Administracinė byla Nr. eA-1978-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (M. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 23S19397, kuriuo atsakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. vasario 23 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 23S20001, kuriuo uždrausta pareiškėjui nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2028 m. vasario 25 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2026 m. vasario 25 d. (toliau – ir 2023 m. vasario 26 d. sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakydamas į klausimyno antrą klausimą „Nurodyti darbovietes“ jis nurodė, jog nuo 2010 m. Rusijoje dirbo operatoriumi televizijos kanaluose. Paskutinė pareiškėjo nurodyta darbovietė, kurioje jis dirbo iki 2022 m. balandžio mėn., yra Rusijos televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo teigimu, dėl jo darbo Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, jis kelia grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė E. K. (toliau – ir sutuoktinė) bei trys jų vaikai (taip pat Rusijos Federacijos piliečiai) turi išduotus leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip lietuvių kilmės asmenys. Sutuoktinei leidimas išduotas 2022 m. rugpjūčio 22 d., vaikams – šiek tiek vėliau. Pareiškėjas teigė, kad jis pats ankščiau nėra turėjęs leidimo laikinai gyventi, jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 27 d. Visa pareiškėjo šeima yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, šeima yra nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini), nes jų tikslas yra nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas akcentavo, kad nors jo sutuoktinė Lietuvoje nedirba, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai nereiškia, jog ji neplanuoja gyventi Lietuvoje ir nėra nutraukusi bei neplanuoja nutraukti ryšių su Rusijos Federacija ir nesiekia integruotis į Lietuvos visuomenę.
4. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas, spręsdamas, kad jis (pareiškėjas) kelia grėsmę valstybės saugumui, nepateikė argumentų dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neįvertino pareiškėjo individualios situacijos ir jo ryšių su Lietuvos valstybe. Atsakovas savo sprendimus grindė tik VSD pateikta išvada ir vieninteliu faktu, jog jis (pareiškėjas) dirbo Rusijos televizijoje. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nepakankamai su juo bendradarbiavo, neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė jo į apklausa ir neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimu bei pateikti paaiškinimus ir oficialius įrodymus, paneigiančius atsakovo įtarimus. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neatliko jokių aktyvų veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas, todėl priėmė sprendimus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022 m. vasario 24 d., tada, prasidėjus karui, jis išėjo iš darbo. Teigė, kad jo darbas televizijos kanale nepagrindžia jo lojalumo Rusijos valdžiai ir jo grėsmės valstybės saugumui. Atkreipė dėmesį, kad nesąžininga yra perkelti jam visą atsakomybę už tai, kokio turinio informaciją rodė kanalas, nes jis nėjo šiame kanale jokių vadovaujančių pareigų ir negalėjo spręsti, kokio turinio informacija bus rodoma, atliko tik techninį darbą. Pareiškėjo nuomone, atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi vien dėl to, kad jis dirbo operatoriumi kanale „(duomenys neskelbtini)“ ir jį kaltinti lojalumu Rusijos valdžiai, kurios jis nepalaiko, yra nesąžininga, neproporcinga ir neteisinga.
6. Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose akcentavo, kad jis ir jo šeima stengiasi stiprinti ryšius su Lietuva. Nurodė, kad jis su šeima planavo persikelti gyventi į Lietuvą dar iki Rusijos pradėto karo, tačiau viskas užtruko ilgiau nei buvo planuota. Pareiškėjas 2022 m. išlaikė ,,C“ kategorijos vairuotojo egzaminus tam, kad galėtų Lietuvoje dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Be to, šiuo metu visa pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) įsigytame nuosavame bute. Vyriausiasis sūnus mokosi mokykloje, jis nuo 2023 m. rugsėjo mėn. įtrauktas į (duomenys neskelbtini), o kitas vaikas lanko darželį. Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio mėn. nedirba, nes bando gauti leidimą laikinai gyventi, dėl to šeima negauna pajamų. Pareiškėjui yra labai svarbu kuo greičiau pradėti dirbti, kad jis galėtų išlaikyti savo šeimą, nes dabar šeima gyvena iš sutuoktinės turimų santaupų. Pareiškėjas teigė, kad jis per ganėtinai trumpą laiką stipriai integravosi į Lietuvos visuomenę ir laiko save jos dalimi.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad jis 2023 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes dėl jo kyla grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsakovas paaiškino, kad nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, atsižvelgdamas į tai, jog nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o esami pareiškėjo ekonominiai ryšiai nevertintini kaip ilgalaikiai. Atsakovas nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį vertino kaip proporcingą. Taip pat atsakovas, įvertinęs aplinkybes dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, nusprendė į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenis apie pareiškėją dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
9. Atsakovas dėl savo priimtų sprendimų paaiškino, kad pareiškėjas televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022 m. balandžio mėnesio. Televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomai žiniasklaidos grupei „(duomenys neskelbtini)“. Šiai grupei Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi transliavimo licenciją, kurias gauna V. P. režimui lojalios televizijos bendrovės. „(duomenys neskelbtini)“ skleidžia Kremliaus nustatytas veiklos kryptis atitinkančią propagandą. Federalinio televizijos kanalo statusą turintis kanalas „(duomenys neskelbtini)“ teikia svarbią paramą Rusijos nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdomai agresijai prieš Ukrainą. „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir platina propagandą, nukreiptą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą. Televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ taip pat skleidžia propagandą nukreiptą prieš Lietuvą, kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę ir diskredituoti Lietuvos valstybingumą.
10. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, teigdamas, jog jis televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo techniniu darbuotoju, siekia sumenkinti savo vaidmenį, tačiau skunde nepateikė jokios detalesnės informacijos apie savo darbą minėtame kanale. Atsakovo teigimu, pareiškėjas sureikšmino aplinkybę, jog jis televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki karo, o prasidėjus karui, t. y. po 2022 m. vasario 24 d., jis išėjo iš darbo, nors šiame kanale propaganda buvo skleidžiama dar iki karo.
11. Atsakovas akcentavo, kad 2023 m. vasario 23 d. sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į VSD pateiktus duomenis, kurių atsakovas neturi teisės kvestionuoti ir neturi pagrindo jais nesivadovauti. Atsakovas pareiškėjo skundo teiginius vertino kaip deklaratyvius, nepaneigiančius ginčijamų sprendimų išvadų. Pasak atsakovo, nors pareiškėjo skunde nurodyti paaiškinimai ir argumentai iš esmės patvirtina apie jo ir jo šeimos narių siekį gyventi Lietuvoje, tačiau nei vienas iš jų nepaneigia apie jo galimą grėsmę valstybės saugumui, kuris nustatytas ginčijamais sprendimais. Atsakovas pažymėjo, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, nes tokios pareigos UTPĮ nenumato, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsakovo nuomone, 2023 m. vasario 23 d. sprendimas nepažeidžia VAĮ nuostatų. Mano, kad jis surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Be to, grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas, dirbdamas operatoriumi Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomoje televizijoje, nors ir neužėmė vadovaujamų pareigų, tačiau tiesiogiai prisidėjo prie propagandinio turinio laidų kūrimo. Tai, kad Rusijos Federacijos valdžia kontroliuoja šalies žiniasklaidą ir ją išnaudoja propagandiniams tikslams, pasisakoma ne vienoje viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje – 2022 metų grėsmių vertinimo ataskaitoje. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomoje televizijoje, ne tik kūrė Kremliaus naratyvą atitinkančias laidas, bet neabejotinai privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei palaikyti Kremliaus vykdomą politiką, todėl, išdavus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo. Be to, nuo 2021 m. gegužės 14 d. televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nutarimu yra įtrauktas į Ukrainos asmeninių specialiųjų ekonominių ir kitų ribojančių priemonių (sankcijų) sąrašą. „(duomenys neskelbtini)“ pritaikyti ribojimai dėl keliamos grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, jos stabilumui ir saugumui.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Taip pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) priimtose rezoliucijose. VSD nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymą. Pabrėžė, kad pagal 2022 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatas, sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinama valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. VSD paaiškino, kad ši nuostata netaikoma, jei Rusijos pilietis turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi ar atitinka kitas sąlygas, nustatytas 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė.
18. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki 2022 m. balandžio mėnesio dirbo operatoriumi Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nuginčytos Migracijos departamento ir VSD išvados, jog Rusijos televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomai žiniasklaidos grupei „(duomenys neskelbtini)“. Šiai grupei Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi transliavimo licenciją, kurias gauna V. P. režimui lojalios televizijos bendrovės. Kaip ir kitos Rusijos prezidento administracijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, „(duomenys neskelbtini)“ skleidžia Kremliaus nustatytas veiklos kryptis atitinkančią propagandą. Nuo 2009 m. federalinio televizijos kanalo statusą turintis kanalas „(duomenys neskelbtini)“ teikia svarbią paramą Rusijos nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdomai agresijai prieš Ukrainą. „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir platina propagandą, nukreiptą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidos grupei vadovauja A. P., kurį vadovu pakvietė tapti Rusijos gynybos ministras S. Š.. A. P. palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju A. G. ir Rusijos prezidento atstovu spaudai D. P.. 2017 m. A. P. režisavo ir prodiusavo propagandinį filmą „Krymas“, kuriame teisinama ir šlovinama Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo pusiasalio aneksija. Nuo 2022 m. balandžio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidos grupės vadovas A. P. yra įtrauktas į Europos Sąjungos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenimis, subjektams bei įstaigoms taikomų ribojimų sąrašą. Nuo 2021 m. gegužės 14 d. televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nutarimu yra įtrauktas į Ukrainos asmeninių specialiųjų ekonominių ir kitų ribojančių priemonių (sankcijų) sąrašą. „(duomenys neskelbtini)“ pritaikyti ribojimai dėl keliamos grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, jos stabilumui bei saugumui. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat nenuginčyta, jog televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ skleidžia ir propagandą, nukreiptą prieš Lietuvą, kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę ir diskredituoti Lietuvos valstybingumą. „(duomenys neskelbtini)“ skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva Lietuvoje persekiojamus rusakalbius asmenis bei vykdomą politinį persekiojimą.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik operatoriumi ir jokių vadovaujančių pareigų neužėmė bei negalėjo spręsti, kokio turinio informacija bus rodoma, atliko tik techninį darbą. Taip pat jis teigė, kad jo buvusios operatoriaus pareigos niekaip neįrodo, jog jis šiuo metu yra susijęs su Rusijos Federacija ar yra jai lojalus.
20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas minėtame televizijos kanale dirbo dar iki prieš prasidedant karui, kai kanale jau buvo skleidžiama propaganda, darė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su visa televizijos kanalo „(duomenys neskelbtini)“ komanda, jam gerai žinoma kanalo skleidžiama dezinformacija ir jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis su minėta savo darbine aplinka nebūtų susijęs ar nebūtų lojalus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomai žiniasklaidos grupei „(duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai realus ir pagrįstas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
21. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo skundo, papildomų paaiškinimų argumentai, nei byloje surinkti duomenys apie jo šeimą, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, jog pareiškėjas ir jo šeima neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika. Ryšiai su Lietuva sietini tik nuo 2022 m. rudens. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
22. Teismas akcentavo, kad nors iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas ir jo šeimos nariai turi siekį gyventi Lietuvoje, tačiau nei vienas iš įrodymų nepaneigia apie pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui, kuri nustatyta ginčijamais sprendimais. Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad UTPĮ normų taikymo kontekste pakanka duomenų daryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą konstatuoti apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Teismas pabrėžė, kad ši išvada daroma, atsižvelgiant į VSD pateiktą išvadą, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką.
23. Teismas, vertindamas atsakovo priimtų sprendimų atitiktų VAĮ reikalavimams, pažymėjo, kad ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismo nuomone, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės yra aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. vasario 26 d. sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
24. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimu, todėl jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
25. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ir taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, neobjektyviai įvertino pareiškėjo individualią situaciją bei nesivadovavo aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, priešingai nei sprendė teismas, jis nekelia jokios realios grėsmės valstybės saugumui, tokia grėsmė yra kildinama iš bendro pobūdžio informacijos, o ne iš realiai egzistuojančių faktų. Pareiškėjo nuomone, vien tas faktas, kad jis dirbo operatoriumi Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, savaime neįrodo, kad jis buvo/yra lojalus Rusijos valdžiai, nes byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, patvirtina, kad jis niekada nebuvo lojalus Rusijos valdžiai, o jo darbas buvo techninio pobūdžio.
28. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino jo individualios situacijos, t. y. kad jis pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, nes planavo persikelti gyventi į Lietuvą pas savo šeimą – sutuoktinę ir vaikus, kurie gavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, kaip lietuvių kilmės asmenys, ir čia jau faktiškai gyvena, įsigijo nekilnojamąjį turtą ir sparčiai integruojasi į visuomenę. Pažymi, kad teismas nevertino ir to, jog prasidėjus karui pareiškėjas išėjo iš darbo, kas įrodo, jog jis nepritarė Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, o kaip tik buvo prieš. Pareiškėjas paaiškina, kad Rusijoje nėra nuo valstybės nepriklausančių kanalų ir turėdamas vaizdo operatoriaus profesiją pareiškėjas nebūtų turėjęs jokio kito pasirinkimo, kaip tik įsidarbinti bet kuriame kitame kanale, kuris vis vien būtų valstybinis. Tačiau pareiškėjas nusprendė apskritai daugiau niekur nesidarbinti, nes jo netenkino jo darbo aplinka bei jis nepalaikė savo šalies pradėto karo prieš kaimyninę valstybę.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas į bylą nepateikė jokių patikimų ir objektyvių duomenų, jog jis (pareiškėjas) palaiko Rusijos režimą, o klausimyne jis aiškiai nurodė, jog neturi jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis. Pareiškėjas pastebi, kad byloje taip pat nėra jokios informacijos apie ankstesnius jo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų, grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. Pasak pareiškėjo, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
30. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo atvejo vertinimo, į sprendimą perkėlė tik VSD išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, neįvertinęs visų duomenų visumos ir proporcingumo principo. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami sprendimai nėra pakankamai motyvuoti ir yra grindžiami vien prielaidomis bei spėlionėmis.
31. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovo sprendimas uždrausti jam atvykti ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi taip pat yra neproporcingas. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą, byloje nebuvo įrodyta, kad jis kelia kokią nors realią grėsmę valstybės saugumui, todėl minėtas draudimas yra neproporcingas ir nepagrįstas.
32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas nurodo, kad tiek teismas, tiek Migracijos departamentas įvertino ir pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų individualių pareiškėjo aplinkybių. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai, t. y. pareiškėjas ir jo šeima neturėjo ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika iki 2022 m. rudens. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikti duomenys niekaip nepaneigė jo galimos grėsmės valstybės saugumui.
34. Atsakovo teigimu, pareiškėjo išėjimas iš darbo buvo įvertintas ir buvo konstatuota, kad jis televizijos kanale dirbo dar iki prieš prasidedant karui, kai kanale jau buvo skleidžiama propaganda, o tai leidžia manyti, jog pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su visa televizijos kanalo „(duomenys neskelbtini)“ komanda, jam gerai žinoma kanalo skleidžiama dezinformacija. Atsakovo vertinimu, vien išėjimas iš minėtos darbovietės nepaneigia tikimybės, jog jį galimai vis dar sieja draugiški santykiai su buvusiais kolegomis, ir aplinkybės, kad jis yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai. Atsakovas pažymi, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, būtent vadovaujantis objektyviais duomenimis, jo paties nurodytais (darbovietės Rusijos televizijos kanaluose) ir VSD turimais kontržvalgybos duomenimis, buvo padaryta išvada apie jo grėsmę valstybės saugumui ir tikėtiną verbavimą Rusijos žvalgybos tam, kad režimo struktūroms būtų renkama informacija arba pasitelkiant tokį asmenį Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
35. Atsakovo teigimu, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, t. y. ne tik Migracijos departamento turimą informaciją apie pareiškėją, bet ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais.
36. Atsakovas taip pat nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimas, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra neproporcingas. Atsakovas pažymi, kad įvertinus tai, jog VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą bei atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą pagrįstai įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde dėstoma pozicija vertintina kaip paviršutiniška, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. VSD pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog teismas, išnagrinėjęs skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai išdėstė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismo sprendime atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos aspektus. Teismas vadovavosi aktualia ir dabartinei geopolitinei situacijai reikšminga teismine praktika bei tinkamai taikė Įstatymo nuostatas.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjo darbą Rusijos režimo kontroliuojamoje įmonėje), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui).
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžia, kad ne konkrečios pareigos ar vykdytos funkcijos apsprendžia asmens lojalumą autoritariniam režimui. Rusijos valstybės institucijose ir kontroliuojamose įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ar įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi asmens darbas tokioje įmonėje per se (savaime) suponuoja tai, kad šis asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, Rusijos karinės agresijos atveju, gali būti išnaudotas specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. VSD nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas iki 2022 m. balandžio mėnesio dirbo Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėju, kad išvada apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra formali. Pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui kyla iš jo eitų pareigų televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, kuris skleidžia propagandą, nukreiptą ir prieš Lietuvos Respubliką, kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę ir diskredituoti Lietuvos valstybingumą, bei itin dėmesingai įvertinus aplinkybes, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. VSD nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Teismas, priimdamas sprendimą, VSD nuomone, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 23S19397, kuriuo atsakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 23S20001, kuriuo uždrausta pareiškėjui nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2028 m. vasario 25 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2026 m. vasario 25 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, Migracijos departamento ir VSD atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai (jo darbas Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomame televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“) sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl ginčijamus sprendimus teismas pripažino kaip pagrįstus ir teisėtus.
44. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad vien tas faktas, jog jis dirbo operatoriumi Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, savaime neįrodo, kad jis buvo/yra lojalus Rusijos valdžiai. Pareiškėjas teigia, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas neatliko individualaus jo atvejo vertinimo, į sprendimą perkėlė tik VSD išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, neįvertinę visų duomenų visumos ir proporcingumo principo. Pažymi, kad jis pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, nes planavo persikelti gyventi į Lietuvą pas savo šeimą – sutuoktinę ir vaikus, kurie gavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
46. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija)).
47. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, kuri turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sąlygas, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atsižvelgdamas į VSD pateiktą išvadą, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).
48. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. <...>. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
49. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė, vadovaudamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. VSD 2023 m. sausio 31 d. rašte Nr. 18-1221, pateiktame Migracijos departamentui, nurodė, kad pareiškėjas dirbo Rusijos televizijos kanaluose, kurie žinomi kaip skleidžiantys propagandą. Paskutinė pareiškėjo nurodyta darbovietė, kurioje jis dirbo iki 2022 m. balandžio mėn., yra Rusijos televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomai žiniasklaidos grupei „(duomenys neskelbtini)“. Šiai grupei Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi transliavimo licenciją, kurias gauna V. P. režimui lojalios televizijos bendrovės. Kaip ir kitos Rusijos prezidento administracijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, „(duomenys neskelbtini)“ skleidžia Kremliaus nustatytas veiklos kryptis atitinkančią propagandą. „(duomenys neskelbtini)“ teikia svarbią paramą Rusijos nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdomai agresijai prieš Ukrainą ir reguliariai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir platina propagandą, nukreiptą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą. Televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ taip pat skleidžia propagandą nukreiptą prieš Lietuvą, kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę ir diskredituoti Lietuvos valstybingumą. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidos grupei vadovauja A. P., kurį vadovu pakvietė tapti Rusijos gynybos ministras S. Š.. A. P. palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju A. G. ir Rusijos prezidento atstovu spaudai D. P.. Nuo 2022 m. balandžio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidos grupės vadovas A. P. yra įtrauktas į ES Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenimis, subjektams bei įstaigoms taikomų ribojimų sąrašą. Nuo 2021 m. gegužės 14 d. televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nutarimu yra įtrauktas į Ukrainos asmeninių specialiųjų ekonominių ir kitų ribojančių priemonių (sankcijų) sąrašą. Atsižvelgdamas į surinktus duomenis ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
50. Pareiškėjas nesutinka su minėta VSD išvada. Teigia, kad tokia išvada padaryta vadovaujantis vieninteliu faktu – kad jis dirbo Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymi, kad vien tas faktas, jog jis dirbo Rusijos televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, savaime neįrodo, kad jis buvo/yra lojalus Rusijos valdžiai, be to, pareiškėjas dirbo operatoriumi ir atliko tik techninio pobūdžio darbą, t. y. jis nėjo šiame kanale jokių vadovaujančių pareigų ir negalėjo spręsti, kokio turinio informacija bus rodoma.
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
52. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
53. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, jog nuo 2010 m. Rusijoje dirbo operatoriumi televizijos kanaluose; paskutinė pareiškėjo nurodyta darbovietė, kurioje jis dirbo iki 2022 m. balandžio mėn., yra Rusijos televizijos kanalas „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pareiškėjas Rusijos Federacinės valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje dirbo apie 12 metų. Pagal VSD surinktą informaciją, nurodytą šios nutarties 49 punkte, Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ transliavimo licencijas išduoda tik V. P. režimui lojalioms televizijos bendrovėms. VSD teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Rusijos Federacijos institucijose ir kontroliuojamose įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose ar įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į VSD pateiktą informaciją, nustatytas faktas, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacinės valdžios kontroliuojamoje televizijoje, suponuoja išvadą, jog jis yra lojalus asmuo Rusijos režimui. Teisėjų kolegijos nuomone, vien pareiškėjo teiginiai, kad jis televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ dirbo techniniu darbuotoju ir Migracijos departamento klausimyne nurodė, jog neturi jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis, nevertintini kaip pakankami įrodymai, paneigiantys išvadą dėl jo lojalumo Rusijos režimui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog jis nepalaiko(-ė) Kremliaus vykdomos politikos. Priešingai, pareiškėjas, dirbdamas operatoriumi Rusijos Federacijos gynybos ministerijos valdomoje televizijoje, tiesiogiai prisidėjo prie propagandinio turinio laidų kūrimo ir tai darė pakankamai ilgą laiką. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog, kaip teigė pareiškėjas, jis iš darbo televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ išėjo Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, nes, pareiškėjo teigimu, jis nepalaiko Rusijos vykdomos agresijos, taip pat nevertintina kaip objektyvus įrodymas dėl pareiškėjo nelojalumo, kadangi televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“ propaganda ir dezinformacija buvo vykdoma dar iki prasidedant karui.
54. Nagrinėjamoje ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje 14 punkte, didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
55. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.
56. VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kaip ir ankstesnių metų nacionalinio saugumo vertinimuose, pažymėtina, kad pagrindine priemone, kuria siekiama įtvirtinti Rusijai palankų naratyvą, išlieka žiniasklaida. VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime akcentuota, kad „Rusijos propagandistų vizitų į Lietuvą skaičius, sumažėjęs prasidėjus COVID-19 pandemijai, auga. Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai“ (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Įstatymo normų taikymo kontekste pakanka duomenų daryti išvadą, jog pareiškėjas dėl pareigų televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, kuri skleidžia propagandą, nukreiptą ir prieš Lietuvos Respubliką, ir kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę bei diskredituoti Lietuvos valstybingumą, gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš atsakovo priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą laikinai gyventi, matyti, jog esminis sprendimo pagrindas yra išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo darbo Rusijos Federacinės valdžios kontroliuojamame televizijos kanale „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš minėto sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 27 d. turėjo nacionalinę vizą, jis Lietuvoje nedirbo, pareiškėjo sutuoktinė ir jų vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjas ir jo šeima neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika), todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
59. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jis pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, nes planavo persikelti gyventi į Lietuvą pas savo šeimą – sutuoktinę ir vaikus, kurie gavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
60. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas ir jo šeima neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika. Ryšiai su Lietuva sietini tik nuo 2022 metų rudens. Nors pareiškėjas ir jo šeimos nariai turi siekį gyventi Lietuvoje, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
61. Teisėjų kolegija, vertindama sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumą ir pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.
62. Iš 2023 m. vasario 26 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui 60 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Pareiškėjo duomenų į C.SIS II įvedimas SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais taip pat vertintinas kaip proporcingas ribojimas, pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržantis labiau nei tai yra būtina.
64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
65. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Iveta Pelienė
Ričardas Piličiauskas