Baudžiamoji byla Nr. 1- 42-366/2010 m.
(Proceso Nr.: 1-50-1-07069-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4., 2.3.6.5.
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,
kaltinamiesiems T. P., M. M.
gynėjams advokatams Raimondui Garlauskui , Rimai Keblienei,
vertėjai Česlovai Urban,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rakvere mieste, Estijos Respublikoje, estas, Estijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, taksi įmonės savininkas, gyv. Estijos Respublikoje, Tartų r., U. V., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 str. 2 d.;
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje, rusė, Estijos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirb. T. P. įmonėje taksi vairuotoja, gyv. Estijos Respublikoje, Jogeva r. (duomenys neskelbtini) k., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
N U S T A T Ė:
T. P. kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 30 d. tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su Estijos Respublikos piliete M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl savanaudiškų paskatų, už nenustatyto asmens sumokėtą bendrą 15 000 Estijos kronų atlygį, iš Estijos Respublikos į V. F. Respubliką, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, automobiliu VW CARAVELLE, v/n (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius užsieniečius – Afganistano piliečius F. H. gim. (duomenys neskelbtini), J. K. gim. (duomenys neskelbtini), J. K. gim. (duomenys neskelbtini), Y. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir Pakistano pilietį D. M. gim. (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gruodžio 30 d. 23.50 val., kuomet Pasvalio r. Škilinpamušio kaimo ribose juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
M. M. kaltinama tuo, kad 2009 m. gruodžio 30 d. tiksliai nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupėje su Estijos Respublikos piliečiu T. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens T. P. sumokėtą bendrą 15 000 Estijos kronų atlygį, iš Estijos Respublikos į V. F. Respubliką, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, automobiliu VW CARAVELLE, v/n (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius užsieniečius – Afganistano piliečius F. H. gim. (duomenys neskelbtini), J. K. gim. (duomenys neskelbtini), J. K. gim. (duomenys neskelbtini), Y. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir Pakistano pilietį D. M. gim. (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gruodžio 30 d. 23.50 val., kuomet Pasvalio r. Škilinpamušio kaimo ribose juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
T. P. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad, 2009 m. gruodžio 30 dieną, po 17 val., jau baigiant savo darbo pamainą, per raciją išgirdo apie užsakymą vežti žmones į Vokietiją. Buvo pasakyta, kad reikalingas autobusiukas. Paklausė, kur yra tie žmonės. Buvo pasakyta, kad jie randasi Tartu autobusų stoties autobusų stotelėje. Ten nuvykęs, sutiko 2 rusiškai kalbančius žmones, kurie pasiūlė vežti 5 žmones į Berlyną. Pats vairuoti jau negalėjo, nes buvo nuo 5 val. už vairo, todėl paskambino savo darbuotojai M. M. ir pasakė apie gautą užsakymą. Pasiūlė jai kartu vežti žmones į Berlyną. Ji sutiko. K. M. sutiko vykti kartu, tai tada paėmė sutartus pinigus iš tų 2 asmenų, kurie atvedė 5 tamsaus gymio žmones, kuriuos reikėjo vežti į Berlyno stotį. Tų 2-ų atvedusių paklausė, ar pas važiuojančius yra dokumentai, vizos. Jie atsakė, kad viskas tvarkoje. Su tais 5 asmenimis nekalbėjo, jų dokumentų netikrino. Į važiuojančių kilmę, išvaizdą nekreipė dėmesio, nes Tartu tokių žmonių daug, mokosi užsieniečiai universitete, todėl į juos nekreipė dėmesio, nes nieko neįprasto nematė. Buvo tas pats, kas važiuoja. Tada nuvyko į savo namus, pasiėmė savo pasą, užvažiavo į parduotuvę apsipirkti, padėjo bankomate į savo sąskaitą 5000 kronų. Mašiną vairavo M.. Pasienyje buvo sulaikyti. Pasieniečiai tikrino dokumentus. Liepė vykstantiems duoti dokumentus, bet jie pasakė, kad jų neturi.
Nepripažįsta savanaudiškų paskatų, nes tai buvo tiesiog darbas. Važiuojant nejungė taksometro, nes jį įjungus, būtų buvus didesnė suma, nei buvo suderėta su rusakalbiais. Skirtumas galėjo būti 7500 kronų. Nuo Tartu iki Berlyno yra apie 1500 km. Vieno kilometro pervežimo kaina - 15 Estijos kronų. Nurodo, kad moka mokesčius valstybei ir dispečerinei už stovėjimą aikštelėje, radijo stotelės naudojimą. Mokesčiai priklauso nuo uždirbamos sumos. Mokesčiai valstybei mokami kas mėnesį, o taksi parkui moka atskirai, tas mokestis priklauso nuo iškvietimų skaičiaus, moka už stotelės naudojimą. Jei būtų vykęs su įjungtu taksometru, tai mokesčiai nuo to nebūtų pasikeitę, nes mokesčius patys skaičiuoja.
Už keleivių vežimą sumokėjo 10 000 estų kronų ir 270 eurų. T. P. nurodo, kad iš tų gautų pinigų 5000 kronų įnešė į banką, 3000 kronų paliko namuose, 2000 kronų ir 270 eurų pasiėmė su savimi. Pasą pasiėmė, nes vyko į užsienį ir žino, kad vykstant į užsienį, reikalingas pasas.
T. P. nurodo, kad automobilis, kuriuo vežė keleivius yra VW „Caravell“- tai banko lizingo mašina. Šis automobilis dabar gali kainuoti apie 200 000 kronų. M. sakė, kiek gauna už šią kelionę. Jos gaunamos sumos nesakė, nes reikėjo dar paskaičiuoti. Ji būtų gal gavusi 3000 - 4000 kronų.
T. P. nurodo, kad įtarimų dėl keleivių nebuvo. Apie tai, kad jie- nelegalai, negalvojo. Jie atrodė, kaip paprasti žmonės, studentai, jaunimas. Pas juodaodžius visada yra pinigų. Kad ne važiuojantys moka pinigus už kelionę, o kiti, įtarimų nebuvo, nes važiuojantys nemokėjo suprantamos kalbos. Tie, kurie mokėjo ir kalbėjo rusiškai, buvo baltaodžiai. Dėl kainos jie nesiderėjo, nes tas užsakymas jau ėjo per kelis taksistus, todėl kaina jau buvo anksčiau suderėta su kitais.
Dėl pareikšto kaltinimo M. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 30 d. kartu su draugu J. K. buvo namuose. Apie 17 val. paskambino darbdavys T. P. ir pasakė, kad yra reisas-reikia nuvežti žmones į Vokietiją. Sakė, kad už kelionę moka 15 000 estiškų kronų. Pasitarė su savo draugu, šis patarė vykti. Tada sutiko su pasiūlymu. Draugas nuvežė į miestą ir paleido prie autobusų stoties, esančioje autobusų stotelėje, prie degalinės „Statoil“, o pats nuvažiavo namo. Kai priėjo prie automobilio T. P. pasakė, kad pinigai sumokėti, o keleivių dokumentai yra tvarkingi. Po to kurį laiką gatvėje kalbėjosi telefonu. Kai grįžo pakalbėjusi, dalis keleivių jau sėdėjo mašinoje. Pamačius keleivius, jokiu minčių nebuvo. Jie nebuvo juodaodžiai, o tik juodais plaukais, jokių ypatingų žymių nebuvo. Atrodė jie lyg įdegę. Po to nuvažiavo į darbdavio namus, jis pasiėmė dokumentus, pinigus, nuvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Tada T. P. pasakė, kad jis padėjo pinigus į bankomatą. Ji pati vairavo automobilį iki tol, kol sulaikė.
Jokių pinigų už kelionę į Vokietiją negavo. Paprastai atlyginimą gauna vieną kartą į mėnesį. Taip būtų buvę ir šį kartą, t.y. atlygis už kelionę būtų įskaičiuotas į atlyginimą.
Kelionės pradžioje galvojo, kad keleiviai kalba vokiškai. Vėliau pasirodė, kad jie kalba kaukazietiškai. Savo draugui siuntė SMS žinutę, kurioje sakė, jog jai baisu, todėl, kad keleiviai su ja nebendravo ir todėl, kad teko važiuoti vien tik su vyrais.
M. M. nurodo, kad neturi namuose televizoriaus, nemačiusi laidų apie nelegalius pervežimus. Žinojo, kad vizos reikalingos tik vykstant į Rusiją. Galvojo, kad keleiviai-studentai. Juk jei jie pateko į Estiją, tai manė, kad jie turi dokumentus.
Liudytojas A. Z., parodė, kad dirba Šiaulių rinktinės Pasvalio pasienio užkardoje pasieniečiu. 2009 m. gruodžio 30 d. Pasvalio rajone, kelyje Panevėžys - Ryga, Škilinpamūšio k., sustabdė mikroautobusą patikrinimui. Mergina buvo už vairo, šalia jos sėdėjo vyriškis. Kartu vyko dar penki žmones. Mergina ir vyriškis turėjo dokumentus, o keleiviai jų negalėjo pateikti. Automobilis buvo taksi. Su keleiviais negalėjo susikalbėti. Kai tų penkių paklausė apie dokumentus, jie tik pečiais patraukė. Vairuotoja pasakė, kad klientai paprašė nuvežti į Vokietiją. Vyko kaip taksi. Apie tai informavo budinčią dalį, sulaikytus pristatė į užkardą nustatyti jų asmenybių. Buvo gavę informaciją, kad iš Latvijos gali keliauti penki nelegalai. Liudytojas paaiškino, kad užkardoje dirba jau 18 metų. Keleivių išvaizda buvo azijietiška, tamsaus gymio, jie išsiskyrė savo išvaizda. Sustabdžius automobilį, vairuotoja elgėsi natūraliai, pateikė savo dokumentus. Vairuotojos elgesyje kažko įtartino nepastebėjo. Šiuo atveju pasipriešinimo jokio nebuvo. Visi elgėsi ramiai. Niekas nieko nesiūlė, kad išvengti atsakomybės. Vairuotojos ir to vyro klausė apie keleivių dokumentus. Moteris pasakė, kad keleivių dokumentų neprašė.
Liudytojas G. V. paaiškino, kad dirba Pasvalio pasienio užkardoje pasieniečiu. 2009 12 30 buvo gavę informaciją apie galimą nelegalų gabenimą per valstybės sieną. Buvo sustabdytas autobusiukas kuriame važiavo kaltinamieji. Juos stabdė A. Z.. Sustabdžius mašiną, vairuotoja ir kiti elgėsi normaliai, pasimetimo nesimatė, išsigandimo nebuvo. Praktikoje būna, kad sustabdžius, pas asmenis rankos dreba, pagal elgesį matosi, kad kažkas ne taip. Šiuo atveju žmonės nebuvo išsigandę, baimės nesimatė.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad 2009 12 30 buvo namuose pas M. M., kai jai paskambino jos darbdavys T. P. ir pasakė, kad yra pasiūlymas nuvežti į Berlyną penkis keleivius už 15 000 Estijos kronų. Paskaičiavęs, kad atmetus išlaidas kurui liks pakankamai nemaža suma, patarė M. M. važiuoti. Jis pats nuvežė savo draugę prie Autobusų stoties, kur turėjo laukti T. P.. Nuvežęs M. M. iš karto išvažiavo ir nematė kas tie keleiviai. Kas tai per keleiviai nežinojo nei jis, nei M. M.. Žinojo tik, kad tai penki žmonės. Dar prieš nuvežant M. M. į sutartą vietą su ja kalbėjo, kad galbūt penki žmonės susimetė po 3000 Estijos kronų ir važiuoja į Berlyną švęsti Naujųjų metų. Po kurio laiko M. M. paskambino ir pasakė, kad šviesus autobusiukas atvežė keleivius ir, kad jie kalba vokiškai. Vėliau ji atsiuntė SMS žinutę, kad keleiviai įtartini ir jai baisu. Pasiteiravus, kodėl baisu ji atrašė, jog keleiviai dėl kainos nesiderėjo, sėdi tyliai ir, kad „čiurkos“. Apibūdinimą „Čiurkos“ suprato, kad tai gali būti žmonės iš Azijos (t. 1, b.l. 23 – 25).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad turėjo tikslą pabėgti iš Afganistano ir nuvykti į bet kurią Europos šalį. Už tai kažkokiems asmenims sumokėjo 15 000 JAV dolerių. Iš Kabulo išskrido 2009 12 22. Jokių dokumentų su savimi neėmė. Į kokią šalį nuskrido nežino. Vėliau visą laiką keliavo automobiliais. Palydovai nuolatos keitėsi. Sulaikymo dieną palydovų nurodymų persėdo į automobilį, kurį vairavo moteris ir su ja buvo dar vienas vyras. Tuo pačiu automobiliu kartu važiavo dar trys afganistaniečiai ir vienas pakistanietis (t. 1, b.l. 34 – 36).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas Y. M. parodė, kad už nugabenimą į Europos valstybę vedliui Afganistane sumokėjo 16 000 JAV dolerių. 2009 12 28 buvo įsodintas į lėktuvą Kabule. Kur nusileido lėktuvas nežino. Oro uoste pasitikęs vedlys įsodino į taksį ir kažkur vežė. Sulaikymo dieną persodino į kitą automobilį, kuriame jau buvo trys Afganistano ir vienas Pakistano piliečiai. Tą automobilį vairavo moteris, o šalia jos sėdėjo vyras. Tuo automobiliu važiavo iki sulaikymo (t. 1, b.l. 40 – 42).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad iš Pakistano išvyko 2009 12 11. Jo tikslas buvo patekti į bet kurią Europos valstybę ir pasiprašyti politinio prieglobsčio. Už kelionę palydovams sumokėjo 12 000 JAV dolerių. Visą laiką keliavo tik automobiliais. 2009 12 30 nežinomame mieste tuo metu lydėjęs vedlys nurodė persėsti į juodos spalvos automobilį. Tame automobilyje buvo keturi Afganistano piliečiai. Automobilį vairavo moteris. Šalia jos buvo vyras. Tuo automobiliu važiavo iki sulaikymo (t. 1, b.l. 46 – 48).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad 2009 12 23 automobiliu išvyko iš Afganistano, turėdamas tikslą patekti į kokią nors Europos valstybę. Už kelionę sumokėjo 10 000 JAV dolerių. Visą laiką važiavo tik automobiliais. Per kokias valstybes vyko nežino. Sulaikymo dieną persėdo į kažkokį automobilį už kurio vairo buvo moteris. Automobilyje jau buvo vienas Afganistano pilietis. Vėliau įsėdo dar du Afganistano ir vienas Pakistano piliečiai. Tuo automobiliu važiavo iki sulaikymo (t. 1, b.l. 52 – 54).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas H. F. parodė, kad norėjo patekti į Europą ir pasiprašyti politinio prieglobsčio. Už kelionės suorganizavimą sumokėjo 12 200 JAV dolerių. Iš Kabulo išvyko 2009 12 18. Visą laiką keliavo automobiliais. 2009 12 30 vedlio nurodymu įsėdo į kažkokį automobilį. Kokiame tai buvo mieste nežino. Už automobilio vairo sėdėjo moteris, o šalia jos vyras. Netrukus į automobilį įsėdo dar keturi keleiviai. Nei su kitais keleiviais nei su vairuotojais nebendravo. Tuo automobiliu važiavo iki sulaikymo (t. 1, b.l. 59 – 61).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2010 02 03 buvo apžiūrėtas liudytojo J. K. mobilaus ryšio telefonas ir jame esančios SMS žinutės siųstos iš M. M. telefono (t. 1, b.l. 27 – 30).
Iš transporto priemonės aprašo bei daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad sulaikytas automobilis turi taksi automobiliams būdingus atributus, automobilyje rastos taksi vairuotojo aptarnavimo kortelės išduotos T. P., M. M. ir M. P. vardu (t. 1, b.l. 65 – 77).
Iš darbo sutarties matyti, kad darbdavys T. P. priėmė į darbą M. M. taksi vairuotojos pareigoms. Nustatyta, kad jai mokamas minimalus atlyginimas ir papildomas užmokestis pagal darbo rezultatus. Darbo užmokestis yra mokamas 20 kalendorinio mėnesio dieną pavedimu į darbuotojos banko sąskaitą (t. 1, b.l. 78 – 79).
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad pas T. P. rasta ir paimta 270 Eurų ir 1372 Estijos kronos (t. 1, b.l. 132).
Iš patvirtinimo gauto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2009 12 30, 17:10 val. įmonės dispečeris perdavė telefonu priimtą taksi užsakymą penkių žmonių kelionei į Berlyną (t. 1, b.l. 182 – 183).
Nusikaltimas, numatytas LR BK 292 str. gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikoje valstybės sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje ir siekia tai daryti.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems suformuluotuose kaltinimuose apie kaltės formą nepasisakyta iš viso. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamieji veikdami kaip bendrininkai ir veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius užsieniečius. Baigiamosiose kalbose prokuroras nurodė, kad tai jie darė tyčia. Tačiau visapusiškai išnagrinėjus bylą, negauta objektyvių įrodymų, jog T. P. ir M. M. jiems inkriminuojamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai.
Kaltinamasis T. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad 2009 12 30 teikė taksi paslaugas su savo automobiliu VW CARAVELLE ir apie pasiūlymą penkis keleivius nuvežti į Berlyną išgirdo per raciją. Siūlomas atlygis tenkino ir jis sutiko vežti keleivius. Tai, kad toks užsakymas buvo gautas taksi dispečerinėje ir jis paskelbtas per raciją, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Ši pažyma ne tik patvirtina T. P. parodymus, bet parodo ir tai, jog tik atsitiktinumas lėmė, kad sulaikytus be dokumentų užsieniečius per Lietuvos sieną vežė kaltinamieji. Tai paneigia kaltinamojo akto teiginį, jog T. P. ir M. M. minėtus asmenis gabeno veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Iš byloje esančio pranešimo dėl galimo nelegalių migrantų gabenimo matyti, jog 2009 12 30 Valstybinės sienos apsaugos tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad 2009 12 30 apie 11:36 val. išorinę Estijos Respublikos sieną per Koidula PKP kirto Estijos Respublikos pilietis D. I.. Vyko transporto priemone VW Transporter, v.n. (rusiškas) (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, šonai nudažyti V. F. Respublikos vėliavos spalvų juostomis. Spėjama, kad gali būti gabenami Afganų tautybės nelegalūs migrantai (t. 1, b.l. 6). Iš kur ši informacija gauta byloje duomenų nėra, tačiau iš šio pranešimo bei kitų byloje esančių įrodymų, galima daryti išvadą, jog kažkokie asmenys (pranešime netgi yra nurodyta anketiniai duomenys) neteisėtai į Estijos Respubliką įvežė nelegalius migrantus ir atitinkamoms struktūroms apie tai buvo žinoma. Tačiau nėra jokių įrodymų, jog tie asmenys veikė iš anksto susitarę su T. P. ar M. M.. Akivaizdu, kad nei T. P., nei M. M. nežinojo ir negalėjo žinoti apie cituotą pranešimą. Tačiau M. M. jau 2009 12 31 apklausoje (t. 2, b.l. 13) nurodė, kad visi vežti keleiviai į jų automobilį įsėdo išlipę iš baltos spalvos VW TRANSPORTER su įvairių spalvų juostomis ant kėbulo priekio ir šonų ir, kad to automobilio valstybiniame numeryje buvo nurodytas Rusijos Federacijos regiono kodas 60. Tą patį 2010 02 22 apklausoje nurodė ir T. P. (t. 1, b.l. 162 – 163). Tai ne tik patvirtina aukščiau minėtame pranešime nurodytą informaciją apie nelegalų gabenimą, tačiau dar ir duoda neabejotiną pagrindą manyti, jog kaltinamųjų parodymai apie sulaikytų nelegalų patekimą į jų automobilį yra nuoširdūs ir atitinkantys tikrovę.
T. P. teigia, jog keleiviai jam nesukėlė jokių ypatingų įtarimų, kadangi Tartų universitete mokosi pakankamai daug užsienio piliečių, tarp jų ir tamsiaodžių. Iš patirties dirbant taksistu žino, kad tokie asmenys paprastai turi pakankamai daug pinigų. Minėti keleiviai savo išvaizda niekuo ypatingai neišsiskyrė. Be to, jį nuramino rusiškai kalbantys asmenys, kurie tarėsi dėl kelionės, pasakydami, kad visi keleiviai turi reikiamus dokumentus, - t.y. Estijos Respublikoje būna ir per Europos sąjungos šalis keliauja teisėtai. Šie kaltinamojo teiginiai byloje niekuo nepaneigti. Jokių objektyvių įrodymų, kad T. P. tikrai žinojo, jog bent vienas iš jo vežtų keleivių į Estijos Respubliką yra patekęs neteisėtai, nėra. Niekuo nepaneigtas kaltinamojo T. P. teiginys, kad visus šiuos keleivius jis paėmė visai atsitiktinai, t.y. užsiimdamas savo tiesiogine ir teisėta veikla – keleivių pervežimu. Galima sutikti, kad T. P. apsiimdamas vežti keleivius per kelias valstybes ir pats asmeniškai neįsitikindamas, jog jie turi reikiamus dokumentus pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, tačiau tai būtų neatsargus nusikaltimas, o kaip jau minėta, nusikalstama veika numatyta LR BK 292 str. padaroma tik esant tiesioginei tyčiai.
Analogiška situacija ir su M. M.. Jokių objektyvių įrodymų, kad ji žinojo, jog bent vienas jos vežtas keleivis į Estijos Respubliką yra patekęs neteisėtai, neturi reikiamų dokumentų ir vizų, nėra. Niekuo nepaneigti kaltinamosios teiginiai, kad ji pasitikėjo T. P. jai suteikta informacija, jog viskas yra legalu ir teisėta. Pats T. P. patvirtino, jog jis sakė M. M., kad keleivių dokumentai yra tvarkingi. Todėl ir jos veikoje neįrodyta tiesioginė tyčia.
Liudytojai A. Z. ir G. V. parodė, kad sustabdžius automobilį, kuriuo buvo gabenti nelegalai, nei automobilio vairuotoja nei šalia jos sėdėjęs keleivis nerodė jokių nerimo ar išgąsčio požymių. Jie nurodo, kad daugeliu atveju jei sustabdytų transporto priemonių vairuotojai ar keleiviai daro ką nors neteisėto būna pastebimas jų jaudulys, nenatūralus elgesys. Kaip nurodo liudytojas A. Z., pasienio tarnyboje jis jau dirba 18 metų ir turi didelę patirtį. Nors šie parodymai tiesiogiai neįrodo kaltinamųjų nekaltumo, tačiau yra pakankamai iškalbingi ir informatyvus. Kyla pagrįstų abejonių, kad eiliniai piliečiai neturintys nei kriminalinės patirties, nei specialaus paruošimo (apie tokį paruošimą duomenų nėra) galėtų taip šaltakraujiškai elgtis jų daromo nusikaltimo demaskavimo akivaizdoje. Tuo pačiu tai yra dar vienas pagrindas manyti, jog jie iš tikrųjų nesuprato, kad daro kažką neteisėto.
Tai, kad M. M. tikrai nesuprato daranti nusikaltimą netiesiogiai įrodo ir jos draugo J. K. parodymai (t. 1, b.l. 25). Iš šių jo parodymų matyti, kad jis su M. M. bendravo 2009 12 31 ir netgi tuo metu M. M. neminėjo, kad jos vežti keleiviai buvo nelegalai. Iš jos žodžių suprato, kad buvo kažkokios problemos su tų keleivių dokumentais ar, kad jie yra paieškomi.
Tos aplinkybės, kad keleiviai buvo vežami neįjungus taksi skaitiklio neįrodo to, kad kaltinamieji žinojo, jog veža nelegalus. Teismas pastebi, jog iš registro duomenų išrašo iš Tartų apskrities teismo registro skyriaus matyti, jog T. P. pervežimo paslaugas gali teikti Estijos Respublikos teritorijoje (t. 1, b.l. 84 – 85). Tiek T. P., tiek M. M. visą laiką tvirtina, jog tarp jų yra darbiniai santykiai. Tačiau iš byloje esančio dokumento, įvardinto kaip „darbo sutarties pabaiga“ matyti, kad darbo sutartis tarp T. P. IĮ ir M. M. darbo sutartis yra užbaigta 2009 11 27 (t. 1, b.l. 80 – 81). Šie faktai gali reikšti tik tai, kad T. P. ūkinėje veikloje galimai yra daromi pažeidimai, tačiau tai nėra šios bylos dalykas.
Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, išanalizavus visetą duomenų, surinktų byloje bei remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog kaltinamieji T. P. ir M. M. turėjo tikslą neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius užsieniečius ir tai darė veikdami tiesiogine tyčia. Visi argumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas, vertintini tik kaip prielaidos ir spėjimai. Nesant nusikaltimo subjektyviosios pusės nėra ir nusikaltimo sudėties. Todėl remiantis išdėstytu, T. P. ir M. M. iš kaltinimų pagal LR BK 292 str. 2 d. išteisintini nesant jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomosios priemonė suėmimas T. P. ir M. M. panaikintinos (BPK 309 str. 1 d. 1 p.).
Daiktiniai įrodymai – T. P. Estijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), trys raktai, telefonas Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taksisto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelė (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Hansa banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Sampo banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ridos spalvos piniginė grąžintini išteisintajam T. P. nedelsiant.
Daiktiniai įrodymai – M. M. Estijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), taksisto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas Nokia 7360 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė S. E. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė MMC plus 256 Mb, juodos spalvos piniginė grąžintini išteisintajai M. M. nedelsiant.
Daiktiniai įrodymai –automobilis VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini), 270 Eurų, 1372 Estijos kronos, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Rinktinėje ir tos rinktinės finansų skyriuje grąžintini T. P. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktiniai įrodymai – 2 geltono metalo žiedai, 282 Estijos kronos saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Rinktinės finansų skyriuje grąžintini M. M. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktiniai įrodymai – dvi SIM kortelė „GUDLAN“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 5 d. 1 p,
N U S P R E N D Ė :
T. P., kaltinamą pagal LR BK 292 str. 2 d. išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę – suėmimą T. P. panaikinti ir iš suėmimo paleisti nedelsiant.
M. M., kaltinamą pagal LR BK 292 str. 2 d. išteisinti nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę – suėmimą M. M. panaikinti ir iš suėmimo paleisti nedelsiant.
Daiktinius įrodymus – T. P. Estijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tris raktus, telefoną Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taksisto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelę (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Hansa banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Sampo banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginę grąžintini išteisintajam T. P. nedelsiant.
Daiktinius įrodymus – M. M. Estijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taksisto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną Nokia 7360 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę S. E. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelę MMC plus 256 Mb, juodos spalvos piniginę grąžintini išteisintajai M. M. nedelsiant.
Daiktinius įrodymus –automobilį VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini), 270 Eurų, 1372 Estijos kronų, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Rinktinėje ir tos rinktinės finansų skyriuje grąžintini T. P. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus – 2 geltono metalo žiedus, 282 Estijos kronas saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Rinktinės finansų skyriuje grąžintini M. M. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus – dvi SIM korteles „GUDLAN“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Išteisintieji ir jų gynėjai per tą patį terminą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius