudarė gyvenamieji namai bei 1240 kv. m žemės sklypas. Pareiškėjas nurodo, kad 2005-06-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1995 pagrindu nuosavybės teisės į A. J. S. turėtą pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijoms). Pareiškėjo teigimu, žemės sklypo grąžinimo klausimas ilgus metus nesprendžiamas, nors jis kreipėsi į kompetentingas institucijas. Kauno miesto savivaldybės administracija ilgą laiką nesiima absoliučiai jokių veiksmų, siekdama laiku, tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant nuosavybės teises, visiškai nepaiso pareiškėjo daugkartinių reikalavimų, prašymų. Pažymėjo, jog 2013-03-28  buvo informuotas apie tai, kad savivaldybės administracijai parengus (duomenys neskelbtini) teritorijos topografinį planą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybės suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, grąžinant natūra. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba nedetalizuoja ir netikslina savivaldybės administracijos pateiktos kartografinės medžiagos, o tik vadovaujasi ir remiasi ja atliekant tolimesnius priklausomus atlikti veiksmus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad galima atkurti nuosavybės teises į 839 kv. m. ploto žemės sklypą pagal UAB“Inventora“ parengtą pasiūlymų schemą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Ji paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarką ir sąlygas reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 3 punktas numato, kad gyvenamieji namai valstybės išperkami ir už juos atlyginama, jeigu jie yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Atvejai, kuomet žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, yra nurodyta šio įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 13 punktą žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama, jeigu ji užimta gyvenamųjų namų, jo dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės perkamiems. Pažymėjo, kad turėtos A. J. S. namų valdos, kurioje buvo minėtas pastatas (duomenys neskelbtini), ribos buvo inventorizuotos, sklypo plotas apie 1560 kv. m. Buvusios šios žemėvaldos ribos pažymėtos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno  miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planuojamos teritorijos schemoje. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad buvusi žemėvalda nagrinėjamu atveju yra valstybės išperkama, kadangi šioje žemėvaldoje esantis pastatas buvo nustatytas kaip valstybės išperkamas ir jį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka. Atstovė pažymėjo, jog ginčijama žemė negali būti laikoma laisva (neužstatyta) ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A-4577 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimo" pradėjo šios teritorijos detalųjį planavimą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie naudojamų statinių bei laisvos (neužstatytos) žemės sklypą nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus. 2010 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 65-2-230 buvo pateiktas užsakymas UAB „Geometrą“ rengti apie 3500 kv. m teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir atlikti kadastrinius matavimus. Parengus minėtos teritorijos topografinį planą, buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje yra inžineriniai tinklai (elektros linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto. Pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė yra laikoma valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinio padalinio išduotose  planavimo sąlygose  nurodyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomi, jiems pagal istorinius urbanistinius tyrimus suteikta V-ta kultūrinės vertės kategorija, o pastatams (duomenys neskelbtini) - II-tra kultūrinės vertės kategorija. Sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto - Kauno Senamiesčio (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) ir Pilies bei senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijas ( (duomenys neskelbtini) ), kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Ši teritorija patenka į Kauno senamiesčio 43 kvartalą. Šiose planavimo sąlygose taip pat buvo nurodyta, kad sklypas prie naudojamų pastatų turi būti formuojamas pagal istoriškai susiklosčiusias ribas. Tuo pagrindu atstovė teigė, jog istoriškai tarpukariu susiformavę žemės sklypai negali būti dalomi ir turi būti išlaikomos autentiškos jų ribos. Be to, LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas įpareigoja išlaikyti autentišką kvartalų principinį dalinimą sklypais ir jų istorines ribas, todėl galima teigti, kad ši teritorija turi visuomenės poreikį, kas dar kartą patvirtina tai, kad ginčo teritorija negali būti grąžinama natūra. Apibendrindama pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 1061 punkte nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo teritorija yra užstatyta pastatais, statiniais bei kad jų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ši teritorija nėra pakankama, į tai, kad šioje teritorijoje yra inžineriniai tinklai (elektros linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto, galima daryti išvadą, kad ginčo teritorijoje nebūtų įmanoma suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, tinkamo naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą - komercinės teritorijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

UAB“Sandoros takas“ ir UAB“Bright House LT“ atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad pareiškėjo pasiūlymų schemoje nurodytas 839 kv. m. sklypas nėra laisvas (neužstatytas), nes jame yra pastatas (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (kiemo aukštelė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), atraminė sienutė (duomenys neskelbtini), įregistruoti UAB“Sandoros takas“ nuosavybės teise.

Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas ir D. J. sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

AB Lesto atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 409-p esantys duomenys patvirtina, kad iki nacionalizacijos A. S. nuosavybės teise valdė pastatą (duomenys neskelbtini) ir 0,1240 ha žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini), pagal dabartinę numeraciją (duomenys neskelbtini). Tokia aplinkybė nustatyta  Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9614/2003 ir 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1957/2004. Prašymus atkurti nuosavybės teises į A. S. valdytą nekilnojamąjį turtą pateikė sūnus N. S. ir anūkas J. S.. 1992-04-27 prašyme J. S. kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdą pasirinko natūrą. 2005-06-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1995 pagrindu nuosavybės teisės į A. J. S. turėtą pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijoms) (b.l. 75-77).

A. J. S. įpėdiniams liko neatkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą.

Valstybės institucijų teises ir pareigas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniuose santykiuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 106 1 p., atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje vadovaujamasi žemiau nurodyta tvarka.

Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (Jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina j o kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau - pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad  2005-08-19 ir vėliau Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydami išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) A. J. S. žemės ribų planą (bl. 12, 29).

Ginčo teritorijoje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti šie statiniai: pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai; pastatas vienuolynas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai; pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB“Bright House LT“; pastatas biblioteka, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Sandoros takas“; pastatas institutas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Sandoros takas“, pastatas negyvenamoji patalpa – buitinės patalpos, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso  D. J.; pastatas negyvenamoji patalpa – transformatorinės patalpos (buvęs pastato (duomenys neskelbtini) priestatas (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB Lesto  (b.l. 92-95, 125-127, 164-169).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A-4577 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimo", kurį vėliau praplėtė, pradėjo šios teritorijos detalųjį planavimą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie naudojamų statinių bei laisvos (neužstatytos) žemės sklypą nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus (b.l. 68-74). 2010 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 65-2-230 buvo pateiktas užsakymas UAB „Geometrą“ rengti apie 3500 kv. m teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir atlikti kadastrinius matavimus, parengti planavimo sąlygas (bl. 71-74, 106-119). Tačiau parengus minėtos teritorijos topografinį planą buvo nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje nėra galimybių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, nes pastatais neužstatytoje sklypo dalyje yra statinys ir inžineriniai tinklai (elektros, linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai), kurių apsaugos zonos dengia didelę dalį neužstatyto ploto, todėl detaliojo planavimo procedūra buvo nutraukta, nes nebus galima pasiekti planuojamo tikslo – suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms į žemę atkurti (bl. 64-67, 80-83, 86-88).

Iš to akivaizdu, jog Kauno savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją apie tai, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Tuo tarpu pareiškėjas su tokia išvada nesutinka ir mano, kad yra laisvas (neužstatytas) 839 kv. m. sklypo plotas (b.l. 160).

Tokiu būdu, nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą. Taigi siekiant bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, analogiškai žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), kad pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimas). Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besąlyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kol asmenims nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra atkurtos, jie dar nelaikomi turto savininkais, taigi tokie asmenys realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtą turtą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. birželio 20 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimus). Be to, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sąlygas (1998 m. birželio 18 d. nutarimas), o tokią diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai sąlygoja tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Analogiškos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkūrimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės, kaip tokios, atkurti nuosavybę (žr., pvz., 2003 m. kovo 6 d. sprendimą J. prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98) arba teisės įgyti nuosavybę. Be to Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybėms narėms neįtvirtina jokių apribojimų nustatant nuosavybės atkūrimo apimtį ir sąlygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą K. prieš Slovakiją (pareišk. Nr. 44912/98).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamai priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotos teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, publikuotomis Administracinių teismų praktikoje Nr. 8, išaiškinimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę tvarkos. Jeigu nustatoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomas grąžinti sklypas (jo dalis) turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų ir t. t., administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008). Tačiau detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemę išpirkti, vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-572-2010, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2599-12).

Kaip jau buvo paminėta, teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, detaliai nesuplanuota, nes detaliojo planavimo procedūra buvo nutraukta (bl. 64-67), o sutinkamai su Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1121 9.1 punktu, žemės sklypo plano rengimą, esamiems statiniams eksploatuoti finansuoja statinių savininkai ar naudotojai. Tačiau iš Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2011-11-10 išduotų planavimo sąlygų akivaizdu, kad ši teritorija turi visuomenės poreikį, nes planuojamas sklypas buvo valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno senamiesčio (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Sklypas patenka į Kauno senamiesčio 43 kvartalą. Nurodyta sklypą formuoti pagal istoriškai susiklosčiusias ribas (b.l. 107-108). Taip pat nustatyta, kad pasiūlymų schemoje nurodytame sklype (b.l. 160) yra pastatas – parduotuvė  (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (kiemo aukštelė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stoginė (duomenys neskelbtini), atraminė sienutė (duomenys neskelbtini), įregistruoti UAB“Sandoros takas“ nuosavybės teise (b.l. 166-167, 195-197). Su šiuo sklypu susijęs išlikęs pastatas (duomenys neskelbtini) (b.l. 121), nuosavybės teise priklausantis UAB“Sandoros takas“, į kurį pareiškėjui nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos (b.l. 75), tačiau jam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pakanka trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į statinius pagrindimui byloje ir nėra pagrindo jais abejoti. Aptardama galimybes atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, teisėjų kolegija neatsižvelgia į duomenis byloje, kurie patvirtina, kad pareiškėjo pasiūlymo schemoje nurodyta teritorija patenka ir į inžinerinių tinklų – požeminių komunikacijų (elektros linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo, fekalinės kanalizacijos tinklai) teritoriją (b.l. 80), nes komunikacijų buvimas sklype neriboja nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (daiktinių teisių į esančius pastatus įregistravimu nurodytame sklype, kultūros vertybių apsauga, visuomeninio poreikio buvimu), byloje padarytina išvada, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Už jį atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 str. nustatyta tvarka, į kuri negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėjo skundą tenkinti aptarta apimtimi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1p.,

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                           Rimantas Giedraitis

                                                                                                                          Janina Vitunskienė                                                                                                                            Janina Vitunskienė

                                          Daina Kukalienė